Daugelis važiuoti dviračiu išmoksta dar vaikystėje, tačiau tai nereiškia, kad dviratį valdo saugiai ir techniškai. Treneriai pastebi, kad net ir patyrę mėgėjai dažnai daro bazines klaidas, kurios didina kritimų riziką, mažina važiavimo efektyvumą ir stabdo progresą.
Lietuvos dviračių sporto klubų treneriai rudenį Vilniuje ir Šiauliuose vedė nemokamas treniruotes vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Užsiėmimuose akcentuota, kad dviračio valdymas susideda ne tik iš pedalavimo, bet ir iš stabdymo, posūkių, žvilgsnio kontrolės bei bendro fizinio pasirengimo.
Mokėti minti dar nepakanka
Viena dažniausių klaidų, kurią išskiria „Energus talentų akademijos“ treneriai, yra netaisyklingas stabdymas. Pradedantieji neretai per stipriai pasikliauja tik vienu stabdžiu, staigiai sugriebia svirtis arba stabdo jau paskutinę akimirką, kai dviratis tampa nestabilus.
Ne mažiau svarbus ir greičio pasirinkimas bei trajektorija posūkiuose. Treneriai pabrėžia, kad greitį saugiau sumažinti prieš posūkį, o ne jo viduje, o posūkį padeda įveikti ne vien drąsa, bet ir taisyklinga kūno padėtis bei tolygus judėjimas.
Dar viena klaida – žvilgsnis, nukreiptas į priekinį ratą ar kliūtį. Važiavime tai dažnai baigiasi tuo, kad dviratininkas nesąmoningai nuvažiuoja ten, kur žiūri, todėl svarbu žvilgsnį laikyti važiavimo kryptimi ir iš anksto numatyti veiksmus.
Vilniuje trenerės Vestina ir Tatjana dvi savaites dirbo su Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos 1–8 klasių mokiniais. Treniruotėse po pamokų vaikai lavino pusiausvyrą, koordinaciją, mokėsi taisyklingai įveikti posūkius, kontroliuoti greitį ir stabdyti, taip pat atliko sudėtingesnius koordinacijos pratimus.
„Norėjome parodyti vaikams, kad dviratis gali būti ne tik susisiekimo priemonė, bet ir sportas bei įgūdžių lavinimas“, – sakė „Energus talentų akademijos“ atstovai.
Kodėl reikia bendro fizinio rengimo?
Šiauliuose veikiančios „BMX akademijos“ vadovas ir fizinio rengimo treneris Arūnas Šatas sako, kad dažnas mitas – jog norint geriau važiuoti, užtenka vien daugiau važinėti. Pasak jo, be jėgos, mobilumo, stabilumo ir reakcijos lavinimo rezultatai kyla lėčiau, o traumos tampa labiau tikėtinos.
Treneriai primena, kad bendras fizinis pasirengimas ypač svarbus augantiems vaikams ir aktyviems suaugusiesiems, kurie derina sportą su darbu ar mokslu. Tikslingi pratimai padeda stabilizuoti kūną, sumažinti perkrovą keliams ir nugarai, gerina pusiausvyrą, o tai tiesiogiai atsispindi dviračio kontrolėje.
„Labai svarbus bendrasis fizinis pasirengimas ir įvairių fizinių gebėjimų lavinimas. Tai padeda siekti rezultatų ir mažinti traumų riziką“, – sakė A. Šatas.
„BMX akademija“ projekte derino BMX technikos pagrindus su bendrojo fizinio rengimo treniruotėmis. Užsiėmimai vyko Šiaulių lengvosios atletikos manieže ir BMX trasoje, o norintiems išbandyti sportą sudaryta galimybė naudotis klubo inventoriumi, jei dalyvis neturi savo dviračio ar apsaugų.
Kai trasa sudėtinga, drąsos neužtenka
Kalnų dviračių disciplinose, ypač MTB enduro, treneriai akcentuoja dvigubą krūvį: reikia techniškai greitai leistis žemyn, o paskui savo jėgomis kilti atgal. Tai reikalauja ištvermės, koncentracijos ir gebėjimo išlaikyti stabilų važiavimą, kai nuovargis jau jaučiamas.
Vilniuje veikianti „Papartis Crew Racing“ komanda pabrėžia, kad šioje disciplinoje progresą lemia ne vien greitis, bet ir teisingi įpročiai: gebėjimas pasirinkti saugią liniją, laiku stabdyti, dirbti kūnu ir valdyti dviratį skirtingoje dangoje.
„MTB enduro reikalauja universalių įgūdžių: reikia greitai leistis trasa žemyn, o vėliau į ją vėl užminti. Tam būtinas fizinis pasirengimas ir dviračio valdymo technika“, – sakė „Papartis Crew Racing“ atstovai.
Rugsėjo ir spalio mėnesiais Vilniuje klubas surengė dešimt nemokamų MTB treniruočių pradedantiesiems, kuriose dalyviai mokėsi saugaus ir techniško važiavimo, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. Taip pat planuotos nemokamos „Paparčio enduro taurės“ varžybos Vilniuje, skirtos susipažinti su disciplina ir pasitikrinti jėgas trasoje.
Treneriai primena, kad saugesnį ir malonesnį važiavimą dažnai lemia paprasti dalykai: palaipsnis krūvio didinimas, technikos pratimai aikštelėje, tinkamai sureguliuotas dviratis ir apsaugos priemonės. Pasak jų, pradėti verta nuo trumpesnių maršrutų ir, jei įmanoma, treniruotis su bendraminčiais, nes tai padeda išlaikyti motyvaciją.
Veiklos buvo vykdomos įgyvendinant fizinio aktyvumo projektą, bendradarbiaujant Lietuvos dviračių sporto federacijai, Nacionalinei sporto agentūrai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.