CP v2

Tag: Biurokratija

  • „STIHL“ vadovas įspėja: Vokietija praranda pramonę – štai kokių reformų reikia dabar

    „STIHL“ vadovas įspėja: Vokietija praranda pramonę – štai kokių reformų reikia dabar

    Vokietijos pramonė pastaruosius metus patiria užsitęsusią stagnaciją, o investicijų tempas išlieka menkas, teigia „STIHL“ patariamosios ir stebėtojų tarybos pirmininkas dr. Nikolas Stihl. Jo vertinimu, per maždaug aštuonerius metus šalis neteko reikšmingos pramonės gamybos dalies, o dalis įmonių apsiriboja tik susidėvėjusio turto pakeitimu.

    Pasak autoriaus, prie spaudimo prisideda išoriniai veiksniai, tokie kaip geopolitinė įtampa, JAV prekybos ribojimai ar agresyvi Kinijos pramonės politika. Vis dėlto didžiausi iššūkiai, jo teigimu, kyla šalies viduje: per didelė reguliavimo našta, aukštos energijos ir darbo sąnaudos, dideli mokesčiai bei prastėjančios kompetencijos.

    Reformos, kurios turi duoti efektą

    Dr. Nikolas Stihl pripažįsta, kad Vokietijos valdžia pristatė pokyčių paketą, apimantį sveikatos draudimą, pensijas, mokesčius ir darbo rinką, tačiau jo nepakanka struktūrinei krizei įveikti. Jo teigimu, verslui ypač svarbu, kad pradėtos reformos nebūtų išskaidytos ar susilpnintos politinių kompromisų kaina.

    Autorius pabrėžia, kad vien specialieji fondai gynybai ir infrastruktūrai neįžiebs tvaraus augimo, jei nepasikeis sąlygos investuoti ir kurti gamybą. Jo manymu, kitas reformų etapas turėtų mažinti biurokratiją, skatinti investicijas į tyrimus ir plėtrą bei didinti produktyvumą per skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą.

    „Kiti reformų žingsniai turi toliau mažinti biurokratiją, didinti bendrą išdirbtų valandų skaičių, mažinti darbo sąnaudas ir suteikti įmonėms realias paskatas investuoti į mokslinius tyrimus bei plėtrą“, – sakė dr. Nikolas Stihl.

    Valstybė kaip paslaugų teikėja

    Vienas ryškiausių akcentų yra viešojo sektoriaus darbo kokybė: aiškios taisyklės, greitos procedūros, proporcingi ataskaitų reikalavimai ir realiai veikiantys skaitmeniniai procesai. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad administravimas turi padėti įgyvendinti projektus, o ne tapti kliūtimi, ypač kai sprendimai dėl investicijų konkuruoja tarptautiniu mastu.

    Jo vertinimu, dokumentavimo naštos mažinimas galėtų tapti signalu, kad valstybė keičia požiūrį į verslą ir gyventojus. Tokie sprendimai, pasak autoriaus, didintų pasitikėjimą Vokietija kaip vieta investuoti ir gaminti, o kartu stiprintų pasitikėjimą politika.

    Darbo valandos, sąnaudos ir demografija

    Autorius daug dėmesio skiria demografijai, kuri mažina darbo jėgos pasiūlą ir didina spaudimą socialinėms sistemoms. Jo teigimu, norint išlaikyti gerovės valstybės finansinį pagrindą, bendras išdirbtų valandų skaičius ekonomikoje turi augti, o diskusija apie tai neturėtų virsti darbuotojų kaltinimu.

    Tarp galimų priemonių jis mini paskatas dirbti daugiau, geresnį dalyvavimą darbo rinkoje, kvalifikuotos migracijos politiką ir sprendimus, susijusius su nedarbingumo administravimu. Taip pat pabrėžiama, kad produktyvumo augimas vien per skaitmenizaciją ir DI, autoriaus nuomone, nekompensuos demografinių pokyčių masto.

    Kitas jautrus klausimas yra darbo sąnaudos ir socialinio draudimo įmokos. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad ne darbo užmokesčio kaštai, susiję su pensijų, sveikatos, slaugos ir nedarbo draudimu, neturėtų peržengti ekonomiškai tvarios ribos, tačiau realybėje ši riba, jo vertinimu, jau viršyta.

