CP v2

Tag: Biudžeto deficitas

  • Prancūzija ant skolos slenksčio: skolinimasis pabrango iki 5 proc. – kuo tai gresia Europai?

    Prancūzija ant skolos slenksčio: skolinimasis pabrango iki 5 proc. – kuo tai gresia Europai?

    Skolos kaina šoktelėjo

    Prancūzijos 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas pastarosiomis dienomis pakilo iki maždaug 5 proc. – aukščiausio lygio nuo 2002 metų. Kartu išaugo ir skirtumas nuo Vokietijos obligacijų, o tai rodo didėjančią investuotojų rizikos baimę.

    Tokie pokyčiai svarbūs ne vien finansų rinkoms: valstybės skolinimosi kaina daro įtaką būsto paskolų ir verslo kreditų palūkanoms. Ilgainiui brangesnis skolinimasis didina biudžeto išlaidas palūkanoms, kurias dengia mokesčių mokėtojai.

    Kodėl rinka praranda kantrybę?

    Pagrindinė problema – nuolatiniai biudžeto deficitai, kai valstybė išleidžia daugiau, nei surenka mokesčių. Skirtumas dengiama skolinantis, o tai per metus virsta dar didesne skolos našta.

    Remiantis Prancūzijos statistikos tarnybos INSEE duomenimis, viešoji skola 2026 metų antrąjį ketvirtį siekė apie 3,6 trilijono eurų, arba 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Deficitas 2026 metais, prognozuojama, sudarys apie 5,4 proc. BVP, kai Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse orientyras yra 3 proc. riba.

    Rinkose ypač jautriai vertinamas patikimumas, ar planai bus įgyvendinti. Kai tik investuotojai ima abejoti, ar skola bus valdoma politiškai ir ekonomiškai tvariai, jie prašo didesnės grąžos už riziką.

    Biudžetas, politika ir rinkimų šešėlis

    Premjero Sébastieno Lecornu vadovaujama mažumos Vyriausybė pateikė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatoma apie 54 mlrd. eurų taupymo ir papildomų pajamų priemonių. Tikslas – deficitą sumažinti iki 5 proc. BVP 2027 metais, palyginti su 5,4 proc. 2026 metais.

    Numatoma, kad didesnė korekcijos dalis ateitų iš išlaidų ribojimo, o mažesnė – iš didesnių mokesčių ir įmokų. Tarp aptariamų priemonių minima po maždaug 6 mlrd. eurų sutaupymų pensijų ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat kai kurių išlaidų įšaldymas nominaliomis sumomis, kas po infliacijos reiškia realų mažėjimą.

    Vis dėlto rinkas labiau nei patys skaičiai neramina politinė matematika: Vyriausybė neturi tvirtos daugumos parlamente, o biudžeto svarstymas numatytas nuo spalio 13 dienos. Papildomą neapibrėžtumą kursto artėjantys 2027 metų pavasario prezidento rinkimai ir rizika, kad taupymo planai taps politinių mainų objektu.

    „Paryžiaus politinis akligatvis išlieka neišspręstas“, – teigė ekonomistas Enrique Díaz-Alvarez.

    Kas dar didina įtampą?

    Prie spaudimo prisideda ir didelis naujų vertybinių popierių pasiūlos mastas. Prancūzijos iždas planuoja 2027 metais išleisti apie 340 mlrd. eurų skolos vertybinių popierių, nes dalis anksčiau prisiimtos skolos turi būti refinansuojama.

    Kai skolinimosi apimtys didelės, net nedidelis palūkanų normų pokytis smarkiai padidina išlaidas. Be to, kartu auga ir kitos privalomos biudžeto eilutės, įskaitant palūkanų mokėjimus bei gynybos finansavimą, todėl sutaupyti tampa dar sudėtingiau.

    Ar problema gali persimesti į Europą?

    Investuotojai situaciją vertina per euro zonos užkrato rizikos prizmę: kai brangsta vienos didelės ekonomikos skola, rinkos neretai perskaičiuoja riziką ir kitoms šalims. Analitikų vertinimu, įtampos fone kiek padidėjo ir kai kurių kitų valstybių skolos rizikos priedai, nes investuotojai tampa atsargesni viso regiono atžvilgiu.

