Tag: Blaivybė

  • Kas nutinka smegenims atsisakius alkoholio: gerėja miegas, atmintis ir mažėja demencijos rizika

    Atsisakius alkoholio smegenys gali pradėti „atsigauti“ – moksliniai duomenys sieja tai su gerėjančia atmintimi, dėmesiu ir kokybiškesniu miegu.

    Kaip rašo „EatingWell“, mitybos specialistai pabrėžia, kad gerti alkoholį „dėl sveikatos“ nereikia, o mažesnis jo vartojimas mažina su alkoholiu susijusias rizikas.

    Alkoholis trikdo smegenų tarpusavio komunikaciją, apsunkina sprendimų priėmimą ir atminties formavimą. Tai jaučiasi ne tik išgėrus daugiau – reguliarus vartojimas siejamas ir su ilgainiui prastėjančia atmintimi.

    Be to, alkoholis daro įtaką miegui: nors kai kam taurė vakare padeda greičiau užmigti, vėliau miegas dažniau fragmentuojasi, o ryte juntamas nuovargis gali persikelti ir į kasdienį susikaupimą.

    Atmintis ir dėmesys gali gerėti

    Vienoje 16 tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad alkoholio atsisakius 6–12 mėnesių, suaugusiems, turintiems alkoholio vartojimo sutrikimą, gerėjo atmintis, dėmesys, vykdomosios funkcijos ir suvokimas.

    Dietologų teigimu, tai aiškinama mažėjančiu uždegimu organizme ir tuo, kad smegenų struktūros, svarbios atminčiai (pavyzdžiui, hipokampas), laikui bėgant gali pradėti „gyti“.

    Alkoholis trikdo REM miegą

    Alkoholis siejamas su sutrikusia REM (greitųjų akių judesių) miego faze – būtent ji svarbi atminties įtvirtinimui, kognityvinėms funkcijoms ir emocijų reguliavimui.

    Tyrimai rodo, kad REM fazę gali trikdyti net ir palyginti nedidelis kiekis – minima, jog užtenka dviejų standartinių gėrimų, o didesnis kiekis sukelia dar ryškesnį poveikį.

    Viename tyrime, kuriame dalyvavo 242 vyrų lyties studentai, nustatytas aiškus ryšys tarp alkoholio vartojimo ir prastesnio miego. Tyrime taip pat pastebėta, kad prastai miegantys asmenys, kuriems buvo didesnė alkoholio vartojimo sutrikimo rizika, dažniau turėjo galimų kognityvinių sutrikimų požymių.

    Demencijos rizika: kodėl rezultatai kartais klaidina

    Alkoholio ir demencijos tema ilgą laiką atrodė prieštaringa: pavyzdžiui, 2023 metais atliktas tyrimas su beveik 43 000 suaugusiųjų Japonijoje rodė, kad tiek nevartojantys, tiek daug vartojantys turėjo didesnę demencijos riziką nei lengvai vartojantys.

    Vis dėlto vėlesnis didesnės apimties 2025 metų tyrimas, apėmęs daugiau nei 559 000 žmonių JAV ir Jungtinėje Karalystėje, parodė panašų „U“ formos vaizdą vertinant pačių žmonių nurodytus įpročius. Tačiau analizuojant genetinius duomenis (2,4 mln. žmonių) ir ieškant priežastinio ryšio, demencijos rizika nuosekliai didėjo su kiekvienu papildomu gėrimu – apsauginio kiekio nebuvo matyti.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad dalis žmonių demencijai vystantis ima gerti mažiau dar iki diagnozės, tad vien tik stebėjimo tyrimuose nevartojimas gali klaidinti: tai nebūtinai priežastis, o kartais – ankstyvų simptomų pasekmė.

    Kiti galimi sveikatos pokyčiai

    Alkoholio atsisakymas siejamas ne tik su smegenų funkcijomis. Specialistai taip pat mini galimą kraujospūdžio gerėjimą, mažesnę širdies ligų ir insulto riziką, o ilgainiui – mažesnę kai kurių vėžio rūšių riziką.

