CP v2

Tag: Boikotas

  • Edas Sheeranas sulaukė boikoto bangos: Airijos radijas stabdo dainas, „Instagram“ seka mažėja

    Edas Sheeranas sulaukė boikoto bangos: Airijos radijas stabdo dainas, „Instagram“ seka mažėja

    Kontroversija persikėlė į eterį

    Britų dainininkas Edas Sheeranas atsidūrė aštrios kritikos centre po sprendimo nutraukti reperio Macklemore dalyvavimą jo ture JAV. Diskusijos dėl šio žingsnio greitai peržengė muzikos pasaulio ribas ir virto platesniu ginču apie menininkų laisvę bei politines pozicijas.

    Sheeranas socialiniuose tinkluose teigė norėjęs paaiškinti aplinkybes ir pabrėžė, kad sprendimą esą priėmė renginio organizatoriai, o ne jis pats. Vis dėlto viešųjų ryšių tonas, kritikų vertinimu, situaciją tik pablogino ir paskatino raginimus boikotuoti atlikėją.

    Airijos radijo sprendimas ir atlikėjų reakcijos

    Vienas didžiausių Airijos komercinių radijo tinklų „Classic Hits Radio“ pranešė išimantis Edo Sheerano kūrinius iš grojaraščių. Radijas nurodė, kad sprendimas priimtas įvertinus klausytojų atsiliepimus ir viešojoje erdvėje kilusią reakciją.

    „Mūsų sprendimas pašalinti Edo Sheerano muziką iš „Classic Hits Radio“ grojaraščio buvo kruopščiai apsvarstytas“, – sakė „Bay Broadcasting“ programų direktorius Dave’as Kelly.

    „Tai nėra asmeninis teismas Edui Sheeranui, ir mes pripažįstame jo paaiškinimą dėl pastarųjų įvykių aplinkybių“, – pridūrė jis.

    Radijo tinklas taip pat atkreipė dėmesį į airių atlikėjų Aarono Rowe ir grupės Beoga sprendimus pasitraukti iš turo. Šie pasirinkimai, pasak radijo, buvo svarbi platesnio konteksto dalis, vertinant situaciją ir auditorijos lūkesčius.

    „Kaip nepriklausomas airių kapitalo radijas, manome, kad svarbu girdėti auditoriją ir palaikyti airių atlikėjus, priėmusius reikšmingą profesinį sprendimą dėl savo įsitikinimų“, – teigiama Dave’o Kelly komentare.

    Politikų komentarai ir smūgis socialiniuose tinkluose

    Kontroversija sulaukė ir politinių reakcijų Jungtinėje Karalystėje. Kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai sakė jaučianti užuojautą atlikėjui, nes, jos vertinimu, jis atsidūrė „neįmanomoje situacijoje“, kai koncertų organizavime susiduria skirtingi interesai ir politika.

    „Tikrai užjaučiu Edą Sheeraną dėl viso to“, – sakė Lisa Nandy.

    „Jis turi apšildančius atlikėjus, kuriems nori suteikti erdvę, o organizatoriai sako, kad to nebus, kai į stadionus ateina politika“, – pridūrė ji.

    Tuo pat metu ginčas persikėlė į socialinius tinklus. Socialinių tinklų analizės platformos „Social Blade“ duomenimis, po sprendimo dėl Macklemore Sheeranas per vieną dieną neteko 149 636 „Instagram“ sekėjų, o Macklemore per tą patį laikotarpį jų padaugėjo 750 098.

    Per kelias dienas Sheerano paskyra, remiantis tais pačiais duomenimis, neteko daugiau nei 260 000 sekėjų. Tuo metu Macklemore ir iš turo pasitraukę atlikėjai per panašų laikotarpį esą augino auditoriją, o bendras prieaugis siekė apie 1 638 000 naujų sekėjų.

    Sheeranas turėtų grįžti į sceną Filadelfijoje, „Lincoln Financial Field“ stadione. Kol kas nebuvo aiškios informacijos, ar po apšildančių atlikėjų pasitraukimo jis turės naują sudėtį, ar pasirodymas vyks be įprastos programos dalies.