    Tokiu metu didėja spaudimas ir Europos Centriniam Bankui: viena vertus, infliacijos dinamika gali reikalauti griežtesnės pinigų politikos, kita vertus, obligacijų rinkos nervingumas skatina vengti veiksmų, galinčių dar labiau pakelti skolinimosi kainą. ECB turi priemonę, vadinamą Perdavimo apsaugos instrumentu, tačiau jos taikymas siejamas su kriterijais, įskaitant fiskalinės politikos tvarumą.

    Kiek tai pavojinga dabar?

    Trumpuoju laikotarpiu didžiausia rizika – politinis scenarijus, kuriame biudžetas nepatvirtinamas arba smarkiai ištuštinamas kompromisais. Tokiu atveju Prancūzija vėl galėtų remtis laikinais finansavimo sprendimais, o rinkos tai interpretuotų kaip dar vieną signalą apie sprendimų priėmimo silpnumą.

    Kita vertus, Prancūzija kol kas nėra praradusi prieigos prie finansų rinkų. Esminis klausimas – ar Vyriausybė sugebės įtikinti investuotojus, kad deficitas bus mažinamas nuosekliai, o skolos santykis su ekonomika stabilizuosis vidutiniu laikotarpiu.

  • PiS mokesčių planas kainuotų apie 12 mlrd. eurų: žada mažesnę sveikatos įmoką verslui

    Lenkijos opozicinė partija PiS pristato mokesčių planą, kurio įgyvendinimas, autoriaus skaičiavimais, valstybei kainuotų apie 12 mlrd. eurų. Viena pagrindinių priemonių – grąžinti sveikatos draudimo įmokos taisykles į ankstesnį modelį, kad daliai verslo mokėjimai sumažėtų.

    Mokesčių plano autorius dr. hab. Mariusz Andrzejewski Lenkijos žiniasklaidai aiškino, kad pokyčiai labiausiai paliestų individualiai dirbančius ir smulkųjį verslą. Pasak jo, tikslas – padidinti verslo investicijas ir kartu sumažinti spaudimą įmonių pinigų srautams.

    Sveikatos įmoka: grįžimas prie ankstesnės tvarkos

    PiS siūlo atsisakyti po pastarųjų reformų įvesto sprendimo, kai sveikatos įmoka labiau priklauso nuo pajamų ir pasirinktos apmokestinimo formos. Vietoje to būtų grįžtama prie fiksuotesnio, labiau prognozuojamo mokėjimo principo, kuris, pasak plano rengėjų, leistų daugeliui mokėti mažiau.

    Kaip pavyzdį M. Andrzejewski nurodė atvejį, kai dirbantysis pagal vadinamąjį vienodą tarifą dabar per metus sumoka daugiau nei 3 200 eurų, o po pakeitimų mokėtų kiek daugiau nei 1 100 eurų. Kituose režimuose, teigiama, mėnesio sutaupymai galėtų siekti maždaug 80–160 eurų.

    „Siūlome grįžti prie ankstesnių sveikatos įmokos taisyklių – fiksuoto mokėjimo modelio, kad verslas mokėtų pastebimai mažiau“, – sakė Mariusz Andrzejewski.

    Kaina biudžetui ir argumentai apie šešėlį

    Planas pristatomas pripažįstant, kad jam reikėtų didelių viešųjų finansų resursų – apie 12 mlrd. eurų. Kartu teigiama, kad dalį sumos būtų galima kompensuoti mažinant šešėlinę ekonomiką ir gerinant mokesčių surinkimą.

    Autorius remiasi vertinimu, kad šešėlis Lenkijoje sudaro apie 18 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo skaičiavimu, tai reikštų šimtus milijardų eurų ekonominės veiklos, kuri, sumažinus šešėlį, galėtų labiau prisidėti prie biudžeto pajamų.

    Investicijos ir deficitas – jautriausios vietos

    PiS mokesčių plano logika paremta prielaida, kad verslas, gavęs daugiau aiškumo ir mažesnę mokestinę naštą, aktyviau investuos. M. Andrzejewski tvirtino, kad vien vartojimo augimo neužtenka, o investicijų dalies didinimas iki daugiau nei 20 proc. BVP būtų reikšmingas postūmis ekonomikai.

    Tačiau diskusijose neišvengiamai grįžtama prie valstybės deficito ir sveikatos sistemos finansavimo. Planą pristatant pabrėžiama, kad sveikatos apsaugai planuojamos itin didelės išlaidos, o siūlomas sveikatos įmokos pakeitimas, pasak autoriaus, sumažintų sistemos pajamas maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokie pakeitimai turi dvi puses: jie gali pagerinti verslo aplinką, bet kartu didina spaudimą biudžetui, jei kompensuojančios priemonės neįgyvendinamos. Galutinis poveikis priklausytų nuo to, ar pavyktų realiai sumažinti šešėlį ir ar kartu būtų peržiūrėtas sveikatos sistemos lėšų panaudojimo efektyvumas.

