Tag: Branduolinė medicina

  • Protech Solutions apie ciklotronų tiekimą Ukrainai: prestižo klausimas, milijardinis konkursas ir įtartini dalyviai

    Kodėl ciklotronai tapo strateginiu pirkiniu

    Ukrainoje ciklotronų tiekimas medicinos reikmėms tapo vienu didžiausių valstybės finansuojamų medicinos įrangos projektų, o kartu ir reputacijos išbandymu tiekėjams. Bendrovės Protech Solutions įkūrėja Natalija Tugaj interviu RBC-Ukraine teigė, kad įmonei tai yra profesionalumo ir prestižo klausimas.

    Ciklotronai svarbūs branduolinei medicinai, ypač pozitronų emisijos tomografijai, nes leidžia gaminti trumpaamžius radiofarmacinius preparatus. Dėl jų logistikos ir saugos reikalavimų tokie projektai dažnai reikalauja ne tik įrangos, bet ir infrastruktūros bei kvalifikuotos priežiūros.

    Milijardinis konkursas ir aštri konkurencija

    Pasak N. Tugaj, pradinė pirkimo suma viršijo 1 mlrd. Ukrainos grivinų, o tai sudaro apie 22 mln. eurų. Ji pabrėžė, kad valstybė anksčiau nebuvo įgyvendinusi tokio masto projektų šioje srityje, todėl konkursas sulaukė didelio tiekėjų dėmesio.

    Protech Solutions Ukrainos rinkoje jau daug metų atstovauja „General Electric“ ir teigia turinti patirties su ciklotronais, įskaitant vieno didžiausių veikiančių įrenginių šalyje aptarnavimą. Dėl to įmonė tikino į konkursą ėjusi kaip šios srities ekspertė ir tikėjosi laimėjimo.

    Įtartinai maža kaina ir DI sugeneruoti dokumentai?

    Įmonės vadovė pasakojo, kad dėl didelės projekto vertės konkurencija buvo itin kieta, o dalyvauti esą bandė ir įmonės, neturinčios reikiamos kompetencijos. Jos teigimu, pirmajame konkurse viena bendrovė pateikė neįprastai mažą pasiūlymą, kuris siekė apie 400 mln. Ukrainos grivinų, arba maždaug 9 mln. eurų.

    Anot N. Tugaj, konkurento įmonėje esą dirbo iki 10 žmonių ir nebuvo tinkamos kvalifikacijos inžinierių, o dalis pateiktų dokumentų atrodė lyg parengti pasitelkus DI. Ji tikino, kad susidarė įspūdis, jog į konkursą mėginta patekti neturint realios patirties ir neaiškiais tikslais.

    „Konkurentų veiksmai kartais atrodė keistai: pasiūlymas buvo anomaliai mažas, o dalis dokumentų atrodė tarsi parengti naudojant DI. Visa situacija atrodė absurdiška“, – sakė Natalija Tugaj.

    Antras bandymas ir sumažintas pirkimo mastas

    N. Tugaj teigė, kad pirmaisiais metais konkursą lydėjo daug skundų Antimonopoliniam komitetui, o dalis dalyvių buvo pašalinti dėl neatitikimo reikalavimams. Pasak jos, pačią Protech Solutions leista vertinti, tačiau metų pabaigoje pateiktas skundas nebuvo spėtas išnagrinėti, todėl pirkimas tais metais neįvyko.

    Vėliau paskelbtas naujas konkursas, kuriame, pasak pašnekovės, buvo numatyta pirkti jau ne tris, o du ciklotronus, taip pat pakoreguotas biudžetas. Ji aiškino, kad įmonė kartu su gamintoju iš naujo parengė dokumentus ir pateikė pasiūlymą, artimą gamyklos kainai, todėl valstybės išlaidos galėjo sumažėti.

    Dideli projektai tiekėjams gali būti nuostolingi

    Protech Solutions vadovė atkreipė dėmesį, kad dideli valstybės projektai tiekėjams dažnai yra finansiškai sudėtingi dėl minimalių kainų, ilgų terminų ir valiutų kursų svyravimų. Pasak jos, net ir laimėjus konkursą dalis pajamų gali ištirpti per projekto laikotarpį.

    Ji pateikė pavyzdį, kad sutartyje numatytas 80 proc. avansas ir 20 proc. atsiskaitymas po įrangos pristatymo bei paleidimo, o visas projektas gali trukti apie trejus metus. Tokiu atveju, pasak jos, valiutos kurso pokyčiai gali „suvalgyti“ likusią dalį, todėl projektai tiekėjui gali tapti nuostolingi.

    Investicija į kritinę medicinos infrastruktūrą

    N. Tugaj tvirtino, kad bendrovė šį dalyvavimą vertina kaip indėlį į kritiškai svarbios medicinos infrastruktūros plėtrą. Ji taip pat siejo projekto svarbą su didėjančiu onkologinių ligų krūviu, kurį, anot jos, karas gali dar labiau paaštrinti.

    Ji teigė, kad įmonė, anksčiau tiekusi onkologijai skirtą įrangą, įskaitant linijinius greitintuvus, turi reikiamą infrastruktūrą ir gamintojo palaikymą, kad galėtų vykdyti tokio masto projektus. Tačiau kartu ji minėjo ir informacinį spaudimą bei neigiamų publikacijų bangą, kuri, jos teigimu, lydėjo konkurencinę kovą.

    „Jei įmonėje yra tik du aptarnavimo inžinieriai, ji neturi moralinės teisės pretenduoti į tokio lygio projektą kaip ciklotronas. Tai sudėtinga įranga, kuriai būtinas atitinkamas užtikrinimas“, – sakė Natalija Tugaj.

  • Kasyklų vanduo su radžiu: naujas zeolitų sprendimas žada švaresnę aplinką ir naudą medicinai

    Kasyklų vandenys dėl didelio druskingumo, sunkiųjų metalų ir radioaktyviųjų elementų koncentracijų yra viena sudėtingiausių pramoninės taršos problemų. Ypač daug dėmesio sulaukia radis, kuris gali patekti į aplinką kartu su vandeniu, išsiurbiamu iš požeminių šachtų ar išgaunant naftą bei dujas.

    Tokie vandenys, patekę į upes ar kitus telkinius, gali teršti ne tik paviršinį vandenį, bet ir dugno nuosėdas. Ilgainiui tai didina riziką ekosistemoms ir apsunkina vandens telkinių priežiūrą, nes radioaktyviosios nuosėdos gali kauptis ir išlikti ilgą laiką.

    Zeolitai vietoje toksiškų reagentų

    Lenkijoje Katovicuose veikiančio Głównego Instytuto Górnictwa–Państwowego Instytuto Badawczego tyrėjai pristatė projekto, kuriame kasyklų vanduo valomas nuo radžio pasitelkiant sintetinius zeolitus, rezultatus. Pagrindinė idėja yra radį surišti sorbcijos būdu, o ne naudoti cheminius junginius, kurie sukuria papildomų atliekų.

    Projekte tiriami radžio izotopai Ra-226 ir Ra-228, aptinkami vadinamuosiuose radžio ir bario bei radžio ir sulfatų tipo kasyklų vandenyse. Tyrimai sutelkti į Górnośląskio anglies baseino regioną, kuriame dėl geologinių sąlygų tokio pobūdžio vanduo yra plačiai paplitęs.

    Zeolitai pagaminti hidroterminės sintezės būdu iš lakiųjų pelenų, kurie susidaro elektrinėse ir kogeneracinėse jėgainėse. Taip sprendimas vienu metu mažina dviejų tipų problemas: pramoninių atliekų kiekį ir užteršto vandens valymo sudėtingumą.

    „Metodas, taikytas iki šiol, nors ir labai veiksmingas, turi rimtų trūkumų: bario chloridas yra toksiškas, jam reikia specialių dozavimo sąlygų, o susidarančias atliekas sudėtinga sutvarkyti“, – sakė dr. inž. Krzysztofas Samolejas.

    Nauda ne tik aplinkai, bet ir medicinai

    Tyrėjų teigimu, sorbcija zeolite gali būti pritaikyta ne vien taršai mažinti, bet ir radžiui išgauti bei sukoncentruoti. Tai svarbu branduolinei medicinai, kurioje vis plačiau taikomi tikslinės alfa dalelių terapijos principai, kai radioaktyvusis izotopas nukreipiamas tiesiai į pažeistus audinius.

    Tarp tokių krypčių minimi radionuklidai, naudojami onkologijoje, o kai kurie jų gaunami iš radžio Ra-226. Dėl to technologija, kuri leidžia iš vandens ne tik pašalinti radį, bet ir jį sukaupti, gali tapti tarpine grandimi siekiant patikimesnės žaliavos radiofarmaciniams preparatams.

    Projekte akcentuojama, kad pasirinktas sorbentas, sintetinis zeolitas NaP1, laboratorinėmis sąlygomis parodė aukštus sorbcijos rodiklius. Tai leidžia vertinti jį kaip perspektyvų kandidatą radžio šalinimui iš vandenų, susijusių su akmens anglies gavyba.

    Kas toliau ir kam tai aktualu

    Iki šiol bandymai vyko laboratorijoje, todėl kitas žingsnis yra technologijos tikrinimas realiomis sąlygomis ir pilotiniuose įrenginiuose. Tyrėjai pabrėžia, kad ypač svarbūs būtų nuolatinio srauto bandymai, kurie geriausiai atspindi pramoninį vandens valymą.

    „Technologijos mastelio didinimas yra esminis etapas, nes leidžia įvertinti efektyvumą, stabilumą ir ekonominį pagrįstumą realiomis sąlygomis“, – pabrėžė dr. inž. Krzysztofas Samolejas.

    Toks sprendimas aktualus ne tik anglies, naftos ar dujų gavybos bendrovėms, bet ir elektrinėms, kuriose susidaro lakieji pelenai, taip pat įstaigoms, dirbančioms su mineraliniais vandenimis ar vandens ruošimu. Projekto autoriai nurodo, kad tyrimai finansuojami Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro lėšomis pagal programą LIDER XIII.