Ispanijos Baskų krašto Biskaja (Bizkaia) siekia tapti patrauklia vieta „deeptech“ startuoliams, remdamasi stipria pramonės tradicija ir sparčiai augančiu gyvybės mokslų sektoriumi. Regionas ekosistemą vysto nuo biotechnologijų ir pažangios gamybos iki energetikos bei naujųjų technologijų.
Kaip rašo „Tech.eu“, Biskajoje tam pasitelkiamos viešosios investicijos, MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) paskatos ir glaudi partnerystė tarp verslo, mokslo institucijų bei valdžios. Toks modelis turėtų padėti pritraukti tiek naujas įmones, tiek kapitalą, reikalingą sudėtingoms technologijoms komercializuoti.
Straipsnio autorė pasakoja apsilankiusi „BIOSPAIN 2026“ parodoje Bilbao ir iš arčiau susipažinusi su regiono strategija: kaip startuoliai čia skatinami kurtis, kokius pranašumus žada vietos infrastruktūra ir kokios spragos vis dar išlieka, kai įmonėms reikia augti.
Regiono stiprybė – aiškus fokusas į sritis, kuriose reikalingos brangios laboratorijos, ilgesnis tyrimų ciklas ir glaudus ryšys su pramone. Toks požiūris aktualus visoje Europoje, kur startuoliams neretai trūksta finansavimo pereinant iš prototipo fazės į gamybą.
Pramonė ir gyvybės mokslai kaip pamatas
Biskajoje veikia daugiau nei 300 įmonių, 20 tyrimų centrų, keturi universitetai ir didžiosios ligoninės – visa ši bazė, nurodoma, generuoja daugiau nei 9,4 mlrd. eurų ir palaiko 62 000 darbo vietų.
Gyvybės mokslų sektorius čia užima itin svarbią vietą: regionui tenka 45 proc. Baskų krašto šios srities įmonių ir 56 proc. pajamų. Daugiau nei 135 gyvybės mokslų bendrovės sukuria per 27 000 darbo vietų ir sugeneruoja 5,2 mlrd. eurų pajamų, ypač išsiskiriant biogamybai ir pažangiosioms terapijoms.
Investicijos nukreipiamos į biotechnologijas, aviacijos ir kosmoso pramonę, pažangią gamybą, atsinaujinančią energetiką ir robotiką. Tarp minimų projektų – bioslėnio ir sveikatos priežiūros iniciatyva, kurią įgyvendina „I+Med“: planuojama 72 mln. eurų investicija per trejus metus, iš jų 28 mln. eurų – MTEP, o tikimasi sukurti daugiau nei 600 darbo vietų.
Regionas akcentuoja ir mokestines paskatas. Nurodoma, kad investuotojai į inovatyvias įmones gali gauti 35 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, o kapitalo prieaugis pasitraukimo metu gali būti atleidžiamas nuo mokesčių 50 proc., o reinvestuojant į startuolius ar technologijų projektus – iki 100 proc.
Struktūruota parama: nuo idėjos iki plėtros
Regiono parama startuoliams aprašoma kaip aiškiai suskirstyta pagal įmonės brandą. Ankstyvoje stadijoje siūlomos iki 60 000 eurų dotacijos idėjoms validuoti – prototipams, rinkos testams ir komercinei analizei.
Vėliau, kai verslas jau pasirengęs startui, „Creation of Innovative Companies“ programa numato iki 85 000 eurų paramą steigimui, intelektinei nuosavybei, patalpoms ir specializuotų darbuotojų samdai.
Augimo etape finansavimo vaidmenį prisiima vietos rizikos kapitalo žaidėjas „Seed Capital Bizkaia“ – finansuojama dalyvaujančiomis paskolomis ir nuosavo kapitalo investicijomis. Tokia seka skirta tam, kad įmonė nuo laboratorinio prototipo galėtų pasiekti rinką ir vėliau didinti apimtis.
Be finansavimo, akcentuojama specializuota infrastruktūra: minimi Energetikos žvalgybos centras, Baskų vandenilio koridorius, Automobilių žvalgybos centras ir „Bizkaia Quantum Advanced Industries“ iniciatyva.
Viešas ir privatus kapitalas, įtraukiant ir minios finansavimą
„Seed Capital Bizkaia“ pristatoma kaip organizacija, kuri nuo 1989 metų siekia prisiimti rizikas, kurių ankstyvoje stadijoje vengia kiti investuotojai. Jos modelis jungia viešą ir privatų kapitalą – bankai dalyvauja kaip akcininkai ir bendrai investuoja fonduose.
Teigiama, kad ši institucija dažniausiai prisideda prie investicijų raundo sudarydama apie 40–50 proc. sumos, o likusi dalis tenka privatiems investuotojams. Be įprastų instrumentų, organizacija valdo ir minios finansavimo platformą.
