CP v2

Tag: BlackRock

  • Uzbekistano fondas „UzNIF“ sudrebino Londoną: pirmasis IPO užsienyje pritraukė 2,5 mlrd. eurų

    Uzbekistano fondas „UzNIF“ sudrebino Londoną: pirmasis IPO užsienyje pritraukė 2,5 mlrd. eurų

    Istorinis Uzbekistano žingsnis

    Uzbekistano Nacionalinis investicijų fondas „UzNIF“ pradėjo prekybą Londono vertybinių popierių biržoje, taip įgyvendindamas pirmąjį šalies tarptautinį akcijų platinimą. Tą pačią dieną fondas startavo ir Taškento biržoje, pasirinkęs dvigubo listingo modelį.

    Šis debiutas pristatomas kaip reikšmingas bandymas atverti valstybės valdomą turtą tarptautiniam kapitalui ir kartu pagilinti vietos kapitalo rinką. Dvigubas listingas investuotojams suteikia galimybę rinktis tiek tarptautinę, tiek vietinę prekybos infrastruktūrą.

    Paklausa viršijo lūkesčius

    Platinimo metu investuotojų paklausa, kaip skelbta, perkopė 2,5 mlrd. eurų, o pritraukta suma siekė apie 540 mln. eurų. Skaičiai rodo, kad sandoris sulaukė ryškaus tarptautinių institucinių investuotojų dėmesio, nors pasaulinė IPO rinka pastaraisiais metais buvo nepastovi.

    Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett pabrėžė, kad tai pirmasis tarptautinis IPO iš Uzbekistano ir galintis atverti kelią didesniems investicijų srautams į šalies ekonomiką.

    „Tai pirmasis tarptautinis IPO iš Uzbekistano, kuris gali paskatinti daugiau pasaulinių investicijų patekti į šalį“, – sakė Julia Hoggett.

    Pasak „Franklin Templeton“ vadovės Jenny Johnson, užsakymų knyga platinimo metu buvo viršyta daugiau nei keturis kartus. Tai leidžia spręsti, kad investuotojai sandorį vertino kaip retą galimybę įsigyti vienu instrumentu apjungtą Uzbekistano valstybės įmonių portfelį.

    Ką iš tikrųjų pardavė ir kas gavo pinigus

    Tarptautiniams investuotojams buvo pasiūlyta apie 30 proc. fondo akcijų per pasaulinius depozitoriumo pakvitavimus. Skelbiama, kad sandoryje dalyvavo daugiau nei 160 institucinių investuotojų, tarp jų ir „BlackRock“, taip pat „Franklin Templeton“ bei „Redwheel“.

    Platinimo pajamos atiteko Uzbekistano Ekonomikos ir finansų ministerijai, nes akcijas pardavinėjo valstybė, o ne pats fondas. Tai reiškia, kad gautos lėšos tiesiogiai nepapildo fondo balanso, o tampa valstybės biudžeto finansiniu resursu.

    „Šis platinimas nėra vien kapitalo pritraukimas, tai ir pasitikėjimo naująja Uzbekistano institucijų karta kūrimas“, – sakė Saida Mirziyoyeva.

    Kas sudaro „UzNIF“ portfelį

    „UzNIF“ įsteigtas 2024 metais prezidento dekretu, o jį valdo tarptautinė turto valdymo bendrovė „Franklin Templeton“. Ši bendrovė pasaulyje valdo apie 1 250 000 000 000 eurų vertės turtą ir veikia daugiau nei 150 šalių.

    Fondo portfelyje yra dalys 13 valstybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių strateginiuose sektoriuose: elektros skirstymo ir gamybos, hidroenergetikos, telekomunikacijų, aviacijos, geležinkelių infrastruktūros, komunalinių paslaugų ir bankininkystės. Tarp minimų įmonių yra „Uzbektelecom“, „Uzbekistan Airways“ ir „Uzbekhydroenergo“.

