CP v2

Tag: Bpifrance

  • Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų finansavimą, kuriuo siekia sparčiau industrializuoti ličio baterijų atnaujinimo veiklą ir didinti gamybos apimtis Europoje. Bendrovė kuria vadinamąsias ekologiškai suprojektuotas baterijas, kurioms panaudoja dar tinkamas eksploatuoti panaudotų elementų dalis.

    Pasak įmonės, finansavimą sudaro 16 mln. eurų nuosavo kapitalo investicija ir 6 mln. eurų dotacijos. Investicijoje dalyvavo SPI 2 fondas, kurį Prancūzijos Vyriausybės vardu valdo Bpifrance, taip pat „Decathlon“ inovacijų ir investicijų padalinys „Decathlon PULSE“.

    VoltR vadovas Maxime Bleskine pabrėžia, kad pagrindinė idėja paprasta: pasibaigus pirmajam naudojimo ciklui, ličio elementas dar nebūtinai yra pasiekęs savo pramoninio gyvenimo pabaigą.

    „Per ketverius metus įrodėme, kad pasibaigus pirmajam ciklui ličio elementas dar gali būti panaudojamas naujuose produktuose. Turėdami daugiau nei 20 000 rinkai pateiktų baterijų patirtį, dabar galime tai įgyvendinti dideliu mastu“, – sakė Maxime Bleskine.

    Įmonė skelbia per dvejus metus planuojanti šešis kartus padidinti gamybos pajėgumus ir padvigubinti darbuotojų skaičių, sukuriant apie 40 naujų darbo vietų. Taip pat numatoma plėtra per Europą, orientuojantis į pramoninius klientus, kuriems svarbi tiekimo grandinės patikimumo ir tvarumo pusiausvyra.

    VoltR įkurta 2022 metais, o jos modelis remiasi panaudotų baterijų surinkimu, elementų diagnostika ir jų pritaikymu naujuose gaminiuose pagal likusią talpą bei technines charakteristikas. Bendrovė teigia, kad taip pagamintos baterijos atitinka įprastus sertifikavimo ir veikimo reikalavimus, tačiau leidžia sumažinti naujų elementų poreikį.

    Tokios technologijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame siekiama mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir didinti strateginių sektorių atsparumą. ES baterijų reglamentas kelia vis griežtesnius tvarumo, atsekamumo ir žiedinės ekonomikos reikalavimus, todėl atnaujinimas ir perdirbimas tampa vis svarbesnėmis grandimis.

    VoltR teigia sukūrusi integruotą veiklos grandinę nuo baterijų surinkimo iki elementų testavimo ir naujų baterijų gamybos. Bendrovė taikosi į įrankių, mikromobilumo, išmaniųjų miestų sprendimų, namų automatizavimo bei mobilios energijos kaupimo segmentus, kur paklausa auga dėl elektrifikacijos ir didėjančio akumuliatorių skaičiaus rinkoje.

    Gautos lėšos bus skirtos gamybinių pajėgumų plėtrai ir procesų automatizavimui, taip pat diagnostikos ir pritaikymo technologijų vystymui. Įmonė planuoja padidinti gamyklos Verrières-en-Anjou pajėgumą ir išplėsti infrastruktūrą taip, kad būtų galima apdoroti didėjančius baterijų kiekius, pasiekiančius pirmojo naudojimo ciklo pabaigą.

    Bpifrance atstovas Jean-Philippe Richard pažymėjo, kad investicija papildo platesnę baterijų vertės grandinės strategiją, kurioje remiama ir nauja gamyba, ir perdirbimas, o atnaujinimas suteikia papildomą vertės išsaugojimo etapą. VoltR savo ruožtu tikisi tapti reikšmingu žiedinės ekonomikos žaidėju, galinčiu sumažinti poveikį aplinkai ir padėti stiprinti Europos baterijų sektoriaus savarankiškumą.

  • Prancūzijos „Hackuity“ pritraukė 16 mln. eurų: DI automatizuos pažeidžiamumų taisymą

    Investicija į pažeidžiamumų valdymą

    Lione įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Hackuity“ paskelbė pritraukęs 16 mln. eurų investiciją. Bendrovė kuria pažeidžiamumų operacijų centro platformą, kuri, pasitelkdama DI, padeda organizacijoms greičiau nuspręsti, ką taisyti pirmiausia.

