CP v2

Tag: Block

  • „Ark Invest“ įsigijo „Block“ akcijų už 32 mln. eurų: ką signalizuoja Cathie Wood statymas?

    „Ark Invest“ įsigijo „Block“ akcijų už 32 mln. eurų: ką signalizuoja Cathie Wood statymas?

    Investicijų valdytoja „Ark Invest“ pranešė nupirkusi „Block“ akcijų už maždaug 32 mln. eurų, pasinaudodama kainos smuktelėjimu prekybos sesijos pradžioje. Pirkimas atliktas keliuose bendrovės valdomuose biržoje prekiaujamuose fonduose (ETF), kurie orientuojasi į inovacijas ir skaitmeninę ekonomiką.

    Pagal viešai skelbiamus prekybos duomenis, „Ark Invest“ įsigijo 456 059 „Block“ akcijas per „Ark Innovation ETF“, „Ark Next Generation Internet ETF“ ir „Ark Blockchain & Fintech Innovation ETF“. „Block“ vadovauja Jackas Dorsey, o pati bendrovė veikia mokėjimų, finansinių paslaugų ir prekybininkų sprendimų sektoriuje.

    ETF portfeliuose „Ark Invest“ taiko diversifikavimo taisyklę: atskira pozicija negali viršyti 10 proc. fondo portfelio vertės. Tokia praktika padeda riboti riziką, kai vienos įmonės akcijų kainos svyravimai galėtų neproporcingai paveikti viso fondo rezultatą.

    Kodėl pirkimas patraukė dėmesį?

    Rinka į šį žingsnį sureagavo kaip į dar vieną signalą, kad „Ark Invest“ išlaiko pasitikėjimą „Block“ strategija, nepaisant trumpalaikių svyravimų. „Block“ akcijos sesijos metu smuko 1,85 proc., todėl pirkimas sutapo su kainos korekcija, kuri dažnai išnaudojama pozicijoms didinti.

    Šis sandoris nėra pirmas tokio tipo: „Ark Invest“ anksčiau taip pat didino „Block“ poziciją po bendrovės ketvirčio rezultatų, kai buvo pakoreguotos metinės prognozės. Tokie pirkimai paprastai vertinami kaip ilgalaikio požiūrio demonstravimas, o ne trumpalaikė spekuliacija.

    Pelningumo lūkesčiai ir išlaidų spaudimas

    Nors bendrovė buvo paskelbusi geresnes nei dalies analitikų lauktas pajamas, rinkoje išlieka diskusija dėl kaštų kontrolės. Analitikai yra atkreipę dėmesį, kad veiklos sąnaudos gali augti net ir po reikšmingų darbuotojų skaičiaus mažinimo anksčiau šiais metais.

    „Block“ pastaruoju metu akcentuoja kryptį į DI sprendimus, o tokia transformacija dažnai reiškia didesnes investicijas į infrastruktūrą, produktų kūrimą ir talentus. Investuotojams tai kelia klausimą, ar didesnės išlaidos atsipirks per spartesnį augimą ir efektyvesnes maržas artimiausiais ketvirčiais.

    „Ark Invest“ papildomai pirko ir „Circle“

    Kartu „Ark Invest“ įsigijo ir 35 192 „Circle Internet Group“ akcijas, kurių vertė siekė apie 2,9 mln. eurų. „Circle“ akcijų kaina tą pačią dieną kilo 9,65 proc., taip atšokdama po ankstesnio kritimo, o per pastarąjį mėnesį bendrovės akcijos buvo stipriai pabrangusios.

    Analitikų vertinimuose „Circle“ dažniau minima dėl stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų panaudojimo plėtros ir platesnių skaitmeninių atsiskaitymų scenarijų. Vis dėlto tiek „Circle“, tiek „Block“ atveju investuotojai išlieka jautrūs reguliacinei aplinkai, palūkanų normų lūkesčiams ir rizikos apetito pokyčiams rinkose.

    Pastaba: ši informacija yra žurnalistinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Investuojant vertybinių popierių rinkose svarbu įvertinti riziką, tikslus ir galimus kainų svyravimus.

  • „Block“ meta iššūkį „Slack“ ir „Teams“: pristatė „Buzz“, kur DI agentai tampa kolegomis

    „Block“ meta iššūkį „Slack“ ir „Teams“: pristatė „Buzz“, kur DI agentai tampa kolegomis

    „Twitter“ bendraįkūrėjo Jacko Dorsey finansinių technologijų bendrovė „Block“ pristatė „Buzz“ – atvirojo kodo darbo platformą, kuri taikosi į „Slack“ ir iš dalies „GitHub“ erdvę. Esminė idėja – DI agentus traktuoti ne kaip priedą, o kaip pilnaverčius komandos narius su aiškiais leidimais.

    „Buzz“ sujungia kanalus, gijas, tiesiogines žinutes, balso ryšį, medijos dalijimąsi, kodo saugyklas ir automatizuotas darbo eigas. Tokia komplektacija leidžia vienoje vietoje apjungti pokalbius ir praktinius komandos procesus, kurie iki šiol dažnai išsiskaidydavo per kelias sistemas.

    DI agentai gauna tapatybę

    Didžiausias skirtumas nuo įprastų komandinio darbo įrankių – kaip „Buzz“ aprašo ir valdo DI agentus. Platformoje jie gali turėti atskirą kriptografinę tapatybę ir jiems priskirtas teises, todėl agentai gali rašyti žinutes, atlikti automatizacijas, dalyvauti diskusijose ar prisidėti prie kodo peržiūrų pagal suteiktus leidimus.