    Pramonės konkurencingumą jis sieja ir su būsimomis kolektyvinėmis derybomis metalo bei elektros pramonėje, kurios, pasak autoriaus, taps lakmuso popierėliu, ar Vokietija išliks stipri pramoninė valstybė. Jis ragina ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti gamybą šalyje ir apsaugoti darbo vietas.

    Teksto pabaigoje autorius akcentuoja, kad inovacijų ekosistema, apjungianti mokslą, universitetus, klasterius ir įmones, yra vienas didžiausių Vokietijos pranašumų. Jo teigimu, didesnės mokestinės paskatos, daugiau rizikos kapitalo ir mažiau biurokratinių barjerų leistų greičiau perkelti žinias į produktus ir naujus verslo modelius.

  • 13 ES šalių siūlo „generalinę tvarką“ Briuselyje: ką žada įstatymų „valymas“ verslui

    13 ES šalių siūlo „generalinę tvarką“ Briuselyje: ką žada įstatymų „valymas“ verslui

    Ko siekia 13 valstybių

    Trylika Europos Sąjungos valstybių paragino Briuselį imtis sistemingo teisėkūros supaprastinimo ir peržiūrėti, ar galiojantys ES teisės aktai dar atitinka šiandienos poreikius. Iniciatyvos esmė – mažinti administracinę naštą ir kurti taisykles, kurios skatintų inovacijas bei konkurencingumą.

    Neoficialų dokumentą pasirašė Austrija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija. Jame siūloma atlikti sektorinį teisės aktų „giluminį valymą“ – nustatyti, ką reikia panaikinti, ką atnaujinti, o kas sukuria naštą be aiškios pridėtinės vertės.

    Naujos taisyklės – tik su aiškiu pagrindimu

    Šalys ragina, kad nauji ES teisės aktai būtų projektuojami kaip palankūs inovacijoms ir verslo aplinkai, o jų poveikis konkurencingumui būtų vertinamas nuosekliai. Taip pat pabrėžiama subsidiarumo ir proporcingumo svarba: ES lygmens reguliavimas turėtų būti taikomas tik tada, kai tikslų neįmanoma pakankamai pasiekti nacionaliniu mastu.

    Dokumente siūloma, kad prieš įvedant bet kokią reikšmingą naują ataskaitų teikimo ar atitikties pareigą būtų peržiūrimos jau galiojančios pareigos toje pačioje srityje. Tikslas – konsoliduoti, supaprastinti arba panaikinti dubliuojančius reikalavimus, kad bendras reguliacinis krūvis neaugtų.

    „ES teisėkūra negali būti tikslas savaime. Reguliacinė savitvarda, kad būtų išvengta perteklinio reguliavimo ir naujų administracinių naštų, yra būtina sąlyga kokybiškai ES teisėkūrai“, – teigiama Austrijos inicijuotame dokumente.

    Siūlomi penkerių metų „patikrinimai“

    Tarp siūlymų – įpareigoti į kiekvieną reikšmingą naują reglamentavimą įtraukti peržiūros nuostatą, numatant vertinimą ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tokiu būdu būtų tikrinama, ar priemonės pasiekė tikslus, ar jos įgyvendinamos praktiškai ir ar neprieštarauja kitoms taisyklėms.

    Valstybės taip pat siūlo ES mastu skelbti įgyvendinimo ir konsolidavimo metus, kai prioritetas būtų skiriamas ne naujų taisyklių kūrimui, o jau priimtų teisės aktų įgyvendinimui, sąveikumui, priežiūros suvienodinimui ir perteklinių ataskaitų mažinimui. Akcentuojama, kad supaprastinimas neturėtų reikšti sveikatos, saugos ar darbo standartų silpninimo.

    „Svarbiausia – išvengti susikaupiančio sudėtingumo, kuris silpnina ES veiksmingumą ir teisėtumą bei mažina bendrosios rinkos patrauklumą investicijoms“, – rašoma dokumente.

    Kodėl tema tapo tokia karšta

    Pastaraisiais metais ES reguliavimas sparčiai plėtėsi – nuo skaitmeninės ekonomikos ir duomenų iki klimato politikos, tvarumo atskaitomybės ir naujų technologijų. Verslas vis dažniau kelia klausimą dėl skirtingų reikalavimų persidengimo, ypač kai įmonėms tenka vienu metu taikytis prie kelių teisės aktų, skirtingų terminų ir ataskaitų formatų.