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    RTVE vadovas: dalyvauti „skaudžiai“

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė palaikantis sprendimą tęsti „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Jo teigimu, esant tebesitęsiančiai humanitarinei krizei Gazos Ruože, tokia situacija yra „giliai skausminga“.

    RTVE vadovas nurodė, kad artimiausiu metu kreipsis į transliuotojo valdybą, jog ši patvirtintų Ispanijos pasitraukimą ir šiemet. Galutinis sprendimas, pasak jo, turėtų paaiškėti iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas lieka tinkamas dalyvauti, kai Gazos Ruože tęsiasi humanitarinė krizė“, – sakė José Pablo López.

    Kodėl Ispanijos pasitraukimas svarbus?

    Ispanija yra viena iš vadinamojo „Didžiojo penketo“ valstybių, kurios į Europos transliuotojų sąjungą įneša didžiausius finansinius įnašus ir dėl to automatiškai patenka į finalą. Todėl Ispanijos boikotas konkurso organizatoriams būtų reikšmingesnis nei daugelio kitų šalių pasitraukimas.

    Šių metų konkurse, kuris vyko Austrijoje, Ispanija jau buvo tarp valstybių, nusprendusių nedalyvauti dėl Izraelio klausimo. Kartu su ja pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Airija ir Slovėnija.

    Boikotas plečiasi ir į kitus metus

    Diskusija nesibaigia vienu sezonu: Airijos transliuotojas RTÉ ir Nyderlandų transliuotojas AvroTros jau yra pranešę, kad boikotuos „Euroviziją“ ir 2027 metais, kuri turėtų vykti Bulgarijoje. Abu transliuotojai viešai akcentavo, kad konkurso neutralumo ir vertybinio pagrindo klausimai jiems tapo esminiai.

    Tuo metu konkurso organizatoriai yra kartoję, kad gerbia atskirų transliuotojų sprendimus, tačiau siekia išlaikyti renginio tęstinumą ir apibrėžtas dalyvavimo taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad politiniai konfliktai vis dažniau persikelia į kultūros renginius, o transliuotojams tenka spręsti, kaip suderinti auditorijų lūkesčius, reputaciją ir institucinius įsipareigojimus.

    „Airijos dalyvavimo pateisinti negalime, kai Gazoje tęsiasi baisi ir nesibaigianti žūčių bei humanitarinė krizė“, – teigiama RTÉ pareiškime.

    Kontekstas: Gazos krizė ir politinės įtampos

    RTVE vadovo pasisakymas skamba platesniame Europos politinių debatų fone, kai dalis valstybių ir visuomenių vis atviriau reikalauja griežtesnės reakcijos į įvykius Gazos Ruože. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pastaraisiais metais taip pat buvo vienas ryškiausių Izraelio veiksmų kritikos balsų Europoje.

    Po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį regione tęsiasi ilgalaikės karinės operacijos ir jų pasekmės civiliams. Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad Gazos sveikatos institucijų pateikiami žuvusiųjų skaičiai paprastai laikomi plačiai naudojamu atskaitos tašku, nors išsamus jų patikrinimas karo sąlygomis yra sudėtingas.

  • Portugalijoje bręsta boikotas: menininkai traukiasi iš festivalio, kurio žvaigždė Jerry Seinfeldas

    Portugalijoje bręsta boikotas: menininkai traukiasi iš festivalio, kurio žvaigždė Jerry Seinfeldas

    Kas vyksta Lisabonos festivalyje

    Portugalijoje planuojamas pirmasis Lisabonos tarptautinis humoro festivalis Commedia a La Carte Fest dar neprasidėjęs atsidūrė dėmesio centre dėl politinio ginčo. Keli Portugalijos atlikėjai pranešė atšaukiantys savo pasirodymus, o socialiniuose tinkluose daugėja raginimų boikotuoti renginį.

