Tag: Birutė Letukaitė

  • „Auros“ vairas perduotas jaunajai kartai: vadovu tapo tarptautinę patirtį sukaupęs Tadas Almantas

    Kauno šokio teatras „Aura“, daugiau nei keturis dešimtmečius formuojantis šiuolaikinio šokio sceną Lietuvoje, pradeda naują etapą. Po ilgametės vadovės Birutės Letukaitės vadovavimo teatrui nuo šiol vadovaus choreografas ir šokėjas Tadas Almantas.

    Vadovo pareigoms užimti surengtą konkursą laimėjęs T. Almantas atrankoje varžėsi su dar keturiais kandidatais. Sprendimą priėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai kartu su profesionaliojo scenos meno ekspertais, vertinę kandidatų kompetencijas ir siūlomą teatro kryptį.

    Padėka ilgametei vadovei

    Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad Birutės Letukaitės indėlis į Kauno ir visos Lietuvos šiuolaikinio šokio raidą buvo esminis. Per ilgus metus „Aura“ įtvirtino tarptautinius ryšius, o teatro vardas tapo atpažįstamas festivaliniuose kontekstuose ir už Lietuvos ribų.

    „Birutės indėlis į Kauno ir visos Lietuvos šiuolaikinio šokio raidą yra neabejotinas. Esame dėkingi už ilgametį vadovavimą, kūrybinę drąsą ir Kauno vardo garsinimą pasaulyje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

    Naujo vadovo patirtis ir kryptis

    T. Almantas yra Kaune gimęs choreografas, šokėjas ir pedagogas, meninį kelią pradėjęs Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Vėliau jis studijavo Roterdamo „Codarts“ menų universitete, o Frankfurto aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje įgijo šokio bakalauro bei šiuolaikinio šokio edukacijos magistro kvalifikaciją.

    Jo tarptautinėje karjeroje – darbas „Dresden Frankfurt Dance Company“ trupėje, dalyvavimas Frankfurto operos pastatymuose, choreografiniai projektai Lietuvoje ir užsienyje. Greta scenos praktikos jis nuosekliai dirbo edukacijoje, o įtraukiojo meno kryptis tapo viena ryškesnių jo veiklos sričių.

    Už kartu su negalią turinčiais atlikėjais Kauno miesto kameriniame teatre kurtą spektaklį „Prisirišimas“ menininkas buvo įvertintas Kauno profesionaliojo teatro apdovanojimu „Fortūna“. Šis įvertinimas dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip šiuolaikinis scenos menas plečia auditorijas ir skatina socialinį įtraukimą.

    Tarptautinis matomumas ir ryšiai

    Naujasis vadovas teigia sieksiantis išlaikyti aukštą meninę kartelę ir stiprinti teatro matomumą užsienyje. Pastaraisiais metais Europos scenos menų lauke ryškėja koprodukcijų, rezidencijų ir menininkų mobilumo svarba, todėl partnerystės tampa vienu iš konkurencingumo veiksnių.

    „Mano tikslas – išlaikyti aukštą teatro meninį lygį, stiprinti jo žinomumą ir tarptautinį pripažinimą. Toliau puoselėsime ryšius su užsienio partneriais, ieškosime naujų bendradarbiavimo galimybių“, – sakė Tadas Almantas.

    Su „Aura“ T. Almantą sieja asmeninė istorija – dar paauglystėje teatro kūryba paskatino jį domėtis šiuolaikiniu šokiu ir rinktis profesionalo kelią. Dabar, perėmęs vadovavimą, jis pabrėžia atsakomybę išlaikyti teatro išskirtinumą ir kartu būti atviriems naujoms idėjoms.

    Teatras naują etapą pasitinka turėdamas sukauptą repertuaro, tarptautinių ryšių ir kūrybinių komandų patirtį. Artimiausiu metu dėmesys kryps į meninės programos tęstinumą, auditorijų plėtrą ir tvarų organizacijos valdymą, kad „Aura“ išliktų ryški Kauno kultūrinio gyvenimo dalis.

  • Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Šokio teatras „Aura“ Kaune jau kelis dešimtmečius formuoja Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką ir į miestą atveda tarptautines kūrybines idėjas. Jo įkūrėja ir meno vadovė Birutė Letukaitė sako, kad Kaunas neatsitiktinai tapo vieta, kur šis žanras įsitvirtino ir užaugo.

    Pasak choreografės, Kaunas yra Lietuvos šiuolaikinio šokio ištakų miestas, nes būtent čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėtos nuoseklios modernaus šokio praktikos. Ji primena, kad 1939 metais į Kauną grįžusi Danutė Nasvytytė parvežė modernaus šokio idėją ir subūrė bendruomenę, kuri vėliau augino naujas šokėjų kartas.

    Kaip Kaunas tapo šokio centru

    B. Letukaitės teigimu, istorinė tradicija Kaune nesutrūko: mokytojų ir mokinių ryšys perėjo per kelias kartas, o tai leido šiuolaikiniam šokiui Lietuvoje vystytis kaip tęstinei kultūros krypčiai, o ne pavieniams projektams. Jos pačios kelias siejasi su mokytoja Kira Katerina Daujotaite, kuri perdavė ne tik techniką, bet ir požiūrį į judesį kaip savarankišką scenos kalbą.

    „Kaunas yra šio šokio lopšys“, – sakė Birutė Letukaitė.

    Kūrybinės krypties formavimui svarbi buvo ir tarptautinė patirtis. Choreografė pasakoja, kad studijos ir intensyvūs mokymai Vokietijoje padėjo pamatyti pasaulines šiuolaikinio šokio tendencijas, o grįžus į Lietuvą atsirado aiškus siekis vytis ir kurti profesionalią sceną, net kai tam trūko infrastruktūros.

    „Auros“ pradžia ir pavadinimo istorija

    Teatro pradžia, anot B. Letukaitės, buvo labai praktiška ir kartu idealistinė: repeticijos vyko ten, kur atsirasdavo vietos, o sąlygos dažnai neatitiko to, ko reikalauja profesionalus scenos menas. Vis dėlto nuoseklumas ir bendruomenės palaikymas leido sukurti trupę, kuri ilgainiui tapo atpažįstama ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

    „Aura“ pavadinimas, kaip pasakoja meno vadovė, gimė natūraliai ir greitai, ieškant žodžio, kuris tiksliai apibūdintų teatro siekį kurti stiprų emocinį lauką tarp scenos ir žiūrovo. Ši idėja ilgainiui tapo ne tik pavadinimu, bet ir kūrybine nuostata, kurioje svarbi energija, vidinė būsena ir šokio poveikis publikai.

    Per laiką pasikeitė ir trupės mastas: jei pradžioje šokėjai dažnai ateidavo be specializuoto parengimo, šiandien atrankos sulaukia paraiškų iš įvairių šalių. B. Letukaitė pabrėžia, kad svarbiausia jai išlieka individualumas ir asmeninė raiška, o ne vien techniniai parametrai.

    Festivalis Kaune ir auditorijos kaita

    Reikšminga „Auros“ dalis yra ir tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Kaune, kurio pradžia siejama su pirmaisiais ryšiais su užsienio trupėmis ir noru Lietuvos publikai pristatyti tai, kas vyksta tarptautinėje scenoje. B. Letukaitės teigimu, festivalis augo iš poreikio kurti gyvą mainų platformą, o vėliau tapo svarbiu regiono kultūros įvykiu.

    Kalbėdama apie publiką, meno vadovė akcentuoja, kad šiuolaikinio šokio priėmimas keičiasi: daugėja naujų žiūrovų, o po spektaklių vis dažniau girdimi ne tik vertinimai, bet ir klausimai, interpretacijos, emocinės reakcijos. Jos manymu, tai rodo brandesnį santykį su scenos menu, kai žiūrovas ateina ne vien pramogai, bet ir patirčiai.

    B. Letukaitė sako, kad šokis jai yra ne epizodas, o gyvenimo būdas, o sceninis darbas niekada nebūna galutinai užbaigtas, nes kinta kūnai, patirtys ir pats laikas. Todėl „Aura“, jos teigimu, išlieka gyva tiek, kiek gyvas yra kūrybinis smalsumas ir noras kalbėti su publika šiuolaikine judesio kalba.