CP v2

Tag: Bitkoinas

  • 2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    Pirmasis 2026 metų pusmetis pasaulio rinkose atnešė aiškią žinutę: daugiausia uždirbo tie, kurie statė ne ant pažadų, o ant DI infrastruktūros. Tuo metu dalis tradicinių saugių prieglobsčių ir populiarių spekuliacinių aktyvų investuotojus nuvylė, nors geopolitinė įtampa niekur nedingo.

    Fone vyravo karas Artimuosiuose Rytuose, politinis neapibrėžtumas ir naftos kainų šuoliai, tačiau kai kurių regionų akcijų indeksai vis tiek pasiekė naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau vertino ne emocijas, o pinigų srautus, palūkanų normų kryptį ir tai, kur realiai keliauja didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo išlaidos.

    Kas kilo: atmintis, lustai ir duomenų centrai

    Ryškiausia metų pradžios žvaigždė buvo ne pati matomiausia technologijų sritis, o atminties ir duomenų saugyklų gamintojai. DI modelių mokymui ir veikimui reikia milžiniškų didelės spartos atminties bei kaupiklių apimčių, o paklausai susidūrus su ribota pasiūla kainos šoktelėjo kartu su akcijomis.

    Tarp JAV biržų lyderių minimos bendrovės, susijusios su atminties ir duomenų saugojimo grandine: „SanDisk“ per pusmetį augo daugiau kaip 850 proc., o „Western Digital“, „Micron Technology“ ir „Seagate Technology“ vertė per tą patį laikotarpį daugiau nei patrigubėjo. Tokie tempai įprastai būtų siejami su kelerių metų ciklu, o ne su šešiais mėnesiais.

    DI investicijų banga kilstelėjo ir kitus JAV technologijų vardus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su aparatine įranga ar gamybos grandine. Tarp stipriausiai brangusių minimos „Intel“, „Dell“, „Advanced Micro Devices“ ir „Applied Materials“, kurių akcijų pokytis nuo metų pradžios siekė maždaug 150–280 proc.

    Banga persimetė ir į Aziją bei besiformuojančias rinkas, kur puslaidininkių ekosistema turi didelį svorį indeksuose. Minima, kad Pietų Korėjos KOSPI per pusmetį padvigubėjo, Japonijos Nikkei 225 pakilo apie 40 proc., o MSCI Emerging Markets indeksas ūgtelėjo maždaug 27 proc.

    Europoje vaizdas buvo ramesnis: FTSE 100 per pusmetį pakilo 7 proc., Prancūzijos CAC 40 augo 5 proc., Vokietijos DAX pridėjo 2 proc. Tuo pat metu MSCI India indeksas smuko 5 proc., o Honkongo Hang Seng krito 6 proc., atspindėdamas skirtingas kapitalo srautų kryptis ir investuotojų rizikos apetitą.

    Vis dėlto dalis įspūdingų technologijų prieaugių ėmė braškėti metų viduryje, kai rinkoje sustiprėjo išpardavimas technologijų sektoriuje. Tai priminė, kad DI temoje kainų svyravimai gali būti itin staigūs, o pelnai dažnai realizuojami tada, kai lūkesčiai tampa pernelyg vienpusiai.

    Kas nuvylė: vakarykščiai favoritai ir saugūs prieglobsčiai

    Kita medalio pusė buvo skausminga vakarykščiams lyderiams. Minima, kad buvusios DI rinkos numylėtinės „Meta“ ir „Microsoft“ pagal bendrą grąžą atsiliko, atitinkamai smukdamos 14 proc. ir 24 proc., nes didelės investicijos į DI infrastruktūrą padidino kapitalo poreikį, o investuotojai ėmė skeptiškiau vertinti aukštus įkainojimus.

    Geopolitinės įtampos sąlygomis dalis investuotojų tikėjosi aukso renesanso, tačiau kryptis pasirodė priešinga. Straipsnyje minimas rekordinis kainos pikas metų pradžioje ir vėlesnis maždaug 28 proc. kritimas nuo viršūnės, o pagrindiniu spaudimo veiksniu įvardijamos didesnės obligacijų pajamingumo ir grynųjų palūkanų normos, nes auksas pats pajamų negeneruoja.

    Dar labiau nuvylė bitkoinas, kuris per pirmąjį pusmetį, kaip nurodoma, krito apie 28 proc. Rinkos nuotaiką čia slopino kapitalo rotacija į su DI susijusias akcijas ir vėstantis rizikos apetitas kriptoturtui, kai investuotojai pradėjo griežčiau vertinti nepastovumo kainą.

    Perkainojimas ir atvėsusios temos

    Jungtinėje Karalystėje nemažą dalį judėjimo generavo įsigijimų ir perėmimų lūkesčiai, o kai kurios FTSE 100 bendrovės sulaukė pirkėjų dėmesio. Tai signalizavo, kad net ir po ilgesnio įkainių persitvarkymo dalis tarptautinių investuotojų vis dar mato vertę britų biržos flagmanuose.

    Tuo pat metu nekilnojamojo turto rinkos vangumas smogė daliai statytojų, o kai kurios su technologijomis susijusios bendrovės atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl DI galimos konkurencijos. Investuotojai vis dažniau klausia, kurios verslo nišos taps DI laimėtojomis, o kurios bus priverstos skubiai keisti modelį.