    Festivalis turėtų vykti spalio 29 dieną–lapkričio 1 dieną, o viena pagrindinių jo žvaigždžių – JAV komikas Jerry Seinfeldas. Būtent jo vieša pozicija Izraelio ir Gazos karo klausimu, kaip teigiama, tapo pagrindine dalies menininkų sprendimo pasitraukti priežastimi.

    Kas pasitraukė ir ką sako

    Naujausias pasitraukimas – aktorės Inês Aires Pereira, kuri paskelbė, kad jos šou „Namastê“ išbraukiamas iš programos. Ji socialiniuose tinkluose rašė, jog vienas iš renginio vardų nuosekliai gina idėjas ir veiksmus, kuriuos ji laiko nepateisinamais.

    „Negalime relativizuoti ar normalizuoti genocido“, – rašė ji, tiesiogiai nenurodydama, apie ką kalba.

    Tą pačią dieną apie pasitraukimą paskelbė ir komikų duetas Cebola Mol, kurį sudaro Eduardo Madeira ir Filipe Homem Fonseca. Jie teigė, kad su žiūrovais „teisingumą, laisvę ir džiaugsmą“ švęs kitu metu.

    Pasitraukusiųjų sąraše minimi ir kiti vardai, tarp jų muzikos projektas „Tributo Pop“, grupė Conjunto Cuca Monga, komikas Pedro Tochas bei vizualiojo meno kūrėjas Vhils (Alexandre Farto). Pastarasis socialiniuose tinkluose aiškino paprašęs pašalinti savo pavardę iš festivalio reklaminės medžiagos ir pabrėžė, kad renginyje nedalyvaus.

    Seinfeldo vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Nors dalis menininkų savo pareiškimuose tiesiogiai nemini Jerry Seinfeldo, kritika siejama su jo viešai išsakyta parama Izraeliui. Pastaraisiais metais komiko pasisakymai politinėmis temomis tapo labiau matomi, ypač po 2023 metais spalio 7 dieną įvykusių „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį.

    Karas Gazos Ruože ir jo humanitarinės pasekmės tapo vienu jautriausių tarptautinės politikos klausimų, persikeliančių ir į kultūros renginius. Europoje vis dažniau matyti atvejų, kai menininkai, rėmėjai ar auditorija reaguoja į programos dalyvių politines pozicijas, o organizatoriams tenka spręsti reputacijos ir renginio saugumo rizikas.

    Kol kas festivalio organizatoriai viešai neskelbia, kad ketintų keisti programą dėl pasitraukimų ar persvarstyti Jerry Seinfeldo dalyvavimą. Programoje toliau minimi ir kiti žinomi vardai, o diskusijos apie boikotą tęsiasi daugiausia socialiniuose tinkluose.

    Jerry Seinfeldas turėtų pasirodyti Lisabonos MEO arenoje lapkričio 1 dieną. Bilietų kainos, remiantis viešai skelbiama informacija, siekia maždaug 60–250 eurų, o dalis vietų jau išparduotos.

  • Milijonai žaidėjų įsiutę: „Sony“ sprendimas dėl diskų kursto „PlayStation“ boikotą be pabaigos

    Milijonai žaidėjų įsiutę: „Sony“ sprendimas dėl diskų kursto „PlayStation“ boikotą be pabaigos

    Internete auga pasipiktinimas dėl „Sony“ krypties, susijusios su fizinių žaidimų laikmenomis. Žaidėjų bendruomenė teigia, kad kompanija stumia rinką į skaitmeninį modelį, kuriame nauji leidimai ateityje vis rečiau pasirodys diskuose.

    Diskusijas kaitina teiginiai, kad maždaug nuo 2028 metų dalis naujų žaidimų gali būti platinami tik skaitmeniniu būdu. Tokia perspektyva daliai pirkėjų atrodo kaip rizika prarasti kolekcionavimo vertę ir galimybę žaidimus perparduoti.

