CP v2

Tag: Branduolinė programa

  • Trumpas teigia, kad derybos su Iranu vyksta: Teheranas tai neigia, o įtampa dėl Ormuzo auga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas tęsia derybas su Irano atstovais, nors Teheranas viešai tvirtina priešingai. Pasak jo, kontaktai vyksta ir artimiausiu metu numatyti tolesni susitikimai, tačiau Irano pusė esą nenori pripažinti, jog kalbasi su JAV.

    Trumpas savo socialiniame tinkle teigė, kad Irano vadovybė viešai neigia derybas, nors privačiai siekia susitikimų. Jis taip pat pakartojo poziciją, kad Iranas neturi įgyti branduolinio ginklo, o susitarimas, jo teigimu, yra būtinas norint sumažinti įtampą regione.

    Ką sako Iranas ir tarpininkai?

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei pareiškė, kad Iranas šiuo metu su JAV tiesioginių derybų neveda. Jo teigimu, aptarimai vyksta su Omanu, kuris pastaraisiais metais ne kartą veikė kaip tarpininkas tarp Vašingtono ir Teherano.

    Tokia komunikacijos asimetrija nėra nauja: šalys dažnai skirtingai įvardija kontaktų formatą, ypač kai kalbama apie netiesiogines derybas, tarpininkavimą ar technines konsultacijas. Vidaus politikos motyvai abiejose pusėse dažnai lemia, ką politikai pasirenka akcentuoti viešai.

    Ormuzo sąsiauris ir naftos nervas

    Trumpas taip pat kalbėjo apie Ormuzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų srautų. Šis taškas laikomas vienu jautriausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, todėl kiekviena žinia apie galimus trikdžius iš karto atsiliepia rinkų nuotaikoms.

    Teheranas periodiškai grasina riboti laivybą ar didinti spaudimą regione, tačiau praktikoje tokie žingsniai reikštų rimtą eskalaciją ir didelę ekonominę kainą. Dėl to diplomatija ir užkulisiniai kanalai, net jei viešai neigiami, dažnai tampa vieninteliu būdu sumažinti netyčinių incidentų riziką.

    Kodėl šis pareiškimas svarbus dabar?

    Pastaruoju metu išaugusi įtampa tarp JAV, Irano ir regiono sąjungininkų vėl grąžino į darbotvarkę branduolinės programos, sankcijų ir saugumo Persijos įlankoje klausimus. Net ir riboti kontaktai ar netiesioginės derybos rinkoms ir partneriams signalizuoja, kad išlieka bent minimalus kelias į deeskalaciją.

    Kartu prieštaringi pareiškimai rodo, kad abi pusės siekia išlaikyti derybinę poziciją: Vašingtonas nori demonstruoti kontrolę ir spaudimą, o Teheranas vengia įspūdžio, kad nusileidžia. Artimiausios dienos parodys, ar kontaktai virs apčiuopiamu formatu, ar liks viešų pareiškimų ir neigimų ciklu.

    „Mes iš tikrųjų kalbamės, net jei Iranas to nepripažįsta“, – sakė Donaldas Trumpas.

    „Šiuo metu tiesioginių derybų su JAV nevyksta“, – sakė Esmailis Baghaei.

  • Iranas po smūgių: palydovai rodo, kas liko iš branduolinės programos ir ko nematome

    Iranas po smūgių: palydovai rodo, kas liko iš branduolinės programos ir ko nematome

    Po amerikiečių ir Izraelio smūgių Iranui daugelyje vietų fiksuoti apgadinimai, tačiau nauja palydovinių vaizdų analizė rodo, kad ne visa branduolinės programos grandinė buvo paralyžiuota. Vertinant iš kosmoso matomus pėdsakus, dalis objektų atrodo veikiau pažeisti, o ne sunaikinti, todėl galutinės išvados kol kas atsargios.

    Analitikai pabrėžia, kad branduolinė infrastruktūra nėra vien keli įrenginiai ar vienas kompleksas. Tai visa sistema nuo urano gavybos ir žaliavos apdorojimo iki sodrinimo, kuro paruošimo ir požeminių tunelių, kuriuose gali būti laikoma įranga ar medžiagos, o jų būklę iš palydovų įvertinti sunkiausia.