  • Prancūzija veržia diržus: 2027 metų biudžete planuoja 54 mlrd. eurų taupymą ir deficitą mažinti iki 5 proc.

    Prancūzijos Vyriausybė pristatė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatytas 54 mlrd. eurų taupymo planas. Pagrindinis tikslas – sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Didžiausia taupymo dalis siejama su viešojo sektoriaus išlaidų ribojimu, įšaldant dalį asignavimų ir peržiūrint kai kurias programas. Vyriausybė teigia, kad dalis priemonių yra struktūrinės ir turėtų ilgiau stabilizuoti viešuosius finansus.

    Numatyta mažinti socialinės apsaugos sistemos deficitą, siekiant jį sumažinti maždaug perpus iki 12–13 mlrd. eurų. Tarp jautriausių priemonių – pensijų išlaidų ribojimas, kai indeksavimas gali būti nevisiškai prilygintas infliacijai arba būtų mažesnis.

    Biudžeto projekte taip pat numatyta taupyti ministerijose, įskaitant darbo sritį, o dalis lėšų būtų sutaupoma įšaldant viešojo sektoriaus atlyginimų skaičiavimo bazę. Ši kryptis jau sulaukė nepasitenkinimo: viešojo sektoriaus darbuotojai dalyvavo streikuose ir protestuose įvairiuose šalies miestuose.

    Dar vienas konfliktinis taškas – planuojami savivaldybių finansavimo apkarpymai, kurie bendrai sudarytų 5,4 mlrd. eurų. Vietos valdžia kritikuoja tokią naštą kaip neproporcingą, nes dalis savivaldybių ir taip susiduria su didėjančiais socialiniais bei infrastruktūros poreikiais.

    Premjeras Sebastien Lecornu atmeta plataus masto mokesčių didinimo idėją, tačiau biudžete numatoma didinti įplaukas mažinant tam tikras lengvatas. Tarp svarstomų priemonių – darbdavių įmokų išimčių ribojimas ir didesni mokesčiai greitkelių bei oro uostų operatoriams.

    Į pajamų didinimo paketą įtraukiamas ir mokestis cukraus turintiems produktams, argumentuojamas kova su nutukimu. Ši iniciatyva jau sukėlė dalies verslo atstovų, ypač konditerių ir kepėjų, pasipriešinimą dėl galimo poveikio vartojimui ir kainoms.

    Mažumos Vyriausybės išbandymas

    Biudžeto priėmimas gali būti sudėtingas, nes Vyriausybė parlamente neturi stabilios daugumos, o politinė aplinka išlieka fragmentuota. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad biudžetiniai sprendimai Prancūzijoje gali tapti pasitikėjimo Vyriausybe klausimu.

    Papildomą įtampą kelia ir 2027 metų pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose pragyvenimo išlaidų tema tikėtina taps viena svarbiausių. Dėl to taupymo priemonių socialinis poveikis bus atidžiai stebimas tiek opozicijos, tiek profesinių sąjungų.

    Skola ir investuotojų nervingumas

    Prancūzija susiduria su dideliu deficitu ir rekordiškai aukšta viešąja skola, kuri, valdžios pateikiamais duomenimis, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra didžiausia nuo 1946 metų. Tai didina spaudimą greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės.

    Rinkų nuotaikas atspindi ir skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,89 proc., o tai yra aukščiausias lygis nuo 2002 metų. Tokie rodikliai signalizuoja augantį investuotojų jautrumą skolos tvarumui ir biudžeto politikos patikimumui.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės išlieka silpnos – šiemet jis vertinamas apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nedarbui augant, prognozuojama, kad metų pabaigoje jis gali pasiekti 8,6 proc., o tai apsunkina taupymo priemonių politinį priimtinumą.

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.

  • Rumunija taikosi į euro zoną iki 2035-ųjų, bet kelią užstoja įsisenėjęs per didelis biudžeto deficitas

    Euro planas iki 2035 metų

    Rumunija deklaruoja tikslą prisijungti prie euro zonos iki 2035 metų, tačiau svarbiausia kliūtis kol kas yra viešųjų finansų būklė. Šalis jau šeštus metus iš eilės yra Europos Sąjungos per didelio deficito procedūroje, o tai riboja manevro laisvę ir kenkia patikimumui rinkose.

    Norint realiai priartėti prie euro įvedimo, Rumunijai pirmiausia reikėtų iki 2030 metų pasiekti, kad per didelio deficito procedūra būtų nutraukta. Tai reiškia ilgalaikį ir nuoseklų biudžeto drausmės planą, neapsiribojant vienkartinėmis priemonėmis.

    Kas stabdo: per didelis deficitas

    Europos Komisija ir ES Taryba Rumunijai taiko per didelio deficito procedūrą nuo 2020 metų balandžio 3 dienos. 2024 metų liepos 26 dieną ES institucijos konstatavo, kad procedūra turi likti galioti, nes, vertinant pažangą, nebuvo imtasi pakankamai veiksmingų priemonių deficitui mažinti.

    Problemos esmė yra ta, kad pagal ES fiskalinę sistemą svarbi riba yra 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas nuo bendrojo vidaus produkto. Kai deficitas užsitęsia ir viršija šią ribą, šalis patenka į griežtesnę priežiūrą, o investuotojai ir reitingų agentūros pradeda labiau vertinti riziką.

    Patikimumo kaina rinkose

    Rumunijos finansų ministras Alexandru Nazare viešai pabrėžė, kad biudžeto drausmė nėra išorinis nurodymas, o pačios valstybės ambicija kurti stipresnę ekonomiką ir didinti regioninę įtaką. Politiko teigimu, taisyklių laikymasis neturėtų priklausyti nuo rinkimų ciklų.

    „Rumunija negali sau leisti ilgai likti Europos Sąjungos priežiūroje ir prarasti patikimumą, kai užsienio kapitalo pritraukimas yra ypač svarbus“, – sakė Alexandru Nazare.

    Tokie signalai svarbūs todėl, kad euro įvedimas nėra vien politinis sprendimas. Tai ir finansų rinkų pasitikėjimo testas, ir praktinis pasirengimas gyventi bendroje pinigų politikoje be galimybės devalvuoti valiutos ar savarankiškai nustatinėti palūkanų normų.

    Net jei tikslas įsivesti eurą 2035 metais išlieka, artimiausi metai Rumunijai bus kritiniai dėl pasirinkimo, kokiu tempu ir kokiais instrumentais mažinti deficitą. Kuo ilgiau procedūra užsitęs, tuo sudėtingiau bus vienu metu didinti konkurencingumą, finansuoti investicijas ir laikytis fiskalinių taisyklių.

  • Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos skola šovė į rekordą: 3 595,5 mlrd. eurų ir 119 proc. BVP kelia nerimą

    Prancūzijos viešoji skola 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje pasiekė rekordinį lygį ir sudarė 3 595,5 mlrd. eurų, pranešė šalies statistikos tarnyba Insee. Santykinai šalies ekonomikos dydžiui skola išaugo iki 119 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai laikoma istoriniu rodikliu.

    Insee duomenimis, per ketvirtį skola padidėjo 59,6 mlrd. eurų, o dar prieš tai, 2026 metų pirmąjį ketvirtį, ji augo 75,8 mlrd. eurų. Tuomet skolos ir BVP santykis siekė 117,5 proc., tad didėjimo tempas išliko ryškus.

    Skolos struktūroje labiausiai augo centrinės valdžios ir socialinės apsaugos sistemos įsipareigojimai, kai tuo metu vietos valdžios skola mažėjo. Tai rodo, kad pagrindinis spaudimas viešiesiems finansams kyla nacionalinio lygmens biudžete ir socialinių išmokų sistemoje.

    Brangstantys pinigai keičia žaidimą

    Didžiausias pokytis, lyginant su pandemijos metais, yra palūkanų aplinka: kai skolinimosi kaina buvo itin žema ar net neigiama, skolos aptarnavimas valstybės biudžetui buvo lengviau pakeliamas. Tačiau pastaraisiais metais, augant palūkanų normoms ir didėjant skolai, palūkanų našta sparčiai kyla.

    Skaičiuojama, kad 2026 metais Prancūzija kreditoriams už skolos aptarnavimą turės sumokėti apie 79 mlrd. eurų. Tai viena jautriausių biudžeto eilučių, nes palūkanų išlaidos konkuruoja su finansavimu gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms viešosioms paslaugoms.

