CP v2

Tag: Borsuk

  • Lenkijos BVP „Niedźwiedź“ gavo vietinę hidropneumatinę pakabą: sukurta per 4,5 mėnesio

    Lenkijoje pristatytas sunkus pėstininkų kovos mašinos demonstratorius „Niedźwiedź“ sulaukė dėmesio ne tik dėl maždaug 40 tonų masės, bet ir dėl vieno svarbiausių mobilumo elementų – hidropneumatinės pakabos. Ją per 4,5 mėnesio suprojektavo ir pagamino privati bendrovė „Ponar Wadowice“.

    Projektas buvo viešai aptartas gynybos pramonės renginyje Kielcuose, kur „Niedźwiedź“ pirmą kartą parodytas platesnei auditorijai. Pasak įmonės vadovo ir pagrindinio akcininko Mareko Warzechos, tempas buvo pasiektas remiantis ankstesne patirtimi kuriant pakabos sprendimus vikšriniams kariniams platformų projektams.

    Kas yra hidropneumatinė pakaba?

    „Ponar Wadowice“ teigimu, „Niedźwiedź“ pakaboje naudojamas hidraulinis ir pneumatinis mechanizmas, kuriame apkrovas perneša dujomis užpildytas stūmoklis. Dujų slėgis reguliuojamas, todėl galima keisti prošvaisą ir pakabos darbines charakteristikas pagal realų kovinės mašinos masės pasiskirstymą.

    Toks sprendimas gynybos technikoje vertinamas dėl galimybės pagerinti važiavimo komfortą ir stabilumą, ypač kai platformos masė didelė, o greičiai ir reljefo įvairovė reikalauja tikslaus slopinimo. Gamintojas nurodo, kad vienas svirties mazgas aptarnauja vieną ratą, o demonstratoriuje naudojama septynios poros atraminių ratų.

    Automatinis vikšro įtempimas ir darbas šaltyje

    Įmonė taip pat pabrėžia integruotą vikšro įtempimo stebėseną ir automatinį reguliavimą, kuris turėtų mažinti vikšro nusimetimo riziką manevruojant. Be to, tai gali prisidėti prie mažesnių riedėjimo pasipriešinimų ir ilgesnio pakabos mazgų tarnavimo laiko.

    „Ponar Wadowice“ atstovai teigia, kad konstrukcija pritaikyta mažinti išorinės temperatūros įtaką plačiame intervale – nuo minus 40 iki plius 50 laipsnių Celsijaus. Tokie reikalavimai įprasti karinei technikai, kuri turi veikti tiek žiemą, tiek dykumų ar karščio sąlygomis.

    Patirtis su „Borsuk“ ir „Krab“ programomis

    Įmonė nurodo jau gaminanti pakabos komponentus ir kitoms Lenkijos vikšrinėms platformoms, įskaitant plaukiojančią pėstininkų kovos mašiną „Borsuk“ bei vadavietės mašinas, lydinčias savaeiges haubicas „Krab“. Pasak Mareko Warzechos, „Niedźwiedź“ pakaba laikoma kitu vystymo etapu, kuriame svarbi ne tik keliamoji galia, bet ir parametrai, turintys įtakos važiavimo komfortui.

    „Niekas kitas nebūtų to padaręs tokiu tempu. Suprojektavome ir pagaminome per 4,5 mėnesio, remdamiesi ankstesne patirtimi, kuri siekia 2017–2018 metus“, – sakė Marekas Warzecha.

    Gamybos mastas ir investicijos

    Bendrovė skelbia šiuo metu turinti daugiau nei 840 darbuotojų ir dirbanti trimis pamainomis, o gamybos pajėgumus stiprina plėtra. Taip pat įvardyta reikšminga investicijų į įrenginius programa, kuri šiais metais, vadovo vertinimu, gali siekti apie 35 milijonus eurų.

    Greta gamybos modernizavimo įmonė užbaigia dviejų naujų gamybinių pastatų statybas, kurios turėtų praplėsti galimybes surinkti ir bandyti didesnių gabaritų sistemas. Bendrovė taip pat mini bendradarbiavimą su „PIT-Radwar“ įgyvendinant mechaninių ir hidraulinių įrenginių montavimą ant karinės technikos platformų.

  • Lenkija pristatė naują pėstininkų kovos mašiną: kodėl buvęs „Ratel“ dabar vadinsis Niedźwiedź

    Lenkija tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pristatė naują sunkesnę pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“ versiją, kuri oficialiai pavadinta Niedźwiedź. Pavadinimą paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėžęs, kad demonstratorius sukurtas per 12 mėnesių.

    Naujoji mašina kurį laiką liko be vardo ne dėl kūrėjų abejonių, o dėl teisinių niuansų. Anksčiau bandyta naudoti pavadinimą „Ratel“, tačiau jis, kaip skelbta, jau buvo rezervuotas kito gynybos pramonės gamintojo, todėl Lenkijos pramonė privalėjo jo atsisakyti.