    Europos Komisija jau yra pristačiusi supaprastinimo kryptį, įskaitant vadinamuosius „omnibus“ pasiūlymus, kuriais siekiama suvienodinti ir sumažinti atskirų reguliavimo sričių fragmentaciją. Ši 13 šalių iniciatyva signalizuoja norą eiti dar toliau – ne tik koreguoti pavienes taisykles, bet ir peržiūrėti visą reguliacinės naštos logiką, vertinant ją „nuo nulio“ pagal sektorius.

    Prieš šią iniciatyvą turėtų startuoti ir nauja valstybių koalicija, skirta biurokratinės naštos mažinimui, kurią planuojama kurti kaip nuolatinį tinklą supaprastinimo sprendimams tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Tai gali reikšti, kad ateityje diskusijos dėl reguliavimo apimties, įgyvendinimo terminų ir ataskaitų mažinimo taps vienu nuolatinių ES darbotvarkės punktų.

  • Rusijoje įsigaliojo vištų registracija: gyventojai plūdo į įstaigas su paukščiais, kilo sumaištis

    Rusijoje įsigaliojo vištų registracija: gyventojai plūdo į įstaigas su paukščiais, kilo sumaištis

    Rusijoje šią savaitę įsigaliojo valdžios nutarimas, numatantis naminių paukščių ir kai kurių kitų gyvūnų registraciją. Pokyčiai dalyje regionų sukėlė sumaištį, o socialiniuose tinkluose virto pašaipos banga.

    Pasirodę vaizdo įrašai rodė gyventojus, į valstybinių paslaugų centrus atsivedusius gyvas vištas: jie laukė eilėse, ėmė numerėlius ir bandė išsiaiškinti, kaip vyksta naujoji tvarka. Kai kurie žmonės paukščius netgi papuošė prieš kelionę į įstaigą.

    Internete situacija greitai imta lyginti su Nikolajaus Gogolio satyra apie biurokratijos absurdą. Viename plačiai paplitusiame įraše vištų šeimininkas ironiškai klausė, ar paukščiui nugaišus reikės kviesti policiją ir tirti aplinkybes.

    Problemos pirmiausia išryškėjo Kabardos Balkarijoje, kur vietos daugiafunkciai centrai pranešė nebevykdantys gyvūnų registracijos ir nukreipė žmones į regiono veterinarijos institucijas. Vėliau federalinė veterinarijos ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba paaiškino, kad gyventojams nereikia niekur vežti paukščių.

    Pagal patikslintą tvarką, registravimą turi atlikti veterinarijos specialistas: jis atvyksta į laikymo vietą, suskaičiuoja gyvūnus ir priskiria identifikavimo numerį. Naminių paukščių atveju numeris suteikiamas ne kiekvienai vištai atskirai, o visam pulkui.

    Ką numato naujos taisyklės?

    Nutarimas numato, kad ūkiams, laikantiems daugiau nei 10 naminių paukščių, registracija tampa privaloma nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Tarp nurodomų paukščių įtrauktos vištos, antys, žąsys, kalakutai, putpelės, perlinių vištų pulkai ir net stručiai.

    Mažesniems laikytojams paliktas ilgesnis pereinamasis laikotarpis iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos. Be paukščių, nedelsiant registruoti taip pat reikalaujama kupranugarius ir šiaurinius elnius.

    Įregistruoti gyvūnai įrašomi į federalinę duomenų bazę, kur fiksuojama rūšis, veislė, spalva, lytis, laikymo tikslas ir savininko duomenys. Taisyklės taip pat numato, kad laikymo vietos turi būti pažymėtos.

    Baudos ir valdžios argumentai

    Už reikalavimų nevykdymą numatytos baudos: privatiems asmenims iki maždaug 10 eurų, o organizacijoms iki maždaug 200 eurų. Verslui taip pat gali grėsti veiklos sustabdymas iki 60 dienų.

