CP v2

Tag: Borsuk

  • Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Eurosatory 2026 Paryžiuje

    Parodoje „Eurosatory 2026“ Paryžiuje Lenkijos gynybos pramonė siekia parodyti, kad gali pasiūlyti ne tik pavienius ginklus, bet ir pilnus sprendinius sausumos bei oro pajėgoms. Didžiausią dėmesį traukia valstybinis koncernas PGZ ir privati WB Group, kuri specializuojasi bepiločiuose sprendimuose.

    Ši paroda tradiciškai laikoma viena svarbiausių Europoje, kur vyksta ne vien technologijų pristatymai, bet ir derybos dėl eksporto bei bendrų gamybos programų. Pastaraisiais metais didžiausią paklausą skatina karas Ukrainoje ir spartus Europos šalių gynybos biudžetų augimas.

    PGZ akcentuoja sausumos techniką

    PGZ stende pristatomi įvairių grupės įmonių gaminiai, kuriuos kuria ir gamina tokios bendrovės kaip Mesko, PIT-Radwar, Huta Stalowa Wola ir Belma. Lenkija siekia pabrėžti, kad gali pasiūlyti modernizacijos kelią nuo atskirų sistemų iki integruotos ginkluotės.

    Vienas ryškiausių eksponatų yra vadinamasis eksporto „Borsuk“ variantas, kuriame derinama lenkiška vikšrinė platforma su slovakišku nuotoliniu bokšteliu. Tokia koncepcija siunčia aiškią žinutę pirkėjams: bazinė platforma gali būti pritaikoma skirtingiems bokšteliams ir ginkluotei, priklausomai nuo šalies poreikių.

    Paryžiuje taip pat pristatomas ratinis taktinės paskirties 4×4 šarvuotis „Waran“ su nuotoliniu ginklo moduliu, kurį galima komplektuoti 30 arba 40 mm kalibro automatine patranka. Platforma sukurta bendradarbiaujant su Čekijos partneriais, o eksportui svarbu tai, kad modulinė architektūra leidžia greitai keisti konfigūracijas.

    „Piorun“ ir kova su dronais

    Didelį susidomėjimą kelia Mesko gaminamas nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas „Piorun“, jau eksportuotas į kelias Europos šalis ir Ukrainą. Šių sistemų paklausa išaugo dėl poreikio turėti mobilią, palyginti nebrangią oro gynybą, kuri galėtų dengti tiek padalinius, tiek kritinę infrastruktūrą.

    Lenkijos gamintojai parodoje akcentuoja ir prieštankinius sprendimus, įskaitant lazeriu valdomos raketos eksporto versiją „Jack-S“, kuri siejama su „Pirat“ projektu. Tokios sistemos atitinka tendenciją, kai kariuomenės ieško lengvesnių, pėstininkams pritaikytų priemonių, galinčių papildyti brangesnes sunkias prieštankines raketas.

    Kita ryški kryptis yra kova su bepiločiais. PIT-Radwar demonstruoja radarų sprendimus, skirtus mažiems dronams aptikti, o tokie produktai ypač aktualūs dėl sparčiai išplitusių mažų, pigiai gaminamų bepiločių, kurie dažnai naudojami žvalgybai ir atakoms.

    Belma pristato nuotoliniu būdu valdomas sausumos platformas ir minavimo sprendinius, kurie atspindi dar vieną aktualią pamoką iš šiuolaikinių konfliktų: autonomiškos arba nuotolinės sistemos mažina riziką kariams ir leidžia užduotis atlikti ten, kur žmogui būtų pernelyg pavojinga.

    WB Group daugiausia dėmesio skiria bepiločių ekosistemai, tarp jų ir „Warmate“ klajojančiai amunicijai bei žvalgybiniams dronams „FlyEye“ ir „FT5 Łoś“. Tokie sprendimai atitinka rinkos kryptį, kai valstybės perka ne vien atskirus dronus, o visą grandinę nuo sensorių iki ryšio, valdymo ir duomenų perdavimo sistemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad gynybos pramonėje vis svarbesnės tampa gamybos apimtys ir tiekimo grandinių patikimumas. Todėl parodose kaip „Eurosatory“ gamintojai konkuruoja ne tik techninėmis charakteristikomis, bet ir gebėjimu greitai pristatyti užsakymus, užtikrinti aptarnavimą bei gamybos lokalizavimą partnerių šalyse.

  • Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradeda atsisakyti maždaug 900 sovietinės kilmės pėstininkų kovos mašinų BWP-1, o jų vietą palaipsniui užims naujos kartos kovos platforma „Borsuk“. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją regione, kai senas sovietinis parkas keičiamas modernesnėmis, geriau apsaugotomis ir dronų karo realijoms pritaikytomis sistemomis.

    Apie pokyčius pranešta pasirašius svarbų sutarčių paketą Huta Stalowa Wola gamykloje, susijusį su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pramonei. Numatyta įsigyti dar 146 „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinas, o bendra sandorio vertė siekia apie 1 740 000 000 eurų be mokesčių.

    Šis užsakymas yra dalis didesnio 2023 metais sudaryto rėminio susitarimo, pagal kurį Lenkija ateityje galėtų įsigyti iki 1 400 tos pačios šeimos platformų. Planuojama ne tik kovinė versija, bet ir vadavietės, techninės pagalbos bei kitos specializuotos modifikacijos.

    Kodėl BWP-1 jau nebepakanka?

    BWP-1 yra 1970-ųjų konstrukcija, kuri dabartiniame mūšio lauke laikoma pasenusia. Pagrindinės problemos siejamos su silpna apsauga, pasenusiais ugnies valdymo sprendimais ir menkesnėmis išgyvenamumo galimybėmis, ypač ten, kur plačiai naudojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.

    Moderniame kare net ir palyginti pigios priemonės gali greitai demaskuoti ir sunaikinti prastai apsaugotą techniką, todėl kariuomenės vis dažniau investuoja į geresnį šarvavimą, sensorius, ryšio sistemas ir aktyvesnes taktikas. Dėl to BWP-1, net ir prailginus eksploataciją, vis sunkiau pritaikyti šiandienos reikalavimams.

    Ką suteikia „Borsuk“?

    „Borsuk“ pristatomas kaip moderni Lenkijoje sukurta platforma, projektuota atsižvelgiant į šiuolaikinį mūšio lauką. Skelbiama, kad bazinė masė yra apie 28 tonos, o konstrukcija numato galimybę papildomai sustiprinti apsaugą.

    Mašina turi nuotoliniu būdu valdomą bokštelį ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka, kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis „Spike-LR“ bei „Spike-LR2“. Įguloje yra trys kariai, o desanto skyriuje telpa šeši pėstininkai, todėl platforma išlaiko tipinę pėstininkų kovos mašinos paskirtį.

    Numatyta, kad šios 146 mašinų partijos pristatymai tęsis iki 2030 metų, o finansavimo sprendimai turėtų padėti greičiau pakeisti seną techniką. Lenkijai tai tampa ir pramonės stiprinimo klausimu, nes didelė vertės dalis lieka vietos gynybos sektoriuje.

    Kur gali atsidurti nurašomos mašinos?

    Atsisakomos BWP-1 mašinos jau sulaukė Ukrainos dėmesio, nes Kyjivui nuolat reikia papildomos šarvuotos technikos, kurią būtų galima greitai įtraukti į dalinius. Nors tokios platformos nėra idealios, kare dažnai lemia ne tik technologinis lygis, bet ir kiekis, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė sparčiai atstatyti nuostolius.

    Ukrainos interesas siejamas ir su tuo, kad BWP-1 yra plačiai žinomas modelis, o kai kuriuose daliniuose jau yra patirties su panašios kilmės technika. Tačiau kartu akcentuojama, kad tokios mašinos reikalauja atsargaus naudojimo ir papildomų priemonių, jei jos būtų perkeliamos į didelės grėsmės zonas.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Ukraina domisi ir pačiu „Borsuk“ projektu, tačiau tokie sprendimai priklausytų nuo gamybos pajėgumų, prioritetų Lenkijos kariuomenei ir politinių susitarimų. Regiono valstybės vis aktyviau ieško būdų didinti savo gynybos pramonės gamybą, nes paklausą lemia ilgalaikė saugumo situacija Europoje.

  • Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkijos kariuomenėje vis labiau įsitvirtina naujas pėstininkų kovos automobilis Borsuk. Per pratybas Oržyšo poligono rajone šios mašinos pirmą kartą savarankiškai įveikė vandens kliūtį, pademonstruodamos vieną labiausiai išskiriamų savo savybių.

    Tokio tipo bandymai nėra vien simbolika. Gebėjimas plaukti be papildomų modifikacijų suteikia didesnį mobilumą ežeringose ir upėmis išraižytose teritorijose, o tai ypač aktualu rytiniame NATO flange, kur svarbus greitas manevras ir alternatyvūs maršrutai.

    Pakeitimas senai technikai

    Borsuk kuriamas kaip tiesioginis senų sovietinės kilmės BWP-1 įpėdinis, o šios platformos Lenkijoje tarnauja daugiau nei penkis dešimtmečius. Naujos kartos mašina turėtų sustiprinti mechanizuotų vienetų apsaugą, ugnies galią ir sąveiką su kitomis pajėgomis.

    Programos kelias buvo ilgas: nuo idėjos iki pirmųjų vienetų daliniuose prireikė daugiau nei 12 metų. Projekte dalyvavo Lenkijos gynybos pramonė, o vienas pagrindinių gamybos centrų yra Huta Stalowa Wola.

    Kuo Borsuk išsiskiria

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia Borsuk derinį: aukštesnį apsaugos lygį ir plaukimo galimybę be papildomos įrangos. Kaip nurodoma pagal STANAG 4569 standartą, priekinė apsauga siejama su penktu lygiu, kuris numato atsparumą 25 mm kalibro apšaudymui iš 500 metrų.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra nuotoliniu būdu valdoma ZSSW-30 bokštelio sistema. Joje integruota automatinė patranka Mk44S Bushmaster ir valdomų prieštankinių raketų „Spike-LR“ šeimos paleidimo įrenginiai, taip pat perspėjimo nuo lazerinio apšvietimo sprendimai, skirti laiku reaguoti į grėsmes.

    Užsakymai ir finansavimas

    Pirmosios Borsuk mašinos į Lenkijos kariuomenę pateko pagal 2025 metų kovo 27 dieną pasirašytą sutartį dėl 111 vienetų. Tačiau ilgalaikiai poreikiai vertinami gerokai didesni: viešai minimas bent 1 000 pėstininkų kovos automobilių poreikis ir dar apie 350 specializuotų variantų, skirtų remti veiksmus kovos rikiuotėje.

    Šiuo metu Lenkijos Ginkluotės agentūra derasi dėl papildomos 146 Borsuk partijos. Skelbiama, kad sandoris siejamas su SAFE finansavimo galimybe, o terminai spaudžia, nes vienos valstybės sudaromiems kontraktams taikomos konkrečios finansavimo sąlygos ir laikotarpiai.

    Ekspertai pažymi, kad tokie projektai yra ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: nauja platforma reiškia ilgalaikę gamybą, atsarginių dalių grandinę, serviso infrastruktūrą ir technologinę kompetenciją, kuri tampa svarbi didėjant Europos dėmesiui gynybos pajėgumų stiprinimui.

  • Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Pirmasis kovos pėstininkų mašinos „Borsuk“ eksporto versijos pristatymas Slovakijoje sukėlė didelį gynybos pramonės susidomėjimą. Lenkijos ginkluotės sektorius šį projektą mato kaip galimybę atverti naujas užsienio rinkas, tačiau dalis analitikų vertina ir rizikas.

    Eksportinis „Borsuk“ modelis demonstruotas gynybos parodoje IDEB, vykstančioje Slovakijoje. Šioje versijoje sujungta Lenkijoje sukurta universali modulinė vikšrinė platforma ir slovakų nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema „TURRA 30“, kurią gamina bendrovė „EVPÚ a.s.“.

    Ukrainos gynybos tematikos portalas „Defence Express“ atkreipė dėmesį, kad toks derinys gali būti orientuotas būtent į užsienio klientus. Tuo metu Lenkijos kariuomenei skirtoje versijoje paprastai akcentuojamas kitas bokštelio sprendimas, todėl eksporto konfiguracija iš esmės kuriama pagal potencialių pirkėjų poreikius.