    „Netrukus suteiksime jam vardą. Taip, tai bus Niedźwiedź. Šis lenkiškas Niedźwiedź – modernus ir iš tiesų puikus produktas – sukurtas per 12 mėnesių“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Borsuk ir sunkesnė kryptis

    Niedźwiedź kuriamas Huta Stalowa Wola gamykloje, priklausančioje valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ. Tai koncepcinis žingsnis nuo plaukiojančios platformos prie sunkesnio, geriau apsaugoto varianto, kurio atsiradimą ilgainiui skatino diskusijos apie išgyvenamumą šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Plaukiojančio „Borsuk“ programa Lenkijoje vystoma daugiau nei dešimtmetį, o serijinės tiekimo sutartys jau sudarytos. Šiame kontekste Niedźwiedź matomas kaip tos pačios šeimos plėtra, orientuota į didesnę masę, aukštesnį apsaugos lygį ir kitus kovinės platformos sprendinius.

    Ką žinoma apie Niedźwiedź

    Skelbiama, kad demonstratorius kol kas yra labai ankstyvos stadijos ir bandymuose juda ribotu greičiu, nes nuvažiavo tik pirmuosius kilometrus. PGZ taip pat nurodė, kad vėliau bus statomas dar vienas egzempliorius, kuris jau turėtų prototipo statusą ir būtų skirtas išsamesniems bandymams.

    Mašina, kaip teigiama, gali vežti trijų žmonių įgulą ir iki aštuonių desanto karių, o tai būtų daugiau nei „Borsuk“ platformoje. Konstrukciškai ji ilgesnė už „Borsuk“ ir turi septynias atraminių ratų poras, kai plaukiojančiame variante jų yra šešios.

    PGZ pateikė ir pagrindinius orientacinius mobilumo rodiklius: iki 500 kilometrų nuotolis bei iki 65 kilometrų per valandą maksimalus greitis, tačiau pabrėžiama, kad tikslūs parametrai bus tikslinami bandymų metu. Taip pat nurodoma, kad demonstratoriuje naudojamas 800 kilovatų galios variklis ir „Allison“ transmisija, o ginkluotei pasirinktas nuotoliniu būdu valdomas bokštelis ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka.

    Kada jis galėtų pasiekti kariuomenę?

    PGZ vadovybės viešuose pasisakymuose įvardijama, kad po tobulinimo ir bandymų mašina potencialiai galėtų patekti į kariuomenės ginkluotę apie 2029–2030 metais. Toks grafikas priklausys nuo derybų, bandymų rezultatų ir galimų kariuomenės pasiūlytų pakeitimų, nes demonstratoriaus stadijoje techniniai sprendimai dar koreguojami.

    Pats pavadinimo pasirinkimas Lenkijos gynybos pramonėje taip pat vertinamas kaip komunikacinė detalė, kuri turėtų padėti atskirti projektą nuo „Borsuk“ ir kartu išlaikyti aiškų ryšį su vietine kilme bei platformų šeima. Nors diskusijos dėl terminų, apibūdinančių svorį ir paskirtį, tebevyksta, oficialus vardas jau įtvirtintas.

  • Lenkija po beveik 20 metų pertraukos ruošiasi atnaujinti tankų gamybą: kas vyks Glivicuose nuo 2028?

    Lenkijos gynybos pramonėje bręsta reikšmingas lūžis: po ilgos pertraukos šalis vėl gali grįžti prie naujų tankų gamybos. Paskutinis Lenkijoje surinktas naujas tankas nuo konvejerio nuriedėjo 2009 metais, o dabar svarstoma, kad gamyba galėtų atsinaujinti 2028 metais.

    Kaip rašo Lenkijos spauda, pagrindinis pretendentas tapti naujosios linijos centru yra Glivicuose veikiantys „Bumar-Łabędy“ mechanikos gamyklos pajėgumai. Įmonė dešimtmečius buvo svarbiausias, o taikos metu faktiškai vienintelis Lenkijos tankų gamintojas, tačiau po 2009 metų kompetencijos dalinai išsibarstė.

    Kas numatyta K2PL programoje?

    Šiuo metu didžiausiu „Bumar-Łabędy“ projektu laikomas K2PL, susijęs su Pietų Korėjos K2 platformos adaptavimu Lenkijos poreikiams ir gamybos lokalizavimu. Pagal skelbiamą informaciją, sutartiniai planai numato, kad 2028–2030 metais iš Glivicų galėtų išriedėti 61 serijinis tankas.

    Taip pat planuojama, kad 2029–2031 metais būtų gaminama daugiau kaip 70 paramos ir specialios paskirties platformų, skirtų užtikrinimui, mobilumui ir inžinerinėms užduotims. Lygiagrečiai numatomas pilno aptarnavimo ir galutinio surinkimo centro sukūrimas K2 šeimos technikai, o vėlesni kontraktai turėtų didinti gamybos ir technologijų lokalizavimo dalį Lenkijoje.

    Varžybos dėl vaidmens tęsiasi

    Lenkijos šarvuotosios technikos ekosistema neapsiriboja vien Glivicais. Svarbiais centrais įvardijami ir Poznanės bei Stalova Volios regionai, kurie siekia dalies dideliame modernizacijos portfelyje.