    Rinkų nuotaikos Prancūzijos atžvilgiu taip pat pastebimai pasikeitė: investuotojai už 10 metų trukmės skolinimą valstybei reikalauja beveik 5 proc. palūkanų. Tokie lygiai nebuvo matyti nuo 2008 metų finansų krizės laikotarpio, o tai didina riziką, kad skolos aptarnavimo išlaidos ir toliau augs.

    2027 metų biudžeto spaudimas

    Prancūzijos vyriausybė anksčiau perspėjo, kad skolos ir BVP santykis 2027 metais gali pakilti iki 121,7 proc. Tai gerokai viršija Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse įtvirtintą 60 proc. orientyrą, kuris laikomas tvarumo riba ilguoju laikotarpiu.

    Auganti palūkanų našta apsunkina 2027 metų biudžeto projekto rengimą, nes valdžia siekia mažinti deficitą iki 5 proc. BVP, nors planai šią ribą pasiekti anksčiau jau buvo nukelti. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad artėjant prezidento rinkimų kampanijai politinė erdvė struktūrinėms reformoms paprastai siaurėja.

    Jeigu skolinimosi kaina rinkose išliks aukšta arba dar didės, kiekvienas papildomas deficito euras taps brangesnis, o biudžeto korekcijos gali pareikalauti sudėtingų sprendimų. Praktikoje tai dažniausiai reiškia arba išlaidų mažinimą, arba mokesčių peržiūrą, arba abiejų priemonių derinį.

  • Prancūzija ieško milijardų: „Oxfam“ siūlo riboti mokesčių lengvatą turtingiausiems paveldėtojams

    Prancūzija ieško milijardų: „Oxfam“ siūlo riboti mokesčių lengvatą turtingiausiems paveldėtojams

    Prancūzijai ieškant papildomų pajamų ir taupymo priemonių, organizacija „Oxfam“ ragina griežtinti vieną svarbiausių paveldėjimo mokesčių lengvatų, taikomą šeimos verslams. Jos teigimu, dabartinė tvarka neproporcingai naudinga patiems turtingiausiems įpėdiniams ir mažina biudžeto galimybes.

    Kalbama apie vadinamąjį Dutreil paktą, pagal kurį, skaičiuojant dovanojimo ar paveldėjimo mokestį, apmokestinama tik 25 proc. kvalifikuojamos įmonės vertės. Priemonė sukurta tam, kad paveldėtojams nereikėtų parduoti verslo vien tam, jog sumokėtų mokesčius.

    Kas yra Dutreil paktas?

    Dutreil paktas Prancūzijoje įvestas 2003 metais ir pavadintas tuometinio prekybos bei amatų ministro Renaud Dutreil vardu. Lengvata taikoma su sąlyga, kad įpėdiniai išlaiko įmonės akcijas nustatytą laiką ir laikosi valdymo reikalavimų.

    Pastaraisiais metais taisyklės buvo sugriežtintos: pailgintas minimalus akcijų išlaikymo terminas, taip pat apribota galimybė į lengvatą įtraukti su veikla nesusijusį turtą. Vis dėlto „Oxfam“ tvirtina, kad pagrindinė problema išliko, nes didžiausią naudą gauna labai nedidelė dalis gavėjų.

    Kiek tai kainuoja biudžetui?

    „Oxfam“ remiasi Prancūzijos Audito rūmų vertinimais, kad ši lengvata valstybei pastaraisiais metais vidutiniškai kainavo apie 3 mlrd. eurų per metus, o 2024 metais sąnaudos buvo išaugusios iki daugiau nei 5,5 mlrd. eurų. Organizacijos teigimu, tai ypač jautru tuo metu, kai valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą.

    Pačiame pranešime akcentuojama ir ilgalaikė rizika: jei itin turtingų asmenų turtas būtų perduodamas pasinaudojant šia lengvata, per kelis dešimtmečius biudžeto netektys galėtų būti labai reikšmingos. Tokie skaičiavimai yra projekcijos, tačiau jie naudojami argumentuojant reformos potencialą.

    „Oxfam“ siūlo ribas superpaveldėjimams

    Organizacija vartoja superpaveldėjimų sąvoką, apibūdindama didžiausius paveldėjimus, kuriuos gauna aukščiausio turto sluoksnio įpėdiniai. „Oxfam“ skaičiavimu, teoriškai aukštas paveldėjimo mokesčio tarifas realybėje tokiems atvejams neretai reikšmingai sumažėja dėl lengvatų taikymo.

