Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ akcijos ketvirtadienį ankstyvoje prekyboje smuko daugiau nei 17 proc., kai bendrovė perspėjo dėl vėluojančių karinių užsakymų ir šovinių priėmimo procesų.
Kaip praneša „Euronews“, Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall AG“ sumažino 2026 metų pardavimų ir pelningumo prognozes, o tai iškart smogė investuotojų lūkesčiams.
Bendrovė trečiadienio vakarą paskelbė, kad dabar tikisi maždaug 13,2 mlrd. eurų 2026 metų pajamų – anksčiau buvo prognozuojama 13,7–14,2 mlrd. eurų. Veiklos pelno marža, įmonės vertinimu, turėtų siekti apie 18,5 proc., o ne 19 proc., kaip skelbta prieš tai.
Vienas svarbiausių veiksnių – tikėtina, kad šiemet nebus pateiktas didelis Vokietijos kariuomenės užsakymas pagal „Arminius“ projektą, todėl su juo susiję avansiniai mokėjimai ir pajamos persikeltų į 2027 metus.
Kas yra „Arminius“ ir kur stringa pajamos
„Arminius“ – Vokietijos planuojamas didelės apimties „Boxer“ ratinių šarvuotų transporterių pirkimas. Šiuos šarvuočius gamina „Rheinmetall“ kartu su kitu gynybos sektoriaus koncernu KNDS.
Be šio projekto, „Rheinmetall“ pranešė besitikinti mažesnių nei planuota pajamų iš naujesnių veiklų ginklų ir amunicijos segmente – ypač iš bendradarbiavimo su Nyderlandų bendrove „Destinus“.
Taip pat nurodoma, kad dalis pajamų nusikels į 2027 metus dėl vėluojančių artilerijos šaudmenų partijų priėmimo patikrinimų (priėmimo testų).
Nepaisant pablogintų prognozių, bendrovė teigė ir toliau tikinti, kad per visus metus veiklos laisvasis pinigų srautas išliks teigiamas.
Prognozės karpomos ne pirmą kartą
Tai jau antras kartas šiemet, kai „Rheinmetall“ mažina pardavimų prognozę. Anksčiau, rugpjūtį, bendrovė panašų sprendimą priėmė po to, kai Vokietija atšaukė F126 fregatų programą.
Tuomet „Rheinmetall“ tikėjosi užsitikrinti svarbų vaidmenį projekte, o jo nutraukimas, įmonės vertinimu, sumažino metines pajamas maždaug 300 mln. eurų. Rugpjūtį veiklos maržos prognozė dar nebuvo keičiama.
Ketvirčio rezultatai augo, bet rinkos reakcija – neigiama
Trečiąjį ketvirtį „Rheinmetall“ skelbė pasiekusi rinkos lūkesčius: pardavimai augo 32 proc. ir siekė 3,149 mlrd. eurų (prieš metus – 2,308 mlrd. eurų).
Veiklos pelnas ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną, išaugo 62 proc. iki 553 mln. eurų (nuo 342 mln. eurų), o veiklos pelno marža pakilo iki 17,5 proc. (nuo 14,8 proc.).
Per pirmuosius devynis metų mėnesius pardavimai didėjo 38 proc. iki 8,4 mlrd. eurų, o veiklos pelnas šoktelėjo 69 proc. iki rekordinio 1,339 mlrd. eurų.
Vis dėlto investuotojų nuotaikas labiausiai paveikė ne praėję rezultatai, o perspektyvos: nuo metų pradžios „Rheinmetall“ akcijos jau buvo nukritusios daugiau nei 48 proc., iš dalies panaikindamos ankstesnių trejų metų spartų kilimą.
Spaudimas persimetė ir į kitas gynybos sektoriaus akcijas
Kritimas palietė ir platesnį Europos gynybos sektorių: ketvirtadienį apie 10.00 val. Vidurio Europos laiku BAE Systems akcijos smuko daugiau nei 4 proc., „Leonardo“ prarado 2,8 proc., „Thales“ – 0,9 proc., o „Babcock“ ir „Saab“ atpigo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,7 proc.
Nuotaikas rinkose veikė ir ankstesnės dienos išpardavimai, siejami su investuotojų nerimu dėl galimai griežtesnės JAV karinių išlaidų priežiūros po demokratų pergalės rinkimuose. Analitikas Robertas Stallardas iš „Vertical Research Partners“, cituojamas „MarketWatch“, prognozavo didesnę Kongreso kontrolę gynybos politikai ir išlaidoms.
Tuo metu „JPMorgan“ po „Rheinmetall“ įspėjimo sumažino tikslinę akcijos kainą iki 1 150 eurų nuo 1 350 eurų, bet išlaikė „Neutral“ rekomendaciją. Banko analitikas Davidas Perry suabejojo kai kurių sausumos pajėgų produktų ilgalaike pardavimų perspektyva ir priminė apie bendras įmonės iniciatyvas, skelbtas nuo 2024 metų spalio.