    Išskirtinai atvėso gynybos sektoriaus sandoris: po stiprių 2025 metų dalis gynybos bendrovių akcijų traukėsi, nes augantys karinių biudžetų lūkesčiai, panašu, buvo jau įskaičiuoti į kainas. Tai dar kartą parodė, kad net ir akivaizdžiai palankios tendencijos rinkoje gali būti įkainotos anksčiau, nei pasimato realūs finansiniai rezultatai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, diversifikaciją ir tai, kaip palūkanų normos, žaliavų kainos bei DI investicijų ciklas gali paveikti skirtingas turto klases.

  • DI padėjo atkurti prieigą prie 5 bitkoinų: kaip vyras po 8 savaičių rado pamirštą slaptažodį

    Socialiniame tinkle X vartotojas CPRKRN papasakojo istoriją, kaip, pasitelkęs dirbtinį intelektą „Claude“, atgavo prieigą prie seniai nejudinto bitkoinų piniginės. Joje buvo 5 bitkoinai, kurių vertė tuo metu siekė apie 352 000 eurų.

    Vyras teigė šiuos bitkoinus įsigijęs dar 2013 metais, kai studijavo universitete, o vėliau pametė ar pamiršo slaptažodį. Kriptovaliutas jis laikė platformoje blockchain.info, kur buvo susikūręs sudėtingus prisijungimo duomenis, tačiau vieną slaptažodį pakeitus nauju jo nebeprisiminė.

    Pasak jo, daugelį metų bandymai atkurti prieigą buvo nesėkmingi, o įprasti slaptažodžių atstatymo keliai nepadėjo. Pastarosiomis savaitėmis jis ėmė naudoti įvairius įrankius, įskaitant programavimo sprendimus ir automatizuotą kombinacijų tikrinimą, tačiau net ir tai nepriartino prie rezultato.

    Lūžis įvyko tuomet, kai jis „Claude“ pateikė savo senus universiteto užrašus, failus iš seno nešiojamojo kompiuterio ir kitą archyvinę medžiagą. Vyras tvirtina, kad DI padėjo aptikti su pinigine susijusią atsarginę kopiją ir seną slaptažodį, kurie sutapo ir leido atkurti prieigą.

    Jis nurodė, kad kartu su „Claude“ dirbo apie aštuonias savaites ir peržiūrėjo daugiau nei 1 gigabaitą duomenų iš kelių įrenginių bei paskyrų. Tarp jų buvo du „Mac“ kompiuteriai, du išoriniai diskai, „Apple Notes“ eksportas, „iCloud Mail“ ir „Gmail“ pašto dėžutės bei žinutės X platformoje.

    Anot pasakojimo, ypač svarbus buvo senas kompiuteris, kuriame DI aptiko kritinį atsarginės kopijos failą, datuotą 2019 metų gruodį. Toliau, kaip teigiama, sistemai pavyko iššifruoti failą, panaudojant slaptažodį, ištrauktą iš senų užrašų.

    Tiesioginių visos atkūrimo procedūros įrodymų autorius nepateikė, tačiau pasidalijo nuoroda į „Blockchain.com“ įrašus, kur matomas maždaug 5 bitkoinų judėjimas iš piniginės, kuri, pasak jo, buvo neaktyvi nuo 2015 metų pradžios. Tai netiesiogiai sustiprino teiginį, kad lėšos iš tiesų ilgai nebuvo judinamos.

    Istorijoje minimi ir kiti bandymai, kurie nepasiteisino: atvirojo kodo sprendimas BTCRecover bei „Python“ scenarijai, skirti automatizuotai tikrinti didžiulį slaptažodžių kombinacijų skaičių. Vėliau, anot jo, buvo pasitelktas ir „Hashcat“, testuojant dar didesnį galimų variantų kiekį.

    Galiausiai vyras teigė, kad mokamai „Claude“ versijai išleido apie 13 eurų. Šis epizodas dar kartą parodo, kaip DI gali būti naudingas ne „laužiant“ sistemas, o tvarkant ir analizuojant asmeninius archyvus, kai žmogus pats turi teisę į duomenis, bet praranda prieigą dėl pamirštų prisijungimų.

    Kartu ši istorija primena ir bazines kriptovaliutų saugumo taisykles: atsarginės kopijos, aiškiai dokumentuotos atkūrimo frazės ir saugus jų laikymas dažnai yra vienintelis realus kelias susigrąžinti turtą. Skirtingai nei bankuose, kriptovaliutų piniginėse pamirštas slaptažodis ar prarasta atkūrimo frazė dažnai reiškia, kad lėšos gali likti neprieinamos visam laikui.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad naudotojai turėtų atskirti du dalykus: teisėtą savo duomenų atkūrimą ir neleistinus bandymus gauti prieigą prie svetimų paskyrų. DI įrankiai gali pagreitinti dokumentų paiešką, failų klasifikavimą ir senų užuominų sujungimą į prasmingą grandinę, tačiau tai nepanaikina atsakomybės už duomenų saugą ir privatumo apsaugą.