    „Sony“ poziciją kompanijos šalininkai aiškina paprastai: skaitmeniniai pardavimai daugelyje rinkų jau seniai dominuoja, o fizinių kopijų dalis mažėja. Pastaraisiais metais vis daugiau žaidėjų renkasi atsisiuntimą dėl patogumo, greitesnės prieigos ir dažnų nuolaidų skaitmeninėse parduotuvėse.

    Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad skaitmeninė licencija nėra tas pats, kas fizinė nuosavybė. Jų teigimu, uždarius parduotuvę, panaikinus licencijas ar pasikeitus taisyklėms, pirkėjo teisės ir prieiga prie turinio gali tapti labiau priklausomos nuo platformos sprendimų.

    Protestą socialiniuose tinkluose skatinti ėmė bendruomenė Does it play?, iškėlusi iniciatyvą su grotažyme „PSBlackout“. Iš pradžių buvo raginama tam tikrą laiką atsijungti nuo „PlayStation“ paslaugų ir išjungti konsoles, kad būtų atkreiptas dėmesys į vartotojų lūkesčius.

    „Pabaigos terminas yra iki tol, kol jie supras“, – sakė akcijos organizatoriai.

    Taip trumpalaikis sumanymas virto idėja apie neterminuotą boikotą, nors dalis žaidėjų abejoja tokios akcijos efektyvumu. Skeptikai teigia, kad net ir garsus protestas gali greitai išsikvėpti, jei didžioji dalis auditorijos sugrįš prie įprastų įpročių.

    Kita vertus, diskas dėl fizinių leidimų atspindi platesnę pramonės tendenciją: leidėjai vis dažniau remiasi skaitmeniniais pardavimais, prenumeratomis ir nuolat atnaujinamais žaidimais. Žaidėjų bendruomenė šią kryptį vertina nevienareikšmiškai, nes patogumas čia susiduria su nuosavybės, išsaugojimo ir vartotojų teisių klausimais.

  • Žaidėjai skelbia PlayStation boikotą: ar „Sony“ sprendimas atsisakyti diskų pakeis rinką?

    Žaidėjai skelbia PlayStation boikotą: ar „Sony“ sprendimas atsisakyti diskų pakeis rinką?

    Internete įsibėgėja žaidėjų protestas prieš „Sony“ kryptį, vis labiau orientuotą į skaitmeninį žaidimų platinimą. Bendruomenės, pasisakančios už žaidimų išsaugojimą ir vartotojų teises, ragina bent savaitei atsijungti nuo „PlayStation“ ekosistemos ir sustabdyti pirkimus.

    Akcijos idėja paprasta: kelias dienas nežaisti, neprisijungti prie paskyrų ir nepalikti pinigų skaitmeninėje parduotuvėje. Organizatoriai tikisi, kad matomas aktyvumo kritimas ir viešas dėmesys privers „Sony“ aiškiau įsipareigoti dėl vartotojų teisių, žaidimų prieinamumo ateityje ir turinio išsaugojimo.

    Kodėl diskai tapo konfliktu?

    Fizinių laikmenų tema žaidėjams jautri ne dėl nostalgijos, o dėl kontrolės. Skaitmeniniai pirkiniai dažniausiai reiškia licenciją, kuri priklauso nuo paskyrų, serverių ir platformos taisyklių, o pasikeitus sąlygoms turinys gali tapti neprieinamas.

    Diskas daugeliui siejasi su aiškesne nuosavybės logika: žaidimą galima perparduoti, paskolinti, išsaugoti kolekcijoje. Skaitmeninėje erdvėje tai paprastai ribojama, o prieiga priklauso nuo to, ar veikia paslauga, ar leidėjas palaiko produktą, ar neįvyko licencijų pasikeitimų.

    Ar savaitės boikotas ką nors pakeis?

    Skeptikai teigia, kad kelių dienų akcija didelės įtakos neturės, nes „PlayStation“ auditorija skaičiuojama dešimtimis milijonų, o trumpas aktyvumo sumažėjimas lengvai „paskęsta“ bendrame sraute. Tokie protestai dažnai suveikia labiau kaip signalas viešajai nuomonei, o ne kaip tiesioginis finansinis smūgis.

