Europos Komisija pradėjo naudoti dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda rengti naujus teisės aktus ir paprastinti jau galiojančius. Briuselis tai pristato kaip dalį platesnio plano mažinti perteklinę biurokratiją ir administracines išlaidas verslui.
Apie šiuos pokyčius Komisija pranešė metinėje savo supaprastinimo darbotvarkės apžvalgoje. Joje nurodoma, kad DI taikymas turi padėti greičiau pastebėti, kur ES teisės aktuose kartojasi panašios nuostatos ar atsiranda prieštaravimų.
Skelbiama, kad nauji vidiniai skaitmeniniai įrankiai skirti „modernizuoti“ teisėkūrą: jie padeda identifikuoti sutapimus skirtinguose dokumentuose ir atkreipti dėmesį į galimus dubliavimus, nenuoseklumus ar vietas, kur galima supaprastinti.
Kartu Komisija žada stiprinti teisinį darbuotojų pasirengimą ir didinti resursus, kad kuriamos taisyklės netaptų pernelyg sudėtingos. Ši kryptis apima įvairias sritis – nuo technologijų ir žemės ūkio iki migracijos, aplinkosaugos bei mokesčių.
Supaprastinimas – ir institucijoms, ir valstybėms
Už supaprastinimo darbotvarkę atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis spaudos konferencijoje teigė, kad pokyčiai turėtų būti juntami praktikoje – įmonėms esą mažiau laiko teks skirti formoms ir daugiau – plėtrai bei inovacijoms.
Komisija pripažįsta, kad ES taisyklių rinkinys seniai kritikuojamas dėl sudėtingumo ir kartais pasitaikančio nenuoseklumo. Todėl iniciatyva apima ne tik naujų taisyklių kūrimą, bet ir senesnių teisės aktų peržiūrą.
Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos darbotvarkėje supaprastinimas įvardijamas kaip viena pagrindinių politinių krypčių. Komisija nurodo parengusi 12 vadinamųjų „omnibus“ paketų, skirtų peržiūrėti ir supaprastinti esamą reguliavimą, o sutaupymus vertina 22,3 mlrd. eurų.
Daugėja pažeidimo procedūrų ir kova su „gold-plating“
Kita supaprastinimo kryptis – didesnis spaudimas valstybėms narėms tinkamai įgyvendinti ES teisę. Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metų rugpjūčio–2026 metų liepos laikotarpiu Komisija pradėjo 874 pažeidimo procedūras – tai didžiausias skaičius per pastaruosius 10 metų.
Komisija taip pat siekia riboti praktiką, kai perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę atsiranda papildomų reikalavimų – vadinamąjį „gold-plating“. Skelbiama, kad iki metų pabaigos tikimasi su valstybėmis narėmis pasirašyti „paktą prieš gold-plating“.
V. Dombrovskis pabrėžė, kad supaprastinimui reikia bendrų Komisijos ir nacionalinių vyriausybių pastangų. Jo teigimu, politinis noras mažinti biurokratiją ne visada atsispindi šalių narių pozicijose derinant konkrečius teisėkūros dokumentus.
Raginimai neprarasti demokratinės atsakomybės
DI naudojimas teisėkūroje kelia ir klausimų dėl atsakomybės bei sprendimų kokybės. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį ragino atsargiai diegti DI sprendimų priėmime, pabrėždama, kad technologijos neturėtų pakeisti kritinio mąstymo ir būtina užtikrinti demokratinę atskaitomybę.
Briuselis tuo metu tvirtina, kad DI įrankiai skirti palengvinti darbą – padėti rasti neatitikimus ir supaprastinimo galimybes, tačiau neperkelti politinių sprendimų priėmimo atsakomybės technologijoms.