    Rinkos dalyviai tokį instrumentą vertina kaip būdą vienu sandoriu gauti diversifikuotą prieigą prie šalies valstybinių aktyvų. Kartu tai tampa testu, ar Uzbekistanui pavyks nuosekliai tęsti privatizacijos ir kapitalo rinkų plėtros kryptį, įskaitant planus dėl Taškento tarptautinio finansų centro.

  • Harvard mažina kriptovaliutų ETF dalį, o Abu Dabio fondas „Mubadala“ didina „Bitcoin“ poziciją

    Harvard mažina kriptovaliutų ETF dalį, o Abu Dabio fondas „Mubadala“ didina „Bitcoin“ poziciją

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai paskelbus naujausias institucinės nuosavybės ataskaitas už 2026 metų pirmąjį ketvirtį, paaiškėjo ryškėjanti kryptis: dalis universitetų fondų atsargiau vertina kriptovaliutų ETF, o kai kurie suverenūs fondai pozicijas didina.

    Didžiausių pirkėjų gretose išsiskyrė Abu Dabio suverenaus turto fondas „Mubadala“. Ataskaitoje matyti, kad fondas padidino „BlackRock“ valdomo „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) akcijų skaičių nuo 12 702 323 iki 14 721 917 vienetų, skaičiuojant iki kovo 31 dienos.

    Pagal tuo metu buvusias rinkos kainas, pozicijos vertė siekė apie 580 mln. eurų. Suma pateikiama apytikslė, nes ETF vertė kinta kasdien, be to, institucinės ataskaitos rodo ketvirčio pabaigos momentą, o ne prekybą realiu laiku.

    Tuo metu „Mubadala“ priklausanti Abu Dabio investicijų taryba (ADIC) IBIT akcijų skaičiaus nekeičia. Dokumentuose nurodyta 8 218 712 akcijų pozicija, kurios vertė ketvirčio pabaigoje sudarė apie 278 mln. eurų, o vertės pokyčiai labiau sietini su rinkos svyravimais nei su pardavimais.

    Ataskaitose taip pat matyti administracinis pasikeitimas: po kelių ketvirčių, kai turėjimą atskirai deklaruodavo „Al Warda Investments“, nuo šiol pozicija raportuojama per ADIC. Naudos gavėjas, remiantis dokumentais, nepasikeitė.

    Universitetų fondai pirmąjį ketvirtį elgėsi nevienodai, tačiau bendra tendencija konservatyvesnė nei dalies suverenių fondų. Dartmuto koledžas išlaikė 201 531 IBIT akcijų paketą ir tuo pačiu perbalansavo dalį „Ethereum“ rizikos, atsisakydamas vieno fondo bei pereidamas prie kito, iš esmės nekeisdamas akcijų skaičiaus.

    Be to, Dartmuto koledžas deklaravo naują poziciją „Bitwise Solana Staking ETF“ fonde, įsigydamas 304 803 akcijas. Toks žingsnis rodo atsargų institucinių investuotojų bandymą plėsti ekspoziciją už „Bitcoin“ ir „Ethereum“ ribų, nors tokie sprendimai kol kas išlieka reti.

    Brown universitetas IBIT poziciją paliko tokią pačią, tačiau Emory universitetas supaprastino struktūrą: atsisakė IBIT paketo ir padidino turėjimą „Grayscale Bitcoin Mini Trust“ fonde. Tokie perstatymai dažnai aiškinami kaštų, likvidumo, produkto struktūros bei rizikos valdymo pasirinkimais.

    Daugiausia dėmesio sulaukė Harvardo universiteto fondas, kuris, remiantis ketvirčio duomenimis, tęsė IBIT mažinimą. Kovo 31 dieną Harvardas deklaravo 3 044 612 IBIT akcijų, kurių vertė siekė apie 103 mln. eurų, ir visiškai pasitraukė iš „BlackRock“ neatidėliotino „Ethereum“ ETF pozicijos, kurią buvo suformavęs tik ankstesnį ketvirtį.

    Įdomu tai, kad IBIT nebėra didžiausias Harvardo deklaruojamas portfelio turėjimas: tarp didžiausių pozicijų minima Taiwan Semiconductor, taip pat „Alphabet“ ir „Microsoft“, o aukščiau pakilo ir su auksu susietas fondas. Tai sustiprina signalą, kad daliai institucijų kriptovaliutų ETF išlieka labiau taktinė nei ilgalaikė bazinė pozicija.

