Šiaurės Ispanijoje, Baskų krašte, tarp Portugalete ir Getxo miestų iki šiol veikia viena neįprasčiausių susisiekimo konstrukcijų Europoje – gondolinis Biskajos tiltas. Tai hibridas, sujungiantis kabančio tilto principą ir lynų kelio mechaniką, todėl vietoj įprastos važiuojamosios dalies čia juda pakabinama platforma.
Platforma kabo ant plieninių lynų ir plaukia virš Nerviono upės beveik krantinės lygyje, o judėjimą užtikrina vežimėlis, riedantis viršutiniu tilto tarpatramiu. Tokia schema leidžia išlaikyti laivybai reikalingą aukštį, kartu išvengiant stačių įvažiavimo rampų, kurios tankiai užstatytoje teritorijoje būtų buvusios nepraktiškos.
Kaip veikia gondolinis tiltas?
Virš upės 45 metrų aukštyje įrengtu tarpatramiu juda daugiaašis vežimėlis, o po juo prikabinta transporto gondola. Atvykus prie kranto platforma stabilizuojama, kad pėstieji ir automobiliai galėtų įvažiuoti tiesiai iš gatvės, be papildomų užvažiavimų ar rampų.
Šiandien gondola vienu reisu gali perkelti iki 6 lengvųjų automobilių ir apie 200 keleivių. Persikėlimas trunka maždaug 90 sekundžių, o reisai vyksta reguliariai, įprastai kas 8 minutes, todėl konstrukcija praktiškai atlieka ir kelto funkciją.
Pramonės bumas paskatino unikalų sprendimą
XIX amžiaus pabaigoje Bilbao regiono pramonė augo itin sparčiai, o geležies rūdos ir jūrinių krovinių srautai lėmė intensyvią laivybą Nerviono žiotyse. Dėl to žemas tradicinis tiltas būtų trukdęs laivams, o pakeliamas ar pasukamas sprendimas būtų buvęs sudėtingas bei mažiau patikimas esant dideliam eismui.
Projektą parengė ispanų architektas Alberto Palacio, o inžinerinius sprendimus padėjo įgyvendinti prancūzų inžinierius Ferdinandas Arnodinas. Tilto atidarymas įvyko 1893 metų liepos 28 dieną, o objektas laikomas seniausiu pasaulyje gondoliniu tiltu, iki šiol naudojamu be ilgamečių pertrūkių.
Kuo išskirtinė konstrukcija ir kodėl ji saugoma?
Tilto konstrukciją laiko keturios 61 metro aukščio geležinės bokštinės atramos, o viršutinis tarpatramis siekia 160 metrų. Pagrindiniai nešančieji lynai įtvirtinti masyviuose inkaruose, kurie nuo bokštų nutolę apie 110 metrų, taip paskirstant apkrovas ir užtikrinant stabilumą.
Iš pradžių sistemą varė garo mašina, tačiau 1901 metais ji pakeista elektriniu varikliu, o vėliau tiltas ne kartą modernizuotas. 1999 metais atnaujintas vežimėlis gavo naują elektrinių variklių sistemą, o dabartinė gondola yra jau penktoji per visą eksploatacijos istoriją.
Technikos istorikų vertinimu, gondoliniai tiltai tapo svarbiu pramonės epochos inžinerijos etapu, tačiau XX amžiuje daugelis jų buvo nugriauti dėl karų, augančių transporto srautų ar pakeisti tuneliais bei klasikiniais tiltais. Šiandien pasaulyje yra išlikę tik 8 tokio tipo tiltai, o Biskajos tiltas išsiskiria tuo, kad yra seniausias ir ilgiausiai nepertraukiamai eksploatuojamas.
Dėl išskirtinio funkcijos ir architektūros derinio 2006 metais tiltas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip reikšmingas pramoninis paminklas. Tai taip pat laikomas pirmuoju Ispanijos pramonės paveldo objektu, gavusiu tokį tarptautinį įvertinimą.