    Dar vienas dažnas praktinis efektas – mažesnis kalorijų kiekis. Alkoholis suteikia 7 kalorijas gramui, o be to, neretai skatina prasčiau rinktis maistą, todėl atsisakius alkoholio daliai žmonių lengviau kontroliuoti svorį.

    Norintiems keisti įpročius siūlomos ir alternatyvos: pavyzdžiui, kombuča (nors gali turėti labai mažai alkoholio dėl fermentacijos), vyšnių sulčių ir gazuoto vandens kokteilis ar nealkoholinis alus, vynas bei kiti gėrimai, kurie dažnai taip pat gali turėti iki 0,5 tūrio proc. alkoholio.

    Jei alkoholio vartojama daug (pavyzdžiui, po kelis gėrimus kasdien), staigus nutraukimas kai kuriems žmonėms gali būti nesaugus – tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju dėl tinkamo plano.

  • Valančiaus blaivybės idėjos sugrįžo į Vilniaus rajoną: bibliotekoje – karšta diskusija

    Valančiaus blaivybės idėjos sugrįžo į Vilniaus rajoną: bibliotekoje – karšta diskusija

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje surengta popietė-diskusija „Motiejus Valančius – ne tik vyskupas: blaivybė vakar ir šiandien“. Renginyje kalbėta apie tai, kaip XIX amžiuje gimusi blaivybės idėja šiandien įgauna naujas formas ir kodėl ji vėl tampa aktuali.

    Susirinkusiuosius pasveikino bibliotekos direktorius Miroslav Voitiulevič. Jis pabrėžė, kad blaivybės tema svarbi ne tik istoriniame, bet ir dabarties kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai ir priklausomybių prevencijai.

    Valančiaus judėjimas ir jo reikšmė

    Pirmasis pranešimą skaitė Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas Vaidotas Jakubonis. Jis apžvelgė Motiejaus Valančiaus gyvenimą ir vaidmenį telkiant bendruomenes, o blaivybės sąjūdį įvardijo kaip vieną ryškiausių tuometės visuomenės saviorganizacijos pavyzdžių.

    Pasak pranešėjo, Valančiaus blaivybės iniciatyvos buvo glaudžiai susijusios su švietimu ir atsparumu socialinėms problemoms. Akcentuota, kad istorinis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl priklausomybių tema Lietuvoje iki šiol išlieka jautri.

    Kaip blaivybė keičiasi šiandien

    Apie šiandienos situaciją kalbėjo asociacijos „Blaivi banga“ vadovas Donatas Blažys. Jis aptarė, kuo šiuolaikiniai blaivybės judėjimai skiriasi nuo istorinių, ir kodėl vis dažniau renkamasi ne moralizuojantis tonas, o praktiniai pagalbos bei sveikimo sprendimai.

    Pranešime dėmesys skirtas ir šiuolaikinėms priklausomybių gydymo bei pagalbos kryptims, kai svarbi tampa ankstyva prevencija, artimųjų įtrauktis ir ilgalaikė parama. Taip pat kalbėta apie kintantį visuomenės požiūrį, kai blaivesnis gyvenimo būdas vis dažniau siejamas su savijauta, darbingumu ir santykių kokybe.

    Atvira diskusija su bendruomene

    Po pranešimų vyko klausimų ir atsakymų dalis, kurioje dalyviai dalijosi asmeninėmis patirtimis ir įžvalgomis. Diskusijoje svarstyta, kokias pamokas gali pasiūlyti istorinė patirtis ir kaip jas pritaikyti dabartinėms priklausomybių prevencijos iniciatyvoms.

    Renginio organizatoriai dėkojo pranešėjams ir bendruomenei už įsitraukimą bei gyvą pokalbį. Biblioteka pabrėžė, kad tokios diskusijos padeda ne tik prisiminti istorines asmenybes, bet ir kurti atviresnį dialogą jautriomis socialinėmis temomis.

    Informaciją pateikė Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka.