CP v2

Tag: Branduoliniai reaktoriai

  • Prancūzijos Gravelines atominė elektrinė mažino galią dėl medūzų antplūdžio jūros vandens filtruose

    Prancūzijos šiaurėje, tarp Kalė ir Diunkerko, esanti Gravelines atominė elektrinė laikinai ribojo gamybą po to, kai į jūros vandeniu aušinamų siurblių filtrus masiškai pateko medūzų. Dėl to operatoriui teko stabdyti dalį įrenginių ir mažinti kelių reaktorių galią, kol aušinimo grandinėje bus atkurta normali vandens apytaka.

    Gravelines yra viena didžiausių Europos atominių elektrinių: joje veikia šeši reaktoriai, o bendra įrengtoji galia siekia apie 5,4 gigavato. Kai tokio masto objektas priverstas mažinti gamybą, net ir trumpalaikis sutrikimas tampa juntamas visai elektros sistemai, ypač vasarą, kai dėl karščio dažniau išauga vartojimas.

    Kaip medūzos sustabdo reaktorius?

    Pakrančių atominės elektrinės dažnai naudoja jūros vandenį aušinimui, todėl vanduo nuolat tiekiamas per siurblių stotis ir filtravimo sistemas. Kai į jas vienu metu patenka didelis kiekis medūzų, jos gali užkimšti filtrus, sumažinti vandens srautą ir priversti elektrinę automatiškai riboti galią arba išjungti bloką dėl saugos reikalavimų.

    Toks scenarijus nėra unikalus vien Gravelines: panašūs biologiniai „užkimšimai“ pasaulyje fiksuojami ir kitose pakrančių elektrinėse. Šių incidentų rizika didėja, kai sutampa sezoniniai medūzų antplūdžiai, šiltesnis vanduo ir tam tikros srovės, atnešančios organizmus tiesiai į vandens paėmimo kanalus.

    Ką daro operatorius ir ko gali prireikti ateityje?

    Elektrinių operatoriai paprastai taiko kelias priemones: tankesnius mechaninius sietus, papildomas šiukšlių gaudykles, filtrų valymo režimo optimizavimą ir siurblių darbo koregavimą. Tokie sprendimai padeda sumažinti riziką, tačiau dažnai reikalauja investicijų ir išankstinio sezoniškumo planavimo.

    Įvykis Prancūzijoje vėl primena, kad energetikos infrastruktūrai grėsmes kelia ne tik techninės avarijos ar kuro tiekimo rizikos, bet ir gamtiniai veiksniai. Lietuvai planuojant branduolinės energetikos projektus regione, diskusijose dėl vietos parinkimo ir aušinimo sprendimų vis dažniau akcentuojama, kad reikia vertinti ir biologines, ir klimato tendencijas Baltijos jūroje.

  • Legendinis USS Enterprise keliauja į metalo laužą: už išardymą – apie 390 mln. eurų

    Legendinis USS Enterprise keliauja į metalo laužą: už išardymą – apie 390 mln. eurų

    Pirmasis branduolinis lėktuvnešis

    JAV karinis jūrų laivynas pasirinko bendrovę „NorthStar Maritime Dismantlement Services“ legendinio lėktuvnešio USS Enterprise (CVN-65) demontavimui. Sutarties vertė siekia apie 390 mln. eurų, o darbai planuojami Mobile uoste, Alabamos valstijoje.

    JAV karinis jūrų laivynas nurodo, kad projektą numatoma užbaigti iki 2030 metų rugsėjo mėnesio. Didelė dalis konstrukcijų bus perdirbta, o pavojingos atliekos, įskaitant žemo radioaktyvumo medžiagas, bus išgabentos į licencijuotas utilizavimo vietas.

    Konkursas su posūkiu

    Įdomu tai, kad ta pati įmonė šį projektą laimi ne pirmą kartą. Anksčiau buvo skelbta, jog „NorthStar“ jau užsitikrino didesnės vertės sutartį, tačiau procedūrą teko peržiūrėti po konkurento skundo dėl viešųjų pirkimų sistemos trikdžių.

