Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad socialinės platformos pelnosi iš dezinformacijos, o vartotojų saugumą dažnai palieka antrame plane. Jo teigimu, delsiama reaguoti į pranešimus apie pažeidimus, o atsakomybė už turinio „gaudymą“ perkeliama valstybės institucijoms ir visuomenei.
Šie pareiškimai nuskambėjo pristatant NASK analizę apie platformų reakciją į pranešimus 2026 metų pirmąjį pusmetį. NASK – Lenkijos institucija, kuri, be kitų funkcijų, stebi ir vertina interneto erdvėje plintančią dezinformaciją bei koordinuoja greito reagavimo veiksmus.
Ataskaitos skaičiai: dauguma turinio liko
NASK per 2026 metų pirmąjį pusmetį platformoms pateikė 65 220 pranešimų apie turinį, kuris, institucijos vertinimu, pažeidė platformų taisykles ar teisės aktus. Pašalinta buvo 4 380 įrašų, tai sudaro 6,7 proc., o 11 270 atvejais (17,3 proc.) taikyta matoma moderacija, pavyzdžiui, žymėjimas, dalinis apribojimas ar paskyros sankcijos.
Didžiausia dalis – 49 570 pranešimų, arba apie 76 proc. – buvo atmesta. NASK „atmetimu“ laiko ne tik situacijas, kai platforma nepripažino pažeidimo, bet ir atvejus, kai dvi savaites nebuvo jokio atsakymo, todėl institucija tokį pranešimą priskyrė nepripažintiems.
„Kiekviena socialinė platforma turi nešvarias rankas, kai kalbame apie internetą be dezinformacijos. Skirtumas tik tas, kad vienos nereaguoja visai, o kitos reaguoja minimaliai“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.
Kur stringa moderacija ir kodėl tai svarbu
NASK ekspertai pabrėžia, kad problemą sudaro ne vien turinio kiekis, bet ir sprendimų nenuoseklumas. Pasak institucijos atstovų, analogiški pranešimai kartais vertinami skirtingai, o pranešėjai dažnai negauna aiškių paaiškinimų, kodėl vienas profilis ar įrašas pašalinamas, o kitas – paliekamas.
Kitas išskirtas aspektas – ribotas prieinamumas prie duomenų, reikalingų tyrimams, įskaitant reklamų bibliotekas ir jų paieškos galimybes. Tai turi tiesioginę reikšmę sukčiavimų prevencijai: kenksmingos reklamos gali būti rodomos trumpai, o viešas įrankių atsinaujinimas vėluoja, todėl tyrėjai informaciją kartais pamato jau po to, kai auditorija pasiekta.
Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad dezinformaciją vis dažniau palaiko automatizacija. NASK vertinimu, DI gali būti naudojamas ne tik turiniui generuoti, bet ir jo platinimui automatizuoti, o tai leidžia kampanijas vykdyti greičiau, pigiau ir masiškiau.
Prašymai platformoms ir galimos sankcijos
Lenkijos vicepremjeras ragina platformas sukurti realiai veikiančias moderavimo komandas, kurios dirbtų lenkų kalba ir būtų įsikūrusios Lenkijoje. Taip pat reikalaujama greitesnių reakcijų į institucijų pranešimus, aktyvesnio botų tinklų šalinimo ir aiškesnių procedūrų, kad skundų nagrinėjimas nevirstų formalumu.
Ministras pranešė, kad svarstoma naudoti teisines priemones ir finansines sankcijas, jei platformos nepaisys valstybės reikalavimų. Jo teigimu, dalis veiksmų gali būti derinama su Europos Komisija, o nacionaliniu lygmeniu pabrėžiama, kad šalies institucijoms reikia veiksmingų įrankių įgyvendinti ES Skaitmeninių paslaugų akto nuostatas.
„Skaitmeninis karas su Rusija tęsiasi, o dezinformacijos fronte turime tylų sąjungininką – socialines platformas“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.
Lenkijos skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis tuo metu pabrėžė platesnę atsakomybę ir būtinybę bendradarbiauti institucijoms, žiniasklaidai, verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms. Pasak jo, artėjant rinkimams ir išliekant geopolitinei įtampai, prioritetu turi tapti saugumas ir greitas reagavimas į bandymus manipuliuoti viešąja nuomone.