CP v2

Tag: Bolonija

  • Italiją užliejo protestai: demonstrantai veržėsi į Koliziejų, Meloni siunčia aiškią žinią

    Italiją užliejo protestai: demonstrantai veržėsi į Koliziejų, Meloni siunčia aiškią žinią

    Tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į didžiųjų Italijos miestų gatves protestuoti dėl pragyvenimo kainų augimo, vyriausybės politikos ir karo Artimuosiuose Rytuose. Daugumoje vietų eitynės vyko taikiai, tačiau vakare kai kur fiksuota įtampos ir pavienių susirėmimų.

    Didžiausi neramumai užfiksuoti Turine, Florencijoje, Bolonijoje ir Romoje, kur protestuotojai kelis kartus bandė pasiekti centrines miesto zonas. Po ankstesnio savaitgalio incidentų valdžia buvo sustiprinusi saugumo priemones, o kai kur patruliavo ir kariškiai.

    Įtampa prie Koliziejaus

    Romoje nedidelė protestuotojų grupė atsiskyrė nuo pagrindinės eisenos ir patraukė Koliziejaus link. Pranešama, kad daliai jų pavyko patekti į Flavijaus amfiteatrą, kur jie skandavo šūkius ir laikė plakatus, o vėliau buvo palydėti lauk.

    Socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip jaunas demonstrantas stojo prieš policijos vandens patrankos automobilį. Transporto priemonė kurį laiką judėjo pirmyn, o pareigūnai galiausiai jį patraukė į šalį.

    Bolonijoje panaudotos specialios priemonės

    Florencijoje protestuotojams bandant pereiti Santa Trìnita tiltą, policija išlaikė užtvarą ir, kilus stumdymuisi, panaudojo lazdas. Bolonijoje, kai minia mėgino tęsti žygį į kelias pagrindines gatves, į pareigūnus buvo mėtomi buteliai ir kiti daiktai.

    Policija atsakė vandens patranka ir ašarinėmis dujomis, o vienas asmuo buvo išvežtas į ligoninę po kontakto su pareigūnais. Milane situacija buvo ramesnė, nors fiksuota žodinių konfliktų tarp protestuotojų ir kraštutinių dešiniųjų aktyvistų.

    Sulaikymai ir Meloni pozicija

    Italijos viešojo saugumo institucijos nurodė, kad dienos pabaigoje visoje šalyje buvo sulaikyti 9 asmenys, o 87 žmonės perduoti pranešimams. Dar 371 asmuo pristatytas patikrinimams į policijos nuovadas, tarp jų buvo 110 nepilnamečių.

    Vyriausybė pabrėžia, kad stiprintos pajėgos miestuose buvo atsakas į ankstesnius išpuolius ir vandalizmo atvejus, ypač Milane, kur papildomai dislokuota apie 500 karių. Pareigūnai tikino, kad tikslas buvo užtikrinti viešąją tvarką ir apsaugoti gyventojus bei verslus.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienio vakarą viešai padėkojo saugumo pajėgoms už darbą valdant demonstracijas. Ji akcentavo, kad teisė protestuoti turi būti užtikrinta, tačiau taip pat turi būti garantuotas žmonių saugumas miestuose.

    „Teisė demonstruoti visada turi būti garantuota, kaip ir piliečių teisė saugiai gyventi savo miestuose“, – sakė Giorgia Meloni.

    „Saugumas turi būti užtikrintas visiems: ir norintiems taikiai protestuoti, ir dirbantiems, ir tiems, kurie nori gyventi be baimės“, – pridūrė ji.

    Analitikai pažymi, kad pragyvenimo kaštų tema Italijoje išlieka itin jautri: energetikos kainų šokai, palūkanų normų poveikis paskoloms ir lėtesnis realiųjų pajamų augimas didina socialinę įtampą. Tokios protestų bangos dažnai suaktyvėja prieš svarbius biudžetinius sprendimus ir rudenį, kai namų ūkiams išauga išlaidos šildymui.

  • Bėkite nuo Romos minių: Bolonija rudenį stebina arkadomis, skoniu ir ramybe

    Pasibaigus vasaros karščiams Italija atsiveria visiškai kitaip: mažiau spūsčių, lengviau planuoti dieną ir daugiau vietos tikram miesto ritmui. Ieškantiems trumpo rudens pabėgimo vis dažniau į akiratį patenka Bolonija, žavinti architektūra ir viena stipriausių virtuvės tradicijų šalyje.

    Bolonija dažnai lieka Romos ar Venecijos šešėlyje, tačiau būtent rudenį jos privalumai ypač ryškūs. Miesto centras kompaktiškas, todėl pagrindines vietas galima pasiekti pėsčiomis, o švelnesnė temperatūra leidžia neskubant tyrinėti senamiestį.

    Arkadų miestas be skubos

    Vienas ryškiausių Bolonijos bruožų yra portikai, arba kilometrais besitęsiančios arkados, saugančios nuo lietaus ir vėjo. Rudenį tai tampa tikru išsigelbėjimu: net permainingu oru galima vaikščioti ilgai, nepaverčiant dienos nuolatine slėpynių paieška.

    Pažintį verta pradėti nuo Piazza Maggiore ir aplinkinių gatvių, kur atsiskleidžia raudonų plytų fasadai, aikštės ir istoriniai pastatai. Netoliese esantis Quadrilatero kvartalas padeda pajusti kasdienį miesto pulsą: mažos parduotuvės, delikatesų vitrinos ir vietinės kavinės čia atrodo ne turistinė dekoracija, o įprastas gyvenimas.