    „Oxfam“ siūlo nustatyti maksimalų lengvatos dydį iki 1 mln. eurų vienam gavėjui ir teigia, kad toks pokytis nepaliestų daugumos dabartinių naudotojų, bet leistų surinkti daugiau nei 3 mlrd. eurų per metus. Tarp kitų idėjų minimas atleidimo nuo mokesčio dalies mažinimas bei dar griežtesnis reikalavimas, kad lengvata būtų siejama tik su verslo veiklai būtinu turtu.

    „Atsisakymas liesti tokią neteisingą mokestinę spragą neatitinka žmonių lūkesčio, kad didžiausi turtai prisidėtų daugiau“, – sakė „Oxfam France“ atstovė Layla Abdelke Yakoub.

    Diskusija dėl Dutreil pakto greičiausiai taps viena jautriausių svarstant Prancūzijos 2027 metų biudžetą. Politinis klausimas išlieka tas pats: kaip didinti pajamas ir mažinti deficitą, kartu nesukuriant rizikos šeimos verslų tęstinumui ir investiciniam stabilumui.

  • Lenkijai „Moody’s“ sumažino reitingą: brangstant skolinimuisi prasideda tikras 2027 metų biudžeto testas

    Lenkijos finansų rinkose sujudimas kilo po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino šalies kredito reitingą vienu laipteliu – iki A3. Sprendimą lydėjo staigesnis 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis, o tai signalizuoja, kad skolintis valstybei gali brangti net ir be akivaizdaus kapitalo bėgimo.

    Nors pirmomis dienomis nebuvo matyti panikos požymių nei obligacijų, nei valiutos rinkoje, pagrindinis klausimas lieka atviras: kaip atrodys 2027 metų biudžetas, jei pajamų planus mažins politiniai sprendimai, o rizikos premija už Lenkijos skolą išliks didesnė. Investuotojams svarbiausia ne pats reitingo pokytis, o tai, ar valdžia pateiks patikimą kelią deficitui ir skolai stabilizuoti.

    Kas lėmė reitingo mažinimą?

    „Moody’s“ argumentacijoje akcentuojama fiskalinė kryptis: didelis deficitas, auganti skola ir didėjanti jos aptarnavimo kaina. Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 ir 2027 metais gali siekti apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o skolos santykis su bendruoju vidaus produktu gali kilti iki beveik 69 proc. 2027 metais.

    Kitas svarbus motyvas – politinės kliūtys fiskalinei konsolidacijai. Reitingų agentūra tiesiogiai neįvardija vieno sprendimo kaip priežasties, tačiau pabrėžia, kad šalies institucijoms vis sunkiau susitarti dėl priemonių, kurios leistų mažinti deficitą nepadidinant skolos dar sparčiau.

    2027 metų biudžetas: kur gali atsiverti skylė?

    2027 metų biudžeto projekte numatoma apie 153,2 mlrd. eurų pajamų, iš jų apie 137,3 mlrd. eurų turėtų sudaryti mokestinės pajamos. Plane pajamų didinimas remiasi ne vien išlaidų augimo ribojimu, bet ir naujomis ar didesnėmis mokestinėmis priemonėmis.

    Rinkos dalyviai įvardija riziką, kad politiniai veto ar neįgyvendintos mokestinės pataisos gali sumažinti biudžeto pajamas maždaug 2,2–3,3 mlrd. eurų. Toks pajamų praradimas pats savaime nebūtinai sukelia krizę, tačiau didina skolą, augina palūkanų išlaidas ir mažina valdžios manevro laisvę ekonomikai lėtėjant.

    Ką reiškia brangesnis skolinimasis?

    Reitingo sumažinimas nebūtinai automatiškai išprovokuoja ilgalaikį pajamingumų šuolį, nes dalis rizikos gali būti įkainota iš anksto. Vis dėlto, jei investuotojai reikalauja aukštesnės premijos už riziką, valstybės skolos aptarnavimas per kelerius metus pastebimai pabrangsta, ypač kai didelė dalis skolos turi būti refinansuojama.

    2027 metais poveikis labiausiai paliestų naujas emisijas, o pilnas brangesnių palūkanų persidavimas visam skolos portfeliui paprastai užtrunka. Dėl to rinkai svarbiausia ne vienadienė reakcija, o tai, ar padidėjusi rizikos premija taps ilgalaike norma.