    Investicijų etapui vadovavo „Forgepoint Capital International“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Bright Pixel“, „Bpifrance“ bei „Seventure Partners“. Po šio etapo bendra „Hackuity“ pritraukta suma siekia 32 mln. eurų.

    Kodėl rinka juda šia kryptimi

    Pastaraisiais metais saugumo komandos susiduria ne tiek su pažeidžiamumų aptikimo, kiek su jų pertekliumi ir prioritetų nustatymu. Pažeidžiamumų skaičius auga, o įmonėse duomenys dažnai išsiskaido per skirtingus skenavimo, stebėsenos ir incidentų valdymo įrankius.

    „Hackuity“ teigia, kad jos platforma sujungia radinius ir turto duomenis iš daugiau nei 130 saugumo įrankių, o tuomet, remdamasi rizikos vertinimu, padeda atrinkti svarbiausius darbus ir koordinuoti taisymą tarp saugumo, IT ir inžinerijos komandų.

    „Mes kūrėme platformą remdamiesi paprastu įsitikinimu: pažeidžiamumų apimtis pranoks bet kurio žmogaus galimybes reaguoti“, – sakė „Hackuity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Patrickas Ragaru.

    „Organizacijos nebegali remtis tradiciniais pažeidžiamumų valdymo metodais, kad suspėtų su šiuolaikinių grėsmių greičiu ir mastu“, – sakė „Forgepoint Capital International“ partneris Damienas Henault.

    Ką žada „Hackuity“ platforma

    Bendrovė nurodo, kad 2026 metais jos sprendimą naudoja daugiau nei 6 000 vartotojų, o platforma saugo daugiau nei 2 mln. turto vienetų ir apdoroja apie 1 mlrd. radinių. Tarp klientų įvardijamos ENGIE ir BPCE grupė.

    „Hackuity“ akcentuoja, kad reali problema yra ne aptikimas, o gebėjimas greitai suprasti, kurie pažeidžiamumai kelia didžiausią verslo riziką, ir užtikrinti, kad jie būtų sutvarkyti. Tam platforma vertina pažeidžiamumo kritiškumą, išnaudojamumą, grėsmių žvalgybos signalus, turto svarbą ir poveikį verslui.

    „Iššūkis šiandien yra ne pažeidžiamumų aptikimas, o supratimas, kurie jų svarbiausi, ir komandų suderinimas, kad jie būtų sutvarkyti dar prieš užpuolikams spėjant sureaguoti“, – sakė ENGIE kibernetinės gynybos vadovas Omaras Abdelmoumenas.

    Įmonė teigia, kad klientai, įsidiegę sprendimą, gali reikšmingai sumažinti kritinių pažeidžiamumų triukšmą, paspartinti taisymą ir automatizuoti dalį ekspozicijos valdymo darbų. Pritrauktos lėšos bus skirtos produkto plėtrai, DI galimybių stiprinimui ir tarptautinei plėtrai Europoje bei Azijoje.

  • Montpeljė „Lupin Dental“ pritraukė 15 mln. eurų: dantų robotika ruošiasi proveržiui klinikose

    Montpeljė „Lupin Dental“ pritraukė 15 mln. eurų: dantų robotika ruošiasi proveržiui klinikose

    15 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Montpeljė įsikūręs odontologinės robotikos startuolis „Lupin Dental“ užbaigė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos technologijos vystymui, komercializacijai ir partnerystėms su klinikomis bei mokslo institucijomis.

    Raundui vadovavo „Fynveur“, investavusi 10 mln. eurų, taip pat prisidėjo esami akcininkai ir privatūs investuotojai. Finansavimas papildytas „Bpifrance“ paskola, o „Invus“ įsitraukė kaip patarėjas ir prisijungė prie valdybos.

    Ką kuria „Lupin Dental“

    2019 metais įkurta įmonė, kurios bendraįkūrėjai yra dr. Galipas Gürelis ir dr. Stefenas Koubis, kuria prižiūrimos automatizacijos sprendimus odontologijai. Pagrindinė kryptis yra procedūrų tikslumo didinimas ir darbo eigos supaprastinimas, kad gydytojai galėtų nuosekliau atkartoti suplanuotą rezultatą.