    Valdžios institucijos teigia, kad registras reikalingas užkrečiamųjų gyvūnų ligų protrūkiams susekti ir kontroliuoti, taip pat aiškiau nustatyti į maisto grandinę patenkančios produkcijos kilmę. Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos veikia ir kitose šalyse, tačiau sėkmei būtina aiški komunikacija bei paprastos procedūros.

    Šiuo atveju būtent informacijos trūkumas prieš įsigaliojimą tapo viena pagrindinių sumaišties priežasčių. Gyventojų reakcija parodė, kad net ir techniniai, su veterinarine kontrole susiję sprendimai gali greitai virsti viešu politiniu ir reputaciniu iššūkiu.

  • ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    Europos Sąjunga, reaguodama į pramonės spaudimą ir lėtėjantį ekonomikos augimą, pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vadinamosios taisyklių supaprastinimo darbotvarkės. Jos tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač ataskaitų teikimo ir dubliuojamų reikalavimų srityse.

    Tačiau dalis įmonių ir verslo asociacijų, kurios anksčiau ragino Briuselį „pjauti biurokratiją“, dabar teigia nematančios realios naudos. Jų teigimu, supaprastinimo procesas tampa lėtas, brangus ir painus, o praktinis efektas gali pasirodyti tik po metų ar dar vėliau.

    Supaprastinimas, kuris nejaučiamas

    Europos Komisija yra pateikusi paketą pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir atsisakyti dalies įpareigojimų. Daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose verslas ilgai skundėsi pertekliniu dubliavimu: tvarumo ir emisijų atskaitomybė, tiekimo grandinių informacija, cheminių medžiagų reguliavimas, duomenų apsauga.

    Vis dėlto įmonės pabrėžia, kad net ir priėmus pakeitimus Briuselyje, jie dar turi pereiti ilgą kelią per derybas ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai reiškia, kad administracinė našta realiame gyvenime iš esmės nesikeičia, nors politinė žinutė skelbia priešingai.

    Kur procesas užstringa?

    Verslo atstovai dažnai kartoja tą pačią problemą: ES sistema puikiai sukurta naujoms taisyklėms priimti, tačiau daug sunkiau „atgaline eiga“ panaikinti tai, kas jau įtvirtinta. Supaprastinimo projektai, kaip teigiama, įstringa tarp skirtingų Komisijos padalinių, Europos Parlamento pataisų ir valstybių narių interesų.

    Prie to prisideda ir politinė įtampa tarp dviejų tikslų: konkurencingumo didinimo ir visuomenės interesų apsaugos. Mokslininkai bei pilietinės organizacijos perspėja, kad skubotas reguliavimo „atlaisvinimas“ gali silpninti sveikatos, aplinkos ir privatumo apsaugą, todėl dalis įstatymų pakeitimų derybose praranda pirminį mastą.

    „Nurodymai dėl tolesnio reguliacinės naštos mažinimo skęsta darbinio lygmens diskusijų inercijoje“, – sakė BusinessEurope atstovas Martynas Barysas.

    Verslui reikia ne tik mažiau taisyklių

    Kai kurios įmonės teigia, kad pats supaprastinimo naratyvas kartais maskuoja gilesnes konkurencingumo bėdas. Pramonės sektoriai akcentuoja, jog investicijas ir gamybą labiau lemia energijos kainos, mokesčių politika, anglies dioksido kaštai ir galimybė prognozuoti taisykles ilgesniam laikui.

    Šiame kontekste vis dažniau skamba raginimai po supaprastinimo bangos pereiti prie „nuspėjamumo bangos“: nustoti dažnai perrašinėti naujai priimtus reikalavimus, kad įmonės turėtų laiko prisitaikyti. Verslo požiūriu, nuolat keičiamos taisyklės didina riziką ir kaštus ne mažiau nei pati biurokratija.

    Tuo pat metu Europos Komisija tvirtina, kad pasiūlymai rengiami derinant skirtingus interesus, identifikuojant dubliavimą ir šalinant neefektyvias nuostatas. Tačiau realus politinis testas dar priešakyje: ar ES institucijos ir valstybės narės gebės susitarti taip, kad supaprastinimas netaptų dar vienu ilgu, sudėtingu reguliavimo procesu.