    „Jei tikrai nori daryti įtaką, turi išeiti ilgesniam laikui ir tai padaryti nuoširdžiai. Savaitė labiau primena trumpą emocinę reakciją nei realų spaudimą“, – rašė vienas žaidėjas diskusijoje socialiniuose tinkluose.

    Vis dėlto boikotas gali turėti kitą efektą: priversti kompanijas aktyviau komunikuoti apie skaitmeninių pirkinių ilgaamžiškumą, grąžinimų praktiką, paskyrų saugumą ir tai, kas nutinka, kai uždaromos parduotuvės ar pasikeičia licencijos. Pastaraisiais metais žaidėjų bendruomenės vis dažniau kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad žaidimai neišnyktų kartu su paslaugomis.

    Rinka jau krypsta į skaitmeninį modelį

    Skaitmeninės distribucijos augimą lemia patogumas, momentinis atsisiuntimas, dažnos nuolaidos ir tai, kad vis daugiau žaidimų kuriami kaip nuolat atnaujinamos paslaugos. Leidėjams skaitmeninis modelis taip pat patrauklus dėl mažesnių fizinės gamybos ir logistikos kaštų bei didesnės kontrolės.

    Straipsnyje minima, kad pastaruoju ketvirčiu didžioji dalis naujų žaidimų buvo perkami skaitmeniniu būdu, o fiziniai leidimai traukėsi į šalį. Tai rodo ilgalaikę tendenciją: net jei diskai dar kurį laiką išliks, jų vaidmuo mažėja, o konfliktas vis labiau persikelia į vartotojų teisių ir prieigos garantijų klausimus.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar platformos pasiūlys aiškesnes taisykles dėl skaitmeninių bibliotekų, o leidėjai – daugiau sprendimų, kurie atlieptų kolekcionierių ir žaidimų išsaugojimo bendruomenių lūkesčius. Kol kas akivaizdu viena: perėjimas prie skaitmeninio modelio vyksta, o pasitikėjimą lems ne reklama, o realios garantijos vartotojui.

  • Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Po pasaulio futbolo čempionato finalo tarp Ispanijos ir Argentinos įtampa persimetė ir į kultūros lauką. Argentinoje kilo pasipiktinimas dėl dainininkės Rosalíos ir amerikiečių atlikėjos Patti Smith pasisakymų socialiniuose tinkluose, o reakcija greitai virto raginimais boikotuoti ir atšauktu koncertu.

    Ši istorija vystėsi socialinių tinklų fone, kai emocijos po finalo dar buvo įkaitusios. Tokiais momentais net trumpi įrašai ar pasidalijimai įgauna didesnę prasmę, o ekrano nuotraukos ir perpublikavimai leidžia žinutei išplisti gerokai plačiau nei pirminė auditorija.

    Rosalía įrašas ir atsiprašymas

    Ginčas kilo po to, kai Rosalía „TikTok“ platformoje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame švenčiama Ispanijos pergalė. Prie klipo buvo matomas tekstas, kurį dalis Argentinos sirgalių suprato kaip pašaipą dėl nacionalinės komandos pralaimėjimo, todėl įrašas netrukus pradėjo plisti socialiniuose tinkluose.

    Augant kritikai, atlikėja įrašą pašalino ir vėliau „Instagram“ istorijose paskelbė paaiškinimą, kad pasidalijo vaizdo įrašu neįsigilinusi į prierašą. Ji taip pat pabrėžė, jog Argentinai jaučia simpatiją ir nenorėjo nieko įžeisti.

    Boikotų raginimai ir atšauktas renginys

    Pasipiktinimas neapsiribojo tik komentarais. Argentinoje socialiniuose tinkluose ėmė rastis raginimų atsisakyti bilietų į Rosalíos koncertus Buenos Airėse arba protesto forma palikti vietas tuščias, taip siekiant parodyti nepritarimą.

