Tag: Brakonieriavimas

  • Volynės Šacko parke fotospąstai užfiksavo itin retą lūšį: kodėl ją pamatyti beveik neįmanoma

    Volynės srityje esančiame Šacko nacionaliniame gamtos parke fotospąstai užfiksavo retą plėšrūną – Eurazijos lūšį. Parko specialistai sako, kad tokie kadrai yra svarbūs ne tik smalsuoliams, bet ir ilgalaikei gamtos būklės stebėsenai.

    Lūšis yra vienas slapčiausių Europos miškų plėšrūnų, todėl ją pamatyti gyvai pasitaiko itin retai. Ji dažniausiai juda viena, turi didelę individualią teritoriją ir paprastai vengia žmonių bei triukšmingų vietų.

    „Įprasto patruliavimo metu pamatyti lūšį beveik neįmanoma, nes ji gyvena labai slapta ir vengia kontakto su žmogumi“, – teigė Šacko nacionalinio gamtos parko atstovai.

    Fotospąstai leidžia stebėti laukinius gyvūnus jų netrikdant ir nekeičiant elgsenos. Kartotiniai to paties gyvūno užfiksavimai skirtingu laiku padeda suprasti, kokiais maršrutais jis juda, kur dažniau lankosi ir kaip naudojasi parko teritorija.

    Gamtininkams tokie duomenys ypač vertingi vertinant, ar teritorijoje išlieka tinkamos buveinės ir pakankamas maisto kiekis, taip pat stebint, ar populiacija regione yra stabili. Lūšių buvimas dažnai laikomas ženklu, kad miško ekosistema išsaugojusi natūralią pusiausvyrą, nes tokie plėšrūnai jautriai reaguoja į žmogaus trikdymą.

    Lygiagrečiai su stebėsena parko apsaugos tarnyba tęsia reidus, skirtus gamtosaugos taisyklių laikymuisi užtikrinti. Per pastarąją savaitę pareigūnai patruliavo saugomose teritorijose ir tikrino, ar nėra naudojami draudžiami žvejybos įrankiai.

    Pranešama, kad reidų metu aptikti ir paimti 10 draudžiamų įrankių: aštuoni neteisėtai pastatyti žvejybos tinklai ir du žeberklai. Dėl vieno pažeidėjo papildomai surašytas administracinis protokolas už šiurkštų žvejybos taisyklių pažeidimą.

    Parko atstovų teigimu, tokios priemonės yra nuolatinės kontrolės dalis, padedanti saugoti tiek retus gyvūnus, tiek pačias buveines. Specialistai pabrėžia, kad fotospąstų duomenys ir aktyvi apsauga kartu leidžia tiksliau suprasti, kas vyksta parko ekosistemose ir kaip keičiasi laukinės faunos situacija.

  • Retas binturngas, vadinamas medžiakate: kvepia spragėsiais, uodega kaip penkta galūnė, o rūšis sparčiai nyksta

    Binturngas, dažnai pramintas medžiakate, iš pirmo žvilgsnio primena ir katę, ir mešką, tačiau su abiem šiomis gyvūnų grupėmis nėra artimai susijęs. Tai viverridų šeimos žinduolis, gyvenantis atogrąžų miškuose nuo Indijos šiaurės rytų iki Pietryčių Azijos, įskaitant Indoneziją, Malaiziją ir Tailandą.

    Gyvūnas išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir elgsena: didžiąją gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, yra aktyvus sutemomis ir naktį. Binturngai svarbūs miškų ekosistemoms, nes platina sėklas ir padeda atsinaujinti augalijai.

    Uodega kaip penkta galūnė

    Vienas įspūdingiausių binturngo bruožų yra tvirta, sugriebianti uodega, kuria jis gali įsikibti į šakas ir išlaikyti kūno svorį. Tokia uodega veikia tarsi papildoma galūnė, leidžianti stabiliai judėti lajų aukštyje ir pasiekti maistą.

    Ši adaptacija tarp plėšriųjų žinduolių itin reta, todėl binturngas dažnai minimas kaip išskirtinis pavyzdys, kaip evoliucija pritaiko rūšis gyvenimui medžiuose. Dėl to jis laikomas svarbiu objektu tiek zoologams, tiek gamtosaugos specialistams.

    Kodėl jis kvepia spragėsiais?

    Didžiausią smalsumą visuomenėje kelia binturngo kvapas, dažnai lyginamas su šviežiai spragintais kukurūzais. Tyrimai sieja šį aromatą su junginiu 2-acetil-1-pirolinu, kuris aptinkamas gyvūno šlapime ir taip pat susidaro kaitinant tam tikrus maisto produktus.

    Kvapas gamtoje atlieka praktinę funkciją: binturngai juo žymi teritoriją, palieka signalus kitiems tos pačios rūšies individams ir palengvina tarpusavio komunikaciją tankiuose atogrąžų miškuose.

    Kodėl rūšis nyksta?

    Per pastaruosius dešimtmečius binturngų populiacijos daug kur sumažėjo dėl buveinių nykimo ir žmogaus veiklos. Atogrąžų miškų kirtimas, kelių plėtra ir plantacijų plėtimasis mažina vientisas teritorijas, kurių šiems gyvūnams reikia maisto paieškai ir veisimuisi.

    Dar viena grėsmė yra nelegali prekyba laukiniais gyvūnais: egzotiška išvaizda ir ramus būdas daro binturngus patraukliais neteisėtos rinkos taikiniais. Gamtosaugininkai pabrėžia, kad spąstai ir gaudymas paveikia ne tik atskirus individus, bet ir ardo vietines populiacijas.

    Vis dėlto yra ir gerų ženklų: zoologijos sodai bei apsaugos programos kai kuriose šalyse fiksuoja sėkmingus jauniklių gimimus, kurie padeda išsaugoti genetinę įvairovę. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikė išeitis yra buveinių apsauga, nuoseklesnė kova su brakonieriavimu ir vietos bendruomenių įtraukimas į gamtosaugą.