    Skelbiama, kad Poznanėje planuojama jungti Wojskowe Zakłady Motoryzacyjne S.A. ir H. Cegielski-Poznań S.A., kuriant didesnį šarvuotosios pramonės vienetą. Jam ateityje galėtų tekti specializuotų mašinų gamyba, susijusi su Borsuk platforma ir jos išvestinėmis.

    Ką tai reiškia regionui ir kariuomenei?

    Tankų gamybos atnaujinimas po beveik dviejų dešimtmečių būtų ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: reikėtų atkurti tiekimo grandines, parengti darbuotojus, investuoti į suvirinimo, korpusų gamybos, elektronikos integracijos bei bandymų infrastruktūrą. Dėl to projektas gali tapti vienu didžiausių Lenkijos gynybos pramonės atsigavimo testų artimiausiam dešimtmečiui.

    Lenkijai spartinant sausumos pajėgų modernizaciją, K2PL kryptis vertinama kaip bandymas sujungti greitą technikos įsigijimą su ilgalaikiu gebėjimu dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti į nacionalinį pramonės pagrindą. Galutinės apimtys ir lokalizavimo mastas priklausys nuo tolesnių derybų, finansavimo ir papildomų sutarčių.

  • Lenkų armija pademonstravo BWP Borsuk: kuo šis plaukiantis kovos monstras unikalus pasaulyje

    Lenkų armija pademonstravo BWP Borsuk: kuo šis plaukiantis kovos monstras unikalus pasaulyje

    Lenkijos kariuomenė Nowa Dęba poligone surengė specialų technikos pristatymą, kuriame visuomenei ir svečiams pademonstravo moderniausius šalies ginkluotųjų pajėgų pajėgumus. Tarp rodomos technikos buvo ir naujasis pėstininkų kovos automobilis BWP Borsuk, kuris pastaruoju metu vadinamas vienu svarbiausių Lenkijos mechanizuotų pajėgų atnaujinimo projektų.

    Renginyje pristatyti ne tik Borsuk, bet ir kiti Lenkijos sausumos bei oro pajėgų elementai, įskaitant Leopard 2PL tankus, Rosomak šarvuočius, F-16 naikintuvus, sraigtasparnius „Apache“, artileriją ir bepilotes sistemas. Tokie demonstraciniai pristatymai tampa vis svarbesni, nes Europoje po 2022 metų pasikeitė požiūris į kariuomenės parengtį, atsargų kaupimą ir pramonės pajėgumų stiprinimą.

    Šiuo metu Lenkijos kariuomenėje BWP Borsuk dar yra retas, nes daliniai yra gavę 15 vienetų. Skelbiama, kad šie automobiliai perduoti 2025 metais gruodį ir paskirti 15-ajai Gižycko mechanizuotajai brigadai, dislokuotai šalies šiaurės rytuose.

    Vis dėlto tai tik pradžia: bendrai užsakyta 257 Borsuk vienetai, o pristatymai turi būti užbaigti iki 2030 metų. Programos mastas tiesiogiai susijęs su tuo, kad Borsuk turi pakeisti sovietinės kilmės BWP-1, Lenkijos kariuomenėje naudotus daugiau nei 50 metų.

    Borsuk svarbus ne vien kaip nauja platforma, bet ir kaip pramoninis pasiekimas, nes projektas vystytas ilgiau nei dešimtmetį ir patyrė ne vieną sustojimą. Lenkijos gynybos planuotojams tai yra būdas mažinti priklausomybę nuo importo, o kariuomenei, ypač mechanizuotiems pėstininkams, tai reiškia didesnį išgyvenamumą, ugnies galią ir geresnį situacijos suvokimą.

    Borsuk išskirtinumas: šarvai ir plūdrumas

    Gamybinėje rinkoje BWP Borsuk dažnai išskiriamas dėl reto derinio: sustiprintos apsaugos ir gebėjimo plaukti be papildomų modifikacijų. Teigiama, kad priekinėje projekcijoje jis pasiekia STANAG 4569 penktą apsaugos lygį, kuris numato atsparumą 25 milimetrų kalibro pabūklų ugniai iš 500 metrų atstumo.

    Plūdrumas kartu su šarvų lygiu yra praktiškai sudėtingas inžinerinis kompromisas, todėl dauguma sunkiau šarvuotų pėstininkų kovos automobilių renkasi didesnę masę ir atsisako plaukimo funkcijos. Lenkijos atveju toks sprendimas vertinamas kaip pranašumas teritorijose, kuriose gausu vandens kliūčių ir reikalingas greitas manevras.

    Ginkluotė ir apsaugos sistemos

    Vienas svarbiausių Borsuk elementų yra nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema ZSSW-30. Jos ginkluotę sudaro automatinis 30 milimetrų pabūklas Mk44S „Bushmaster“ ir dvi valdomų prieštankinių raketų „Spike-LR“ arba „Spike-LR2“ paleidimo įrenginių vietos.

    Taip pat minima „soft-kill“ tipo apsaugos sistema „Obra-3“, skirta aptikti lazerinį apšvietimą ar taikinių žymėjimą ir automatiškai inicijuoti dūmų uždangą grėsmės atveju. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes mūšio lauke daugėja prieštankinių priemonių, dronų žvalgybos ir tikslaus taikinių nustatymo sistemų.