    Greita ir apčiuopiama pasekmė užfiksuota Kordoboje, kur buvo atšauktas simfoninis koncertas, skirtas Rosalíos kūrybai. Organizatoriai teigė sulaukę daug neapykantos ir piktų žinučių, todėl nusprendė nerizikuoti atlikėjų bei komandos saugumu, nors pats projektas esą buvo planuojamas kelis mėnesius ir su atlikėja tiesiogiai nebuvo susijęs.

    Tuo metu oficialūs Rosalíos koncertai Buenos Airėse, anot renginių organizatorių, ir toliau buvo planuojami pagal anksčiau skelbtą grafiką. Vis dėlto viešojoje erdvėje diskusijos dėl atlikėjos įrašo dar kurį laiką neslūgo.

    Patti Smith įrašas ir pasikeitusi žinutė

    Į ginčą pateko ir Patti Smith, kai po finalo ji pasveikino Ispaniją ir pavartojo frazę, kuri daliai Argentinos sirgalių pasirodė nubrėžianti moralinę ribą tarp komandų. Kritika kilo greitai, o atlikėja įrašą netrukus ištrynė.

    Vėliau ji pasidalijo nauja žinute, kurioje pabrėžė pagarbą Argentinai ir jos futbolo rinktinei, prisiminė savo ryšį su šalimi bei išreiškė susižavėjimą Lioneliu Messi. Atlikėja teigė apgailestaujanti, kad jos žodžiai buvo suprasti kaip nepagarba Argentinos žmonėms.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip sporto pergalės ir pralaimėjimai, ypač finaluose, tampa daugiau nei rezultatu. Kai emocijos pasiekia aukščiausią tašką, socialiniai tinklai veikia kaip stiprintuvas, o žinomiems žmonėms tenka reaguoti į interpretacijas, kurios kartais gerokai pralenkia pirminę žinutės intenciją.

  • Eurovizija 2026: paaiškėjo visi finalininkai, bet konkursą temdo boikotas ir protestai Vienoje

    Eurovizija 2026: paaiškėjo visi finalininkai, bet konkursą temdo boikotas ir protestai Vienoje

    Finalo sudėtis jau aiški

    Eurovizijos 2026 finalo rikiuotė baigta: po antrojo pusfinalio paaiškėjo dar dešimt šalių, kurios šeštadienį lips į didžiąją sceną Vienoje. Iš viso finale varžysis 25 pasirodymai, o balsavimą tradiciškai lems žiūrovai ir nacionalinės žiuri.

    Antrajame pusfinalyje kelialapį į finalą iškovojo Danijos atstovas Søren Torpegaard Lund su daina „Før Vi Går Hjem“, Australijos atlikėja Delta Goodrem su kūriniu „Eclipse“ ir Bulgarijos dainininkė Dara, konkurse pristatanti „Bangaranga“.

    Į finalą taip pat pateko Čekijos atstovas Daniel Žižka, Ukrainos grupė Leléka, Albanijos atlikėja Alis, Maltos atstovas Aidan, Kipro dainininkė Antigoni, Rumunijos atstovė Alexandra Căpitănescu ir Norvegijos atlikėjas Jonas Lovv.

    Tuo metu penki pasirodymai kelionę baigė pusfinalyje: į finalą nepateko Azerbaidžanas, Liuksemburgas, Armėnija, Šveicarija ir Latvija. Konkurso organizatoriai skelbia, kad iškritusių šalių likimą nulėmė bendras komisijų ir žiūrovų balsavimas.

    Kas finale jau turėjo vietą

    Pirmasis pusfinalis dar anksčiau užpildė dalį finalo vietų, o tarp į kitą etapą patekusių buvo ir ryškesniais favoritais laikomi dalyviai. Į finalą po pirmojo pusfinalio prasibrovė Suomijos duetas Pete Parkkonen ir Linda Lampenius, Graikijos reperis Akylas, Serbijos goth metalo grupė Lavina, Moldovos atlikėjas Satoshi ir Izraelio atstovas Noam Bettan.