    Palydoviniai kadrai iš kai kurių lokacijų, įskaitant urano gavybos zonas, leidžia įtarti ir aktyvumą po smūgių. Matomi judantys mechanizmai, ne visur aiškiai išskiriami tiesioginiai pataikymų požymiai, o tai gali reikšti, kad dalis grandžių galėjo išlikti funkcionalios arba būti greitai atstatomos.

    Požeminiai kompleksai kelia daugiausia klausimų

    Didžiausia problema vertinant padėtį yra požeminiai objektai, į kuriuos nėra tiesioginio matomumo. Palydovai gali fiksuoti pažeistus įėjimus, sutvirtinimus ar užtvarus prie tunelių, tačiau jie neatsako į svarbiausią klausimą, kas vyksta viduje ir ar ten buvę pajėgumai buvo neutralizuoti.

    Kadruose iš skirtingų laikotarpių kai kur matomos naujos kliūtys ir užtverti privažiavimai prie požeminių zonų. Tokie pokyčiai gali rodyti pastangas riboti patekimą, saugoti likusias atsargas arba organizuoti perkėlimą, tačiau vien vaizdinės medžiagos tam patvirtinti nepakanka.

    Esminis klausimas: kur sodrintas uranas?

    Ekspertai daugiausia dėmesio skiria urano sodrinimo atsargoms, nes jų likimas lemia realų programos tęstinumo vertinimą. Net jei dalis pastatų ar įrangos pažeista, branduolinės programos potencialą gali išlaikyti iš anksto sukauptos medžiagos, jei jos nebuvo sunaikintos ar konfiskuotos.

    „Pastatų sugriovimas dar nereiškia, kad programa sustabdyta, nes svarbiausia yra medžiagų ir kritinių pajėgumų išsaugojimas“, – sakė branduolinio ginklo neplatinimo ekspertas Davidas Albrightas.

    Galutinė smūgių efektyvumo analizė, kaip akcentuoja specialistai, įmanoma tik tada, kai paaiškės, ar sodrinto urano atsargos buvo sunaikintos, perkeltos ar toliau saugomos nežinomose vietose. Kol to nėra, palydoviniai vaizdai suteikia reikšmingų užuominų, bet neleidžia susidaryti pilno vaizdo apie programos būklę.

  • TATENA reikalauja Irano bendradarbiauti: prašo įleisti inspektorius ir atskleisti urano atsargas

    TATENA reikalauja Irano bendradarbiauti: prašo įleisti inspektorius ir atskleisti urano atsargas

    TATENA spaudimas Teheranui didėja

    Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareikalavo, kad Iranas skubiai ir visapusiškai bendradarbiautų su agentūra, pateiktų išsamią informaciją apie beveik ginklams tinkamo urano atsargas ir suteiktų inspektoriams prieigą prie branduolinių objektų.

    Agentūros valdyba priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad prieiga ir duomenys yra esminiai ir neatidėliotini, siekiant įsitikinti, jog branduolinės medžiagos nėra nukreipiamos į nenumatytus tikslus.

    Diplomatų teigimu, už rezoliuciją balsavo 21 iš 35 valdybos narių. Prieš pasisakė Rusija, Kinija ir Nigeris, dar 10 valstybių susilaikė, o viena šalis balsavime nedalyvavo dėl įsiskolinimų.

    Rezoliuciją inicijavo Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, siekdamos išlaikyti diplomatinį spaudimą Teheranui dėl tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Įtampa sustiprėjo platesniame Artimųjų Rytų kontekste, kai regione tęsiasi karinių veiksmų eskalacija, o tarptautinės pastangos stabilizuoti situaciją susiduria su naujomis rizikomis.

    TATENA nurodo, kad po smūgių, suduotų Irano branduoliniams objektams per 2025 metų birželio konfliktą, inspektoriai nebegavo galimybės patekti į dalį paveiktų vietų, nors pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį Iranas privalo bendradarbiauti su priežiūros institucija.

    Agentūra taip pat skelbia, kad šiuo metu negali patikimai patikrinti beveik ginklams tinkamo urano atsargų būklės. TATENA vertinimu, Iranas turi apie 440,9 kilogramo urano, prisodrinto iki 60 proc. grynumo, o tai yra trumpas techninis žingsnis iki maždaug 90 proc. lygio, laikomo ginklams tinkamu.

    TATENA vadovas Rafaelis Grossi yra įspėjęs, kad tokio dydžio atsargos teoriškai galėtų sudaryti prielaidas pagaminti iki 10 branduolinių užtaisų, jei būtų priimtas politinis sprendimas programą paversti karine, tačiau tai savaime nereiškia, kad Iranas jau turi branduolinį ginklą.

    Neatsakyti klausimai dėl neįvardytų vietų

    Iranas tvirtina nesiekiantis branduolinio ginklo ir pabrėžia, kad jo programa esą yra taiki. Vis dėlto rezoliucijoje išreiškiamas gilus apgailestavimas, kad per pastaruosius 12 mėnesių Teheranas nepašalino nustatytų neatitikimų ir neįvykdė reikalavimų, susijusių su neplatinimo priežiūra.

    Pagrindinis ginčo taškas yra ilgai trunkantis TATENA tyrimas dėl urano pėdsakų, aptiktų keliose anksčiau nedeklaruotose vietose Irane. Agentūra teigia, kad nuo 2019 metų Iranas nepateikė techniškai patikimų paaiškinimų apie šios medžiagos kilmę ir dabartinę buvimo vietą.

    Praėjusių metų birželį TATENA valdyba oficialiai konstatavo Irano neatitiktį garantijų susitarimui pirmą kartą per maždaug 20 metų. Vakarų šalių pareigūnai viešojoje erdvėje yra ne kartą nurodę įtarimus, kad aptikti pėdsakai gali būti susiję su anksčiau vykdyta slapta karinės paskirties programa, kuri, kaip teigiama, galėjo būti nutraukta 2003 metais.

    Naujoji rezoliucija kol kas nenumato automatinio Irano klausimo perdavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kur galėtų būti svarstomos papildomos sankcijos. Tačiau dokumente aiškiai paliekama galimybė imtis tolesnių veiksmų, įskaitant formalios neatitikties ataskaitos rengimo laiką ir turinį, jei bendradarbiavimas nebus atnaujintas.

    „Rezoliucijos tikslas yra išlaikyti diplomatinį spaudimą Iranui, kad jis laikytųsi teisinių garantijų įsipareigojimų“, – sakė vienas Vakarų diplomatas.

  • JAV ir Iranas derasi dėl 60 dienų paliaubų: sprendimas dar priklauso nuo Donaldo Trumpo

    JAV ir Iranas derasi dėl 60 dienų paliaubų: sprendimas dar priklauso nuo Donaldo Trumpo

    JAV ir Irano derybininkai, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams, pasiekė preliminarų susitarimo rėmą dėl 60 dienų paliaubų pratęsimo ir platesnių derybų paketo, susijusio su Irano branduoline programa. Vis dėlto galutinis žingsnis dar nepadėtas, nes susitarimui turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Tarptautinės žiniasklaidos cituojami JAV pareigūnai teigia, kad dabar derinamas supratimo memorandumas, kuriame būtų numatyta ne tik paliaubų trukmė, bet ir tolesnių derybų tvarka bei įsipareigojimų kontrolės mechanizmai. Pastarasis elementas laikomas kritiniu, nes abi pusės viena kitą kaltina ankstesnių pažadų nesilaikymu.

    Iranas viešai neskuba patvirtinti, kad susitarimas jau pasiektas. Tačiau Irano parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komisijos narys Fada Hosseinas Maleki vietos žiniasklaidai užsiminė, jog „didelė dalis Irano Islamo Respublikos pasiūlymų buvo priimta“.

    „Vienintelis rūpestis yra Donaldo Trumpo nenuspėjamumas ir įsipareigojimų spragos, kurias iki šiol matėme iš Jungtinių Valstijų“, – sakė Fada Hosseinas Maleki.

    Preliminariame pakete, kaip skelbiama, taip pat svarstomas Ormūzo sąsiaurio pralaidumo atkūrimas. Šis siauras kelias tarp Persijos įlankos ir Indijos vandenyno yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas greitai persiduoda naftos kainoms, draudimo įmokoms ir transportavimo terminams.

    Pastarosiomis dienomis situaciją komplikavo nauji apsikeitimai ugnimi, vykę trapios paliaubų fazės metu. Dėl tokių epizodų derybos tampa labiau panašios į krizių valdymą, o ne į nuoseklų politinį procesą, nes kiekvienas incidentas didina spaudimą griežtinti pozicijas tiek Vašingtone, tiek Teherane.

    Irano pusėje taip pat skambėjo pareiškimai apie išorės jėgų siekį destabilizuoti šalį. Aukščiausiojo lyderio ajatolos Mojtabos Khamenei aplinkos atstovai valstybiniuose kanaluose tvirtino, kad JAV ir Izraelis esą siekia silpninti Iraną politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, o vidinius nesutarimus laikytų papildomu spaudimo įrankiu.

    Tuo metu su Irano Revoliucinės gvardijos jūrų pajėgomis siejama žiniasklaida pranešė apie sugriežtintą laivybos kontrolę ir apie tai, kad dalis laivų esą buvo sustabdyti ar nukreipti atgal dėl koordinavimo stokos. Tokie signalai ypač jautrūs rinkoms, nes net ir trumpalaikiai trikdžiai sąsiauryje didina rizikos priedus krovinių vežimui bei gali įsiūbuoti energijos kainų svyravimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau viešai sakė, kad Teherano pasiūlymai jo dar neįtikino, tačiau kartu pripažino, jog Iranas suinteresuotas susitarimu. Jo administracija atmetė kai kuriuos Irano valstybinės žiniasklaidos skelbtus teiginius apie tariamą susitarimo projektą, pavadindama juos išgalvotais.

    Artimiausios dienos gali tapti lemiamos: jei Vašingtonas patvirtintų memorandumo rėmą, būtų atverta erdvė deryboms dėl branduolinių įsipareigojimų ir patikrinimų, o kartu sumažėtų rizika jūrų prekybai Persijos įlankoje. Jei sprendimas įstrigtų, paliaubos išliktų trapios, o Ormūzo sąsiaurio klausimas vėl gali tapti pagrindiniu eskalacijos tašku.

  • JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    Iš Vašingtono pastarosiomis dienomis sklinda signalai apie galimą JAV ir Irano susitarimą, kuris galėtų sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose. Konfliktas, paaštrėjęs po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, tęsiasi nuo vasario 28 dienos, o didžiausias ekonominis jo taikinys išlieka Ormūzo sąsiauris.

    Šis jūrinis kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje: iki karo juo, įvairiais vertinimais, keliaudavo nuo penktadalio iki trečdalio jūra gabenamos naftos. Užsitęsusi blokada tiesiogiai veikia energijos rinkas, draudimo kaštus ir logistiką, todėl net menkiausios žinios apie derybas iš karto atsispindi kainų svyravimuose.

    Kas šiuo metu sakoma Vašingtone?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsiminė, kad paliaubų sąlygos esą „didele dalimi suderintos“, tačiau vėliau pabrėžė neskubantis su galutiniu sprendimu. Jo retorika signalizuoja, kad susitarimas gali būti svarstomas etapais: pirmiausia siekiant stabilizuoti laivybą, o sudėtingesnius klausimus paliekant ilgesnėms deryboms.

    JAV administracijos pozicija siejama ir su ankstesniais ginčais dėl branduolinės programos. Trumpas kritikuoja Baracko Obamos laikų susitarimą, teigdamas, kad jis suteikė Iranui finansinių resursų ir paliko spragų dėl galimo branduolinio ginklo kūrimo, todėl per pirmąją kadenciją JAV iš jo pasitraukė.

    Apie spaudimo ir diplomatijos derinį kalbėjo ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jo žodžiais, pirmenybė teikiama deryboms, tačiau nesėkmės atveju Vašingtonas svarstytų ir griežtesnius veiksmus.

    Neoficialios sąlygos: Ormūzas, uostas, uranas

    Žiniasklaidoje cituojami šaltiniai tvirtina, kad derybose pažanga esą pasiekė 90–95 proc., tačiau kai kurios detalės vis dar kliūva. Tarp jų minimi įsipareigojimai dėl Irano praturtinto urano atsargų, sankcijų režimo sušvelninimo ir platesnių Teherano reikalavimų dėl konflikto „visuose frontuose“.

    Pagal neoficialiai minimą schemą Iranas „iš esmės“ galėtų sutikti atverti Ormūzo sąsiaurį, o JAV savo ruožtu atlaisvintų dalį Irano uostų veiklos apribojimų. Kartu aptariamas Irano praturtinto urano atsargų klausimas, o kai kuriuose pranešimuose minimas maždaug 400 kilogramų kiekis, kurio likimas būtų vienas pagrindinių derybų akmenų.

    Reuters skelbė, kad siūlomame derybų rėme galėtų atsirasti 60 dienų terminas galutiniam susitarimui pasiekti. Kaip viena iš techninių išeičių minima galimybė urano atsargas apdoroti tarptautinės priežiūros sąlygomis, kad jos netaptų pagrindu kariniams pajėgumams.

    Iranas tradiciškai atmeta kaltinimus, kad urano sodrinimas skirtas branduoliniam ginklui, ir tvirtina, jog programos tikslai yra civiliniai, susiję su energetika. Vis dėlto būtent pasitikėjimo ir verifikavimo mechanizmai paprastai yra didžiausia kliūtis, kai kalbama apie susitarimų patvarumą.

    Kodėl Ormūzo atvėrimas ne viską išspręstų?

    Net jei laivyba Ormūzo sąsiauryje būtų atnaujinta, tai nebūtinai reikštų grįžimą į ikikarinę situaciją. Irano pareigūnų pareiškimai leidžia suprasti, kad Teheranas gali siekti išlaikyti didesnę kontrolę šiame ruože ir po susitarimo, argumentuodamas saugumo interesais.

    Mohsenas Rezaei, laikomas artimu aukščiausiam Irano vadovui, viešai teigė, kad Iranas turi teisę „valdyti“ sąsiaurį ir tai esą didintų šalies saugumą Persijos įlankoje. Tokie signalai kelia klausimų investuotojams ir laivybos bendrovėms, ar sumažėtų rizikos premija, net jeigu formali blokada būtų nutraukta.

    „Jeigu priešas užpuls Ormūzo sąsiaurį, Iranas pralauš jūrinę blokadą ir gali pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“, – sakė Irano Islamo revoliucijos gvardijos atstovas Ibrahimas Zolfaghari.

    Tokia retorika rodo, kad lygiagrečiai deryboms išlieka ir eskalacijos scenarijai. Dėl to energijos rinkos dažnai reaguoja ne tik į faktines žinias, bet ir į užuominas apie terminus, kontrolės mechanizmus bei tai, ar susitarimas turėtų aiškią tarptautinę priežiūrą.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: jeigu Ormūzo sąsiauryje laivyba bus stabilizuota, tai sumažintų trumpalaikį spaudimą naftos tiekimui. Tačiau ilgalaikis rinkų ir regiono saugumo stabilumas priklausytų nuo to, ar pavyks susitarti dėl branduolinės programos ribojimų ir jų patikrinamumo.

  • Iranas po karo kryžkelėje: be Vakarų pinigų atstatymui Teheranas gali suartėti su Rusija ir Kinija

    Iranas po konflikto su JAV ir Izraeliu atsidūrė ekonominėje ir geopolitinėje kryžkelėje: Teheranui reikia lėšų atstatymui, o derybos dėl naujo susitarimo vyksta kartu su augančia įtampa Persijos įlankoje. Analitikai pabrėžia, kad finansinė pagalba ir sankcijų režimas gali tapti pagrindiniu svertu, nulemsiančiu Irano kryptį artimiausiais metais.

    Tarptautinės krizės grupės ekspertas Ali Vaez viešai įspėja, kad be apčiuopiamų ekonominių paskatų Iranas vargiai sutiks net su ribotu, laikinu susitarimu. Jo vertinimu, Vakarų pasirinkimas yra aiškus: siūlyti realias atstatymo galimybes arba susitaikyti su tuo, kad Teheranas dar labiau remsis Rusija ir Kinija.

    Derybų kaina: atstatymo pinigai

    Po karo šalies ekonomikai aktualūs ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir ilgalaikės pasekmės: prekybos apribojimai, draudimo ir logistikos kaštai, investuotojų rizikos vertinimas. Dėl to net ir dalinis sankcijų sušvelninimas ar leidimai konkretiems sektoriams galėtų tapti lemiamu argumentu, jei mainais būtų sutarta dėl branduolinės programos ribojimų.

    JAV pozicija, remiantis viešais signalais iš Vašingtono, siejama su reikalavimu mažinti aukšto lygio prisodrinto urano atsargas ir užtikrinti griežtesnę kontrolę. Teheranas savo ruožtu siekia greitų ekonominių rezultatų ir signalizuoja, kad be jų nuolaidų apimtis bus minimali.

    „Jeigu Vakarai nesiūlys rimtų ekonominių galimybių atstatymui, jie atiduos Iraną Rusijai ir Kinijai“, – sakė Ali Vaez.