    Kiek technikos realiai prireiks?

    Lenkijos sausumos pajėgoms mechanizuoti daliniai yra vienas pagrindinių karo meto manevro elementų, todėl pėstininkų kovos automobiliai laikomi kritine technika. Nurodoma, kad poreikis gali siekti mažiausiai 1 000 Borsuk, o kartu reikėtų apie 350 specializuotų lydinčių platformų, skirtų paramai ir užduotims už fronto linijos.

    Įvertinus rezervo ir mokymo techniką, bendras modernių kovos mašinų poreikis gali peržengti 2 000 vienetų ribą, todėl tikėtinos papildomos sutartys. Tuo pačiu Lenkijos kariuomenė svarsto ir sunkesnės klasės pėstininkų kovos automobilio įsigijimą, kai prioritetas būtų dar didesnė balistinė apsauga.

    Kaip galimas vietinės pramonės atsakas minimas Ratel projektas, siejamas su Huta Stalowa Wola. Tai rodo, kad Lenkija gali rinktis mišrų kelią: dalį pajėgų aprūpinti manevringesnėmis plaukiančiomis platformomis, o dalį sunkesnėmis mašinomis, priklausomai nuo užduočių ir numatomų grėsmių.

  • Naujas lenkų pėstininkų kovos automobilis: premjera dar neįvyko, o dėl pavadinimo – minų laukas

    Naujas BVP be vardo

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė PGZ ir Huta Stalowa Wola pristato naują pėstininkų kovos automobilį, kuris bus didesnis ir geriau apsaugotas nei amfibinis Borsuk. Naujasis modelis kuriamas kaip platforma su didesniu balistinės ir priešmininės apsaugos rezervu, todėl plaukimo reikalavimo jis nebeturi.

    Tačiau dar iki premjeros techninė diskusija persipynė su semantika: kaip vadinti mašiną, kuri aiškiai sunkesnė ir tvirčiau šarvuota, bet kurios nei kariuomenė, nei gamintojas nenori apibrėžti žodžiu sunkus. Dėl to projekto komunikacija, regis, pateko į reputacinį minų lauką.

    Darbinis Ratel ir priverstinis atsitraukimas

    Prieš metus Huta Stalowa Wola viešai rodė būsimojo BVP modelį ir naudojo darbinį pavadinimą Ratel. Pavadinimas turėjo logikos: ratelis yra Afrikoje gyvenantis plėšrus žvėrelis, giminaitis barsukui, o naujasis automobilis laikytas tarsi „išaugusiu“ Borsuk.

    Vėliau PGZ atstovai ėmė tvirtinti, kad Ratel buvo tik neoficialus, vidinis terminas. Vis dėlto viešuose renginiuose pavadinimas buvo matomas, o galiausiai jo atsisakyta aiškinant, kad jis jau anksčiau buvo įregistruotas kito Europos gynybos pramonės gamintojo.

    Papildomai situaciją komplikuoja ir istorinis kontekstas: Ratel vardą anksčiau turėjo Pietų Afrikos ratinis pėstininkų kovos automobilis, gamintas praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Tai dar labiau mažina tikimybę, kad toks vardas būtų patogus ilgam ir tarptautinei rinkodarai.

    Sunkus, naujas ar papildomai šarvuotas?

    Neformaliuose pokalbiuose Huta Stalowa Wola darbuotojai neretai vartoja apibūdinimą „sunkus Borsuk“, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra oficialus pavadinimas. Pats apibrėžimas suprantamas: naujasis automobilis vizualiai panašus ir turėtų dalintis dalimi komponentų su Borsuk, bet yra didesnis ir labiau apsaugotas.

    Tuo pat metu PGZ retorikoje ryškėja bandymas keisti akcentą: vietoje sunkus siūlomas apibūdinimas papildomai šarvuotas, pabrėžiant mobilumą. Skelbta, kad variklis, kurio galia viršija 1 000 arklio galių, turėtų leisti važiuoti iki 65 kilometrų per valandą greičiu kietos dangos keliu.

    Kita linija sklinda iš kariuomenės pusės: siūloma vartoti formuluotę naujas pėstininkų kovos automobilis. Pramonė tai vertina dvejopai: viena vertus, tai įprasta karinė terminija, kita vertus, toks pavadinimas palieka daugiau erdvės ateityje spręsti dėl galimų alternatyvų ir pirkimų iš užsienio.

    Užuominos apie „mešką“

    Intrigos dar prideda viešai parodytas vaizdo siužetas, kurio pabaigoje pasirodė meškos galvos logotipas. Tai paskatino spėliones, ar naujasis BVP galėtų gauti su meška susijusį vardą, kuris būtų lengvai įsimenamas ir tiktų lenkiškai ginklų sistemų tradicijai.