    „Kiekvienai įmonei reikės vietos, kur žmonės ir agentai dirba kartu. Klausimas tik toks: ar ji bus uždara, ar atvira. „Buzz“ sukūrėme todėl, kad tikime, jog ji turi būti atvira“, – sakė „Block“ DI pajėgumų vadovas Bradley Axen.

    Toks modelis sprendžia vis aktualesnę problemą: kai DI įrankiai tampa kasdienio darbo dalimi, įmonėms reikia aiškaus audito, kas ką padarė, kas turėjo prieigą ir kas priėmė sprendimus. Praktikoje tai reiškia, kad DI veiksmai gali būti traktuojami panašiai kaip darbuotojų, o ne kaip anoniminės sistemos atsakymai.

    Decentralizacija ir perkeliamumas

    „Buzz“ veikia ant decentralizuoto „Nostr“ protokolo, kuriame dalyviai – ir žmonės, ir DI agentai – naudoja raktų poras, priklausančias ne platformai, o pačiam naudotojui. „Block“ teigimu, tai suteikia perkeliamumo: agento tapatybė ir istorija gali būti naudojama ir kitose su „Nostr“ suderinamose sistemose.

    Įmonėms tai svarbu dėl priklausomybės nuo vieno tiekėjo rizikos. Pastaraisiais metais komandinio darbo programos vis aktyviau jungia DI funkcijas į uždarus ekosistemų paketus, o duomenų migracija ir integracijos dažnai tampa sudėtingos bei brangios.

    Atvirojo kodo kryptis

    „Buzz“ siūloma pagal „Apache 2.0“ licenciją, todėl kūrėjai gali laisvai peržiūrėti kodą, jį modifikuoti ir diegti savo infrastruktūroje. Tuo pačiu „Block“ siūlo ir valdomą talpinimą per „buzz.xyz“, tačiau kainodara viešai nebuvo pateikta.

    Platforma apibūdinama kaip nepririšta prie vieno modelio: komandos gali jungti agentus, sukurtus su „Claude Code“, „Codex“ ar „Block“ „goose“ karkasu, taip pat atsinešti ir savo sprendimus. Tokia kryptis atitinka tendenciją rinkoje, kai organizacijos nori DI sluoksnį valdyti pačios, o ne būti priklausomos nuo vieno tiekėjo taisyklių.

    „Block“ atvirai komunikuoja, kad atvirojo kodo pasirinkimas yra bandymas išvengti situacijos, kai DI įrankiai užrakina įmones vienoje platformoje. Jei „Buzz“ prigis, tai gali tapti rimtu signalu rinkai, kad darbo pokalbių ateitis persikelia nuo vien tik žmonių bendravimo prie mišrių komandų, kuriose DI agentai turi apibrėžtą statusą, atsakomybes ir prieigas.

  • DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Kevinas Hassettas pareiškė, kad šiuo metu duomenys nerodo, jog dirbtinis intelektas tiesiogiai atimtų žmonėms darbo vietas. Vis dėlto jis pripažino, kad administracija vertina DI poveikį ateityje ir tam yra suburta speciali darbo grupė.

    Tokie komentarai nuskambėjo technologijų sektoriui tęsiant atleidimų bangą. Pastaraisiais mėnesiais kelios didžiosios bendrovės viešai siejo kaštų mažinimą ir komandos struktūros pokyčius su sparčiai diegiamomis automatizavimo priemonėmis.

    Atleidimai ir automatizavimas

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „Block“, kuri pranešė apie beveik 4 000 darbuotojų atleidimą. Bendrovė akcentavo siekį veikti greičiau su mažesnėmis komandomis, daugiau užduočių automatizuojant DI įrankiais.

    „Pasirinkome keisti veikimo modelį, nes matome galimybę judėti greičiau su mažesnėmis, itin talentingomis komandomis, pasitelkiant DI automatizuoti daugiau darbo“, – teigė „Block“ finansų vadovė Amrita Ahuja.

    „Atlassian“ taip pat skelbė apie darbo vietų mažinimą, aiškindama tai noru perskirstyti išteklius tolesnėms investicijoms į DI ir verslo klientų plėtrą. Panašių sprendimų ėmėsi ir kitos technologijų bei skaitmeninių paslaugų įmonės.

    Kodėl skaičiai ne visada matomi iš karto?

    Hassettas pabrėžė, kad nacionalinė užimtumo statistika dažnai fiksuoja bendras tendencijas, tačiau ne visada iškart parodo, kiek konkrečių pareigybių pakeičiama automatizavimu. DI įtaka gali pasireikšti netiesiogiai, kai tos pačios apimties darbą atlieka mažesnė komanda arba kai naujų žmonių tiesiog nebesamdoma.

    Darbo rinkos analitikai išskiria ir kitą niuansą: technologijų įmonės po spartaus samdymo laikotarpio dažnai koreguoja planus dėl finansavimo kainos, pelningumo tikslų ir investuotojų spaudimo. Tokiu atveju DI tampa ne vien priežastimi, o priemone paspartinti jau planuotą kaštų mažinimą.

    Ką reiškia darbuotojams ir įmonėms?

    Pasak Hassett’o, įmonės, kurios greičiau įsidiegia DI sprendimus, neretai pasiekia spartesnį pajamų augimą ir ilgainiui gali auginti užimtumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu produktyvumo šuolis dažnai reiškia mažesnį poreikį rutininėms funkcijoms, ypač administravimo, klientų aptarnavimo ir dalyje programavimo užduočių.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie agentinius DI sprendimus, kurie ne tik generuoja tekstą ar kodą, bet ir vykdo užduotis grandinėmis, integruodami skirtingus procesus. Įmonėms tai leidžia greičiau diegti pokyčius, o darbuotojams kelia aiškų poreikį persikvalifikuoti ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius.