CP v2

Tag: Bogdanka

  • Kasyklos ateitis po anglies: technologijos ir ES parama žada naują kvėpavimą gavybos sektoriui

    Lenkijoje anglies gavybos apimtys ilgainiui mažės, tačiau kartu stiprėja kryptis į kitų žaliavų paiešką ir gavybą, ypač vadinamųjų kritinių išteklių. Šį posūkį vis dažniau lydi investicijos į modernias kasybos technologijas, automatizaciją ir efektyvumo didinimą, aptartos Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo.

    Diskusijų dalyviai akcentavo, kad kasybos pramonės kompetencijos nėra „pririštos“ tik prie anglies: jos gali būti perkeliamos į metalų gavybą, perdirbimą ir žiedinės ekonomikos sprendimus. Toks persiorientavimas atitinka Europos Sąjungos siekį mažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti strateginių žaliavų tiekimo grandines.

    Milijardai eurų: kas svarbiausia?

    Europos Komisijos žaliavų politikos srityje dirbęs Danielis Ciosas forume pabrėžė, kad transformacijai galima pasitelkti ES paramą, o programų kryptys nėra „užšaldytos“ visam laikui. Pasak jo, valstybės, įmonės ir mokslo institucijos gali aktyviai dalyvauti konsultacijose ir daryti įtaką, kad finansavimas būtų labiau orientuotas į pramonės pokyčius.

    „Ateinančius pusantrų metų bus lemiami, kad programos artimiausiems septyneriems metams būtų parengtos taip, kad atlieptų realius pramonės poreikius“, – sakė Danielis Ciosas.

    Vienu iš pavyzdžių įvardytas Anglies ir plieno tyrimų fondas, finansuojantis mokslinius tyrimus ir inovacijas kasybos bei metalurgijos srityse. Diskusijoje pažymėta, kad tokio tipo instrumentai gali būti pritaikomi ir technologijų perėjimui nuo anglies sektoriaus prie metalų gavybos bei perdirbimo.

    Efektyvumas, automatizacija ir žmonės

    Vienas ryškiausių paminėtų pavyzdžių – Lubelsko anglies kasybos bendrovė Bogdanka, kuri, pasak jos atstovų, veikia pilnu ekonominiu pagrindu ir negauna valstybės dotacijų. Įmonė teigia didinanti dėmesį kaštų ir organizacinei optimizacijai, o pagrindiniu efektyvumo rodikliu pasirinko OEE.

    Įmonės planuose – didinti OEE iki 31 proc. 2027 metais ir iki 37 proc. 2035 metais, tačiau pabrėžiama, kad rodiklius stipriai veikia geologinės sąlygos, logistikos sprendimai ir įrangos kokybė. Praktika rodo didelius svyravimus: geriausiais atvejais pasiekiama apie 40 proc., o sudėtingesnėse vietose efektyvumas kai kuriais mėnesiais krenta iki 11–12 proc.

    Kita svarbi kryptis – technologijų tiekėjų sprendimai, orientuoti į autonomizaciją ir procesų automatizavimą. „Famur“ atstovai teigė, kad, nepaisant didesnio dėmesio žaliajai transformacijai, reikšminga pajamų dalis vis dar gaunama iš kasybos segmento, todėl investicijos į naujus sprendimus tęsiamos.

    Kad automatizacija taptų realiai įgyvendinama, būtinas ir darbo rinkos lūžis. Forumo dalyviai akcentavo, kad vien technologijų nepakanka: sektorius turi išlaikyti inžinerines kompetencijas, pritraukti jaunimą ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą, nes net ir automatizuotoje kasykloje kritinėse situacijose sprendimus priima žmogus.

    Elektriniai sprendimai po žeme

    Diskusijoje išsiskyrė ir elektromobilumo tema: kai kurios pramoninės elektrinės mašinos jau naudojamos vario kasyklose, o jų eksploatacijos praktika rodo, kad darbo ciklai gali viršyti pradines garantijas. Tai laikoma argumentu, jog bateriniai sprendimai pramonėje nėra vien demonstraciniai projektai, o realus našumo ir saugos įrankis.