    „Mums patinka kryptis, susijusi su meška, tačiau šiandien tai nėra diskusijos objektas“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Pramonės požiūriu, aiškus ir trumpas pavadinimas yra daugiau nei estetika: jis reikalingas viešajai komunikacijai, vidaus dokumentacijai ir eksporto rinkodarai. Kol kas naujasis automobilis lieka be oficialaus vardo, o pati pavadinimo paieška tapo ne mažiau sudėtinga nei techninių kompromisų derinimas.

  • Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Lenkijos armijos retieji ginklai: ką pamatysite Varšuvoje rugpjūčio 15 dieną

    Rugpjūčio 15 dieną Varšuvoje vyksianti kariuomenės šventė taps proga iš arti pamatyti ginkluotę, kuri kasdienėje tarnyboje sutinkama retai. Lenkija pastaraisiais metais spartina modernizaciją, todėl paraduose vis dažniau demonstruojami tiek nauji, tiek dar tik į dalinius atkeliaujantys pajėgumai.

    Vienas ryškiausių projektų – 32 penktosios kartos naikintuvų F-35 įsigijimas su mokymo paketu ir atsarginių variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš pirminės sumos JAV doleriais pagal to meto kursą.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 žymimas kaip „Husarz“, o pirmieji lėktuvai jau pasiekė šalies bazes. Šie orlaiviai išsiskiria mažesniu radaro matomumu ir pažangiomis jutiklių sistemomis, leidžiančiomis rinkti žvalgybinę informaciją ir ja dalintis su kitais vienetais ore, jūroje ir sausumoje.

    Lenkija renkasi F-35A variantą, pritaikytą kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų, o orlaiviai turėtų būti tiekiami su naujausiais atnaujinimais. Modernizacijos paketuose didelis dėmesys skiriamas programinei įrangai, didesnei kompiuterių atminčiai ir ginkluotės integracijai, nes būtent tai lemia realias kovines galimybes.

    Retesnė, bet daug diskusijų kelianti technika – specialiųjų pajėgų naudojami S-70i „Black Hawk“ sraigtasparniai. Lenkija jų turi nedaug, nes jie pirmiausia skirti specifinėms užduotims, o ne masinei kariuomenės aviacijai, tačiau paraduose tokie vienetai dažnai tampa vienu labiausiai fotografuojamų akcentų.

    Sausumos pajėgų ateities stuburu turėtų tapti smogiamieji sraigtasparniai AH-64 „Apache“, kurių Lenkija planuoja įsigyti 96 vienetus E versijos. Pereinamuoju laikotarpiu naudojami ir anksčiau parengti modeliai mokymams, kad įgulos, technikai ir logistika būtų paruošti iki pilno naujos kartos sraigtasparnių atvykimo.

    Tarp mažiau plačiai žinomų, bet strategiškai svarbių sprendimų – minavimo sistema „Baobab-K“, sukurta Lenkijoje. Tai minų klojimo platforma, kuri automatiškai gali suformuoti plačius minų laukus, o toks pajėgumas pastaraisiais metais Europoje vėl vertinamas kaip itin reikšmingas gynybos planavime.

    Modernizacijos simboliu laikomas ir pėstininkų kovos automobilis „Borsuk“, kuriuo siekiama pakeisti senesnę techniką ir priartinti mechanizuotų dalinių standartą prie šiuolaikinių reikalavimų. Šis modelis išsiskiria tuo, kad derina sustiprintą apsaugą su plaukimo galimybe, o bokšto sistema pritaikyta automatinei patrankai ir valdomoms prieštankinėms raketoms.

    Žvalgybos grandyje numatomas ir naujas lengvas šarvuotas 4×4 tipo žvalgybinis transporteris „Kleszcz“, gamintojo taip pat siejamas su pavadinimu „Bóbr-3“. Tokios platformos skirtos veikti sudėtingame reljefe, priartėti prie stebėjimo vietų ir perduoti duomenis, o dalis jų sprendimų orientuoti į universalumą, įskaitant plaukimo savybes.

    Varšuvos paradas rugpjūčio 15 dieną dažnai tampa ne tik švente, bet ir viešu signalu apie ginkluotės prioritetus, pramonės pajėgumus bei sąjungininkams svarbią regiono gynybos kryptį. Dėl to ekspozicijoje matomi vienetai neretai atspindi ne tiek kasdienę statistiką, kiek tai, į ką valstybė investuoja didžiausius resursus ir kokių pajėgumų siekia artimiausiais metais.

  • Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Eurosatory 2026 Paryžiuje

    Parodoje „Eurosatory 2026“ Paryžiuje Lenkijos gynybos pramonė siekia parodyti, kad gali pasiūlyti ne tik pavienius ginklus, bet ir pilnus sprendinius sausumos bei oro pajėgoms. Didžiausią dėmesį traukia valstybinis koncernas PGZ ir privati WB Group, kuri specializuojasi bepiločiuose sprendimuose.

    Ši paroda tradiciškai laikoma viena svarbiausių Europoje, kur vyksta ne vien technologijų pristatymai, bet ir derybos dėl eksporto bei bendrų gamybos programų. Pastaraisiais metais didžiausią paklausą skatina karas Ukrainoje ir spartus Europos šalių gynybos biudžetų augimas.