Platforma, sukurta 2019 metais, orientuojasi į inovatyvius projektus, turinčius teigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei. Dabartinis jos modelis paremtas skolinimu, o tipinės finansavimo sumos siekia 100 000–200 000 eurų; pabrėžiama, kad investuotojų paklausa esą didelė.
Šis sprendimas pristatomas ne tik kaip kapitalo pritraukimas, bet ir kaip būdas vietos gyventojams susipažinti su šalia veikiančiais startuoliais – stiprinant bendruomenės įsitraukimą į inovacijų ekosistemą.
GovTech ir didžiausias iššūkis – perėjimas į „scaleup“
Biskajos pramoninė bazė kuria natūralią rinką startuoliams, kurie kuria sprendimus energetikai, automobilių sektoriui ar sveikatos priežiūrai. Tačiau pripažįstama, kad didžiausi iššūkiai prasideda tuomet, kai įmonei reikia sparčiai augti – ypač jei tai reiškia perėjimą prie pramoninės gamybos.
Regionas taip pat skatina vadinamąjį GovTech – startuolių sprendimų kūrimą viešajam sektoriui. Šiai krypčiai, kaip teigiama, jau apie trejus metus, o vienas sudėtingiausių etapų – pakeisti įprastą viešųjų pirkimų ir inovacijų diegimo logiką: nuo gatavo produkto pirkimo prie problemos formulavimo ir sprendimo kūrimo kartu su startuoliais.
Nurodoma, kad kasmet identifikuojamos maždaug trys–penkios viešojo sektoriaus problemos, kurioms ieškoma inovatyvių sprendimų. Tam apmokomos ir viešojo sektoriaus komandos, įskaitant pirkimų specialistus.
Kartu pabrėžiama, kad vien finansavimo neužtenka: augimui reikia ir tarptautinių ryšių, žinių, partnerių bei infrastruktūros. Todėl kuriami santykiai su užsienio investuotojais ir fondais.
Talentų pritraukimas: ne tik darbas, bet ir įsikūrimas
Kita svarbi kryptis – aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas ir išlaikymas. „Bizkaia Talent“ apibūdinama kaip ne pelno siekianti iniciatyva, kurią remia Biskajos provincijos taryba bei regiono įmonės ir universitetai.
Jos veikla orientuota į darbdavių poreikius ir praktinę pagalbą atvykstantiems specialistams: nuo įdarbinimo iki kasdienio įsikūrimo klausimų, tokių kaip būstas ar mokyklos. Tikslas – kad žmonės ne tik atvyktų, bet ir pasiliktų.
Tekste minimos ir kryptys, iš kurių siekiama pritraukti specialistų, pavyzdžiui, Kolumbija ir Peru, taip pat raginama kurti tiltus tarp studijų ir darbo rinkos – įskaitant praktikas tarptautiniams studentams.
Tarp regione įsitvirtinusių įmonių pateikiami pavyzdžiai: klimato technologijų startuolis „Woza Labs“, persikėlęs iš Londono į Bilbao, ir Žemės stebėjimo bendrovė „Satlantis“, įkūrusi būstinę Biskajoje, išlaikydama veiklą JAV.
Keli Biskajos startuoliai, į kuriuos krypsta dėmesys
Straipsnyje išskiriami keli konkretūs pavyzdžiai. „Cocoon Bioscience“ – 2022 metais įkurta atšaka iš „Algenex“, kuri baltymų gamybai naudoja vabzdžius chrizalės stadijoje kaip natūralius bioreaktorius.
„Fisify“ kuria skaitmeninės kineziterapijos sprendimus, o jų virtualus fizioterapeutas „Aurya“ naudoja kompiuterinę regą judesiams analizuoti ir realiu laiku pateikti grįžtamąjį ryšį atliekant pratimus.
„Gloop“ vysto valgomus vienkartinių plastiko įrankių pakaitalus – šaukštus, šiaudelius ir kavos maišiklius, kurie naudojimo metu išlieka funkcionalūs, o vėliau gali būti suvalgomi.
Tarp sveikatos technologijų minimas „Legit.Health“, siūlantis DI sprendimą, kuris iš nuotraukų padeda įvertinti odos būkles ir stebėti gydymo eigą, bei „Protellix“ – 2026 metų spalį pristatytas startuolis, kuriantis DI paremtas baltymų ir fermentų inžinerijos technologijas.
Visa tai iliustruoja regiono kryptį: Biskaja nori būti vieta, kur sudėtingoms technologijoms sudaromos sąlygos augti – nuo laboratorinių tyrimų iki investicijų, infrastruktūros ir talentų pritraukimo.