    Ormuzo sąsiauris kaip spaudimo svertas

    Persijos įlankos stabilumui kritiškai svarbus Ormuzo sąsiauris, per kurį eina didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks laivybos trikdymas čia paprastai iškart pakelia energijos kainų rizikos priedą ir didina infliacinius spaudimus importuojančiose ekonomikose.

    Žiniasklaidoje aptariami scenarijai, pagal kuriuos laivybos režimas galėtų būti normalizuotas per 30 dienų, tačiau galutinį susitarimą stabdo keli esminiai nesutarimai. Derybos šioje vietoje tampa ne vien regioninio saugumo, bet ir globalios ekonomikos klausimu.

    Rusija ir Kinija laukia progos

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgesnėje perspektyvoje Iranas gali dar labiau atsiverti Kinijos kapitalui, jei Vakarų rinkos liks uždarytos. Kinijai tai reikštų papildomas galimybes stiprinti įtaką regione per infrastruktūros, energetikos ir technologijų projektus, o Iranui tai būtų alternatyvus finansavimo ir prekybos kanalas.

    Rusijai, kuri siekia plėsti partnerystes nepaisant Vakarų sankcijų, glaudesnis bendradarbiavimas su Iranu taip pat būtų naudingas. Toks posūkis mažintų Vakarų derybinę galią, o kartu ilgintų regioninės įtampos ciklą, nes saugumo architektūra taptų dar labiau fragmentuota.

    „Be finansinio palaikymo Iranas nepriims net labai riboto pradinio susitarimo – šaliai reikės daug pinigų, kad atsitiestų po karo“, – sakė Ali Vaez.

    JAV politinėje darbotvarkėje šios derybos kelia ir vidaus politikos riziką: pernelyg didelės nuolaidos gali būti interpretuojamos kaip strateginis pralaimėjimas, o eskalacija nebūtinai priverstų Teheraną nusileisti. Dėl to sprendimų langas siaurėja, o kompromiso kaina, panašu, bus tiesiogiai susieta su ekonominių paskatų mastu ir branduolinės programos patikros griežtumu.

    „Jeigu būtų surengtas dar vienas smūgis Iranui, tai nepadarytų iranų labiau linkusių į kompromisą – priešingai, kiekvieną kartą Teheranas tik griežtino poziciją“, – sakė Ali Vaez.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: nuo derybų baigties priklausys ne tik Irano santykiai su Vakarais, bet ir tai, ar regiono ekonominis atsigavimas bus paremtas platesniu susitarimu, ar Teheranas galutinai sustiprins strateginį ryšį su Maskva ir Pekinu.

  • JAV ir Iranas arti susitarimo? Trumpas laikosi uostų blokados, Teheranas kelia 30 dienų terminą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad amerikiečių taikoma Irano uostų blokada bus panaikinta tik tada, kai bus pasiektas, patvirtintas ir pasirašytas formalus susitarimas su Teheranu. Tokia pozicija siunčia aiškią žinutę, kad Vašingtonas siekia išlaikyti maksimalų spaudimą iki pat derybų pabaigos.

    Tuo metu Iranas, remiantis viešai skelbiama informacija, reikalauja, kad blokada būtų visiškai atšaukta per 30 dienų. Priešingu atveju Teheranas grasina nekeisti savo laikysenos dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, nuo kurio priklauso dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų prekybos.

    Derybos: spaudimas ir laiko faktorius

    Trumpas akcentuoja, kad derybos juda į priekį, tačiau skubinti finalo neketina, nes laikas, jo vertinimu, dirba JAV naudai. Tokia taktika atitinka įprastą sankcijų ir ekonominių ribojimų logiką: jie išlaikomi tol, kol kita pusė įsipareigoja aiškiems ir patikrinamiems veiksmams.

    Kita vertus, Irano keliamas 30 dienų terminas rodo, kad Teheranas siekia greito apčiuopiamo rezultato ir nori iš anksto užsitikrinti sankcijų bei ribojimų palengvinimą. Tai viena sudėtingiausių derybų vietų, nes abi pusės skirtingai supranta, kas turi įvykti pirmiau – įsipareigojimai ar ekonominis atlaisvinimas.

    Pagrindinis ginčas – branduolinė programa

    JAV pozicijoje ryškiausiai išsiskiria reikalavimas dėl Irano branduolinės programos: Vašingtonas nori aiškių garantijų, kad Iranas nepriartės prie branduolinio ginklo kūrimo galimybės. Viešojoje retorikoje pabrėžiama, kad „klaidų negali būti“, o susitarimas turi apimti konkrečius, patikrinamus žingsnius.