    PGZ akcentuoja sausumos techniką

    PGZ stende pristatomi įvairių grupės įmonių gaminiai, kuriuos kuria ir gamina tokios bendrovės kaip Mesko, PIT-Radwar, Huta Stalowa Wola ir Belma. Lenkija siekia pabrėžti, kad gali pasiūlyti modernizacijos kelią nuo atskirų sistemų iki integruotos ginkluotės.

    Vienas ryškiausių eksponatų yra vadinamasis eksporto „Borsuk“ variantas, kuriame derinama lenkiška vikšrinė platforma su slovakišku nuotoliniu bokšteliu. Tokia koncepcija siunčia aiškią žinutę pirkėjams: bazinė platforma gali būti pritaikoma skirtingiems bokšteliams ir ginkluotei, priklausomai nuo šalies poreikių.

    Paryžiuje taip pat pristatomas ratinis taktinės paskirties 4×4 šarvuotis „Waran“ su nuotoliniu ginklo moduliu, kurį galima komplektuoti 30 arba 40 mm kalibro automatine patranka. Platforma sukurta bendradarbiaujant su Čekijos partneriais, o eksportui svarbu tai, kad modulinė architektūra leidžia greitai keisti konfigūracijas.

    „Piorun“ ir kova su dronais

    Didelį susidomėjimą kelia Mesko gaminamas nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas „Piorun“, jau eksportuotas į kelias Europos šalis ir Ukrainą. Šių sistemų paklausa išaugo dėl poreikio turėti mobilią, palyginti nebrangią oro gynybą, kuri galėtų dengti tiek padalinius, tiek kritinę infrastruktūrą.

    Lenkijos gamintojai parodoje akcentuoja ir prieštankinius sprendimus, įskaitant lazeriu valdomos raketos eksporto versiją „Jack-S“, kuri siejama su „Pirat“ projektu. Tokios sistemos atitinka tendenciją, kai kariuomenės ieško lengvesnių, pėstininkams pritaikytų priemonių, galinčių papildyti brangesnes sunkias prieštankines raketas.

    Kita ryški kryptis yra kova su bepiločiais. PIT-Radwar demonstruoja radarų sprendimus, skirtus mažiems dronams aptikti, o tokie produktai ypač aktualūs dėl sparčiai išplitusių mažų, pigiai gaminamų bepiločių, kurie dažnai naudojami žvalgybai ir atakoms.

    Belma pristato nuotoliniu būdu valdomas sausumos platformas ir minavimo sprendinius, kurie atspindi dar vieną aktualią pamoką iš šiuolaikinių konfliktų: autonomiškos arba nuotolinės sistemos mažina riziką kariams ir leidžia užduotis atlikti ten, kur žmogui būtų pernelyg pavojinga.

    WB Group daugiausia dėmesio skiria bepiločių ekosistemai, tarp jų ir „Warmate“ klajojančiai amunicijai bei žvalgybiniams dronams „FlyEye“ ir „FT5 Łoś“. Tokie sprendimai atitinka rinkos kryptį, kai valstybės perka ne vien atskirus dronus, o visą grandinę nuo sensorių iki ryšio, valdymo ir duomenų perdavimo sistemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad gynybos pramonėje vis svarbesnės tampa gamybos apimtys ir tiekimo grandinių patikimumas. Todėl parodose kaip „Eurosatory“ gamintojai konkuruoja ne tik techninėmis charakteristikomis, bet ir gebėjimu greitai pristatyti užsakymus, užtikrinti aptarnavimą bei gamybos lokalizavimą partnerių šalyse.

  • Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradeda atsisakyti maždaug 900 sovietinės kilmės pėstininkų kovos mašinų BWP-1, o jų vietą palaipsniui užims naujos kartos kovos platforma „Borsuk“. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją regione, kai senas sovietinis parkas keičiamas modernesnėmis, geriau apsaugotomis ir dronų karo realijoms pritaikytomis sistemomis.

    Apie pokyčius pranešta pasirašius svarbų sutarčių paketą Huta Stalowa Wola gamykloje, susijusį su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pramonei. Numatyta įsigyti dar 146 „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinas, o bendra sandorio vertė siekia apie 1 740 000 000 eurų be mokesčių.

    Šis užsakymas yra dalis didesnio 2023 metais sudaryto rėminio susitarimo, pagal kurį Lenkija ateityje galėtų įsigyti iki 1 400 tos pačios šeimos platformų. Planuojama ne tik kovinė versija, bet ir vadavietės, techninės pagalbos bei kitos specializuotos modifikacijos.

    Kodėl BWP-1 jau nebepakanka?

    BWP-1 yra 1970-ųjų konstrukcija, kuri dabartiniame mūšio lauke laikoma pasenusia. Pagrindinės problemos siejamos su silpna apsauga, pasenusiais ugnies valdymo sprendimais ir menkesnėmis išgyvenamumo galimybėmis, ypač ten, kur plačiai naudojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.

    Moderniame kare net ir palyginti pigios priemonės gali greitai demaskuoti ir sunaikinti prastai apsaugotą techniką, todėl kariuomenės vis dažniau investuoja į geresnį šarvavimą, sensorius, ryšio sistemas ir aktyvesnes taktikas. Dėl to BWP-1, net ir prailginus eksploataciją, vis sunkiau pritaikyti šiandienos reikalavimams.