    Kartu pabrėžta, kad technologijos turi atitikti konkrečias kasybos sąlygas: duomenų perdavimo sistemos, mašinų būklės stebėsena ir nuotolinis valdymas jau seniai įprasti sprendimai, tačiau avarinių situacijų ar remonto darbų vis dar neįmanoma pilnai „perleisti“ vien autonominėms sistemoms.

    Forumo išvada aiški: anglies vaidmuo mažės, tačiau tai nebūtinai reiškia kasybos pramonės pabaigą. Persiorientavimas į kritines žaliavas, investicijos į automatizaciją, efektyvumo didinimą ir ES finansavimo galimybes gali tapti pagrindu naujam sektoriaus etapui, jei kartu bus išspręsta specialistų ir kompetencijų išlaikymo problema.

  • „Bogdanka“ laikosi 2026 metų gavybos plano ir taikosi į eksportą: daugiau anglies Ukrainai ir Europai

    Planai 2026 metams: 8 mln. tonų

    Lenkijos anglies bendrovė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ skelbia išlaikanti 2026 metų gamybos planą – apie 8 mln. tonų anglies. Įmonė taip pat ketina iki 2 mln. tonų parduoti už Enea grupės ribų, o po pirmo pusmečio šis kiekis siekė 886 tūkst. tonų.

    Bendrovės atstovai pabrėžia, kad „Bogdanka“ išlieka viena efektyviausių anglies kasyklų Lenkijoje, o veiklos sprendimai grindžiami kaštų drausme ir gamybos efektyvumo didinimu. Toks tonas signalizuoja siekį išlaikyti konkurencingumą mažėjančių anglies kainų ir energetikos transformacijos fone.

    Eksportas: Ukraina, Slovakija ir naujos kryptys

    „Bogdanka“ nurodo norinti didinti eksportą, ypač į Ukrainą, tačiau tiekimus, pasak įmonės, stipriai lemia karo sąlygos ir logistikos rizikos. Be Ukrainos, pagrindinėmis eksporto kryptimis įvardijamos Slovakija, taip pat minima, kad atsirado pardavimų į Čekiją.

    Bendrovė taip pat vertina galimybes parduoti anglį Pietų Europos rinkoms. Tarp „Bogdanka“ pranašumų minimi siūlomos anglies kokybės parametrai ir geografinė padėtis, kuri gali sumažinti transporto kaštus lyginant su dalimi konkurentų.

    „Norėtume eksportuoti daugiau anglies, tačiau tiekimus į Ukrainą iš esmės determinuoja karo situacija“, – sakė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ plėtros viceprezidentas Sławomir Krenczyk.

    Rezultatai ir rinkos spaudimas

    Per pirmą 2026 metų pusmetį „Bogdanka“ pardavė beveik 4,06 mln. tonų prekybinės anglies – 1,3 proc. daugiau nei prieš metus. Prekybinės anglies gamyba viršijo 4,38 mln. tonų, tai yra 509 tūkst. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o anglies išeiga, bendrovės duomenimis, pakilo iki 72,1 proc.

    Įmonė skelbia, kad jos dalis tiekimuose profesionaliajai energetikai Lenkijoje pasiekė 31 proc. Nors eksporto dalis pajamose išaugo nežymiai, iki 3,2 proc., bendrovė akcentuoja, kad pardavimai į užsienį išlieka svarbūs diversifikacijai ir perteklinių kiekių realizavimui.

    „Gavybos sektoriaus rezultatai išlieka spaudžiami mažėjančių anglies kainų ir pokyčių energetikos rinkoje, o didesni gavybos kaštai prisidėjo prie EBITDA mažėjimo per pusmetį“, – sakė „Bogdanka“ finansų viceprezidentas Artur Wasilewski.

    Įmonė kartu pabrėžia, kad antrasis 2026 metų ketvirtis rodė aiškesnį atsigavimą: EBITDA siekė beveik 88 mln. zlotų, o grynasis pelnas viršijo 27 mln. zlotų. Konvertuojant, tai sudaro atitinkamai apie 20 mln. eurų ir apie 6 mln. eurų.

    Tiekimas Enea grupei ir investicijos

    Anglies pardavimai Enea grupės įmonėms, bendrovės duomenimis, sudarė apie 73 proc. visų „Bogdanka“ pajamų, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. 2026 metais sudaryti tiekimo sutarčių pakeitimai numato didesnius kiekius ir pakoreguotus pristatymų grafikus, įskaitant vežimus geležinkeliu.

    Per pirmą 2026 metų pusmetį grupė investicijoms skyrė apie 372,8 mln. zlotų, tai yra maždaug 86 mln. eurų, o didžiausia dalis teko naujų kasybos darbų plėtrai ir esamų pajėgumų modernizacijai. Bendrovė taip pat deklaruoja, kad iki 2030 metų planuoja kasmet investuoti maždaug 600–700 mln. zlotų, tai yra apie 140–160 mln. eurų.

    Vadovybė neatmeta, kad ateityje sutartyse galėtų būti aktyviau naudojamos peržiūros ir derybų nuostatos, jei rinkoje vyktų reikšmingi pokyčiai. Taip pat akcentuojama logistinių paslaugų plėtra, kai vežama ne tik anglis, bet ir kiti kroviniai, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno produkto.

  • Aistros dėl anglies kasybos Katovicuose: buvęs vicepremjeras įvardijo „valstybės kaltę“

    Katovicuose vykusioje konferencijoje Future Mining Forum & Expo kilusi diskusija apie anglies kasybos ateitį atskleidė gilų nesutarimą, kaip vertinti valstybės vaidmenį šiame sektoriuje. Panelio dalyviai ginčijosi, ar tolesnė finansinė parama kasybai yra būtina energetiniam saugumui, ar ji tik užtęsia struktūrines problemas.

    Debato centre atsidūrė Lenkijos anglies sektoriaus nuostolingumo priežastys ir vadinamosios valstybės pagalbos mastas. Skirtingos stovyklos rėmėsi skirtingais skaičiavimais, į vieną lentyną dėdamos tiek tiesiogines dotacijas, tiek socialinio draudimo sistemos finansavimo klausimus.

    Kas kaltas dėl nuostolių?

    Buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas pareiškė, kad didžiausia dabartinių bėdų priežastis yra valstybės politika, kuri, jo vertinimu, remia ilgainiui nuostolingas kasyklas. Pasak jo, tokia parama iškraipo konkurenciją ir gali pabloginti net pelningų įmonių padėtį.

    Kaip pavyzdį jis minėjo „Bogdanka“ kasyklą ir teigė, kad rinkos logika galiausiai baudžia tuos, kurie dirba efektyviau, jei greta nuostoliai dengiami iš viešųjų lėšų. Diskusijoje jis taip pat pabrėžė, kad anglies sektoriaus išlaikymas, įskaitant socialinius įsipareigojimus, reikalauja didelių biudžeto asignavimų.

    „Pagrindinė priežastis yra neapgalvotas valstybės įsikišimas pastaraisiais metais: remiamas anglies gavybos nuostolingumas, o į problemas įstumiama pelninga kasykla. Tai aiškus ekonomikos dėsnis“, – sakė Januszas Steinhoffas.

    Ginčas dėl pagalbos apibrėžimo

    Į šiuos teiginius sureagavo Lenkijos Kasybos pramonės ir prekybos rūmų prezidentas Januszas Olszowskis. Jis nesutiko, kad įmokos ar priemokos, susijusios su socialiniu draudimu, turėtų būti laikomos valstybės pagalba konkrečiai šakai.

    Jo teigimu, socialinio draudimo sistemos finansavimo problema nėra išskirtinė anglies pramonei, todėl tokias išlaidas priskirti „pagalbai kasybai“ yra metodologiškai klaidinga. Jis taip pat akcentavo, kad kasybos sektorius į valstybės biudžetą per mokesčius ir rinkliavas per ilgą laikotarpį sumoka daugiau, nei gauna įvairių paramos formų.

    Steinhoffas atsakė, kad nenori tapatinti skirtingų finansinių srautų, tačiau siekia parodyti bendrą viešųjų išlaidų, susijusių su anglies sektoriumi, mastą. Jo vertinimu, svarbiausias klausimas yra tai, kad šaka generuoja nuostolius, kuriuos tenka dengti valstybei, todėl diskusijoje būtina remtis realiais kaštų skaičiavimais.

