CP v2

Tag: Blockchain.com

  • „Blockchain.com“ ir NYSE ruošia prieigą prie tokenizuotų JAV akcijų ir ETF: ką tai keistų rinkoje

    „Blockchain.com“ ir NYSE ruošia prieigą prie tokenizuotų JAV akcijų ir ETF: ką tai keistų rinkoje

    „Blockchain.com“ ir Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama atverti „Blockchain.com“ naudotojams prieigą prie tokenizuotų JAV biržose kotiruojamų akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF). Planuojama, kad sprendimas remsis NYSE kuriama skaitmenine prekybos infrastruktūra ir leis keistis rinkos duomenimis tarp bendrovių.

    Paslauga dar nepradėta teikti, nes ji priklauso nuo NYSE planuojamos skaitmeninės alternatyvios prekybos sistemos paleidimo ir reikalingų reguliavimo leidimų. Jei projektas bus įgyvendintas, tokenizuotais vertybiniais popieriais teoriškai būtų galima prekiauti ir už įprastų JAV biržų darbo valandų ribų, o tai yra viena iš pagrindinių šių iniciatyvų idėjų.

    Kas yra tokenizuotos akcijos?

    Tokenizavimas reiškia, kad tradicinis vertybinis popierius ar teisė į jį atvaizduojama skaitmeniniu žetonu blokų grandinėje. Tokie sprendimai dažnai reklamuojami kaip būdas pagreitinti atsiskaitymą, supaprastinti prieigą ir suteikti galimybę prekiauti mažesnėmis dalimis, nors konkrečios taisyklės priklauso nuo jurisdikcijos ir pasirinktų technologinių bei teisinių modelių.

    NYSE anksčiau yra nurodžiusi, kad tokenų turėtojams būtų išlaikomos tradicinės teisės, susijusios su vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, dividendai ir balsavimo teisės. Kartu pabrėžiama, kad tokios sistemos startas priklausys nuo reguliavimo sprendimų, o tai išlieka vienu didžiausių neapibrėžtumų.

    24 valandos per parą ir greitesnis atsiskaitymas

    NYSE skaitmeninė platforma, apie kurią skelbta anksčiau, siejama su prekyba visą parą, galimybe pirkti dalines akcijų dalis, atsiskaitymu blokų grandinėje ir finansavimu per stabilias monetas. Tokie elementai artina tradicinių finansų rinkas prie kriptoturto infrastruktūros, tačiau kelia papildomų reikalavimų rizikos valdymui ir priežiūrai.

    Praktikoje 24 valandų prekyba gali padidinti lankstumą tarptautiniams investuotojams, bet kartu gali keistis likvidumo pasiskirstymas ir kainodaros dinamika, ypač jei dalis apyvartos persikeltų į ne darbo valandomis veikiančias sistemas. Todėl rinkai svarbu, kaip bus užtikrinamas skaidrumas, priežiūra ir kainų atitikimas pagrindinėms biržoms.

    Ką žinoma apie duomenis ir apimtis?

    Susitarimas apima ir rinkos duomenų judėjimą tarp bendrovių. NYSE patronuojančios bendrovės „Intercontinental Exchange“ padalinys ICE Data Services planuoja platinti „Blockchain.com“ kriptoturto rinkos duomenis bei analitiką savo klientams, o „Blockchain.com“ programėlėje ketinama integruoti dalį ICE ir NYSE duomenų srautų.

    „Blockchain.com“ nurodo turinti daugiau nei 44 000 000 patvirtintų paskyrų, todėl potenciali auditorija būtų didelė, jei produktas būtų paleistas. Vis dėlto kol kas neskelbiama, kada paslauga galėtų startuoti, kokios konkrečios akcijos ir ETF būtų siūlomi, kokiose rinkose tai būtų prieinama ir kokios būtų finansinės susitarimo sąlygos.

    „Prisijungimas prie NYSE skaitmeninės alternatyvios prekybos sistemos leis išplėsti galimybes investuoti į šį skaitmeninį turtą dešimtims milijonų mūsų naudotojų visame pasaulyje“, – sakė „Blockchain.com“ vadovas Peteris Smithas.

    Pranešimas pasirodė po to, kai JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) pristatė penkerių metų „inovacijų išimtį“, skirtą palengvinti tam tikrų tokenizuotų JAV akcijų prekybą blokų grandinėje. Akcentuojama, kad tokie tokenizuoti vertybiniai popieriai turi užtikrinti tas pačias teises kaip ir tradicinės akcijos, o vien kainos sekimo sintetiniai produktai į šią schemą neįtraukiami.