    Iš Teherano pusės signalizuojama, kad galėtų būti svarstomi sprendimai dėl aukštai prisodrinto urano atsargų, tačiau mainais tikimasi greito ekonominio ribojimų panaikinimo. Būtent „kas ką padaro pirmas“ klausimas dažnai tampa esmine kliūtimi, nes abi pusės bijo, jog nusileidus per anksti bus prarastas derybinis svertas.

    Kodėl svarbus Hormūzo sąsiauris

    Hormūzo sąsiauris yra strateginis maršrutas, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos energijos išteklių. Dėl to bet kokios įtampos šiame regione tiesiogiai veikia pasaulines energijos kainas, laivybos rizikas ir draudimo kaštus, o tai atsiliepia ir Europos rinkoms.

    Šiame kontekste susitarimas tarp JAV ir Irano būtų vertinamas ne tik kaip branduolinio saugumo klausimo poslinkis, bet ir kaip potencialus stabilizuojantis veiksnys pasaulinėse žaliavų rinkose. Tačiau kol kas signalai rodo, kad net ir esant pažangai, galutinis pasirašymas gali užtrukti dėl politinio tvirtinimo procedūrų Irane ir galutinių formuluočių derinimo.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: Vašingtonas siekia tvirtų įsipareigojimų, o Teheranas – aiškaus ir greito blokados nutraukimo grafiko. Derybų baigtis nulems ne tik sankcijų režimo ateitį, bet ir regiono galios balansą bei svarbiausių energetikos kelių saugumą.

  • Trumpas skelbia apie beveik suderintą JAV ir Irano susitarimą: ar Ormuzo sąsiauris atsivers?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Irano susitarimo rėmai „iš esmės jau suderinti“, o šiuo metu esą derinamos tik galutinės detalės. Jo teigimu, procesas apima ne tik dvišales derybas, bet ir platesnį regiono valstybių įsitraukimą, todėl artimiausiu metu gali paaiškėti konkretūs sprendimai.

    Trumpas nurodė, kad apie tai kalbėjosi su kelių regiono šalių lyderiais, o susitarimo paketas galėtų paliesti ir Ormuzo sąsiaurį, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis. Bet koks režimo pasikeitimas šiame koridoriuje paprastai iškart atsiliepia energijos kainų lūkesčiams ir krovinių draudimo įkainiams.

    „Susitarimas iš esmės yra išderėtas, beliko jį galutinai užbaigti ir netrukus paskelbti detales“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija, svarstomas scenarijus apimtų laikiną kovinių veiksmų pristabdymą ir dalinį sankcijų režimo sušvelninimą mainais į įsipareigojimus, susijusius su Irano branduoline programa. Teheranas viešai savo ruožtu signalizuoja, kad kai kurie elementai dar ginčytini, todėl galutinis tekstas ir jo įgyvendinimo seka išlieka esminiais klausimais.

    Kas svarbiausia dėl Ormuzo?

    Ormuzo sąsiauris yra vienas jautriausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl net ir ribotos įtampos jame dažnai pakelia rizikos premiją žaliavų rinkose. Jeigu būtų susitarta dėl saugesnio tranzito ar aiškesnių taisyklių laivybai, tai galėtų mažinti svyravimus, tačiau rinkos paprastai laukia ne pažadų, o patikrinamų mechanizmų.

    Diskusijose minimas ir klausimas, ar Iranas galėtų įvesti ar taikyti papildomus mokesčius už tranzitą, taip pat kaip būtų užtikrinamas laivų saugumas. JAV pareigūnai anksčiau yra pabrėžę, kad tranzito laisvė tarptautiniuose vandenyse turėtų būti išlaikyta, o bet kokie papildomi apmokestinimo bandymai vertinami kaip eskalacijos veiksnys.

    Branduolinė programa ir sankcijos

    Potencialaus susitarimo ašis, kaip teigiama, susijusi su Irano įsipareigojimais dėl urano sodrinimo ir atsargų mažinimo, o taip pat su tarptautinės priežiūros apimtimis. Mainais galėtų būti svarstomas laipsniškas ribojimų švelninimas, tačiau tokie sprendimai dažniausiai įgyvendinami etapais, siejant kiekvieną žingsnį su patikrinamais kriterijais.