  • JAV „spot“ bitkoino ETF patyrė 1,26 mlrd. eurų nutekėjimą: eterio fondai krenta 10 dienų iš eilės

    JAV „spot“ bitkoino ETF patyrė 1,26 mlrd. eurų nutekėjimą: eterio fondai krenta 10 dienų iš eilės

    JAV biržose prekiaujami „spot“ bitkoino ETF praėjusią savaitę fiksavo apie 1,26 mlrd. eurų grynąjį nutekėjimą. Tai didžiausias savaitinis pinigų atsiėmimas nuo sausio pabaigos ir užbaigė šešių prekybos sesijų neigiamą seriją.

    Ryškiausias smūgis teko pirmadieniui, kai iš fondų pasitraukė apie 601 mln. eurų. Tą dieną bitkoino kaina smuko žemiau maždaug 71 000 eurų ribos, o rinkos nuotaikas slėgė sustiprėję geopolitiniai signalai ir augantis rizikos vengimas.

    Kodėl investuotojai traukiasi?

    Rinkos dalyviai nutekėjimą sieja su kelių veiksnių kombinacija: aukštesniais JAV iždo obligacijų pajamingumais, sustiprėjusiu doleriu ir padidėjusiu neapibrėžtumu dėl geopolitikos. Tokia aplinka paprastai mažina apetitą rizikingesniems aktyvams, tarp jų ir kriptovaliutoms.

    Po pirmadienio nutekėjimai sumažėjo, tačiau teigiama diena taip ir neįvyko: per likusias savaitės sesijas srautai išliko neigiami. Tuo pat metu kainos judėjo palyginti siaurame diapazone, o tai rodė menkesnį pirkėjų spaudimą ir atsargesnį kapitalo grįžimą į rinką.

    Eterio ETF problema gilesnė

    „Spot“ eterio ETF JAV patyrė mažesnį savaitinį nutekėjimą, siekusį apie 206 mln. eurų, tačiau tendencija tapo ilgesnė ir labiau įsišaknijusi. Ši fondų grupė fiksavo 10 iš eilės neigiamų prekybos sesijų, o tai rodo nuoseklų investuotojų atsitraukimą.

    Dėl tokios dinamikos eterio ETF bendras grynasis įplaukų balansas pastebimai priartėjo prie jų valdomo turto vertės. Praktine prasme tai reiškia, kad daliai investuotojų dabartinė fondų turto vertė rinkoje yra arčiau sumos, kurią jie įnešė, o kai kuriais atvejais gali būti ir mažesnė, priklausomai nuo įėjimo momento.

    Ką rodo fondų skirtumai?

    Skirtingų emitentų fonduose situacija nevienoda: vieni išlaiko didesnę „pagalvę“ tarp sukauptų įplaukų ir dabartinės turto vertės, kiti ją praranda greičiau. Šiuos skirtumus lemia ne tik kainų pokyčiai, bet ir tai, kaip pasiskirstė investuotojų įplaukos skirtingais rinkos etapais.

    Nors bendrai „spot“ bitkoino ETF kategorija vis dar išlieka viena svarbiausių institucinio kapitalo prieigų prie kriptoturto, pastarosios savaitės srautai signalizuoja apie atsargesnį požiūrį. Artimiausiu metu rinkos dalyviai tikėtina stebės makroekonominius rodiklius ir rizikos foną, nes būtent jie dažniausiai nulemia, ar ETF srautai grįžta į pliusą.

  • Kriptovaliutų įmonės keičia kryptį: „Coinbase“ ir „Robinhood“ rezultatai siunčia aiškią žinią

    Kriptovaliutų įmonės keičia kryptį: „Coinbase“ ir „Robinhood“ rezultatai siunčia aiškią žinią

    Nuo hype prie tvarumo

    Kriptovaliutų sektorius, ilgus metus gyvenęs iš staigių kainų šuolių ir aktyvios spekuliacijos, vis dažniau priverstas persiorientuoti į stabilesnius pajamų šaltinius. 2026 metų pirmojo ketvirčio viešai skelbti rezultatai parodė, kad mažesni prekybos mastai ir vangesnė mažmeninių investuotojų paklausa ima skaudžiau atsiliepti biržoms ir brokeriams.

    Silpnesnį aktyvumą skatino ne tik kriptovaliutų kainų svyravimai, bet ir platesnis investuotojų atsargumas rizikingesnių aktyvų atžvilgiu. Dėl to įmonės vis labiau akcentuoja paslaugų įvairovę, infrastruktūrą ir produktus, kurie gali generuoti pajamas net ir ramesnėmis rinkos fazėmis.

    „Robinhood“ ir „Coinbase“ ieško naujų variklių

    „Robinhood“ paskelbė, kad kriptovaliutų prekybos pajamos per metus smuko 47 proc., o tai tapo aiškiu signalu, jog vien tik prekybos apimtimis paremtas modelis gali būti trapus. Tuo pat metu bendrovė akcentavo vartotojų dėmesio poslinkį į kitus produktus, ypač į vadinamąsias įvykių sutartis, kurių pajamos augo kelis kartus.

    „Coinbase“ taip pat pranešė apie rezultatus, kurie neatitiko dalies rinkos lūkesčių, tačiau išryškino plėtrą į platesnį instrumentų spektrą. Bendrovė vis aktyviau vysto išvestinių priemonių kryptį, taip pat ieško galimybių pasiūlyti daugiau skirtingų prekybos produktų, kad pajamų srautai mažiau priklausytų nuo vien kriptovaliutų prekybos ciklų.