    Lenkijos finansų ministerija viešai pabrėžė, kad sprendimą vertina rimtai, tačiau be panikos, ir akcentavo institucijų bendradarbiavimo svarbą. Prezidento kanceliarija savo ruožtu argumentuoja, kad vetuoti teisės aktai, jų vertinimu, buvo parengti nekokybiškai ir kėlė teisinių abejonių.

    Rinkos požiūriu lemiamas bus atsakymas į paprastą klausimą: ar valdžia pateiks aiškų atsarginį scenarijų, kuris užpildytų galimą pajamų trūkumą nepadidinant skolos daugiau, nei investuotojai pasirengę toleruoti. Kol tokio signalo nėra, 2027 metų biudžetas išlieka pagrindiniu testu Lenkijos kredito patikimumui.

  • Prancūzijos skola šauna į rekordus: ministerija skelbia, kiek viršys ES ribas 2027 metais

    Prancūzijos skola šauna į rekordus: ministerija skelbia, kiek viršys ES ribas 2027 metais

    Prancūzija perspėja dėl sparčiai augančios valstybės skolos: Finansų ministerijos vertinimu, 2026 metais ji pasieks 119,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais pakils iki 121,7 proc. Tai būtų aukščiausias lygis nuo 1978 metų, remiantis nacionalinės statistikos tarnybos Insee istorine seka.

    Tokie skaičiai ryškiai viršija Europos Sąjungoje taikomus orientyrus: pagal fiskalines taisykles valstybės skola turėtų artėti prie 60 proc. BVP, o metinis valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP. Ministerijos atstovai didėjimą aiškina tuo, kad deficitas išlieka aukštas, todėl skola kyla beveik automatiškai.

    Deficitas lieka per didelis

    Valdžios sektoriaus deficitas pernai, ministerijos duomenimis, sudarė 5,1 proc. BVP, o šiemet prognozuojamas dar didesnis – 5,4 proc. Dėl to Prancūzija jau kurį laiką yra sustiprinto Europos Komisijos fiskalinio stebėjimo lauke, nes rodikliai nesuderinami su ES biudžetinės drausmės kryptimi.

    Vyriausybė tikisi, kad kitais metais deficitas sumažės iki 5 proc. BVP, tačiau tai vis tiek būtų gerokai virš 3 proc. ribos. Finansų politikos kryptį papildomai komplikuoja politinis ciklas, nes šalyje artėja rinkimai, o dalis sprendimų tiesiogiai paveiktų rinkėjų pajamas ir vartojimą.

    Planuojami 54 mlrd. eurų karpymai

    Premjeras Sebastianas Lecornu, pristatydamas 2027 metų biudžeto gaires, nurodė, kad planuojama korekcijų ir išlaidų mažinimo priemonių suma siektų 54 mlrd. eurų. Dalis jautriausių klausimų, įskaitant diskusijas dėl lengvatų mažinimo pensininkams, paliekama spręsti parlamentui.

    Parlamento finansų komiteto vadovas jau perspėjo, kad plataus masto taupymo priemonės gali būti pritaikytos pernelyg vienodai visoms grupėms, todėl labiausiai skaudėtų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Tai didina riziką, kad politinės derybos lėtins sprendimus, o finansų rinkos jautriau vertins Prancūzijos skolinimosi perspektyvas.

    Ekonomikos augimą slopina energijos šokas

    Nepriklausomas fiskalinis prižiūrėtojas, Aukštoji viešųjų finansų taryba, vertina pateiktų priemonių makroekonominį pagrįstumą. Tarybos vadovė Amelie de Montchalin viešai akcentavo, kad kryptį dar galima pakoreguoti, jei sprendimai bus greiti ir atsakingi.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės buvo peržiūrėtos žemyn dėl silpnesnio vartojimo ir padidėjusio neapibrėžtumo energijos rinkose. Ministerija pažymi, kad naujas energijos kainų šuolis, susijęs su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną, didina spaudimą infliacijai ir valstybės išlaidoms, o tai apsunkina skolos stabilizavimą.

    Euro zonoje Prancūzija pagal įsiskolinimą šiuo metu nusileidžia tik Graikijai ir Italijai. Kontrastas ryškėja, nes kai kurios šalys skolos santykį su BVP pastaraisiais metais mažino: Ispanijoje jis, skelbiama, buvo nusileidęs žemiau 100 proc., o Portugalija savo rodiklį buvo priartinusi prie mažesnio nei 90 proc. lygio.