    Politinis fonas JAV išlieka įtemptas: dalis Respublikonų Kongrese skeptiškai vertina bet kokį susitarimą, kuris, jų nuomone, galėtų sustiprinti Iraną regione. Izraelis taip pat atidžiai stebi derybų kryptį, o Trumpas yra nurodęs, kad apie situaciją kalbėjosi su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.

    Kada gali paaiškėti detalės?

    Trumpas tikina, kad galutinės nuostatos derinamos ir pranešimai gali pasirodyti artimiausiu metu, tačiau tokio pobūdžio susitarimai dažnai užstringa ties įgyvendinimo seka, patikros mechanizmais ir sankcijų atšaukimo grafiku. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip susitarimą interpretuos skirtingos pusės, nes ankstesnė patirtis rodo, kad viešos formuluotės gali smarkiai skirtis nuo užkulisinio teksto.

    Kol kas rinkos ir sąjungininkai laukia aiškaus dokumento, kuriame būtų įvardyti konkretūs įsipareigojimai dėl Ormuzo sąsiaurio, branduolinės programos ribojimų ir sankcijų režimo. Būtent šie trys elementai lems, ar kalbama apie tvarų deeskalacijos planą, ar tik apie laikiną politinį signalą.

  • JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    Jungtinės Valstijos ir Iranas pastarosiomis dienomis signalizavo tam tikrą pažangą derybose dėl karo pabaigos, tačiau esminiai klausimai lieka neišspręsti. Didžiausia įtampa kyla dėl Irano prisodrinto urano atsargų ir galimų mokesčių laivybai per Hormūzo sąsiaurį.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė matantis gerus ženklus, kad susitarimas gali būti pasiekiamas. Vis dėlto jis perspėjo, kad susitarimas būtų sunkiai įmanomas, jei Teheranas siektų įtvirtinti nuolatinę laivybos kontrolę ir apmokestinimą Hormūzo sąsiauryje.

    „Niekas pasaulyje nepalaiko mokesčių sistemos. Tai negali įvykti ir būtų nepriimtina“, – sakė Marco Rubio.

    Hormūzo sąsiauris ir laivyba

    Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks jo ribojimas ar apmokestinimas rinkose paprastai reiškia staigią rizikos premiją, brangstančius krovinius ir augančias draudimo kainas.

    Pranešama, kad buvo aptariamos galimos schemos, susijusios su mokėjimų ar rinkliavų sistema už laivybą, o tai Vašingtonas vertina kaip bandymą peržengti tarptautinės laivybos principus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė tokią iniciatyvą ir pabrėžė, kad sąsiauris, jo teigimu, turi išlikti atviras ir laisvas.

    „Mes norime, kad jis būtų atviras. Mes norime, kad jis būtų laisvas. Mes nenorime mokesčių. Tai tarptautinis vandens kelias“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Prisodrintas uranas lieka kliūtis

    Kitas kertinis derybų akmuo yra Irano prisodrinto urano atsargos. Vašingtonas spaudžia Teheraną atsisakyti dalies atsargų ar išgabenti jas iš šalies, argumentuodamas, kad jos gali būti panaudotos branduolinio ginklo programai.

    Iranas tvirtina, kad jo programa esą yra taiki, o prisodrintas uranas reikalingas civiliniams tikslams. Tuo pat metu Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei, remiantis viešai cituotais šaltiniais, nurodė, kad arti ginklams tinkamo lygio prisodrintas uranas neturėtų būti siunčiamas į užsienį.

    Karinis fonas ir tarpininkavimas

    Nors viešojoje erdvėje skamba diplomatiniai pareiškimai, situaciją apsunkina ir kariniai veiksniai. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad lėktuvnešio USS Abraham Lincoln smogiamosios grupės pajėgos išlaiko aukščiausią parengtį Arabijos jūroje, kartu vykdydamos Irano uostų blokadą.

    Diplomatinėms pastangoms papildomos reikšmės suteikia ir tarpininkavimo kanalai. Pranešta, kad Pakistano kariuomenės vadas Asim Munir lankėsi Irano sostinėje, o tokie vizitai vertinami kaip bandymas išlaikyti derybų ryšį ir mažinti eskalacijos riziką.

    Kol kas abi pusės viešai kalba apie galimą susitarimą, tačiau esminiai sprendimai dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio režimo išlieka kertiniai. Būtent šie klausimai lems, ar pažangos signalai virs realiu taikos susitarimu, ar derybos vėl įstrigs.