    Bendrovės kuriama „Lupin Robotic System“ platforma orientuota į minimaliai invazines dantų paruošimo procedūras estetinių laminatų ir panašių restauracijų atvejais. Sprendimas apjungia programinę dalį, skirtą galutinei šypsenai suplanuoti ir paruošimo planui sugeneruoti, bei robotinę darbo vietą, kuri tiksliai įgyvendina parengtą planą.

    „„Lupin Dental“ atveria naują etapą su šiuo svarbiu pasiekimu. Tai rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų vizija ir leidžia paspartinti misiją transformuoti odontologinę priežiūrą per inovacijas“, – sakė dr. Galipas Gürelis ir dr. Stefenas Koubis.

    Reguliaciniai žingsniai ir planai

    2026 metų birželį įmonė pranešė gavusi UKCA sertifikavimą „Lupin Robotic System“ sprendimui, leidžiantį komercializuoti produktą Didžiojoje Britanijoje. Bendrovė taip pat nurodo turinti ankstesnį reguliacinį pritarimą Indijoje, tačiau sistema šiuo metu nėra patvirtinta klinikiniam naudojimui JAV ar Europos Sąjungoje.

    Šiais metais bendrovė taip pat stiprino valdymo komandą: valdybos pirmininku paskirtas Michelis Mayeris, o nauju valdybos nariu tapo Philippe’as Veranas. Įmonės planuose yra partnerystės su akademinėmis ir medicinos institucijomis bei platesnis darbas su odontologais ir odontologijos paslaugų organizacijomis, kad robotinė technologija būtų sparčiau diegiama praktikoje.

    Rinkos kontekste tokie sprendimai dažniausiai siejami su dviem tendencijomis: sparčiai augančiu skaitmeninės odontologijos vaidmeniu ir didėjančiu poreikiu standartizuoti sudėtingas procedūras, mažinant variaciją tarp skirtingų operatorių. „Lupin Dental“ atvejis rodo, kad investuotojai tikisi, jog robotika taps ne nišine, o realiai klinikų kasdienybę keičiančia technologija.

  • Briuselio „MAASH“ pritraukė 12,15 mln. eurų: grybų baltymus ruošiasi gaminti pramoniniu mastu

    Briuselio „MAASH“ pritraukė 12,15 mln. eurų: grybų baltymus ruošiasi gaminti pramoniniu mastu

    Briuselyje įsikūrusi fermentacijos bendrovė „MAASH“, kuri kuria ir gamina mikoproteiną maisto pramonei, pritraukė 12,15 mln. eurų finansavimo paketą. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos perėjimui nuo parengiamųjų darbų prie realios pramoninės plėtros.

    Finansavimą sudaro nuosavo kapitalo investicija ir viešasis finansavimas. „MAASH“ nurodo, kad dalį paketo sudaro 5,85 mln. eurų investicija, kurią suteikė keli nauji investuotojai, tarp jų Ambra Capital, InvestPro, „Bpifrance“, Amorçage Industriel, Nordzucker ir Tereos.

    Likusią dalį sudaro „Bpifrance“ parama ir paskola: 4,3 mln. eurų pagal programą Première Usine bei 2 mln. eurų paskola pagal Prêt d’Amorçage Investissement, siejama su iniciatyva France 2030. Toks modelis, kai rizikos kapitalas derinamas su valstybės instrumentais, šiandien vis dažniau taikomas Europos maisto technologijų ir pramoninės biotechnologijos projektuose, nes vien tik privačiomis lėšomis „pirmųjų gamyklų“ rizika dažnai būna per didelė.

    „Mūsų pramoninės fermentacijos patirtis kartu su naujų partnerių atėjimu leis greitai didinti techninius ir komercinius pajėgumus“, – sakė vienas iš įkūrėjų ir valdybos pirmininkas Frédéric Van Gansberghe.

    „MAASH“ įkurta 2021 metais Frédéric Van Gansberghe ir Gaspard Gilbert. Bendrovė vysto mikoproteiną kaip tvaresnį ingredientą, skirtą gamintojams, ieškantiems alternatyvų gyvūninės kilmės baltymams arba norintiems mažinti mėsos kiekį sudėtyje neaukojant tekstūros ir skonio.

    Kas yra mikoproteinas?

    Mikoproteinas – tai baltyminė masė, gaunama fermentuojant grybus ar į grybus panašius mikroorganizmus kontroliuojamomis sąlygomis. Tokia gamyba paprastai paremta tiksliai valdomais parametrais, pavyzdžiui, temperatūra, pH ir deguonies tiekimu, nes nuo jų priklauso išeiga, produkto struktūra ir jutiminės savybės.

    „MAASH“ teigia, kad su savo fermentacijos būdu gautu mikoproteinu LoCylia™ ji pozicionuojasi kaip B2B ingredientų tiekėja maisto pramonei. Įmonė nurodo, kad partneriams gali padėti mažinti mėsos dalį receptūrose 10–30 proc. arba kurti vegetariškas ir veganiškas alternatyvas.

    Gamyklos planai Prancūzijoje

    Bendrovė pranešė, kad po dvejų metų nuo buvusios „Metabolic Explorer“ aikštelės įsigijimo Carling-Saint-Avold mieste pereina į projekto įgyvendinimo etapą. Ten planuojama paleisti 12 kubinių metrų demonstracinę gamyklą, kuri taps tiltu tarp laboratorinių bandymų ir nuolatinės pramoninės gamybos.

    Ilgesnio laikotarpio ambicija – pasirengti plėtrai iki 10 000 tonų metinės pramoninės gamybos. Tokie mastai alternatyvių baltymų sektoriuje paprastai laikomi lūžio tašku, nes tik didinant apimtis galima reikšmingai mažinti savikainą ir užtikrinti stabilų tiekimą didiesiems maisto gamintojams.

    Vadovų pokyčiai ir komercinis pagreitis

    „MAASH“ taip pat paskelbė apie vadovų pokyčius: nuo 2026 metų rugsėjo prie įmonės kaip generalinė direktorė prisijungs Samah Garringer. Ji turi daugiau nei 25 metų tarptautinės patirties maisto, ingredientų, mitybos ir pramoninio mastelio didinimo srityse, yra dirbusi vadovaujamose pareigose DSM, Avril Group ir ENOUGH Foods.

    „Džiaugiuosi prisijungdama prie „MAASH“ šiuo lūžio momentu. Kartu su komanda ir naujais partneriais įgyvendinsime priešpramoninį projektą, paspartinsime komercinį startą ir sukursime atsparią, savikaina konkurencingą platformą, kad maistingas, tvarus mikoproteinas rinką pasiektų dideliu mastu“, – sakė Samah Garringer.

    Kaip nurodo įmonė, dabartinis vadovas ir vienas iš įkūrėjų Gaspard Gilbert pereis į komercijos vadovo pareigas ir rūpinsis komerciniais ryšiais bei strateginėmis partnerystėmis. Taip pat jis laikinai eis finansų vadovo pareigas, kol bus užtikrinta pilna vadovų komanda sparčiai plėtrai.

    „Buvusios „Metex“ aikštelės įsigijimas suteikė mums pramoninį pagrindą. Pastaruosius dvejus metus dirbome, kad šį pagrindą paverstume patikimu ir įgyvendinamu projektu“, – sakė Gaspard Gilbert.

    „Šis finansavimas yra svarbus žingsnis: dabar turime partnerius, resursus ir lyderystę, kad pereitume nuo pasirengimo prie pramoninio įgyvendinimo. Samah Garringer paskyrimas generaline direktore atspindi tą pačią ambiciją – suteikti „MAASH“ pramoninius, žmogiškuosius ir komercinius pajėgumus, reikalingus augimui“, – pridūrė jis.

    Rinkoje, kur alternatyvių baltymų projektams didžiausias iššūkis dažnai yra perėjimas nuo prototipo prie stabilios gamybos, investuotojams svarbiausi tampa du dalykai: technologijos patikimumas ir komandos patirtis pramoninėje plėtroje. „MAASH“ atveju akcentuojamas būtent šis etapas – demonstracinė gamykla ir kelias link dešimčių tūkstančių tonų gamybos apimčių.