    „Stengiamės plėsti tai, kuo žmonės gali prekiauti, kad kintant rinkoms visada turėtume paklausų produktą“, – sakė „Coinbase“ finansų vadovė Alesia Haas.

    Biržos stiprina infrastruktūrą ir plečia paslaugas

    „Gemini“ taip pat siekia sumažinti pajamų priklausomybę nuo kriptovaliutų kainų ir prekybos aktyvumo, plėsdama pasiūlą į prognozių rinkas, išvestines priemones ir planuodama žingsnius į tradicinių finansų segmentą. Bendrovė akcentavo ir vartotojų kredito kortelės kryptį, kuri tapo papildomu augimo šaltiniu.

    Kitos rinkos dalyvės, tokios kaip „Bullish“, bando persitvarkyti iš grynos kriptovaliutų biržos į kapitalo rinkų infrastruktūros žaidėją. Tokia strategija atspindi bendrą tendenciją: investuotojai vis dažniau tikisi ne pažadų apie greitą augimą, o aiškių, pasikartojančių pajamų ir veiklos efektyvumo.

    Kripto iždo bendrovės peržiūri dogmas

    Rinkos ciklų priklausomybė ryški ir vadinamosiose kripto iždo bendrovėse, kurios kaupia didelius kriptovaliutų kiekius, siekdamos suteikti investuotojams tiesioginę ekspoziciją. „Strategy“ vadovaujama Michaelo Sayloro atvejis tapo vienu ryškiausių: įmonė pranešė apie didelį grynąjį nuostolį, susijusį su bitkoino kainos smukimu, ir viešai signalizavo, kad gali atsisakyti absoliučios laikysenos niekada neparduoti turimų bitkoinų.

    „Mes parduosime bitkoiną, kai tai bus naudinga bendrovei“, – sakė „Strategy“ prezidentas ir generalinis direktorius Phong Le.

    Tokie pareiškimai rodo platesnį lūžį: net ir agresyviausi kripto ekspozicijos modeliai ima ieškoti lankstumo, o dalis įmonių renkasi aktyvesnį valdymą. Rinkai bręstant, prioritetu tampa ne vien augimo istorija, bet ir gebėjimas išgyventi ilgesnį sąstingį, kai kainos ir apimtys nebekuria lengvų pajamų.

  • „Gemini“ akcijos šovė į viršų: „Winklevoss Capital Fund“ į kripto biržą supylė 100 mln. eurų

    „Gemini“ akcijos šovė į viršų: „Winklevoss Capital Fund“ į kripto biržą supylė 100 mln. eurų

    Kriptovaliutų birža „Gemini“, kurią įkūrė ir valdo broliai Tyleris ir Cameronas Winklevossai, po naujienos apie stambią investiciją sulaukė ryškios rinkos reakcijos. Bendrovė pranešė, kad iš rizikos kapitalo fondo „Winklevoss Capital Fund“ pritraukė 100 mln. eurų kapitalo injekciją.

    Pasak „Gemini“, fondas įsigijo A klasės paprastųjų akcijų po 14 eurų už vienetą, o atsiskaitymas buvo atliktas bitkoinais. Po pranešimo bendrovės akcijos iš pradžių šoktelėjo maždaug 30 proc., vėliau prieaugis sumažėjo iki maždaug 17 proc.

    Vadovų žinutė investuotojams

    Bendrovė investiciją pristatė kartu su pirmojo ketvirčio veiklos atnaujinimu, pabrėždama siekį pereiti į kitą augimo etapą. Tokia komunikacija rinkoje dažnai vertinama kaip bandymas sustiprinti pasitikėjimą po sudėtingesnio laikotarpio.

    „Manome, kad rinka reikšmingai nuvertino „Gemini“, o ši investicija leis paruošti bendrovę kitam augimo etapui“, – sakė „Gemini“ generalinis direktorius Tyleris Winklevossas.

    „„Gemini“ pasiekė svarbių produktų ir reguliavimo etapų, kurie leidžia mums evoliucionuoti iš kripto bendrovės į rinkų bendrovę. Ši investicija padės įgyvendinti šią ambiciją ir sustiprinti ilgalaikę sėkmę“, – pridūrė jis.

    Skaičiai: nuostolis mažesnis, pajamos didesnės

    Per pirmąjį ketvirtį „Gemini“ paskelbė mažesnį, nei tikėtasi, nuostolį: 0,93 euro akcijai, kai rinkos lūkesčiai siekė apie 1,03 euro. Pajamos sudarė 50,3 mln. eurų ir viršijo prognozuotus 47,9 mln. eurų.

    Tuo pat metu biržos prekybos pajamos per metus smuko 27 proc. iki 17,2 mln. eurų, o kreditinės kortelės pajamos pasiekė 14,7 mln. eurų ir, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 300 proc. Paslaugų pajamos ir palūkanų pajamos kilo 122 proc. iki 24,5 mln. eurų.

    IPO šešėlis ir nauja kryptis

    Po debiuto biržoje „Gemini“ patyrė spaudimą: bendrovę lydėjo nuostoliai, vadovų pasikeitimai ir kai kurių užsienio rinkų atsisakymas, sutelkiant dėmesį į JAV. Bendrovė taip pat viešai kalbėjo apie transformaciją, kurioje atsiranda daugiau dėmesio DI sprendimams ir prognozių rinkoms.

    Investuotojai šį etapą vertina per stabilumo prizmę, nes kriptoturto įmonių rezultatai dažnai stipriai svyruoja kartu su rinkos ciklais. „Gemini“ atvejis tai ypač aktualu, nes vien prekybos apimčių augimas paprastai priklauso nuo kriptovaliutų kainų ir bendro rinkos aktyvumo.

    Po IPO akcijos yra smarkiai atpigusios: iš 52 savaičių aukštumos 45,89 euro jos buvo nusileidusios iki 5,26 euro. Tuo laikotarpiu bitkoino kaina taip pat buvo reikšmingai koregavusis, o tai papildomai mažino investuotojų apetitą rizikingesniam kripto sektoriui.

    Rinkai svarbiausias klausimas dabar – ar „Gemini“ pavyks didinti pasikartojančias pajamas iš paslaugų, palūkanų ir kitų produktų, kad rezultatai mažiau priklausytų nuo kripto pakilimų. Būtent šį naratyvą sustiprina ir nauja 100 mln. eurų investicija, kuri bendrovei suteikia daugiau finansinio lankstumo bei laiko įrodyti strategijos veiksmingumą.

  • „Strategy“ nori su nuolaida išpirkti 1,5 mlrd. eurų skolos: tarp šaltinių įvardija ir bitkoinų pardavimą

    „Strategy“ nori su nuolaida išpirkti 1,5 mlrd. eurų skolos: tarp šaltinių įvardija ir bitkoinų pardavimą

    Skolos išpirkimas su nuolaida

    JAV biržoje kotiruojama bendrovė „Strategy“ (NASDAQ: MSTR) planuoja su nuolaida išpirkti 1,5 mlrd. eurų vertės konvertuojamąsias obligacijas ir taip sumažinti bendrą įsipareigojimų naštą. Bendrovė nurodė, kad sandoriai su dalimi obligacijų turėtojų suderinti privačiomis derybomis.

    Remiantis JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai pateiktu 8-K pranešimu, susitarimai pasiekti gegužės 14 dieną, o atsiskaitymas planuojamas apie gegužės 19 dieną. „Strategy“ už 1,5 mlrd. eurų nominalo vertės skolą ketina sumokėti apie 1,38 mlrd. eurų, tai yra maždaug 92 centus už 1 eurą nominalo.

    Šios nulinės palūkanų normos konvertuojamosios obligacijos iš pradžių turėjo būti išperkamos 2029 metais. Galutinė išpirkimo suma dar gali nežymiai kisti, nes dalis kainodaros siejama su iš anksto sutartu „Strategy“ A klasės akcijų vidutiniu svertiniu kursu per nustatytą laikotarpį.

    Iš kur bus paimti pinigai

    „Strategy“ nurodė tris galimus finansavimo šaltinius: turimus grynųjų pinigų rezervus, įplaukas iš akcijų pardavimo pagal „at-the-market“ programas ir lėšas iš bitkoinų pardavimo. Pastarasis punktas rinkai svarbus, nes bendrovė pastaraisiais metais tapo didžiausia viešai kotiruojama įmonė pagal turimų bitkoinų kiekį.

    Bitkoinų pardavimo galimybė kontrastuoja su viešai deklaruojama bendrovės kryptimi kaupti šį turtą. „Strategy“ vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras anksčiau yra pabrėžęs, kad bendrovė siekia likti grynąja bitkoinų kauptoja, tačiau yra užsiminęs, jog dalį turto gali tekti realizuoti, kai reikia vykdyti konkrečius įsipareigojimus.

    Vienas iš minėtų įsipareigojimų yra susijęs su didelio pajamingumo nuolatinėmis privilegijuotomis akcijomis STRC, kuriomis bendrovė pritraukė kapitalo bitkoinams pirkti. Sayloras yra teigęs, kad parduotus bitkoinus įmonė ilgainiui siektų pakeisti įsigydama jų dar daugiau, taip išlaikydama ilgalaikę kaupimo logiką.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Išpirkus dalį obligacijų, „Strategy“ ketina jas panaikinti, o dalis 2029 metais išperkamų obligacijų ir toliau liks apyvartoje. Tai rodo, kad bendrovė mažina skolą selektyviai, išnaudodama galimybę atsiskaityti pigiau nei nominali vertė.

    Toks žingsnis dažnai vertinamas kaip finansų valdymo priemonė, ypač kai įmonė turi alternatyvių kapitalo šaltinių. Vis dėlto bitkoinų pardavimo įtraukimas į finansavimo planą investuotojams signalizuoja, kad kriptoturto dalis balanse gali būti naudojama ir kaip likvidumo rezervas, o ne vien ilgalaikė pozicija.

    Bendrovė ir toliau išlieka viena ryškiausių vadinamosios bitkoinų iždo strategijos vykdytojų. Rinkos dalyviai paprastai seka ne tik jos skolos ir akcijų emisijų sprendimus, bet ir tai, kaip jie keičia spaudimą bitkoinų paklausai, ypač kai sandorių apimtys gali būti reikšmingos visos rinkos kontekste.

