Makaronai dažnai atsiduria „draudžiamų“ produktų sąrašuose, ypač kai kalba pasisuka apie svorio kontrolę. Tačiau vis daugiau mitybos rekomendacijų pabrėžia, kad pats makaronų valgymas automatiškai nereiškia priaugto svorio.
Kaip rašoma straipsnyje, makaronai yra įprasta Viduržemio jūros dietos dalis: jie suteikia energijos, yra greitai paruošiami ir lengvai derinami su įvairiais produktais. Kontroversijos dažniausiai kyla dėl angliavandenių – nors jie neretai nepagrįstai kaltinami dėl svorio augimo.
Pagrindinis skirtumas slypi ne vien pačiuose makaronuose, o porcijos dydyje, bendrame dienos kalorijų kiekyje ir prieduose, su kuriais jie patiekiami. Riebūs padažai, šoninė ar didelis kiekis sūrio gali ženkliai padidinti patiekalo kaloringumą.
Gera žinia makaronų mėgėjams – universalaus „kiek kartų per savaitę“ skaičiaus nėra. Tekste teigiama, kad makaronai gali atsirasti racione net ir kasdien, jei mityba išlieka subalansuota ir įvairi.
Kiek makaronų laikoma porcija
Vienas dažniausių praktinių „spąstų“ – per didelės porcijos. Straipsnyje minima, kad Britų dietologų asociacija (BDA) kaip pavyzdinę porciją nurodo apie 75 g sausų makaronų, tai yra maždaug 150 g išvirtų.
Vis dėlto tai nėra griežta riba visiems. Fiziškai aktyviems žmonėms angliavandenių poreikis gali būti didesnis, o siekiant mažinti svorį porciją reikėtų derinti prie individualaus energijos poreikio.
Ką rodo tyrimų duomenys
Stereotipas, kad makaronai neišvengiamai storina, pasak teksto, neatsiremia į mokslinius įrodymus. 2018 metais žurnale „BMJ Open“ publikuota analizė apėmė 32 palyginimus iš klinikinių tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 2 448 žmonės.
Mokslininkai vertino, kaip makaronų vartojimas mažo glikeminio indekso mityboje susijęs su kūno svoriu. Rezultatas: tokios mitybos dalyviai vidutiniškai svėrė 0,63 kg mažiau nei tie, kurie laikėsi aukštesnio glikeminio indekso dietų.
Tai nereiškia, kad makaronai „lieknina“ savaime – greičiau rodo, jog jie gali būti suderinami su mityba, padedančia kontroliuoti svorį. Svarbiausia lieka bendras raciono „paveikslas“.
Rinkitės sudėtį, o ne vien produktą
Tekste pabrėžiama, kad dažnesnis pasirinkimas gali būti viso grūdo makaronai – jie turi daugiau skaidulų nei įprasti iš rafinuotų miltų. Dėl to gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir palaikyti normalią žarnyno veiklą.
Tačiau baltojo makaronų varianto demonizuoti nebūtina: jis taip pat gali būti sveikos mitybos dalis, jei lėkštėje atsiranda pakankamai daržovių ir baltymų šaltinis.
Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: pusę patiekalo sudaro daržovės (ir dalis vaisių), o likusi dalis padalijama tarp grūdinių produktų ir baltymų. Tokiu principu makaronų patiekalas gali būti ne tik sotus, bet ir subalansuotas.