    Slovakijos klausimas ir konkurencija

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų buvo siūlymas Slovakijai, tačiau čia situacija nėra paprasta. Slovakija yra pasirašiusi sutartį su „BAE Systems Hägglunds“ dėl 152 pėstininkų kovos mašinų CV90 MkIV tiekimo, o pirmieji vienetai jau viešai pristatyti.

    Dėl to „Defence Express“ kelia klausimą, ar „Borsuk“ iš tikrųjų turi realią nišą Slovakijos planuose, jei pagrindinis įsigijimas jau suplanuotas. Tokiu atveju eksportinė kampanija greičiausiai turėtų taikytis į platesnį regioną ir kitus klientus, o ne vien į artimiausią kaimyną.

    Portalo vertinimu, tarptautinėje rinkoje „Borsuk“ susidurs su stipria konkurencija, nes pėstininkų kovos mašinų segmente dominuoja seniau įsitvirtinę modeliai. Pranašumą dažnai suteikia dideli užsakymai, ilgesnė eksploatacijos istorija ir patirtis realiomis kovos sąlygomis.

    Artimieji Rytai ir gamybos tempas

    Kita kryptis, kurią pastebi ir rinkos stebėtojai, yra Artimųjų Rytų ir platesnio regiono šalys. Eksportinei versijai parinktas dykumoms būdingas kamufliažas leidžia manyti, kad gamintojai svarsto šiltesnio klimato rinkas, kuriose dažnai vertinami mobilūs ir gerai ginkluoti vikšriniai šarvuočiai.

    Čia gali padėti ir slovakų partnerių įdirbis: „ZbIAM“ yra atkreipęs dėmesį, kad „EVPÚ a.s.“ turi stipresnes pozicijas arabų rinkose ir gamybinius pajėgumus regione, įskaitant Saudo Arabiją. Tai gali palengvinti lokalią integraciją, aptarnavimą ir pasiūlymų derinimą pagal pirkėjų reikalavimus.

    Vis dėlto ukrainiečių analitikai pabrėžia dar vieną riziką: pradėjus serijinę gamybą, svarbiausia tampa ne vien techninės savybės, bet ir gebėjimas tiekti reikiamą kiekį laiku. Jei universali modulinė vikšrinė platforma bus gaminama ribotais tempais, dideli eksporto kontraktai gali būti sunkiau įgyvendinami, ypač jei prioritetas teikiamas vidaus užsakymams.

    Kas gali tapti „Borsuk“ pranašumu

    Nepaisant abejonių, „Borsuk“ turi savybių, kurios gali išskirti jį iš dalies konkurentų. Tarp jų dažniausiai minima amfibinė, tai yra plaukimo, galimybė, kuri kai kuriose valstybėse laikoma svarbia dėl upių, kanalų ir infrastruktūros apribojimų.

    Eksporto perspektyvos taip pat priklausys nuo to, kaip greitai bus stabilizuota gamyba ir kiek aiškiai suformuluotas pasiūlymas konkretiems regionams. Ilgalaikiai Lenkijos užsakymai gali tapti faktoriu, leidžiančiu spartinti gamybos apimtis ir didinti patikimumą būsimiems užsienio pirkėjams.

    Galutinį rezultatą lems ne vien techniniai parametrai, bet ir geopolitinis kontekstas, tiekimo grandinių patikimumas bei partnerių gebėjimas pasiūlyti aptarnavimo, modernizavimo ir atsarginių dalių sprendimus. Būtent šiose srityse pėstininkų kovos mašinų eksporto konkursai dažnai sprendžiasi greičiau nei poligone.

  • Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkija toliau plečia naujos kartos pėstininkų kovos mašinos Borsuk programą. Šalies Gynybos ministerija ir Ginkluotės agentūra skelbia, kad artimiausiais metais planuojama pristatyti papildomas platformos versijas, įskaitant sprendimą, orientuotą į eksportą.