  • Kriptobirža Bullish pirmąjį 2026 metų ketvirtį patyrė 560 mln. eurų nuostolį: kas jį lėmė

    Kriptobirža Bullish pirmąjį 2026 metų ketvirtį patyrė 560 mln. eurų nuostolį: kas jį lėmė

    Kriptovaliutų birža Bullish paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė apie 560 mln. eurų grynąjį nuostolį. Tai beveik dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo bendrovės finansiniai duomenys.

    Rinka į ataskaitą sureagavo jautriai: po rezultatų paskelbimo Bullish akcijos trumpam smuko iki maždaug 33 eurų, tačiau vėliau grįžo arčiau 37 eurų. Prekybos apyvartos padidėjimas signalizavo, kad investuotojai bandė įvertinti, kiek nuostoliai yra „popieriniai“, o kiek susiję su veiklos rezultatais.

    Didžiąją dalį neigiamo rezultato, kaip ir daugelyje kriptosektoriaus ataskaitų, lėmė ne grynųjų pinigų išlaidos. Esminis veiksnys buvo reikšmingų skaitmeninio turto atsargų vertės pokytis, kai rinkos kainos perskaičiuojamos pagal tikrąją vertę.

    Tuo pat metu bendrovė pabrėžė, kad pakoreguoti rodikliai augo. Pakoreguotos pajamos siekė apie 86 mln. eurų, palyginti su maždaug 58 mln. eurų 2025 metų pirmąjį ketvirtį, o pakoreguotas grynasis pelnas sudarė apie 19 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 2 mln. eurų.

    Pakoreguota EBITDA išaugo iki maždaug 33 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 12 mln. eurų. Šis rodiklis dažnai naudojamas vertinti bazinį pelningumą, nes eliminuoja dalį apskaitinių ir vienkartinių efektų, tačiau investuotojams svarbu suprasti, kad jis nepakeičia grynojo pelno ir pinigų srautų analizės.

    Bullish taip pat teigė sustiprinusi pozicijas bitkoino opcionų rinkoje ir tapusi antra pagal dydį birža šioje kategorijoje. Bendras opcionų prekybos mastas per ketvirtį siekė apie 10,8 mlrd. eurų, o atvira pozicija sudarė apie 14 proc. visos rinkos, nurodė bendrovė.

    Vis dėlto ne visi veiklos komponentai judėjo į viršų. Pakoreguotos sandorių pajamos krito iki maždaug 35 mln. eurų nuo apie 39 mln. eurų prieš metus, o skaitmeninio turto pardavimai sumažėjo iki maždaug 48 mlrd. eurų, kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį siekė apie 74 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Tomas Farley augimo kryptį siejo su planuojama plėtra į tokenizacijos paslaugas ir įsigijimu. Bullish paskelbė apie 3,9 mlrd. eurų vertės „Equiniti“ įsigijimą, kurį įvardija kaip strateginį žingsnį kuriant pilną infrastruktūrą nuo turto tokenizacijos iki emitentų aptarnavimo.

    „Džiaugiamės 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatais, tačiau dar labiau – tuo, kas laukia toliau“, – sakė Tomas Farley.

    Vadovo teigimu, sandoris turėtų suteikti tris svarbius elementus: visapusiškas tokenizacijos paslaugas, vieningą perleidimo agento apskaitos sistemą ir plačius ryšius su dideliais emitentais. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai kriptobendrovės siekia mažinti priklausomybę nuo vien spot prekybos ir plėstis į reguliuojamas, institucijoms patrauklesnes paslaugas.

    Bullish į biržą išėjo 2025 metų rugpjūtį, kai akcijų platinimo kaina siekė apie 33 eurus už akciją. Vėliau kaina buvo pakilusi gerokai aukščiau, tačiau metų sandūroje smuko ir tik pastaraisiais mėnesiais rodė nuosaikų atsigavimą, atspindėdama ir bendresnį nepastovumą kriptoturto rinkose.

    Bendrovė taip pat turi vieną didžiausių bitkoino atsargų tarp viešai matomų įmonių: apie 24 300 BTC. Esant tokiam rezervui, net ir santykinai nedidelis bitkoino kainos svyravimas gali reikšmingai paveikti finansinėse ataskaitose rodomą rezultatą, ypač kai taikomas tikrosios vertės perskaičiavimas.

  • „Morgan Stanley“ pradėjo kriptovaliutų prekybos bandymą „E*Trade“: taiko 0,50 proc. mokestį

    „Morgan Stanley“ pradėjo kriptovaliutų prekybos bandymą „E*Trade“: taiko 0,50 proc. mokestį

    JAV bankas „Morgan Stanley“ pradėjo siūlyti momentinę kriptovaliutų prekybą savo mažmeninės prekybos platformoje „E*Trade“. Tai bandomasis etapas, kurį bankas sieja su platesne skaitmeninio turto paslaugų plėtra privatiems klientams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, už kiekvieną sandorį taikomas 0,50 proc. mokestis nuo operacijos vertės. Programa jau veikia, o prieiga vėliau šiais metais turėtų būti išplėsta visai „E*Trade“ klientų bazei, kurią sudaro apie 8,6 mln. vartotojų.