    Bylą nagrinėjęs JAV Federalinis ieškinių teismas pripažino, kad ginčas vertas pakartotinio įvertinimo. Po naujos atrankos JAV karinis jūrų laivynas vėl pasirinko „NorthStar Maritime Dismantlement Services“.

    Nuo istorinių misijų iki utilizavimo

    USS Enterprise į tarnybą įėjo 1961 metais ir tapo pirmuoju istorijoje branduoliniu lėktuvnešiu, kurį varė aštuoni A2W reaktoriai. 1964 metais jis dalyvavo operacijoje Sea Orbit, kai laivų grupė 64 dienas apiplaukė pasaulį neužsukdama į uostus.

    Per tarnybos metus laivas dalyvavo Kubos raketų krizės laikotarpio operacijose, Vietnamo kare, Irako operacijoje Iraqi Freedom ir misijose Afganistane. Iš rikiuotės jis išvestas 2012 metais, o 2017 metais iš jo buvo pašalintas branduolinis kuras.

    Šiuo metu lėktuvnešis siejamas ir su būsimomis statybomis: vertinama, kad iš perdirbimo gali būti gauta apie 35 000 tonų plieno. Šios žaliavos dalis, priklausomai nuo reikalavimų ir sertifikavimo, galėtų būti panaudota naujiems laivams, įskaitant būsimą Enterprise (CVN-80), kuriam perduodamas istorinis vardas.

  • Karščiai Prancūzijoje sustabdė 3 branduolinius reaktorius prie upių: dar 8 dirba ribotai

    Prancūzijoje per karščio bangą laikinai sustabdyta trijų branduolinių reaktorių veikla, o dar aštuoni reaktoriai dirba ribotu režimu. Apie tai pranešė Prancūzijos energetikos bendrovė „EDF“, akcentuodama, kad sprendimus nulėmė aplinkosauginiai reikalavimai ir hidrologinės sąlygos.

    Pasak „EDF“, stabdyti reaktoriai yra prie upių, nes atominėms elektrinėms būtinas stabilus vandens kiekis aušinimui. Dėl užsitęsusių karščių upių vanduo įkaista, o tai apsunkina aušinimą ir didina riziką viršyti leidžiamas šilto vandens išleidimo į aplinką ribas.

    „Dėl klimato sąlygų ir siekiant laikytis vandens išleidimo į aplinką taisyklių dalies reaktorių darbas buvo sustabdytas arba apribotas“, – sakė „EDF“.

    Branduolinės jėgainės Prancūzijoje sudaro kertinę elektros gamybos sistemos dalį, todėl net laikini ribojimai tampa reikšmingi visai rinkai. Kai reaktorių galia mažinama, didėja poreikis elektros trūkumą padengti kitais šaltiniais arba importu, o tai karščio metu Europoje dažnai sutampa su didesniu vartojimu dėl kondicionavimo.

    Karščio bangos metu ribojimai taikomi ne tik dėl technologinių aušinimo poreikių, bet ir dėl ekologijos: per šiltas vanduo, grąžinamas į upes, gali kelti grėsmę ekosistemoms. Dėl to Prancūzijoje galiojančios taisyklės numato, kad, pasiekus tam tikrus temperatūros ar srauto slenksčius, elektrinės privalo mažinti galią arba stabdyti blokus.

    Tuo pat metu meteorologai fiksuoja, kad karštis apėmė didelę šalies dalį, o perspėjimai išplėsti į reikšmingą teritoriją. Prognozuojama, kad aukštos temperatūros gali užsitęsti iki kitos savaitės vidurio, todėl energetikos sektorius išlieka budrus dėl galimų naujų apribojimų.

    Pastaraisiais metais tokios situacijos tampa dažnesnės dėl klimato kaitos didinamų ekstremalių karščių epizodų, kurie veikia ir energijos gamybą, ir tinklų stabilumą. Ilgesnės karščio bangos reiškia ne tik didesnį elektros poreikį, bet ir mažiau palankias sąlygas elektrinėms, priklausomoms nuo vandens aušinimo.