    Debate dalyvavęs Krokuvos AGH universiteto profesorius Arkadiuszas Kustra pabrėžė, kad kasybos įmonėms būdingi dideli pastovieji kaštai. Jo teigimu, kai gavyba mažėja, vieneto savikaina automatiškai kyla, o parama be aiškios restruktūrizacijos tik įtvirtina ciklą, kai kasmet kartojasi klausimas, kiek dar teks primokėti.

  • Vienintelė Lenkijos pelninga anglies kasykla „Bogdanka“: kaip mažina kaštus ir kelia efektyvumą

    Lenkijos akmens anglies sektoriui susiduriant su kainų spaudimu ir augančiais kaštais, „Lubelski Węgiel Bogdanka“ išlieka išskirtiniu atveju. Bendrovės vadovų teigimu, tai vienintelė šalyje veikianti anglies kasykla, kuri šiuo metu išsilaiko be valstybės subsidijų ir dirba pelningai.

    Apie tai Katovicuose vykusiame „Future Mining Forum & Expo“ renginyje kalbėjo „Lubelski Węgiel Bogdanka“ valdybos pirmininko pavaduotojas plėtrai Sławomiras Krenczykas. Jo vertinimu, išlikti pelningiems padeda keli konkurenciniai pranašumai, tačiau svarbiausia kryptis dabar yra nuoseklus sąnaudų mažinimas.

    Kaštų mažinimas ir OEE tikslai

    Pasak bendrovės atstovo, „Bogdanka“ koncentruojasi į kaštų ir organizacinės struktūros optimizavimą, siekdama didinti įrangos panaudojimo efektyvumą. Pagrindinis rodiklis, kuriuo matuojama pažanga, yra OEE, vertinantis įrenginių prieinamumą, našumą ir kokybę.

    Įmonė yra nusistačiusi tikslą iki 2035 metais pakelti OEE iki 37 proc., o artimesnėje perspektyvoje siekia 2027 metais pasiekti 31 proc. Šiuo metu, pasak vadovų, „Bogdanka“ vidurkiai yra mažesni nei 30 proc., o bendras Lenkijos kasyklų vidurkis taip pat dažnai nesiekia 30 proc.

    Skaičiai, kaip pabrėžiama, gali smarkiai skirtis priklausomai nuo konkrečių darbų vietų. Vienose gavybos atkarpose, esant palankioms geologinėms sąlygoms ir gerai suvaldytai logistikai, efektyvumas gali siekti apie 40 proc., tačiau kitur, sudėtingesnėmis sąlygomis, kai kuriais mėnesiais krinta iki 11–12 proc.

    Duomenų analizė ir prevencija

    „Bogdanka“ akcentuoja, kad esminė priemonė gerinant efektyvumą yra duomenų analizė ir sprendimai, leidžiantys prognozuoti gedimus. Įmonė diegia sistemas, kurios renka didelį kiekį techninių ir operacinių duomenų, o tai sudaro prielaidas pereiti nuo faktų fiksavimo prie prevencinių veiksmų.

    Vadovų teigimu, dispečeriai ir operacijų valdymo komandos keičia darbo modelį: vietoj vien tik prastovų dokumentavimo iki minutės, vis dažniau stebimi parametrai, leidžiantys numatyti rizikas. Tarp jų minimi įrangos pastūmos greičiai, pavarų apkrovos, hidraulikos ir aušinimo rodikliai, grandinių įtempimas bei transportavimo grandinės darbas.

    Tokie sprendimai didina patikimumą, padeda tiksliau planuoti remontus ir efektyviau valdyti atsargines dalis bei medžiagas. Įmonė pabrėžia, kad tai ypač svarbu tada, kai anglies kainos rinkoje spaudžia maržas, o bet koks prastovų mažinimas tiesiogiai virsta mažesnėmis sąnaudomis.

    „Bogdanka“ atstovai pabrėžia, kad pelningumo išlaikymas šiandien tampa ne vien finansine, bet ir strategine užduotimi. Anglies paklausai Europoje ilgainiui mažėjant, o energetikos transformacijai spartėjant, konkurencingos išlieka tos kasyklos, kurios sugeba mažinti savikainą, didinti mechanizacijos naudą ir paremti sprendimus duomenimis.