    „Morgan Stanley“ turto valdymo padalinio vadovas Jedas Finnas iniciatyvą pristatė kaip strateginį žingsnį, kuris banko požiūriu yra platesnis nei vien kainos mažinimas. Jo teigimu, tikslas yra mažinti tarpininkų vaidmenį ir suteikti klientams daugiau pasirinkimų, kai skaitmeninis turtas vis dažniau integruojamas į tradicines finansų paslaugas.

    Rinkos dalyviai šį žingsnį vertina ir kaip kainodaros konkurenciją. „Bloomberg“ ETF analitikas Ericas Balchunas atkreipė dėmesį, kad 0,50 proc. mokestis yra mažesnis nei kai kurių konkurentų taikomi įkainiai, tačiau kartu priminė, jog biržoje prekiaujami fondai neretai leidžia prekiauti dar pigiau, o tiesioginė kriptovaliutų nuosavybė skiriasi rizikomis ir kaštų struktūra.

    „Morgan Stanley“ pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia su skaitmeniniu turtu susijusių produktų spektrą. 2025 metų spalį bankas pranešė rekomenduojantis riboti kriptovaliutų dalį rizikingiausiuose klientų portfeliuose iki 4 proc., taip priartėdamas prie didžiųjų turto valdytojų taikomų praktikų.

    Prieš pradedant „E*Trade“ bandymą bankas taip pat pristatė mažų kaštų momentinį bitkoino biržoje prekiaujamą fondą MSBT, kuris, banko teigimu, turėjo atliepti augantį klientų susidomėjimą. Be to, „Bloomberg“ nurodo, kad „Morgan Stanley“ svarsto galimybę leisti klientams konvertuoti kriptovaliutas į biržoje prekiaujamų produktų vienetus jų pirmiausia nepardavus, o instituciniame segmente planuoja plėsti tokenizuotų akcijų prekybos funkcionalumą antroje metų pusėje.

    Bankas taip pat yra paskelbęs apie stabilios vertės monetų rezervų fondo startą, kurio tikslas palaikyti stabilią vieneto vertę investuojant į grynuosius pinigus ir trumpalaikes JAV iždo priemones iki 93 dienų. Tokie produktai rodo, kad didieji finansų rinkos dalyviai ieško būdų, kaip skaitmeninio turto paslaugas pateikti per reguliacinį ir rizikos valdymo filtrą, artimesnį tradiciniams investavimo sprendimams.

    Ekspertai pabrėžia, kad kriptovaliutų prekybos pasiūla dideliuose bankuose dažnai reiškia ne tik naują investavimo kanalą, bet ir augančius reikalavimus atitikties, klientų tinkamumo vertinimo bei rizikos atskleidimo srityse. Klientams tai gali suteikti patogesnę prieigą per įprastą tarpininkavimo sąskaitą, tačiau sprendimai dėl kriptovaliutų turėtų būti priimami įvertinus kainų svyravimus, likvidumo rizikas ir skirtingas apsaugos nuo sukčiavimo praktikas.

  • „Circle“ akcijos šovė beveik 20 proc.: kompromisas dėl CLARITY Act paliko erdvės atlygiam

    „Circle“ akcijos šovė beveik 20 proc.: kompromisas dėl CLARITY Act paliko erdvės atlygiam

    Kriptovaliutų sektoriuje dėmesį patraukė staigus „Circle“ akcijų brangimas, kai JAV įstatymų leidėjai pasiekė kompromisą dėl rinkos struktūros projekto, žinomo kaip CLARITY Act. Po šių žinių investuotojai įvertino, kad stabiliųjų kriptovaliutų atlygio programos nebus uždraustos visiškai, o bus leidžiamos su tam tikromis sąlygomis.

    Rinka sureagavo greitai: „Circle“ prekybos sesiją baigė pakilusi 19,9 proc. Tuo metu „Coinbase“, kuri laikoma vienu svarbiausių „Circle“ USDC platinimo kanalų, pabrango 6,1 proc., o su kriptoturto infrastruktūra siejamos bendrovės, tokios kaip „BitGo“ ir „Galaxy Digital“, taip pat fiksavo augimą.

    Atnaujinta projekto formuluotė iš esmės skiria du modelius: ribojamas pasyvus, į indėlius panašus pajamingumas už vien tik laikomas stabiliasias kriptovaliutas, tačiau paliekama galimybė mokėti atlygius kaip naudojimu grįstas paskatas. Kitaip tariant, atlygis gali būti siejamas su veikla, pavyzdžiui, prekyba, pavedimais ar kitais platformos naudojimo scenarijais.

    Toks kompromisas laikomas palankesniu didesniems rinkos dalyviams, kurie gali pagrįsti paskatas realiu produkto naudojimu ir geriau atlaikyti reguliacinę kontrolę. Tuo pat metu mažesnėms platformoms tai gali reikšti spaudimą, jei jų augimas buvo paremtas aukšto pajamingumo, į indėlius panašiais produktais, skirtais pritraukti vartotojų lėšas.

    Judėjimas vyksta platesniame kontekste: kriptoturto rinka pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja ne didelę grąžą žadančius produktus, o mokėjimų ir finansinės infrastruktūros modernizavimą. Tą rodo ir augantis dėmesys stabiliųjų kriptovaliutų naudojimui atsiskaitymams, tarpvalstybiniams pervedimams bei įmonių iždo sprendimams, kur svarbiausia tampa patikimumas, rezervų skaidrumas ir aiškios taisyklės.

