CP v2

Tag: BLIK

  • Pinigai dingo akimirksniu: ar dar įmanoma atšaukti BLIK pavedimą ir ką daryti iškart?

    Pinigai dingo akimirksniu: ar dar įmanoma atšaukti BLIK pavedimą ir ką daryti iškart?

    BLIK pavedimai ir mokėjimai dažniausiai įvykdomi beveik akimirksniu, todėl po patvirtinimo bankas paprastai nebeturi techninės galimybės jų sustabdyti. Pagal mokėjimo paslaugas reglamentuojančias taisykles klientas gali atšaukti operaciją tik iki tol, kol bankas nepradėjo jos vykdyti, o BLIK atveju tai įvyksta praktiškai iš karto.

    Jeigu lėšos jau nurašytos ir pasiekė gavėją, banko programėlėje dažniausiai nerasite funkcijos, kuri leistų paprastai „atšaukti“ BLIK pavedimą. Vis dėlto delsimas čia kainuoja brangiai, todėl pastebėjus klaidą svarbiausia nedelsiant kreiptis į savo banką oficialiais kanalais.

    Bankui pranešus apie klaidingą pervedimą, pradedama grąžinimo procedūra, kuri remiasi gavėjo banko įsitraukimu. Paprastai bankas informuoja gavėją ir nurodo specialų grąžinimo kelią, kad lėšos galėtų būti sugrąžintos be papildomų mokesčių ir su aiškiu operacijos atsekamumu.

    Jei pinigai per BLIK buvo pervesti į neteisingą telefono numerį, lėšų susigrąžinimas įmanomas, tačiau bankas negali jų tiesiog paimti iš atsitiktinio gavėjo sąskaitos. Praktikoje bankas turi pradėti įstatyminę procedūrą per 3 darbo dienas nuo pranešimo, o jeigu per 30 dienų pinigai negrįžta, siuntėjas gali prašyti gavėjo duomenų, reikalingų reikalavimui pareikšti.

    Atskira ir sudėtingesnė situacija yra grynųjų išėmimas bankomate naudojant BLIK. Jei pinigai jau išduoti, sustabdyti tokios operacijos bankas nebegali, nes grynieji gali būti paimti per kelias sekundes, o po išdavimo operacija laikoma užbaigta.

    Jeigu įtariate sukčiavimą ir operacija buvo atlikta be jūsų sutikimo, bankui būtina pateikti pranešimą apie neautorizuotą transakciją. Tokiais atvejais galioja griežtesni vartotojo apsaugos terminai, o lėšos paprastai turi būti grąžinamos ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po pranešimo, jei nėra pagrįstų ir dokumentuotų įtarimų dėl paties kliento nesąžiningumo.

    Kur kas daugiau ginčų kyla tada, kai žmogus pats patvirtino BLIK, bet tai padarė apgautas, pavyzdžiui, sukčiui apsimetus pažįstamu ar banko darbuotoju. Tokiais atvejais bankas paprastai vertina individualias aplinkybes, todėl pateikiant pretenziją verta detaliai aprašyti įvykių seką ir turėti įrodymus, įskaitant susirašinėjimų vaizdus, skambučių istoriją ir policijai pateikto pareiškimo patvirtinimą.

    Pastaruoju metu daugėja ir schemų, kai sukčiai bando įtraukti atsitiktinius žmones į pinigų judėjimą per tariamus „grąžinimus“. Gavus netikėtą pervedimą nereikėtų aklai persiųsti pinigų atgal į skambinančiojo nurodytą numerį ar sąskaitą, nes taip galima netyčia tapti nusikalstamos veikos grandimi.

    Saugiausias kelias tokiose situacijose yra apie netikėtą pervedimą informuoti banką ir elgtis tik pagal oficialiai nurodytą grąžinimo procedūrą. Tuomet veiksmai būna dokumentuojami, mažėja rizika prarasti lėšas ir paprasčiau įrodyti, kad veikėte sąžiningai.

  • Nuo rugsėjo 1 dienos „BLIK“ įveda naujas taisykles: dalies pervedimų atlikti nebeleis

    Nuo rugsėjo 1 dienos „BLIK“ įveda naujas taisykles: dalies pervedimų atlikti nebeleis

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos „BLIK“ pradės taikyti naują mechanizmą, kuris automatiškai blokuos mokėjimus ir pervedimus į nelegalių internetinių lošimų operatorių kanalus. Pokytį diegia Polski Standard Płatności kartu su Narodowym Bankiem Polskim ir Lenkijos finansų ministerija.

    Naujoji tvarka paremta „BLIK“ sistemos sujungimu su oficialiu draudžiamų domenų registru, kurį prižiūri finansų ministerija. Patikra vyks realiuoju laiku: jei mokėjimo ar pervedimo gavėjas siejamas su registre esančiu domenu, operacija bus atmesta dar iki galutinio vartotojo patvirtinimo.

    Svarbus pokytis tas, kad tikrinimas apims ne tik vietinius, bet ir užsienyje registruotus atsiskaitymo tarpininkus. Tai turėtų sumažinti galimybes apeiti nacionalines taisykles pasitelkiant užsienio mokėjimų agentus, per kuriuos dažnai nukreipiami pinigų srautai į šešėlinę rinką.

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad tai nėra „BLIK“ naudojimo suvaržymas kasdienėms operacijoms. Įprasti atsiskaitymai parduotuvėse ir internetu, grynųjų išėmimas bankomatuose ar pervedimai telefonu ir toliau veiks kaip iki šiol, o apribojimai bus taikomi tik mokėjimams neautorizuotiems lošimų paslaugų teikėjams.

    Lenkijoje nuotolinių lošimų rinka reguliuojama griežtai: legaliai veikti gali tik leidimus turintys operatoriai, o internetinių kazino segmente taikomas valstybinis monopolis. Draudžiamų domenų registras veikia nuo 2017 metų ir yra nuolat atnaujinamas, todėl mokėjimų blokavimas siejamas su platesnėmis pastangomis mažinti šešėlinę ekonomiką ir neteisėtų lošimų žalą.

    Pokyčio mastą rodo ir „BLIK“ apimtys: 2026 metų pirmąjį pusmetį vartotojai atliko apie 1,6 mlrd. operacijų, o bendra jų vertė siekė maždaug 57 mlrd. eurų. Aktyvių naudotojų skaičius birželio pabaigoje pasiekė 21,6 mln., todėl net ir siaurai taikomas apribojimas gali turėti apčiuopiamą poveikį neteisėtų operatorių finansavimui.

    Didžiausia „BLIK“ kategorija išlieka atsiskaitymai internetu: per pusmetį jų fiksuota apie 766,7 mln., o vertė siekė maždaug 29 mlrd. eurų. Būtent auganti nelegalių lošimų pasiūla internete ir skatina griežtinti skaitmeninių mokėjimų kontrolę, perkeliant dalį prevencijos į pačią mokėjimų infrastruktūrą.