    Be pusfinalių į finalą automatiškai patenka Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija, nes šios šalys yra vienos didžiausių konkurso finansuotojų. Vietą finale užsitikrina ir šeimininkė Austrija, nes būtent ji laimėjo pernai ir šiemet rengia konkursą Vienoje.

    Boikotas ir protestai keičia atmosferą

    Šių metų Euroviziją temdo politinė įtampa: Ispanija, Airija, Nyderlandai, Slovėnija ir Islandija paskelbė boikotuojančios konkursą dėl Izraelio dalyvavimo. Organizatoriams tai reiškia mažiau dalyvių ir papildomą spaudimą dėl renginio reputacijos bei auditorijos.

    Izraelio atstovo pasirodymą pusfinalyje lydėjo protestai, o transliuotojas ORF pranešė nekeisiantis arenos garso takelio taip, kad būtų nuslopintas žiūrovų nepasitenkinimas. Skirtingai nei kai kuriais ankstesniais metais, šįkart arenoje leidžiama neštis Palestinos vėliavas, todėl renginys dar labiau atsiduria visuomenės diskusijų centre.

    Eurovizija išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikinių televizijos įvykių: organizatoriai nurodo, kad pernai konkursą visame pasaulyje stebėjo apie 166 000 000 žiūrovų. Vis dėlto dalyvių skaičius šiemet yra mažiausias nuo 2003 metų, nors Bulgarija, Moldova ir Rumunija sugrįžo po pertraukų, kurias lėmė finansinės ar kūrybinės priežastys.

    Tuo pat metu Eurovizijos prekės ženklas plečiasi: organizatoriai tęsia planus dėl Azijos regiono konkurso, kurio pirmasis renginys numatomas Bankoke lapkritį. Tai signalizuoja, kad nepaisant kritikos ir politinių ginčų, renginys ieško naujų auditorijų ir formatų už Europos ribų.

  • Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnijos nacionalinis transliuotojas RTV Slovenija patvirtino, kad 2026 metais neparodys „Eurovizijos“ dainų konkurso. Sprendimas siejamas su protestu dėl Izraelio dalyvavimo ir platesnių ginčų, lydinčių šių metų renginį.

    Vietoje tiesioginės muzikos transliacijos žiūrovams bus pasiūlytas filmų ciklas apie Palestiną. Transliuotojas skelbia, kad programoje numatyti dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, skirti regiono istorijoms ir dabarties realijoms.

    „Mes nerodysime „Eurovizijos“ dainų konkurso. Vietoje jo transliuosime filmų ciklą „Palestinos balsai“, kuriame bus rodomi palestiniečių dokumentiniai ir vaidybiniai filmai“, – sakė RTV Slovenija direktorė Ksenija Horvat.

    RTV Slovenija sprendimas įsilieja į platesnį dalies Europos transliuotojų ir visuomenės diskusijų kontekstą. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, kaip Europos transliuotojų sąjunga turėtų vertinti karo ir humanitarinių krizių aplinkybes, kai renginys pristatomas kaip apolitiškas.

    Tuo pat metu primenamas ir ankstesnis precedentų kontekstas: Rusija nuo 2022 metų negali dalyvauti konkurse po plataus masto invazijos į Ukrainą. Kritikai teigia, kad skirtingi sprendimai dėl dalyvių kelia nuoseklumo ir patikimumo klausimų, ypač kai organizatoriai kartoja konkurso šūkį apie vienybę per muziką.

    Šių metų „Eurovizija“, kuri minima kaip 70-asis konkurso jubiliejus, planuojama Vienoje 2026 metų gegužės 12–16 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad dalyvaus 35 šalys, o finalas vyks gegužės 16 dieną.