  • Kodėl Čekijos privatizacija sukūrė milijardierius, bet infrastruktūroje ir augime šalis ėmė atsilikti

    Čekija dažnai minima kaip šalis, sukaupusi itin didelį privatų kapitalą, tačiau jos ekonomikos dinamika pastaraisiais metais atrodo blankesnė nei dalies regiono kaimynių. Analitikai šį paradoksą aiškina dar XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje pasirinktu privatizacijos modeliu, kuris suformavo siaurą stambiųjų savininkų sluoksnį.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Čekijos milijardierių koncentracija. Stambiojo kapitalo įtaka matoma ne tik versle, bet ir viešajame gyvenime, o tai kelia klausimą, kiek tokia struktūra ilgainiui skatina platesnį ekonomikos augimą, inovacijas ir investicijas į visuomenei svarbią infrastruktūrą.

    Privatizacijos modelio pasekmės

    Po sistemos virsmo Čekijoje buvo įgyvendinta kuponinė privatizacija: gyventojams suteikti ar pigiai parduoti sertifikatai, kuriuos buvo galima keisti į privatizuojamų įmonių ar fondų akcijas. Praktikoje šis modelis ypač palankus tapo tiems, kurie turėjo prieigą prie kapitalo ar kredito, todėl kontrolė kai kuriose srityse greitai susitelkė kelių didelių grupių rankose.

    Ekspertai pažymi, kad tokia schema suformavo savotišką oligarchinę verslo struktūrą. Dalis stambiausių konglomeratų išaugo į tarptautinius žaidėjus energetikoje, nekilnojamajame turte, finansuose ar gynybos pramonėje, tačiau jų sėkmė ne visada persiduoda visai ekonomikai per produktyvumo augimą ar spartesnes investicijas į viešąją infrastruktūrą.

    Ekonomikos foną komplikuoja ir tai, kad Čekija yra nedidelė atvira ekonomika, stipriai priklausoma nuo eksporto ir pramonės ciklų, ypač nuo Vokietijos rinkos. Kai išorinis paklausos variklis silpnėja, vidaus investicijų struktūra tampa dar svarbesnė, tačiau stambus kapitalas dažnai renkasi pelningiausias, o ne būtinai ilgalaikę šalies konkurencingumo bazę stiprinančias kryptis.

    Augimas, biudžeto deficitas ir valstybės vaidmuo

    Pastaraisiais metais Čekijos ekonomikos augimas buvo santūrus, o viešieji finansai patyrė didesnį spaudimą. Kartu vis dažniau keliama diskusija, kad modelis, kuris anksčiau leido greitai sukurti efektyvų privatų sektorių ir mažą nedarbą, šiandien gali būti išsisėmęs, jei neatsiranda naujų investicijų impulsų ir reformų.

    Šalies politikoje svarbi tema išlieka didžiojo verslo ir valdžios santykis. Kritikai teigia, kad stambių grupių įtaka gali sulėtinti sprendimus, kurie reikalingi platesnei konkurencijai, didesniam skaidrumui ar kryptingesnėms viešosioms investicijoms, pavyzdžiui, į transporto, energetikos ar skaitmeninę infrastruktūrą.

    Čekijoje buvo bandyta griežtinti taisykles dėl interesų konflikto, ypač siekiant riboti politikų galimybes valdyti žiniasklaidos priemones ar gauti valstybės paramą per savo įmones. Vis dėlto praktikoje šios priemonės dažnai tampa politinių kovų dalimi, o klausimas, kaip subalansuoti privataus kapitalo galią ir valstybės interesą, lieka atviras.

    Ką tai reiškia regionui ir verslui

    Nepaisant struktūrinių skirtumų, Čekija išlieka svarbi rinka regiono verslui, įskaitant įmones iš Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių. Šalies geografinė padėtis, pramoninė bazė ir integracija į Europos tiekimo grandines daro ją patrauklia plėtrai, ypač gamybos, logistikos ir paslaugų srityse.

    Kartu Čekijos atvejis yra pamokantis regionui: privatizacijos modelis gali greitai sukurti stambią nuosavybę ir globalius čempionus, tačiau be nuoseklios konkurencijos politikos, skaidrių taisyklių ir ilgalaikių investicijų į infrastruktūrą kyla rizika, kad ekonomikos augimas ims priklausyti nuo siauro interesų rato sprendimų.