    Ką suteikia „Borsuk“?

    „Borsuk“ pristatomas kaip moderni Lenkijoje sukurta platforma, projektuota atsižvelgiant į šiuolaikinį mūšio lauką. Skelbiama, kad bazinė masė yra apie 28 tonos, o konstrukcija numato galimybę papildomai sustiprinti apsaugą.

    Mašina turi nuotoliniu būdu valdomą bokštelį ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka, kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis „Spike-LR“ bei „Spike-LR2“. Įguloje yra trys kariai, o desanto skyriuje telpa šeši pėstininkai, todėl platforma išlaiko tipinę pėstininkų kovos mašinos paskirtį.

    Numatyta, kad šios 146 mašinų partijos pristatymai tęsis iki 2030 metų, o finansavimo sprendimai turėtų padėti greičiau pakeisti seną techniką. Lenkijai tai tampa ir pramonės stiprinimo klausimu, nes didelė vertės dalis lieka vietos gynybos sektoriuje.

    Kur gali atsidurti nurašomos mašinos?

    Atsisakomos BWP-1 mašinos jau sulaukė Ukrainos dėmesio, nes Kyjivui nuolat reikia papildomos šarvuotos technikos, kurią būtų galima greitai įtraukti į dalinius. Nors tokios platformos nėra idealios, kare dažnai lemia ne tik technologinis lygis, bet ir kiekis, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė sparčiai atstatyti nuostolius.

    Ukrainos interesas siejamas ir su tuo, kad BWP-1 yra plačiai žinomas modelis, o kai kuriuose daliniuose jau yra patirties su panašios kilmės technika. Tačiau kartu akcentuojama, kad tokios mašinos reikalauja atsargaus naudojimo ir papildomų priemonių, jei jos būtų perkeliamos į didelės grėsmės zonas.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Ukraina domisi ir pačiu „Borsuk“ projektu, tačiau tokie sprendimai priklausytų nuo gamybos pajėgumų, prioritetų Lenkijos kariuomenei ir politinių susitarimų. Regiono valstybės vis aktyviau ieško būdų didinti savo gynybos pramonės gamybą, nes paklausą lemia ilgalaikė saugumo situacija Europoje.

  • Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkija parodė ginklą, apie kurį kalba visi: Borsuk pasiekė ribą, kurios kiti neperžengia

    Lenkijos kariuomenėje vis labiau įsitvirtina naujas pėstininkų kovos automobilis Borsuk. Per pratybas Oržyšo poligono rajone šios mašinos pirmą kartą savarankiškai įveikė vandens kliūtį, pademonstruodamos vieną labiausiai išskiriamų savo savybių.

    Tokio tipo bandymai nėra vien simbolika. Gebėjimas plaukti be papildomų modifikacijų suteikia didesnį mobilumą ežeringose ir upėmis išraižytose teritorijose, o tai ypač aktualu rytiniame NATO flange, kur svarbus greitas manevras ir alternatyvūs maršrutai.

    Pakeitimas senai technikai

    Borsuk kuriamas kaip tiesioginis senų sovietinės kilmės BWP-1 įpėdinis, o šios platformos Lenkijoje tarnauja daugiau nei penkis dešimtmečius. Naujos kartos mašina turėtų sustiprinti mechanizuotų vienetų apsaugą, ugnies galią ir sąveiką su kitomis pajėgomis.

    Programos kelias buvo ilgas: nuo idėjos iki pirmųjų vienetų daliniuose prireikė daugiau nei 12 metų. Projekte dalyvavo Lenkijos gynybos pramonė, o vienas pagrindinių gamybos centrų yra Huta Stalowa Wola.

    Kuo Borsuk išsiskiria

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia Borsuk derinį: aukštesnį apsaugos lygį ir plaukimo galimybę be papildomos įrangos. Kaip nurodoma pagal STANAG 4569 standartą, priekinė apsauga siejama su penktu lygiu, kuris numato atsparumą 25 mm kalibro apšaudymui iš 500 metrų.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra nuotoliniu būdu valdoma ZSSW-30 bokštelio sistema. Joje integruota automatinė patranka Mk44S Bushmaster ir valdomų prieštankinių raketų „Spike-LR“ šeimos paleidimo įrenginiai, taip pat perspėjimo nuo lazerinio apšvietimo sprendimai, skirti laiku reaguoti į grėsmes.

    Užsakymai ir finansavimas

    Pirmosios Borsuk mašinos į Lenkijos kariuomenę pateko pagal 2025 metų kovo 27 dieną pasirašytą sutartį dėl 111 vienetų. Tačiau ilgalaikiai poreikiai vertinami gerokai didesni: viešai minimas bent 1 000 pėstininkų kovos automobilių poreikis ir dar apie 350 specializuotų variantų, skirtų remti veiksmus kovos rikiuotėje.

    Šiuo metu Lenkijos Ginkluotės agentūra derasi dėl papildomos 146 Borsuk partijos. Skelbiama, kad sandoris siejamas su SAFE finansavimo galimybe, o terminai spaudžia, nes vienos valstybės sudaromiems kontraktams taikomos konkrečios finansavimo sąlygos ir laikotarpiai.