    Diskusijas pakurstė ir kultūros lauko reakcija: pastarosiomis dienomis tūkstančiai atlikėjų ir kūrybinių industrijų atstovų pasirašė atvirą laišką, kuriame raginama boikotuoti renginį, kol, jų teigimu, nebus aiškiai įvertintas Izraelio transliuotojo vaidmuo. Izraelis neigia kaltinimus dėl karo veiksmų Gazos Ruože, tačiau Jungtinių Tautų tyrimai ir ataskaitos tapo viena iš priežasčių, kodėl tema persikėlė į kultūros renginių darbotvarkę.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikos televizijos renginių: organizatorių duomenimis, pernai ją stebėjo apie 166 milijonai žiūrovų. Dėl to transliuotojų sprendimai nerodyti konkurso dažnai vertinami ne tik kaip kultūrinis, bet ir kaip politinis bei reputacinis signalas auditorijai.

  • „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    Protestas prie RTS būstinės

    Belgrade balandžio 28 dieną prie valstybinio transliuotojo RTS būstinės susirinkę protestuotojai paragino Serbiją pasitraukti iš „Eurovizijos“ ir neberodyti konkurso per televiziją. Demonstracijoje buvo mojuojama Palestinos vėliavomis, o Izraelis kaltintas nusikaltimais Gazoje.

    Protesto organizatoriai taip pat ragino žiūrovus boikotuoti renginį ir jo nežiūrėti, net jei Serbija turi savo atstovus šiame konkurse. RTS kol kas viešai nepatvirtino, kad keistų transliacijos planus.

    „Eurovizija be Izraelio reikštų ginti idealus, kuriuos šis renginys deklaruoja“, – teigiama protesto organizatorių pareiškime.

    EBU sprendimas ir transliuotojų skilimas

    Europos transliuotojų sąjunga sprendimą leisti Izraeliui dalyvauti „Eurovizijoje 2026“ buvo priėmusi dar 2025 metų pabaigoje. Šis sprendimas tapo nauja ginčų banga, nes dalis visuomenės ir kultūros lauko atstovų ragina taikyti analogiškus principus, kaip Rusijai, kuri konkurse nedalyvauja nuo 2022 metų.

    Skirtingos šalys pasirinko nevienodą laikyseną: kai kurie visuomeniniai transliuotojai paskelbė nerodysiantys konkurso arba nekeisiantys dalyvavimo sprendimų. Kiti, priešingai, patvirtino, kad renginį transliuos, argumentuodami, jog „Eurovizija“ yra kultūrinis, o ne politinis projektas.

    Boikoto raginimai plinta tarp atlikėjų

    Diskusiją kursto ir vieši muzikos industrijos pareiškimai: tūkstančiai atlikėjų bei kultūros darbuotojų pasirašė atvirus laiškus, raginančius boikotuoti konkursą, kol, jų teigimu, nebus peržiūrėta EBU pozicija dėl Izraelio transliuotojo dalyvavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad spaudimas taikomas ne tik žiūrovams, bet ir renginių organizatoriams, kūrybinėms komandoms bei partneriams.

    Izraelis atmeta kaltinimus dėl genocido, tačiau tarptautinėse institucijose ir žmogaus teisių organizacijų aplinkoje šie klausimai lieka itin jautrūs. Dėl to „Eurovizija 2026“ kai kuriose šalyse virsta ne tik muzikos, bet ir vertybių bei politinės atsakomybės diskusijų arena.

    Kas laukia „Eurovizijos 2026“ Vienoje

    „Eurovizijos“ 70-asis konkursas turėtų vykti Vienoje gegužės 12–16 dienomis, o finale dalyvaus dešimtys šalių. Organizatoriai toliau naudoja šūkį United by Music, tačiau šių metų leidimas jau dabar laikomas vienu labiausiai skaldančių per pastaruosius dešimtmečius.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių televizinių muzikos renginių pasaulyje, kasmet pritraukiančiu dešimtis ar net šimtus milijonų žiūrovų. Būtent dėl tokio masto sprendimai, kas ir kokiomis sąlygomis dalyvauja, turi ne tik kultūrinį, bet ir reputacinį svorį transliuotojams bei rėmėjams.