Didžiausia Europoje akmens anglies gamintoja – Lenkijos „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) – susidūrė su finansiniu spaudimu, o naujasis finansų viceprezidentas Bogusławas Oleksy prioritetu įvardija didesnes įmonės pajamas.
Vos palikęs „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) vadovo postą ir nuo lapkričio 2 dienos pradėjęs darbą PGG, jis akcentavo, kad derybose su pirkėjais sieks palankesnių sąlygų. Apie tai skelbia Lenkijos portalas WNP.
Profesinių sąjungų atstovų teigimu, tai svarbu todėl, kad PGG patiria spaudimą iš kelių pusių: valstybės biudžeto subsidijos, kurias valdžia nori mažinti, būtinos investicijos tiekimo stabilumui užtikrinti ir atlyginimų klausimas, kai mažesnėmis komandomis tenka atlikti vis daugiau darbo.
Profsąjungos „Sierpień 80“ vadovas Bogusławas Ziętek sako, kad Oleksy finansų srityje jaučiasi tvirčiau nei ankstesnėse pareigose, o būtent pajamų didinime įžvelgia realų PGG potencialą – ypač ten, kur, jo vertinimu, anksčiau buvo padaryta klaidų.
Klaidos mažmeninėje anglies prekyboje
Pasak B. Zięteko, šiemet PGG, parduodama anglį individualiems pirkėjams, iki liepos už toną stambesnės ir vidutinės frakcijos anglies gaudavo apie 700–800 zlotų, kai vėliau rinkos kainos, jo teigimu, siekė 1 200–beveik 1 600 zlotų už toną.
Jis kritiškai vertina argumentą, kad anglis turėjo būti pardavinėjama pigiau. Profsąjungos vadovas primena, jog PGG yra didelis rinkos žaidėjas, o tokios anglies pagamina apie 2,5 mln. tonų, kai paklausa rinkoje esą daugiau nei dvigubai didesnė.
B. Zięteko skaičiavimu, jei PGG pavyktų padidinti pajamas šiame segmente, kiekvienas 100 zlotų kainos augimas reikštų maždaug ketvirtį milijardo zlotų papildomų įplaukų.
Potencialas – ir energetikos sektoriuje
Be mažmeninės rinkos, pajamų augimo potencialo B. Ziętek įžvelgia ir parduodant anglį profesionaliai energetikai. Jo teigimu, šiandien anglis energetikai esą atiduodama po 15–16 zlotų už gigadžaulį, kai importuojamos anglies kainos, vertinant pagal ARA (Antverpeno–Roterdamo–Amsterdamo) uostų orientyrą, sudaro apie 30 zlotų už gigadžaulį.
Jis taip pat tvirtina, kad yra erdvės tam, jog kasybos sektorius iš energetikos įmonių gautų daugiau, ypač kai kai kurios jų fiksuoja didelius pelnus. Šiame kontekste jis palankiai vertina ir mintį, kad nuo anglies negalima atsitraukti, kol nėra realios alternatyvos.