    Ekspertai pažymi, kad tokie projektai yra ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: nauja platforma reiškia ilgalaikę gamybą, atsarginių dalių grandinę, serviso infrastruktūrą ir technologinę kompetenciją, kuri tampa svarbi didėjant Europos dėmesiui gynybos pajėgumų stiprinimui.

  • Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Pirmasis kovos pėstininkų mašinos „Borsuk“ eksporto versijos pristatymas Slovakijoje sukėlė didelį gynybos pramonės susidomėjimą. Lenkijos ginkluotės sektorius šį projektą mato kaip galimybę atverti naujas užsienio rinkas, tačiau dalis analitikų vertina ir rizikas.

    Eksportinis „Borsuk“ modelis demonstruotas gynybos parodoje IDEB, vykstančioje Slovakijoje. Šioje versijoje sujungta Lenkijoje sukurta universali modulinė vikšrinė platforma ir slovakų nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema „TURRA 30“, kurią gamina bendrovė „EVPÚ a.s.“.

    Ukrainos gynybos tematikos portalas „Defence Express“ atkreipė dėmesį, kad toks derinys gali būti orientuotas būtent į užsienio klientus. Tuo metu Lenkijos kariuomenei skirtoje versijoje paprastai akcentuojamas kitas bokštelio sprendimas, todėl eksporto konfiguracija iš esmės kuriama pagal potencialių pirkėjų poreikius.

    Slovakijos klausimas ir konkurencija

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų buvo siūlymas Slovakijai, tačiau čia situacija nėra paprasta. Slovakija yra pasirašiusi sutartį su „BAE Systems Hägglunds“ dėl 152 pėstininkų kovos mašinų CV90 MkIV tiekimo, o pirmieji vienetai jau viešai pristatyti.

    Dėl to „Defence Express“ kelia klausimą, ar „Borsuk“ iš tikrųjų turi realią nišą Slovakijos planuose, jei pagrindinis įsigijimas jau suplanuotas. Tokiu atveju eksportinė kampanija greičiausiai turėtų taikytis į platesnį regioną ir kitus klientus, o ne vien į artimiausią kaimyną.

    Portalo vertinimu, tarptautinėje rinkoje „Borsuk“ susidurs su stipria konkurencija, nes pėstininkų kovos mašinų segmente dominuoja seniau įsitvirtinę modeliai. Pranašumą dažnai suteikia dideli užsakymai, ilgesnė eksploatacijos istorija ir patirtis realiomis kovos sąlygomis.

    Artimieji Rytai ir gamybos tempas

    Kita kryptis, kurią pastebi ir rinkos stebėtojai, yra Artimųjų Rytų ir platesnio regiono šalys. Eksportinei versijai parinktas dykumoms būdingas kamufliažas leidžia manyti, kad gamintojai svarsto šiltesnio klimato rinkas, kuriose dažnai vertinami mobilūs ir gerai ginkluoti vikšriniai šarvuočiai.

    Čia gali padėti ir slovakų partnerių įdirbis: „ZbIAM“ yra atkreipęs dėmesį, kad „EVPÚ a.s.“ turi stipresnes pozicijas arabų rinkose ir gamybinius pajėgumus regione, įskaitant Saudo Arabiją. Tai gali palengvinti lokalią integraciją, aptarnavimą ir pasiūlymų derinimą pagal pirkėjų reikalavimus.

    Vis dėlto ukrainiečių analitikai pabrėžia dar vieną riziką: pradėjus serijinę gamybą, svarbiausia tampa ne vien techninės savybės, bet ir gebėjimas tiekti reikiamą kiekį laiku. Jei universali modulinė vikšrinė platforma bus gaminama ribotais tempais, dideli eksporto kontraktai gali būti sunkiau įgyvendinami, ypač jei prioritetas teikiamas vidaus užsakymams.

    Kas gali tapti „Borsuk“ pranašumu

    Nepaisant abejonių, „Borsuk“ turi savybių, kurios gali išskirti jį iš dalies konkurentų. Tarp jų dažniausiai minima amfibinė, tai yra plaukimo, galimybė, kuri kai kuriose valstybėse laikoma svarbia dėl upių, kanalų ir infrastruktūros apribojimų.

    Eksporto perspektyvos taip pat priklausys nuo to, kaip greitai bus stabilizuota gamyba ir kiek aiškiai suformuluotas pasiūlymas konkretiems regionams. Ilgalaikiai Lenkijos užsakymai gali tapti faktoriu, leidžiančiu spartinti gamybos apimtis ir didinti patikimumą būsimiems užsienio pirkėjams.

    Galutinį rezultatą lems ne vien techniniai parametrai, bet ir geopolitinis kontekstas, tiekimo grandinių patikimumas bei partnerių gebėjimas pasiūlyti aptarnavimo, modernizavimo ir atsarginių dalių sprendimus. Būtent šiose srityse pėstininkų kovos mašinų eksporto konkursai dažnai sprendžiasi greičiau nei poligone.