    Kodėl Bolonija vadinama skonių sostine

    Bolonija laikoma Emilia-Romagna regiono gastronominiu centru, o rudenį maisto patirtys įgauna dar daugiau prasmės. Vietiniai patiekalai čia neatsiejami nuo istorijos ir šeimų tradicijų, todėl net paprastas pietų sustojimas dažnai virsta ilgesniu ritualu.

    Atvykę keliautojai paprastai ieško tagliatelle al ragù, tortellini ir vietinės mortadelos, o autentiškiausi įspūdžiai laukia turguose ir halėse. Rudens sezonas palankus ir dėl to, kad mažiau eilių, daugiau galimybių ramiai išsirinkti produktus ar rasti vietą mažoje užeigoje.

    Kaip suplanuoti rudens išvyką

    Planuojant trumpą kelionę didžiausią biudžeto dalį dažniausiai sudaro skrydžiai ir apgyvendinimas, todėl verta pasitikrinti kelias datas ir skirtingus rajonus. Nakvynė kiek toliau nuo centro gali būti pigesnė, jei patogus susisiekimas leidžia greitai pasiekti senamiestį.

    Rudenį praverčia patogi avalynė ir sluoksniuojami drabužiai, nes oras gali keistis per dieną. Bolonija labiausiai tinka tiems, kurie nori lėtesnio tempo, ilgų pasivaikščiojimų po istorines gatves ir kelionės, kurioje svarbiausia ne lankytinų vietų skaičius, o patirtis.

  • Mirė italų dainų autorius Francesco Guccini: šeima skelbia apie privatų atsisveikinimą ir minėjimą rudenį

    Mirė italų dainų autorius Francesco Guccini: šeima skelbia apie privatų atsisveikinimą ir minėjimą rudenį

    Italijoje, Pavanos kaimelyje Toskanos–Emilijos Apeninuose, mirė dainų autorius ir atlikėjas Francesco Guccini. Jam buvo 86 metai, o apie netektį pranešė šeima, pabrėždama, kad menininkas išėjo apsuptas artimųjų.

    Šeimos pareiškime nurodoma, kad laidotuvės vyks artimiausiomis dienomis privačiai, laikantis paties Guccini valios. Kartu pranešta, kad rugsėjį planuojamas viešas minėjimas, kuriame gerbėjai galės atsisveikinti ir prisiminti kūrėją.

    Kas buvo Francesco Guccini

    Francesco Guccini laikomas vienu ryškiausių italų autorinės dainos tradicijos vardų, formavusių kultūrinį šalies kraštovaizdį nuo XX amžiaus antrosios pusės. Jo kūryba išsiskyrė literatūriška kalba, istorinių ir socialinių temų apmąstymu, o dainose dažnai skambėjo autobiografiniai motyvai.

    Jis gimė Modenoje 1940 metų birželio 14 dieną, tačiau vaikystė glaudžiai susijusi su Pavana, kur karo metais gyveno pas senelius. Šis kraštas ir Apeninų atmosfera vėliau tapo nuolatiniu jo dainų, prisiminimų ir eseistikos fonu.

    1961 metais jis persikėlė į Boloniją, miestą, su kuriuo buvo tapatinamas ne vieną dešimtmetį. Čia stiprėjo jo muzikinė tapatybė ir ryšys su intelektualine aplinka, o koncertuose jis derino dainas su pasakojimais bei monologais.

    Kūryba, kuri peržengė muziką

    Guccini kūrybinis kelias įsibėgėjo šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pabaigoje, o pirmasis albumas „Folk beat n. 1“ pasirodė 1967 metais. Vėliau jo diskografijoje atsirado albumai, kurie Italijoje laikomi autorinės dainos kanonu, tarp jų „Radici“ ir „Via Paolo Fabbri 43“.

    Jo dainos pasižymėjo kultūrinėmis nuorodomis į poeziją, eseistiką ir religinius tekstus, o klausytojams tapo savotišku laiko ženklu, padedančiu suprasti skirtingų kartų patirtis. Guccini taip pat rašė dainas kitiems atlikėjams, prisidėdamas prie platesnio italų muzikos lauko.

    2012 metais, išleidęs albumą „L’ultima Thule“, jis paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios koncertinės veiklos ir daugiau dėmesio skirsiantis rašymui. Vėlesniais metais pasirodė ir naujesni įrašai, tačiau pagrindinis jo dėmesys krypo į literatūrinius projektus.

    Be muzikos, Guccini buvo žinomas kaip publicistas ir rašytojas, kūręs eseistiką ir grožinę literatūrą, o dalį gyvenimo dirbo dėstytoju. Jo veikla apėmė ir kitas sritis, įskaitant scenarijų rašymą bei darbą su kultūriniais projektais, todėl jis Italijoje dažnai apibūdinamas kaip autorinės kultūros simbolis.

    Privatus atsisveikinimas ir viešas minėjimas

    Šeima prašo gedulo laiką gerbti ir išgyventi be viešo šurmulio, laikantis privatumo. Toks sprendimas atitinka paties menininko nuostatą vengti pompastikos ir dėmesį sutelkti į kūrybos palikimą.

    Rugsėjį planuojama ceremonija turėtų tapti proga visuomenei prisiminti Guccini vaidmenį italų muzikoje ir literatūroje. Tikėtina, kad minėjime bus akcentuojama ne tik jo diskografija, bet ir platesnis kultūrinis pėdsakas, kurį paliko jo tekstai, pasakojimai ir viešosios minties tradicija.