    „CLARITY Act kompromisas dėl stabiliųjų kriptovaliutų pajamingumo yra grynasis teigiamas pokytis“, – sakė Bank of America analitikas Ebrahim H. Poonawala.

    Jo vertinimu, toks sprendimas gali sumažinti baimes dėl indėlių nutekėjimo iš tradicinių bankų, kartu mažindamas reguliacinį neapibrėžtumą ir suteikdamas daugiau aiškumo, kaip bankai galėtų įsitraukti į skaitmeninio turto infrastruktūrą kontroliuojamomis sąlygomis. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad reguliavimas gali ne tik riboti, bet ir suteikti kryptį, atskiriant rizikingus modelius nuo tų, kurie labiau primena technologinį atsiskaitymų atnaujinimą.

    Tuo pat metu augo ir pagrindinės kriptovaliutos: bitkoinas pakilo daugiau nei 1 proc. iki maždaug 69 000 eurų, o savaitgalį trumpam buvo perkopęs apie 70 000 eurų ribą. Nors kainų svyravimai kriptoturto rinkoje išlieka dideli, investuotojai akylai stebi būtent reguliacinę darbotvarkę, nes ji tiesiogiai veikia stabiliųjų kriptovaliutų verslo modelius, biržų pajamas ir vartotojams siūlomų paskatų legalumą.

  • „WisdomTree“ kriptovaliutų ETP pirmą ketvirtį pritraukė 120 mln. eurų: kas stūmė augimą?

    „WisdomTree“ kriptovaliutų ETP pirmą ketvirtį pritraukė 120 mln. eurų: kas stūmė augimą?

    Turto valdytoja „WisdomTree“ pranešė, kad 2026 metų pirmą ketvirtį jos kriptovaliutų biržoje prekiaujami produktai (ETP) sulaukė 120 mln. eurų grynųjų įplaukų. Tai ryškus pokytis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai bendrovė fiksavo grynąsias išplaukas.

    Bendrovės skaičiavimu, kriptovaliutų ETP valdomas turtas per ketvirtį išaugo iki maždaug 1 700 000 000 eurų ir buvo apie 15 proc. didesnis nei prieš metus. Tuo pat metu kainų svyravimai rinkoje darė priešingą poveikį: ketvirčio pradžioje turėtas kriptovaliutų ETP turtas, anot bendrovės, dėl skaitmeninio turto kainų kritimo sumažėjo šimtais milijonų eurų.

    Augimą lėmė ne tik kripto rinka

    „WisdomTree“ nurodė, kad visas jos valdomas turtas per pirmą ketvirtį paaugo iki maždaug 134 000 000 000 eurų. Metinis augimas viršijo 30 proc., o pagrindinis įplaukų šaltinis buvo produktai, listinguojami JAV ir Europoje.

    Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, kad investuotojai išlieka aktyvūs net ir esant didesniems kainų svyravimams. Dalį srauto gali lemti ir tai, kad investuotojai kriptovaliutų ekspozicijos ieško per reguliuojamus produktus, o ne per tiesioginį turto pirkimą.

    Nauji produktai ir 24/7 prekyba

    Per ketvirtį „WisdomTree“ pristatė naujų kriptovaliutų ETP, susietų su bitkoino, eterio, XRP ir solanos kainomis. Toks plėtimasis paprastai siejamas su bandymu išlaikyti investuotojų dėmesį ir pasiūlyti platesnį pasirinkimą, ypač kai rinkoje populiarėja skirtingų blokų grandinių ekosistemos.

    Be to, bendrovė vasarį paskelbė pradėjusi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę vykdomą prekybą ir momentinį atsiskaitymą tokenizuotam pinigų rinkos fondui, orientuotam į JAV iždo vertybinius popierius. Tai išryškina kryptį, kuria juda dalis turto valdytojų: daugiau dėmesio skirti tokenizacijai ir infrastruktūrai, kuri leistų sandorius vykdyti greičiau.

    Tokenizacija plečiasi už vienos grandinės ribų

    „WisdomTree“ taip pat akcentuoja dalyvavimą realaus pasaulio turto tokenizacijos tendencijoje, kai tradicinės finansinės priemonės perkeliamos į blokų grandines. Bendrovė nurodo, kad produktus diegia keliuose tinkluose, įskaitant „Ethereum“ ir su ja susijusias grandines, taip pat „Stellar“.

    Rinkoje ši kryptis vertinama kaip bandymas sujungti tradicinių finansų patikimumą su blokų grandinių technologiniu efektyvumu. Vis dėlto galutinis rezultatas investuotojams paprastai priklauso nuo dviejų veiksnių: reguliavimo aiškumo ir to, ar tokenizuoti produktai realiai sumažina kaštus bei padidina prieinamumą.

    „WisdomTree“ pateikti duomenys rodo, kad net ir korekcijų laikotarpiais investuotojų paklausa kriptovaliutų ETP gali išlikti, ypač kai siūloma platesnė produktų gama ir kuriamos naujos prekybos bei atsiskaitymo galimybės. Kartu tai primena, kad įplaukos į produktus ne visada reiškia augantį valdomo turto dydį, kai rinkos kainos juda žemyn.