Tag: Botrytis cinerea

  • Kodėl avietės per naktį suminkštėja ir supelija: keli paprasti triukai, kurie tikrai veikia

    Avietės yra vieni jautriausių vasaros vaisių: jas greitai paveikia šiluma, drėgmė ir net menkiausias spaudimas. Dėl to jos greitai suminkštėja, pradeda leisti sultis, o atsiradusi drėgmė sudaro palankias sąlygas pelėsiui.

    Dažniausias gedimo kaltininkas – pilkasis pelėsis, kurį sukelia grybas Botrytis cinerea. Jo sporos ant uogų gali patekti dar lauke ir kurį laiką likti nepastebimos, o suaktyvėja tada, kai uogos pažeidžiamos arba laikomos per drėgnai.

    Kas labiausiai kenkia avietėms?

    Aviečių minkštime daug vandens, todėl uogos lengvai susispaudžia ir plyšta, ypač kai supilamos į kelis sluoksnius. Ištekėjusios sultys sudrėkina kitas uogas ir pakuotę, o tai pagreitina visos dėžutės gedimą.

    Prie problemos prisideda ir netolygus vėsinimas: trumpas sušilimas po apsipirkimo ar kelionėje namo padidina uogų „kvėpavimą“ ir spartina minkštėjimą. Todėl svarbiausia taisyklė – kuo greičiau atvėsinti ir laikyti stabiliai šaltai.

    Kaip laikyti šaldytuve, kad nepelytų?

    Parsinešus avietes verta iškart perrinkti: sugedusias, įtrūkusias ar labai minkštas uogas atidėti panaudoti iškart, o apipelijusias – išmesti. Viena pažeista uoga gali greitai „užkrėsti“ visą pakuotę.

    Sveikiausia avietes laikyti plačiame, negiliame inde, geriausia vienu sluoksniu, kad jos nesusispaustų. Dugną išklokite sausu popieriniu rankšluosčiu, o jei susikaupia drėgmė ar sultys, popierių pakeiskite.

    Šaldytuve avietėms palankiausia temperatūra yra iki 4 laipsnių. Indo nevertėtų glausti prie galinės sienelės, kur gali vietomis pašalti, o atitirpusios uogos paprastai praranda formą ir ima leisti sultis.

    Ar verta plauti ir mirkyti acte?

    Plovimas iš anksto dažnai sutrumpina aviečių „gyvenimą“, nes vanduo lengvai užsilaiko jų ertmėse ir tarp smulkių dalių, o drėgmė paspartina minkštėjimą. Jei nėra būtinybės, praktiškiau avietes nuplauti tik prieš valgymą.

    Trumpa vonelė su acto tirpalu gali sumažinti ant paviršiaus esančių mikroorganizmų kiekį, tačiau ji neišgelbės uogų, jei pelėsis jau įsiskverbė į pažeistą minkštimą. Po tokios procedūros būtina avietes labai gerai nusausinti, kitaip efektas bus priešingas.

    Jei matote, kad aviečių daugiau, nei suvalgysite per 2–3 dienas, geriausia dalį iš karto užšaldyti. Uogas nuplaukite, kruopščiai nusausinkite, užšaldykite paskleidę po vieną, o tik tada suberkite į sandarų indą – taip jos nesulips ir bus patogiau dozuoti.

    Perkant verta apžiūrėti ne tik viršų, bet ir pakuotės dugną: sultys, tamsios dėmės ar rasojančios sienelės dažniausiai reiškia, kad uogos jau pažeistos. Geros avietės būna sausos, standžios, tolygios spalvos ir neturi rūgštaus, fermentaciją primenančio kvapo.

  • Lietūs ir šiluma pražudo braškes: kaip išvengti pilkojo puvinio ir uogų skilinėjimo

    Lietūs ir šiluma pražudo braškes: kaip išvengti pilkojo puvinio ir uogų skilinėjimo

    Kodėl lietūs taip kenkia braškėms?

    Šiltas ir lietingas oras braškių žydėjimo bei derėjimo metu dažnai tampa didžiausiu išbandymu net prižiūrėtam uogynui. Kai kritulių daug, uogos per trumpą laiką prisigeria vandens, praranda skonį, o jų odelei neatlaikius vidinio spaudimo pradeda skilinėti.

    Ne mažiau svarbi bėda – nuolat drėgnos sąlygos, kurios sudaro palankią terpę grybiniams susirgimams. Vienas pavojingiausių braškėms yra pilkasis puvinys, kuris ypač greitai plinta, kai temperatūra laikosi apie 18 laipsnių ir daugiau, o lapija ilgai neišdžiūsta.

    Pilkasis puvinys: kaip jį atpažinti?

    Pilkąjį puvinį sukelia grybas Botrytis cinerea, dažnai pažeidžiantis žiedus, užsimezgusias uogas ir jau sunokusius vaisius. Užkratas neretai prasideda nuo žiedų, o vėliau pereina į uogas, todėl praradimai gali būti staigūs ir masiniai.

    Tipinis požymis – minkštėjanti, ruduojanti uoga, ant kurios atsiranda pilkas, dulkėtas, pūkuotas apnašas. Tokios uogos greitai ima pūti, netinka vartoti, o sporos lengvai pernešamos vėjo ir lietaus taškymosi, todėl liga persimeta į gretimus kerus.

    Ką daryti po gausių liūčių?

    Pirmas žingsnis – kuo greičiau sumažinti drėgmę prie uogų ir pagerinti oro judėjimą. Pažeistas uogas reikia nedelsiant surinkti ir pašalinti, kad jos netaptų infekcijos židiniu, o tankiai suaugusią lapiją verta praretinti, jeigu ji uždengia uogas ir neleidžia joms džiūti.

    Labai svarbu, kad uogos nesiliestų su žeme, todėl praktikoje veiksmingiausiai pasiteisina mulčiavimas šiaudais ar kita sausa, orui laidi medžiaga. Toks sluoksnis mažina uogų kontaktą su dirvožemiu, slopina lietaus taškymąsi ir padeda greičiau nusausėti po kritulių.

    Prevencija: mažiau drėgmės, daugiau švaros

    Laistant reikėtų vengti šlapinti lapus ir žiedus, ypač vakare, kai augalai ilgai lieka drėgni. Jei įmanoma, braškėms palankesnis laistymas prie šaknų, o piktžolės turi būti reguliariai šalinamos, nes jos tirština sąžalyną ir ilgina drėgmės laikymąsi.

    Derlių verta skinti dažniau, nelaukiant, kol uogos pernoksta ir suminkštėja, nes tokie vaisiai greičiau pažeidžiami. Jeigu prognozuojamos užsitęsusios liūtys, braškes gali apsaugoti laikini tuneliai ar paprasti uždengimai, kurie sumažina tiesioginį lietaus poveikį ir uogų skilinėjimą.

    Po lietaus kai kurie sodininkai renkasi augalų atsparumą stiprinančius purškimus augaliniais nuovirais, pavyzdžiui, asiūklio ištrauka. Ji dažniau naudojama kaip profilaktinė priemonė, tačiau svarbiausia išlieka drėgmės valdymas, švarus uogynas ir greita reakcija pastebėjus pirmuosius puvinio požymius.