    „Efektyvumas šiandien yra lemiamas, nes jis mažina kaštus, o kaštų mažinimas kainų spaudimo sąlygomis yra kritiškai svarbus. Dėl to „Bogdanka“ net ir labai sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis išlieka pelninga“, – sakė Sławomiras Krenczykas.

  • „Bogdanka“ 2026 metų investicijos: šachtų plėtra, modernizacija ir žemė saulės elektrinei

    Lenkijos akmens anglies gamintoja „Lubelski Węgiel Bogdanka“, priklausanti „Enea“ grupei, 2026 metais investicijų plane pagrindinį dėmesį skiria darbams, kurie užtikrina kasybos tęstinumą. Bendrovė pabrėžia, kad svarbiausi yra parengiamieji darbai ir naujų gavybos frontų atvėrimas, nes būtent tai leidžia stabiliai planuoti išgavimą.

    Įmonė 2026 metų pirmąjį ketvirtį investicijoms skyrė apie 35 milijonus eurų. Tai sudarė apie 18,5 proc. visų metų CAPEX biudžeto, o didžioji dalis lėšų buvo nukreipta į kasybos infrastruktūrą, kuri tiesiogiai susijusi su išgavimo pajėgumais ir saugiu darbų organizavimu.

    Didžioji dalis – šachtų darbams

    Daugiau kaip 85 proc. ketvirčio investicijų „Bogdanka“ skyrė naujų kasybos iškasų įrengimui ir esamų modernizavimui. Per šį laikotarpį įmonė vykdė darbus, susijusius su maždaug 6,06 kilometro naujų iškasų įrengimu, taip pat atnaujino dalį esamos infrastruktūros.

    Visiems 2026 metams šachtų statybai ir modernizacijai numatytas biudžetas siekia apie 105 milijonus eurų. Bendrovės teigimu, tai yra kertinė investicijų kryptis, nes be nuoseklių parengiamųjų darbų ir naujų zonų atvėrimo sudėtinga palaikyti planuotą gavybos apimtį.

    „Prioritetas – investicijos, garantuojančios gavybos tęstinumą: parengiamieji darbai ir naujų gavybos frontų atvėrimas“, – sakė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ vadovas Zbigniewas Stopa.

    Pasak jo, bendrovė taip pat investuoja į technikos parką, kad galėtų didinti darbo našumą, tačiau ilgalaikiam planavimui būtina prognozuojama reguliacinė aplinka. Įmonė akcentuoja, kad neapibrėžtumas apsunkina daugiametes investicijas, kurios šachtų sektoriuje planuojamos ilgam laikotarpiui.

    Strateginės iniciatyvos ir atsinaujinanti energija

    Be kasybos infrastruktūros, 2026 metų plane numatytos ir naujos strateginės iniciatyvos, susijusios su atsinaujinančia energetika. Tarp suplanuotų veiksmų minimas žemės įsigijimas, reikalingas fotovoltinės, kitaip tariant saulės elektrinės, projektui.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją regione, kai tradicinės energetikos ir iškastinio kuro sektoriaus bendrovės ieško būdų diversifikuoti veiklą. Praktikoje tai dažnai reiškia investicijas į energetinį efektyvumą, elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir nuosavos energijos sąnaudų mažinimą.

    Kodėl „Bogdanka“ išskiriama?

    „Bogdanka“ veikia Liublino anglies baseine ir anglies gavybą vykdo trijuose gavybos laukuose: Bogdanka, Nadrybie ir Stefanów. Šachtos produkcija daugiausia tiekiama profesionaliajai energetikai, taip pat pramonei, todėl investicijos į tęstinumą tiesiogiai siejamos su ilgalaikiais tiekimo įsipareigojimais.

    Įmonė dažnai išskiriama dėl palankesnių geologinių sąlygų, palyginti su kitais Lenkijos kasybos regionais. Viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama, kad geologiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką gavybos kaštams ir darbų sudėtingumui, o tai lemia, kodėl infrastruktūros modernizavimas ir parengiamieji darbai yra vienas svarbiausių biudžeto prioritetų.

    „„Bogdanka“ yra tokia kasykla, kurioje žmogus nedaug ką gali sugadinti, nes viską, ką buvo galima padaryti gero, padarė gamta“, – sakė buvęs Lenkijos ekonomikos viceministras Jerzy Markowski.