    Bendra tendencija rodo augantį tradicinių finansų ir kriptoturto infrastruktūrų suartėjimą, ypač kalbant apie atsiskaitymą blokų grandinėje ir rinkų veikimą be pertraukų. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo reguliavimo, technologinės brandos ir to, ar pavyks užtikrinti biržoms įprastą patikimumą, investuotojų apsaugą ir duomenų kokybę.

  • DI padėjo atkurti prieigą prie 5 bitkoinų: kaip vyras po 8 savaičių rado pamirštą slaptažodį

    Socialiniame tinkle X vartotojas CPRKRN papasakojo istoriją, kaip, pasitelkęs dirbtinį intelektą „Claude“, atgavo prieigą prie seniai nejudinto bitkoinų piniginės. Joje buvo 5 bitkoinai, kurių vertė tuo metu siekė apie 352 000 eurų.

    Vyras teigė šiuos bitkoinus įsigijęs dar 2013 metais, kai studijavo universitete, o vėliau pametė ar pamiršo slaptažodį. Kriptovaliutas jis laikė platformoje blockchain.info, kur buvo susikūręs sudėtingus prisijungimo duomenis, tačiau vieną slaptažodį pakeitus nauju jo nebeprisiminė.

    Pasak jo, daugelį metų bandymai atkurti prieigą buvo nesėkmingi, o įprasti slaptažodžių atstatymo keliai nepadėjo. Pastarosiomis savaitėmis jis ėmė naudoti įvairius įrankius, įskaitant programavimo sprendimus ir automatizuotą kombinacijų tikrinimą, tačiau net ir tai nepriartino prie rezultato.

    Lūžis įvyko tuomet, kai jis „Claude“ pateikė savo senus universiteto užrašus, failus iš seno nešiojamojo kompiuterio ir kitą archyvinę medžiagą. Vyras tvirtina, kad DI padėjo aptikti su pinigine susijusią atsarginę kopiją ir seną slaptažodį, kurie sutapo ir leido atkurti prieigą.

    Jis nurodė, kad kartu su „Claude“ dirbo apie aštuonias savaites ir peržiūrėjo daugiau nei 1 gigabaitą duomenų iš kelių įrenginių bei paskyrų. Tarp jų buvo du „Mac“ kompiuteriai, du išoriniai diskai, „Apple Notes“ eksportas, „iCloud Mail“ ir „Gmail“ pašto dėžutės bei žinutės X platformoje.

    Anot pasakojimo, ypač svarbus buvo senas kompiuteris, kuriame DI aptiko kritinį atsarginės kopijos failą, datuotą 2019 metų gruodį. Toliau, kaip teigiama, sistemai pavyko iššifruoti failą, panaudojant slaptažodį, ištrauktą iš senų užrašų.

    Tiesioginių visos atkūrimo procedūros įrodymų autorius nepateikė, tačiau pasidalijo nuoroda į „Blockchain.com“ įrašus, kur matomas maždaug 5 bitkoinų judėjimas iš piniginės, kuri, pasak jo, buvo neaktyvi nuo 2015 metų pradžios. Tai netiesiogiai sustiprino teiginį, kad lėšos iš tiesų ilgai nebuvo judinamos.

    Istorijoje minimi ir kiti bandymai, kurie nepasiteisino: atvirojo kodo sprendimas BTCRecover bei „Python“ scenarijai, skirti automatizuotai tikrinti didžiulį slaptažodžių kombinacijų skaičių. Vėliau, anot jo, buvo pasitelktas ir „Hashcat“, testuojant dar didesnį galimų variantų kiekį.

    Galiausiai vyras teigė, kad mokamai „Claude“ versijai išleido apie 13 eurų. Šis epizodas dar kartą parodo, kaip DI gali būti naudingas ne „laužiant“ sistemas, o tvarkant ir analizuojant asmeninius archyvus, kai žmogus pats turi teisę į duomenis, bet praranda prieigą dėl pamirštų prisijungimų.

    Kartu ši istorija primena ir bazines kriptovaliutų saugumo taisykles: atsarginės kopijos, aiškiai dokumentuotos atkūrimo frazės ir saugus jų laikymas dažnai yra vienintelis realus kelias susigrąžinti turtą. Skirtingai nei bankuose, kriptovaliutų piniginėse pamirštas slaptažodis ar prarasta atkūrimo frazė dažnai reiškia, kad lėšos gali likti neprieinamos visam laikui.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad naudotojai turėtų atskirti du dalykus: teisėtą savo duomenų atkūrimą ir neleistinus bandymus gauti prieigą prie svetimų paskyrų. DI įrankiai gali pagreitinti dokumentų paiešką, failų klasifikavimą ir senų užuominų sujungimą į prasmingą grandinę, tačiau tai nepanaikina atsakomybės už duomenų saugą ir privatumo apsaugą.