    Bankai ir didieji finansų rinkos dalyviai taip pat aktyviai valdė riziką. Pavyzdžiui, Kanados karališkasis bankas didino tiesioginį IBIT turėjimą ir plėtė pasirinkimo sandorių naudojimą, o „Barclays“ deklaravo sluoksniuotą struktūrą, derindamas neatidėliotinas ETF akcijas su pasirinkimo sandorių pozicijomis.

    Kita vertus, rinkos kritimas pirmąjį ketvirtį paskatino dalį investuotojų riziką mažinti. Honkonge registruotas „Laurore“, anksčiau įvardytas tarp reikšmingesnių IBIT turėtojų, sumažino turimų akcijų skaičių nuo 8 786 279 iki 6 846 279.

    Šie dokumentai svarbūs tuo, kad leidžia pamatyti ne tik institucijų „Bitcoin“ strategijas, bet ir jų discipliną: dalis pirkimų bei pardavimų gali būti susiję su portfelio ribojimais, ketvirčio rebalansavimu, apsidraudimu ar produktų pasirinkimo skirtumais. Vis dėlto bendra išvada aiški: kriptovaliutų ETF institucinėje rinkoje jau tampa įprasta priemone, tačiau požiūriai į riziką ir laikymo horizontą ryškiai skiriasi.

  • Saudi Aramco planuoja parduoti dalį ne pagrindinių aktyvų: siekia pritraukti apie 32 mlrd. eurų

    Saudo Arabijos naftos milžinė Saudi Aramco svarsto parduoti arba išnuomoti dalį su naftos ir dujų gavyba tiesiogiai nesusijusių aktyvų. Rinkos vertinimu, tokie sandoriai galėtų įmonei atnešti iki maždaug 32 mlrd. eurų, o lėšos būtų nukreiptos į strateginius infrastruktūros ir žvalgybos projektus.

    Pasak rinkos analitikų, dėmesys sutelktas į energetikos objektus ir nekilnojamąjį turtą, kuriuos galima greitai monetizuoti neprarandant kontrolės pagrindinėje veikloje. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų praktiką, kai didelės valstybinės energetikos grupės atlaisvina kapitalą, kad sustiprintų atsparumą kainų svyravimams ir geopolitikai.

    Kas galėtų būti parduodama?

    Vertinama, kad sandorių pakete galėtų atsidurti dujinės elektrinės, elektros tiekimo infrastruktūra didesniems miestams, taip pat gyvenamieji kvartalai ir biurų pastatai. Tokie aktyvai investuotojams patrauklūs dėl prognozuojamų pinigų srautų ir galimybės sudaryti ilgalaikes nuomos ar paslaugų sutartis.

    Įmonė signalizuoja, kad naftos ir dujų gavybos turto pardavimas nėra planuojamas, o pagrindiniai upstream aktyvai turėtų likti pilnai kontroliuojami. Tai svarbu ir investuotojams, ir šalies biudžetui, nes būtent gavyba ir eksportas tradiciškai generuoja didžiausią grynąją grąžą.

    Kodėl pinigų reikia dabar?

    Pastaruoju metu regiono rizikos veiksniai ir logistikos iššūkiai daro įtaką eksportui bei tiekimo grandinėms, todėl didėja poreikis alternatyviems maršrutams ir papildomai infrastruktūrai. Rinkoje akcentuojama, kad energetikos bendrovėms vis dažniau tenka investuoti ne tik į gavybą, bet ir į patikimą transportavimo bei tiekimo užtikrinimą.

    Dalį gautų lėšų Saudi Aramco ketina skirti naujo naftotiekio plėtrai, taip pat naujų telkinių paieškai ir parengimui eksploatacijai. Tokios investicijos paprastai planuojamos ilgam laikotarpiui, todėl įmonė siekia turėti kuo lankstesnį finansavimo šaltinių derinį.

    Rinka jau matė panašius sandorius

    Saudi Aramco jau yra pasirašiusi infrastruktūros nuomos susitarimų, kai dalis turto valdymo perduodama atskiram projektui ar fondui, o įmonė išlaiko naudojimosi teises ir veiklos tęstinumą. Šis modelis leidžia greičiau pritraukti kapitalo, nei parduodant turtą visiškai, ir kartu išvengti tiesioginio poveikio gavybos pajėgumams.

    Analitikai pažymi, kad galimas aktyvų pardavimo planas gali sulaukti didelio pasaulinių infrastruktūros fondų susidomėjimo, ypač jei sandoriai bus struktūruojami su aiškiais ilgalaikiais pajamų mechanizmais. Vis dėlto galutinės sąlygos priklausys nuo vertinimų, rizikos premijų ir politinio bei saugumo konteksto regione.

  • Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę planuoja vizitą Kinijoje, o į delegaciją pakvietė dalį didžiausių JAV bendrovių vadovų. Tarp pakviestųjų minimi „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, drauge į susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu taip pat gali vykti „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas, „Citigroup“ vadovė Jane Fraser, „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas, „Visa“ vadovas Ryanas McInerney bei kitų stambių bendrovių atstovai.

    Vienos iš pakviestų bendrovių, „Cisco“, atstovas patvirtino, kad įmonės vadovas Chuckas Robbinsas kvietimą gavo, tačiau dalyvauti negalės dėl suplanuoto įmonės rezultatų skelbimo. Galutinis dalyvių sąrašas viešai dar nebuvo oficialiai paskelbtas.

    Ko tikimasi iš derybų Pekine

    Trumpas yra užsiminęs, kad kelionės tikslas būtų pasiekti verslo sandorių ir pirkimo susitarimų su Pekinu. Tokie vizitai dažnai tampa platforma atnaujinti dialogą dėl muitų, investicijų sąlygų ir prieigos prie rinkos, ypač kai įtampa tarp šalių didėja.

    Numatoma, kad darbotvarkėje bus prekyba, eksporto kontrolė, dirbtinis intelektas, Taivano klausimas ir kiti saugumo politikos klausimai. Pastaraisiais metais Vašingtonas griežtino pažangių lustų ir jų gamybos įrangos eksporto ribojimus, o tai tiesiogiai veikia tiek JAV technologijų grandines, tiek Kinijos siekį sparčiau vystyti aukštąsias technologijas.

    Kodėl tai svarbu didžiausioms JAV bendrovėms

    Daugelis JAV technologijų, finansų ir pramonės milžinių Kinijoje turi reikšmingų pardavimų, tiekimo ar gamybos interesų, todėl politinis dialogas gali turėti tiesioginę įtaką jų veiklos prognozėms. Dėl prekybos apribojimų ir geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių diversifikavimą, gamybos perkėlimą į kitas Azijos šalis ar investicijų atsargumą Kinijos rinkoje.

    Akį traukia ir tai, kad tarp minimų dalyvių neminimas „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Pastaruoju metu „Nvidia“ atsidūrė eksporto kontrolės diskusijų centre, nes ribojimai pažangioms skaičiavimo sistemoms daro įtaką bendrovės galimybėms tiekti dalį produktų Kinijos klientams.

    „Manau, kad labai svarbu matyti įsitraukimą tarp dviejų ekonominių supervalstybių“, – sakė Jane Fraser.

    Šis vizitas gali tapti lakmuso popierėliu, ar Vašingtonas ir Pekinas artimiausiu metu ieškos praktinių kompromisų, ar toliau stiprins tarpusavio ribojimus. Verslo bendruomenė paprastai tikisi aiškesnių taisyklių, nuspėjamumo ir mažesnės politinės rizikos, nes tai tiesiogiai veikia investicijų planus ir pasaulinę prekybą.

  • „Circle“ žengia toliau nei USDC: „BlackRock“ ir kiti sukišo 196 mln. eurų į naują „Arc“ tokeną

    „Circle“ žengia toliau nei USDC: „BlackRock“ ir kiti sukišo 196 mln. eurų į naują „Arc“ tokeną

    Kriptovaliutų bendrovė „Circle“ pritraukė apie 196 mln. eurų per išankstinį savo naujos blokų grandinės „Arc“ gimtojo tokeno pardavimą. Sandoris reiškia, kad „Arc“ tinklas, skaičiuojant visiškai praskiestą vertę, įvertintas maždaug 2,65 mlrd. eurų.

    Į investuotojų sąrašą pateko rizikos kapitalo milžinė „Andreessen Horowitz“, taip pat „BlackRock“, „Apollo“, Niujorko vertybinių popierių biržos valdytoja „Intercontinental Exchange“, „ARK Invest“ ir kiti. „Circle“ šiuo žingsniu siekia išplėsti veiklą už pagrindinio verslo ribų, kur dominuoja stabiliosios kriptovaliutos USDC leidyba.

    Kam reikalinga „Arc“ grandinė?

    „Arc“ pristatoma kaip vieša blokų grandinė, orientuota į institucinį finansų sektorių. „Circle“ argumentuoja, kad dabartinė kripto infrastruktūra, ant kurios veikia USDC, pirmiausia buvo kuriama individualiems naudotojams, todėl dideliems rinkos dalyviams reikia labiau nuspėjamų taisyklių, valdymo ir patikimumo.

    Praktinė logika paprasta: jeigu USDC plėtra priklauso nuo tokių tinklų kaip „Ethereum“ ar „Solana“ ir nuo platinimo partnerių, „Circle“ ilgainiui gali norėti didesnės kontrolės ten, kur vyksta atsiskaitymai ir kuriami produktai. Nuosava grandinė taip pat leidžia įmonei pretenduoti į papildomas pajamas iš tinklo mokesčių bei validatorių infrastruktūros.

    Tokenų paskirstymas ir „Circle“ interesas

    Pagal viešai aptartą modelį „Arc“ pradinis pasiūlos dydis siekia 10 mlrd. tokenų. „Circle“ numatyta 25 proc. dalis, kuri suteiktų galimybę dalyvauti validavimo veikloje ir uždirbti iš tinklo ekonomikos, o 60 proc. būtų skiriama dalyviams, kurie kuria, naudoja ir prisideda prie „Arc“ ekosistemos augimo.

    Likę 15 proc. numatomi ilgalaikiam rezervui. Toks paskirstymas atspindi pastarųjų metų tendenciją: projektai bando iš anksto apibrėžti, kaip bus kuriama paklausa ir paskatos kūrėjams, kad tinklas netaptų vien spekuliaciniu instrumentu.

    DI agentai ir sugrįžtanti tokenų emisijų idėja

    „Circle“ vadovas Jeremy Allaire pabrėžė, kad blokų grandinės infrastruktūra tampa panašiai svarbi kaip mobiliosios operacinės sistemos ar debesijos platformos. Pasak jo, ekonomika vis labiau bus valdoma programinių sistemų, o DI agentai perims dalį operacijų, kurios šiandien dar atliekamos žmonių.

    „Mes pereiname į etapą, kai programinės mašinos maitins ekonominę sistemą“, – sakė Jeremy Allaire.

    Įmonė taip pat pristatė paslaugų ir įrankių rinkinį kūrėjams, kad DI agentai galėtų atlikti transakcijas, pasiekti interneto paslaugas ir vykdyti mokėjimus naudojant USDC. Tokia kryptis siejasi su platesniu sektoriaus judėjimu link automatizuotų atsiskaitymų, „on-chain“ finansų ir skaitmeninių aktyvų naudojimo ne vien prekybai, bet ir realiems procesams.

    Rinkai svarbus ir pats precedentas: „Circle“ laikoma pirmąja biržoje kotiruojama bendrove, surengusia tokeno išankstinį pardavimą. Po 2017 metų bumo tokenų emisijos ilgą laiką buvo siejamos su prasta priežiūra ir sukčiavimu, tačiau dabar rinka bando grįžti prie panašaus kapitalo pritraukimo modelio labiau struktūruotai, akcentuojant atitiktį ir skaidresnes taisykles.

    „Circle“ atvejis taip pat rodo gynybinę motyvaciją: stiprėjant stabiliosioms kriptovaliutoms palankesniam reguliavimui, didėja rizika, kad bankai ar finansinių technologijų bendrovės kurs savo dolerio tokenus, mažindami trečiųjų šalių leidėjų vaidmenį. Todėl kova vyksta ne tik dėl monetos, bet ir dėl infrastruktūros, standartų bei plėtotojų ekosistemos.

  • „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs dirbtinio intelekto startuolis „ElevenLabs“ pranešė užbaigęs dar vieną savo Series D finansavimo etapo dalį ir išplėtęs investuotojų ratą. Bendrovės teigimu, per šį etapą ji jau yra pritraukusi daugiau nei 550 mln. eurų.

    „ElevenLabs“ išgarsėjo kurdama dirbtinio intelekto sprendimus, kurie tekstą paverčia natūraliai skambančia kalba, imituojančia žmogaus balsą. Pastaraisiais metais tokia technologija sparčiai pritaikoma klientų aptarnavimo, pardavimų, mokymų ir turinio lokalizavimo procesuose.

    Nauji vardai investuotojų sąraše

    Tarp naujų institucinių investuotojų įvardijami turto valdymo milžinas „BlackRock“ ir „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys „NVentures“, taip pat keli tarptautiniai fondai. Tokie investuotojai dažniausiai signalizuoja rinkos lūkestį, kad generatyvinio DI infrastruktūra ir verslo sprendimai taps ilgalaike technologijų sektoriaus kryptimi.

    Prie investuotojų prisijungė ir pramogų pasaulio atstovai, įskaitant aktorių Jamie Foxx, taip pat kiti kūrėjai ir vykdomieji vadovai. „ElevenLabs“ komunikacijoje pabrėžiama, kad kūrybinių industrijų susidomėjimas siejamas su balso technologijų plėtra, įgarsinimu ir daugiakalbiu turinio pritaikymu.

    Pajamos ir augimo varikliai

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos metinės pasikartojančios pajamos pasiekė daugiau nei 500 mln. eurų. Palyginimui, 2025 metų pabaigoje šis rodiklis, anot įmonės, siekė apie 350 mln. eurų.

    „Šį augimą lemia tai, kad įmonės vis plačiau diegia balso agentus savo veikloje – nuo klientų aptarnavimo ir pardavimų iki įdarbinimo bei rinkodaros“, – sakė „ElevenLabs“ atstovai.

    Darbuotojų akcijų pardavimas ir produktų kryptys

    „ElevenLabs“ taip pat pranešė įvykdžiusi apie 100 mln. eurų vertės darbuotojų akcijų pardavimą – tai jau antras toks sandoris per mažiau nei metus. Tokie antriniai sandoriai paprastai leidžia darbuotojams realizuoti dalį sukauptų akcijų, o įmonei – išlaikyti konkurencingą talentų pritraukimą sparčiai bręstančioje DI rinkoje.

    Pastaruoju metu įmonė plečia produktų spektrą už teksto į kalbą ribų: vysto įgarsinimo sprendimus, balso ir pokalbių agentus bei kitas garso generavimo galimybes. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Meta, „Salesforce“ ir „Revolut“, o tai rodo, kad sprendimai vis dažniau diegiami ne eksperimentams, o kasdienėms verslo operacijoms.

    Rinkoje augant reguliavimo ir autorinių teisių klausimų svarbai, balso sintezės įmonėms vis dažniau tenka aiškiai apibrėžti leidimus, naudojimo scenarijus ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Todėl investuotojai, be augimo tempo, vertina ir tai, kaip greitai tokios platformos geba užtikrinti atsakingą DI taikymą bei atitiktį skirtingų šalių reikalavimams.

  • DTC liepą startuoja su aktyvų tokenizacija: į bandomąją prekybą įsitraukia BlackRock ir „Circle“

    DTC liepą startuoja su aktyvų tokenizacija: į bandomąją prekybą įsitraukia BlackRock ir „Circle“

    JAV vertybinių popierių atsiskaitymo ir saugojimo infrastruktūros stuburu laikoma Depository Trust & Clearing Corporation (DTCC) per savo padalinį DTC artimiausiais mėnesiais pradės tokenizuoto turto paslaugos diegimą. Bendrovė skelbia, kad 2026 metų liepos mėnesį planuoja pradėti ribotos apimties realaus turto bandomuosius sandorius, o pilnas paslaugos startas numatytas 2026 metų spalio mėnesį.

    DTC teigia, kad projektas vystomas renkant grįžtamąjį ryšį iš rinkos dalyvių, tarp kurių minimi BlackRock ir „Circle“, taip pat kiti turto valdytojai, brokeriai ir prekybos platformos. Prie vadinamosios pramonės darbo grupės planuoja prisijungti daugiau nei 50 įmonių, o tai rodo, kad tokenizacija iš nišinės kriptoturto temos vis dažniau persikelia į tradicinių finansų darbotvarkę.

    Kas bus tokenizuojama ir kaip?

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, DTC planas apima galimybę tokenizuoti iš anksto suderintas, itin likvidžias turto klases. Tarp jų minimos Russell 1 000 indekso bendrovių akcijos, ETF, sekantys pagrindinius JAV akcijų indeksus, taip pat JAV iždo vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, vekseliai, obligacijos ir iždo vekseliai su skirtingais terminais.

    Tokenizacija šiame kontekste reiškia, kad tradicinis finansinis turtas įgauna skaitmeninę formą blokų grandinės infrastruktūroje, o nuosavybės apskaita ir dalis procesų gali būti automatizuojami. Rinkai tai žada greitesnį atsiskaitymą, paprastesnį turto perleidimą ir potencialiai platesnį prieinamumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl techninių standartų, kibernetinio saugumo ir atsakomybės grandinės.

    Reguliavimas: leidimas su aiškiomis ribomis

    DTC iniciatyvai kelią atvėrė JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos sprendimas, kai per vadinamąjį No-Action Letter mechanizmą buvo leista pradėti paslaugą pagal apibrėžtas sąlygas ir iš anksto patvirtintose blokų grandinėse. Leidimas suteiktas trejų metų laikotarpiui, o tai praktikoje reiškia, kad reguliuotojas į projektą žiūri kaip į kontroliuojamą diegimą su aiškiu rizikų valdymu.

    Tuo pačiu SEC viešai pabrėžia, kad tokenizuoti vertybiniai popieriai išlieka vertybiniais popieriais, todėl jiems taikomi tie patys teisės aktai. Kitaip tariant, vien skaitmeninė forma nepanaikina prievolių dėl investuotojų apsaugos, atskleidimų, prekybos taisyklių ir rinkos priežiūros.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Susidomėjimas tokenizacija pastaraisiais metais išaugo, nes finansų sektorius ieško būdų trumpinti atsiskaitymo ciklą, mažinti tarpinių grandžių kaštus ir suteikti galimybę prekiauti beveik visą parą. Teoriškai tokenizuotas turtas galėtų priartinti rinką prie greitesnio atsiskaitymo modelio, o dalį procesų perkelti į programuojamus atsiskaitymo mechanizmus.

    Vis dėlto rinka nevienareikšmė: dalis dalyvių ragina stiprinti apsaugas, ypač kai kalbama apie infrastruktūros patikimumą ir veikimą stresinėmis sąlygomis. Didžiausias iššūkis bus suderinti inovacijų greitį su taisyklėmis, kurios užtikrina, kad nauji skaitmeniniai procesai išlaikytų tradicinėms rinkoms būdingą stabilumą.

    „Mūsų vizija pildosi: pradedame tokenizacijos paslaugą ir kuriame tiltą tarp tradicinių finansų ir decentralizuotų finansų“, – sakė DTCC prezidentas ir generalinis direktorius Frankas La Salla.

    Jei bandomieji sandoriai 2026 metų liepos mėnesį vyks sklandžiai, DTC startas spalį gali tapti vienu reikšmingiausių signalų, kad tokenizacija pereina nuo eksperimentų prie sisteminės rinkos infrastruktūros. Tai ypač aktualu instituciniams dalyviams, kuriems svarbiausia ne pažadas, o aiškiai apibrėžtos taisyklės, atsiskaitymo patikimumas ir mastelio galimybės.