  • Varėnos rajone startavo verslo apklausa: aiškinamasi, kiek laiko kainuoja administracinės procedūros

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia verslininkus ir verslo organizacijų atstovus dalyvauti apklausoje, kuria siekiama įvertinti verslui tenkančią administracinę naštą savivaldybėje. Gautos įžvalgos turėtų padėti tiksliau suprasti, kurios procedūros įmonėms kainuoja daugiausia laiko ir pastangų.

    Apklausą prašoma užpildyti iki gruodžio 31 dienos. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai bus naudojami paslaugų kokybei gerinti ir procesams tobulinti, kad verslui būtų paprasčiau spręsti kasdienius klausimus.

    Kas laikoma administracine našta?

    Administracinė našta paprastai apima laiką, dokumentus ir veiksmus, kurių reikia laikytis dėl teisės aktų ar institucijų reikalavimų. Verslui tai dažniausiai reiškia paraiškų pildymą, derinimus, pažymų gavimą, ataskaitų teikimą ir bendravimą su skirtingais padaliniais.

    Tokie vertinimai ypač svarbūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms papildomos procedūros dažnai tampa reikšminga sąnaudų dalimi. Kuo aiškiau įvardijamos problemos, tuo lengviau savivaldybei planuoti sprendimus, pavyzdžiui, trumpinti terminus, aiškinti reikalavimus ar skaitmeninti paslaugas.

    Ko tikimasi iš apklausos?

    Varėnos rajono savivaldybė pabrėžia, kad verslo atstovų nuomonė yra svarbi siekiant nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Praktikoje tokios apklausos gali padėti nustatyti pasikartojančias kliūtis, kai procesai užsitęsia dėl neaiškių reikalavimų, perteklinių dokumentų ar informacijos trūkumo.

    Ekonomikos ir turizmo skyriaus pateikiama informacija rodo, kad surinkti duomenys bus naudojami tobulinant savivaldybės darbą su verslu. Kuo daugiau skirtingų sektorių įmonių dalyvaus, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir prioritetus.

  • ES biurokratijos mažinimo planas stringa: diplomatams tenka kviestis ekspertus ir ieškoti ribos

    ES biurokratijos mažinimo planas stringa: diplomatams tenka kviestis ekspertus ir ieškoti ribos

    Europos Sąjungoje įsibėgėjo bandymas greitai peržiūrėti dešimtis teisės aktų ir sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą. Tačiau praktika rodo, kad supaprastinimas be ekspertų įsitraukimo gali virsti rizikinga deregulacija, todėl valstybės narės vis dažniau grįžta prie techninių konsultacijų.

    2025 metų pradžioje ES Taryboje suburta diplomatų komanda gavo užduotį iš naujo atverti įvairias taisykles ir išbraukti reikalavimus, kurie, politikų vertinimu, kuria perteklinį popierizmą. Tikslas buvo aiškus: pagreitinti sprendimus ir didinti Europos konkurencingumą JAV bei Kinijos atžvilgiu.

    Iš pradžių siekta, kad procesas vyktų kuo mažiau įklimpstant į technines detales, nes baimintasi, jog ekspertinės diskusijos sulėtins tempą. Vis dėlto, kai darbotvarkėje atsirado jautriausios sritys, tokios kaip pesticidų naudojimas žemės ūkyje ar cheminių medžiagų reguliavimas, dalis delegacijų pareikalavo detalesnio vertinimo.

    „Kai priėmė sprendimą supaprastinti, nebuvo iki galo įvertinta galima įtaka žmonių sveikatai, ir dabar tai pamažu tampa akivaizdu“, – sakė vienas ES diplomatas.

    Ši įtampa atskleidžia pagrindinį uždavinį: kaip mažinti biurokratiją neatsisakant esminių aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos tikslų. Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, šiuo metu vis dažniau remiamasi nacionalinių sostinių ekspertais, nes kai kurių bylų turinys per sudėtingas vien diplomatiniam formatui.

    Papildomą spaudimą kuria trumpi terminai. Kai kuriais atvejais delegacijos turi vos kelias dienas gauti technines išvadas ir parengti pozicijas prieš posėdžius, todėl šalys svarsto stiprinti komandas ir didinti atstovų skaičių, kad spėtų apdoroti visą paketų apimtį.