    Borsuk yra vikšrinė pėstininkų kovos mašina, kuri Lenkijoje įvardijama kaip vienas svarbiausių pastarųjų metų nacionalinės gynybos pramonės projektų. Jos tikslas yra palaipsniui atnaujinti mechanizuotų pajėgų parką ir suteikti modernesnę apsaugą bei ugnies galią.

    Naujas bokštelis ir eksporto kryptis

    Per Defence24 Days renginį gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad netolimoje ateityje bus pristatytas Borsuk su integruotu naujo tipo bokšteliu. Kartu Ginkluotės agentūros vadovas generolas Artur Kuptel patvirtino, kad vyksta darbai ir su kitomis platformos iteracijomis.

    Neoficialiai nurodoma, kad viena iš krypčių gali būti eksporto konfigūracija, sujungianti Borsuk važiuoklę su Slovakijoje kuriamu bokšteliu Turra 30. Toks scenarijus siejamas su Lenkijos ir Slovakijos pramonės bendradarbiavimu, kuriame minimos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ ir Slovakijos įmonė EVPÚ Defence.

    Turra 30 bokštelis vystomas keliais variantais, o naujesnėse versijose akcentuojama didesnė įgulos apsauga pagal NATO STANAG 4569 standartą. Paprastai šio tipo sprendimuose integruojama 30 mm automatinė patranka, 7,62 mm kulkosvaidis ir prieštankinės valdomos raketos, kurios skirtos kovai su šarvuota technika didesniu atstumu.

    Kodėl ieškoma alternatyvų?

    Lenkijoje Borsuk siejamas su ZSSW-30 bokšteliu, tačiau viešai aptariama, kad alternatyvūs sprendimai gali būti svarstomi dėl kainos ir gamybos pajėgumų. Paprastesnė ar lengviau tiekiama eksporto konfigūracija leistų greičiau reaguoti į potencialių pirkėjų poreikius.

    Europos gynybos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti modulines platformas, kurias galima derinti su skirtingais bokšteliais, jutikliais ir ryšio sistemomis. Tai leidžia greičiau pritaikyti techniką skirtingoms doktrinoms, o gamintojams mažina riziką priklausyti nuo vieno komplektavimo sprendimo.

    Kitos modernizacijos ir specializuotos versijos

    Generolo Artur Kuptel užuominos apie tolesnes iteracijas siejamos ne tik su bokštelių pasirinkimu, bet ir su ilgalaike platformos modernizacija. Viena svarbiausių krypčių yra aktyvios apsaugos sistemos, įskaitant hard-kill tipo sprendimus, skirtus aptikti ir neutralizuoti prieštankinius ginklus dar prieš jiems pasiekiant šarvuotį.

    Aktyvi apsauga pastaruoju metu vertinama ir dėl išaugusios dronų grėsmės, ypač kai mūšio lauke plačiai naudojami FPV tipo dronai ir viršutinę projekciją atakuojantys šaudmenys. Dėl to daugelyje šalių šarvuotos technikos modernizacijos programose atsiranda papildomi jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir viršutinės dalies sustiprinimas.

    Be bazinės pėstininkų kovos mašinos, Borsuk programa nuo pradžių buvo siejama ir su specializuotomis modifikacijomis, kuriamos ant Universalios modulinių vikšrinių platformų šeimos pagrindo. Pagal Lenkijoje viešai skelbtus planus, be daugiau nei 1 000 kovinių mašinų, numatomas ir kelių šimtų specializuotų variantų poreikis.

    Minimos tokios mašinos kaip vadavietės, medicininės evakuacijos, techninės pagalbos bei vikšrinio mobiliojo minosvaidžio sprendimai. Dalis jų kol kas tebėra konceptų ar ankstyvos vystymo stadijos, tačiau Lenkija signalizuoja siekį turėti vieningą platformų šeimą, kuri supaprastintų logistiką ir remontą.

    Artimiausi pristatymai turėtų parodyti, ar Borsuk bus aktyviai pozicionuojamas tarptautinei rinkai ir kaip Lenkija balansuos tarp nacionalinių poreikių bei eksporto ambicijų. Augant Europos gynybos biudžetams ir spartėjant perėjimui prie modernesnės šarvuotos technikos, tokios programos tampa ne tik kariniu, bet ir pramoniniu prioritetu.