  • „BlackRock“ spaudžia OCC keisti GENIUS Act taisykles: daugiau leidžiamų rezervų ir be 20 proc. ribos

    „BlackRock“ spaudžia OCC keisti GENIUS Act taisykles: daugiau leidžiamų rezervų ir be 20 proc. ribos

    Turto valdymo milžinė „BlackRock“ pateikė pastabas JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybai (OCC), kuri rengia detalias taisykles, kaip turi veikti pagal GENIUS Act leidžiami mokėjimo stabiliosios vertės žetonų emitentai. Įmonė ragina atsisakyti idėjos nustatyti kiekybinę ribą žetonizuotam rezervui ir išplėsti, kokie aktyvai galėtų būti laikomi tinkamais rezervais.

    OCC svarstė galimybę įtvirtinti maždaug 20 proc. viršutinę ribą rezervui, kuris laikomas ar perleidžiamas paskirstytoje apskaitos sistemoje. „BlackRock“ teigimu, rizika priklauso nuo kredito kokybės, trukmės ir likvidumo, o ne nuo to, ar tas pats aktyvas „gyvena“ blokų grandinėje, ar tradicinėje apskaitoje.

    Kas siūloma keisti dėl rezervų?

    Savo pastabose „BlackRock“ prašo aiškumo, kad biržoje prekiaujami fondai, kurie investuoja tik į tinkamus rezervo aktyvus, taip pat galėtų būti priskirti rezervui. Bendrovė argumentuoja, kad neapibrėžtumas gali atgrasyti stabiliosios vertės žetonų emitentus nuo tokių instrumentų naudojimo, nors jie gali padėti efektyviau valdyti likvidumą.

    Kitas siūlymas susijęs su rezervo diversifikavimo taisyklėmis. „BlackRock“ palankiau vertina principu grįstą modelį su pasirenkamu kiekybiniu „saugaus uosto“ mechanizmu, o ne privalomus kasdienius limitus visiems emitentams, kurie galėtų sumažinti lankstumą valdant likvidumo poreikius.

    Žetonizacija ir rinkos kontekstas

    Diskusija apie žetonizuotus rezervus įgauna svorio, nes žetonizuotų iždo vertybinių popierių ir panašių produktų rinka auga, o didieji valdytojai kuria struktūras, kurios leidžia tradicinius instrumentus apskaityti ir atsiskaityti skaitmeniniu būdu. Tokiose sistemose dažnai siekiama trumpesnio atsiskaitymo laiko, didesnio skaidrumo ir operacinio efektyvumo.

    „BlackRock“ taip pat ragina į tinkamų rezervų sąrašą įtraukti JAV iždo kintamų palūkanų obligacijas su iki dvejų metų likusia trukme, pabrėždama jų santykinai mažesnį kainos svyravimą. Be to, įmonė siūlo sukurti aiškią ir skaidrią procedūrą, kaip ateityje būtų vertinami nauji galimi rezervo aktyvai.

    Kas toliau?

    OCC taisyklių projektas yra platesnio federalinio reguliavimo paketo dalis, kuriuo siekiama iki nustatyto termino suvienodinti reikalavimus stabiliosios vertės žetonų emitentams, įskaitant rezervo sudėtį, kapitalo pakankamumą, saugojimą ir atitikties kontrolę. Lygiagrečiai taisykles rengia ir kitos JAV institucijos, todėl galutinė sistema priklausys nuo kelių reguliuotojų sprendimų derinio.

    Rinkai tai svarbu dėl vienos priežasties: rezervo apibrėžimas lemia, kiek kainuos emitentams laikytis taisyklių, kokį pelningumą jie galės pasiekti ir kiek patikimi bus stabiliosios vertės žetonai krizės metu. Dėl to „BlackRock“ siūlymai yra ne tik techniniai, bet ir tiesiogiai susiję su tuo, kaip greitai šis segmentas gali augti institucionalioje rinkoje.