    Europos Komisija šią kryptį sieja su administracinių sąnaudų mažinimu ir tikisi reikšmingo metinio sutaupymo visos ES mastu. Tuo pat metu ES lyderiai yra iškėlę politinį lūkestį iki metų pabaigos užbaigti didžiąją dalį vadinamųjų omnibus paketų derybų, todėl procesas vyksta dideliu tempu.

    Kritikai įspėja, kad skuba gali pakenkti sprendimų kokybei ir demokratiniam procesui, jei taisyklės perrašomos neatsirėmus į pakankamus poveikio vertinimus. Verslo atstovai, savo ruožtu, pabrėžia, jog įmonėms reikia apčiuopiamo palengvinimo, tačiau dalis jų taip pat kelia klausimą, ar nuolatiniai pakeitimai nesukurs reguliacinio neapibrėžtumo.

    Kol kas ES institucijoms pavyko pasiekti susitarimus dėl kelių paketų, o dėl kitų derybos tęsiasi. Artėjant politiniams terminams, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar supaprastinimas bus įgyvendintas taip, kad sumažintų administracinę naštą, bet neatsilaužtų ten, kur prasideda aplinkos ir sveikatos saugikliai.

  • Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija ragina valstybių narių vyriausybes nustoti visą perteklinę biurokratiją priskirti Briuseliui. Pasak Komisijos, nemaža dalis naštos atsiranda ne dėl pačių ES taisyklių, o dėl to, kaip jos perkeliamos į nacionalinę teisę.

    Šis akcentas nuskambėjo pristatant planus atnaujinti Komisijos geresnio reglamentavimo gaires, kurios nustato, kaip ES institucijos rengia, vertina ir įgyvendina teisės aktus. Komisija teigia, kad būtent nacionaliniai „priedai“ dažnai pabrangina atitiktį ir apsunkina verslo veiklą.

    Kas yra „aukso danga“?

    Komisija daug dėmesio skiria vadinamajam taisyklių „pertekliniam išpūtimui“, kai valstybės narės į ES reikalavimus įrašo papildomas sąlygas, procedūras ar dokumentus. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kelia kliūčių, didina kaštus ir fragmentuoja bendrąją rinką.

    „Kai valstybės narės prie ES taisyklių prideda papildomų reikalavimų, tai kuria barjerus, didina sąnaudas ir skaldo bendrąją rinką“, – sakė už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

    Verslo spaudimas ir konkurencingumo klausimas

    Pastaraisiais metais, po energetikos kainų šuolių ir lėtesnio augimo, verslo organizacijos vis aktyviau ragina mažinti administracinę naštą. Diskusijos apima platų spektrą nuo pramonės leidimų, atliekų ir taršos reikalavimų iki pesticidų bei skaitmeninio reguliavimo.

    Komisija pripažįsta, kad ES, ilgą laiką buvusi viena įtakingiausių pasaulio reguliavimo sistemų kūrėjų, dabar susiduria su politiniu spaudimu dėl konkurencingumo. Įmonės vis dažniau lygina ES aplinką su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, kur kai kuriuose sektoriuose reguliavimas laikomas mažiau varžančiu.

    Pažadas mažinti naštą ir kritika dėl skubos

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įsipareigojusi mažinti biurokratiją verslui 25 proc. ir siekti, kad iki 2029 metų administracinės sąnaudos ES mastu sumažėtų maždaug 37,7 milijardo eurų per metus. Viena priemonių – vadinamieji omnibus pasiūlymai, kuriais peržiūrimi galiojantys teisės aktai ir šalinami pertekliniai reikalavimai.

    Kartu Komisija nori peržiūrėti ir patį teisėkūros procesą, įskaitant poveikio vertinimų apimtį ir viešų konsultacijų trukmę. Tai kelia nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir akademinės bendruomenės nerimą, kad sprendimai gali tapti mažiau skaidrūs, o naujų taisyklių poveikis – išanalizuotas paviršutiniškiau.

    Komisija tikina į kritiką atsižvelgsianti ir žada vertinti kiekvieno atvejo skubą bei galimą žalą, jei sprendimai būtų atidėti. Tačiau pagrindinė žinutė valstybėms narėms išlieka aiški: jei nacionaliniu lygmeniu atsiranda papildomų „priedų“, atsakomybė dėl jų neturėtų būti automatiškai permetama Briuseliui.