  • Lilio „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų: skaitmeninė reabilitacija plečiama su Prancūzijos kompensavimu

    Lilio „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų: skaitmeninė reabilitacija plečiama su Prancūzijos kompensavimu

    Prancūzijos mieste Lilyje įsikūrusi skaitmeninės sveikatos bendrovė „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų A etapo investiciją, skirtą spartesnei sprendimo komercinei plėtrai ir augimui rinkoje. Įmonė kuria prevencijos ir reabilitacijos platformą, orientuotą į pacientų priežiūrą po gydymo įstaigos epizodo.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Bpifrance“ valdomas Digital Prevention Fund ir fondas „Go Capital“, taip pat prisidėjo „Inco Ventures“ bei ankstesnis investuotojas „Faraday Venture Partners“. Pasak rinkos dalyvių, tokia investuotojų sudėtis rodo siekį plėsti klinikiškai pagrįstus sprendimus, kurių diegimą palengvina kompensavimo mechanizmai.

    „Pirmaujančių institucinių investuotojų pasitikėjimas patvirtina mūsų strategijos kryptį ir stiprina ambiciją tapti prevencijos ir reabilitacijos standartu“, – sakė „Axomove“ bendraįkūrėjas ir vadovas Borisas Lévêque’as.

    „Axomove“ buvo įkurta 2019 metais ir siūlo personalizuotą priežiūros kelią, kuriame derinama skaitmeninė programa bei sveikatos priežiūros specialistų stebėsena. Bendrovė akcentuoja, kad modelis skirtas gerinti gydymo tęstinumą ir paciento įsitraukimą, o tai ypač svarbu reabilitacijoje, kur rezultatai dažnai priklauso nuo nuoseklių pratimų ir ilgalaikės disciplinos.

    Įmonė teigia fiksuojanti apčiuopiamą klinikinę ir ekonominę naudą: didesnį paciento funkcinių gebėjimų augimą bei reikšmingai geresnį gydymo plano laikymąsi. Taip pat nurodomas mažesnis nedarbingumas ir potencialiai mažesnės sveikatos sistemos išlaidos, kas dažnai tampa lemiamu argumentu darbdaviams, draudikams ir viešiesiems mokėtojams vertinant tokio tipo sprendimus.

    „Nuo mūsų įėjimo 2022 metais „Axomove“ pademonstravo labai stiprius įgyvendinimo gebėjimus, patvirtindama savo pasiūlymą ir klinikine, ir komercine prasme. Skaitmeninės priemonės ir sveikatos priežiūros palaikymo derinys sprendžia struktūrinę problemą, pavyzdžiui, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, ir daro apčiuopiamą poveikį pacientams bei įmonėms“, – sakė „Faraday Venture Partners“ vadovas ir įkūrėjas Gonzalo Tradacete.

    Anksčiau, 2022 metais, bendrovė buvo pritraukusi 1,6 mln. eurų, o šis etapas leidžia perjungti didesnę pavarą plėtroje. Su nauju kapitalu „Axomove“ planuoja auginti pardavimus įmonių, draudimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų segmentuose bei plėsti kompensavimo apimtį į kitas būkles.

    Įmonė taip pat įvardija tikslą plėstis už nugaros skausmo ribų, apimant daugiau raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, o taip pat metabolines ligas, ypač nutukimą. Pastaroji kryptis dera su platesne Europos sveikatos technologijų tendencija, kai nuotolinė stebėsena ir skaitmeninės intervencijos vis dažniau siejamos su lėtinių būklių valdymu ir ankstyva prevencija.

    Technologijų pusėje bendrovė ketina tobulinti platformą, akcentuodama patogesnę naudotojo patirtį, pažangesnį judesių fiksavimą ir motyvaciją didinančius elementus. Tokios funkcijos paprastai padeda spręsti vieną didžiausių skaitmeninės reabilitacijos iššūkių, kai ilgalaikis įsitraukimas mažėja, o rezultatams pasiekti reikia nuoseklumo.

    „Axomove“ skelbia turinti apie 150 klientų, tarp kurių yra ligoninės, įmonės ir draudikai, o sprendimu naudojasi apie 75 000 žmonių. Tarp klientų įvardijami tokie vardai kaip „Air France“, „Thales“ ir „Allianz“, taip pat sveikatos priežiūros organizacijos, įskaitant CHU de Lille ir „Ramsay Santé“.

    Vienas esminių įmonės augimo veiksnių yra tai, kad sprendimas Prancūzijoje jau kompensuojamas socialinio draudimo sistemos pacientams, turintiems apatinės nugaros dalies skausmą. Bendrovė nurodo turinti 30 darbuotojų ir planuoja per artimiausius trejus metus komandą padvigubinti.