CP v2

Tag: Brangakmeniai

  • Vienos MAK muziejuje pavogtas „Van Cleef & Arpels“ vėrinys: vagys įėjo su bilietais

    Vienos MAK muziejuje pavogtas „Van Cleef & Arpels“ vėrinys: vagys įėjo su bilietais

    Vienoje iš Taikomosios dailės muziejaus (MAK) ekspozicijos pavogtas itin vertingas papuošalas – platinos ir deimantų vėrinys. Austrijos policija pranešė, kad nusikaltimą įvykdė du vyrai, kurie į muziejų pateko įprastai nusipirkę bilietus.

    Pasak pareigūnų, įtariamieji nedėvėjo kaukių ir buvo aiškiai užfiksuoti stebėjimo kameromis. Ketvirtadienį jie plaktuku sudaužė stiklinę vitrinos sienelę, pagriebė papuošalą ir pasišalino nežinoma kryptimi.

    Austrijos žiniasklaida skelbia, kad pavogtas „Van Cleef & Arpels“ kūrinys, puoštas šimtais brangakmenių, gali būti vertas kelių milijonų eurų. Policija oficialios sumos nenurodė, tačiau pabrėžė, kad tai vienas ryškiausių pastarojo meto nusikaltimų prieš kultūros institucijas šalyje.

    Nusikaltimas parodos kontekste

    MAK muziejus patvirtino vagystės faktą, tačiau teigė detaliau nekomentuosiantis, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Pavogtas vėrinys buvo eksponuojamas parodoje, skirtoje prancūzų juvelyrikos namų „Van Cleef & Arpels“ kūrybai, kurioje nuo vasaros pradžios buvo rodoma apie 500 eksponatų.

    Muziejus trumpam buvo uždaręs parodos erdvę, tačiau vėliau pranešta, kad dalis ekspozicijos buvo atverta lankytojams. Tyrėjai aiškinasi, kaip įtariamiesiems pavyko taip greitai pasitraukti, ir vertina muziejaus apsaugos, darbuotojų reagavimo bei stebėjimo sistemos veikimą.

    Europos muziejų saugumas – po didinamuoju stiklu

    Šis atvejis įsilieja į platesnę tendenciją: pastaraisiais metais Europoje daugėja didelės vertės vagysčių, nukreiptų į muziejus ir parodas. Nusikaltėliai vis dažniau renkasi dienos metą ir veikia kaip įprasti lankytojai, taip sumažindami įtarimus ir išnaudodami momentą, kai salėse būna daugiau žmonių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia rizika kyla laikinoms parodoms, kuriose eksponuojami brangūs, lengvai pernešami objektai, tokie kaip papuošalai ar mažos apimties meno kūriniai. Tokiais atvejais svarbus ne tik fizinis saugumas, bet ir lankytojų srautų kontrolė, aiškūs darbuotojų veiksmų protokolai bei greitas ryšys su policija.

    Austrijos policija ragina visuomenę teikti informaciją, galinčią padėti nustatyti įtariamuosius ir rasti pavogtą papuošalą. Paprastai tokio tipo daiktai bandomi realizuoti per tarpininkus, ardyti dalimis arba išgabenti į kitas valstybes, todėl tyrime gali būti pasitelktas ir tarptautinis bendradarbiavimas.

  • Rečiausias mineralas pasaulyje turi tik vieną žinomą kristalą: mažesnis už duonos trupinį

    Mokslo pasaulį sudomino itin neįprastas atradimas iš Mianmaro: mineralas, kurio kol kas patvirtintas tik vienas natūralus kristalas. Šis akmuo vadinamas kjautuitu ir laikomas vienu rečiausių mineralų, kuriuos yra pripažinusi tarptautinė mokslininkų bendruomenė.

    Vienintelis dokumentuotas pavyzdys rastas upės sąnašose netoli Mogoko – regiono, garsėjančio brangakmeniais. Kristalas sveria 1,61 karato, tai yra apie 0,32 gramo, tad savo dydžiu jis prilygsta mažai trupinėlio daliai, tačiau mokslinė vertė – nepalyginamai didesnė.

    Mineralas laikomas atskira rūšimi ne vien dėl spalvos ar išvaizdos. Jo statusą lemia cheminė sudėtis ir kristalinė gardelė, kuri parodo, kaip tiksliai išsidėstę atomai, todėl vien išorinių požymių nepakanka.

    Kjautuitas oficialiai įtrauktas į Tarptautinės mineralogijos asociacijos pripažintų mineralų sąrašą 2015 metais. Tokiais atvejais ypač svarbus tipinis pavyzdys – etaloninis kristalas, kuriuo remiantis ateityje lyginami nauji, galbūt kada nors rasti, tos pačios rūšies mėginiai.

    Pagal moksliniuose aprašymuose pateikiamus duomenis, kjautuitas yra bismuto ir stibio oksidų mineralas, kuriame pagrindiniai elementai yra bismutas, stibis ir deguonis. Būtent šių elementų derinys ir vidinė struktūra leidžia jį atskirti nuo kitų panašios išvaizdos kristalų.

    Nors kristalas mažas, jis yra neįprastai tankus: literatūroje nurodomas tankis siekia apie 8,3 gramo kubiniame centimetre. Jei gamtoje būtų rastas didesnis gabalas, jis rankoje atrodytų stebėtinai sunkus, tačiau kol kas tokių radinių nepatvirtinta.

    Kristalas aptiktas aliuviniuose nuosėdose, tai yra vandens perneštame žvyre ir smėlyje. Tokios vietos svarbios tuo, kad radinio taškas ne visada sutampa su vieta, kur mineralas susidarė, todėl tiksli kilmė dažnai nustatoma pagal aplinkinių uolienų ir priemaišų analizę.

    Mokslininkai nurodo, kad kjautuitas galėjo būti kilęs iš pegmatito – stambiagrūdės uolienos, kurioje vėlyvose magmos vėsimo stadijose susiformuoja retesni, chemiškai neįprasti kristalai. Pegmatitai dažnai „sutelkia“ elementus, kurie rečiau patenka į įprastus mineralus, todėl sudaro sąlygas atsirasti itin retiems junginiams.

    Nors kjautuitas gali priminti brangakmenį, jo išskirtinumas labiau mokslinis nei komercinis. Paprastai brangakmenių vertę rinkoje lemia paklausa, apdirbimo galimybės ir estetika, o kjautuito atvejis išsiskiria tuo, kad mokslui trūksta natūralios medžiagos tyrimams.

    Jei egzistuoja tik vienas patvirtintas pavyzdys, mokslininkams sunkiau atsakyti į klausimus apie mineralų susidarymo sąlygas, paplitimą ir galimą giminingų formų įvairovę. Dėl to toks radinys tampa priminimu, kad net ir šiandien Žemės mineralų katalogas nėra baigtinis.

    Tipinis kjautuito pavyzdys saugomas muziejinėje kolekcijoje, kur jis išlieka prieinamas kaip etalonas būsimiems tyrimams. O pats Mogoko regionas ir toliau laikomas viena įdomiausių vietų geologams, nes jame randami kristalai, kurių susiformavimui reikia itin retų sąlygų.

  • Mjanmare rastas 11 000 karatų rubinas: jo vertė gali prilygti keliems namams

    Mjanmare rastas 11 000 karatų rubinas: jo vertė gali prilygti keliems namams

    Mjanmare, netoli Mogoko brangakmenių telkinių, aptiktas apie 11 000 karatų neapdirbtas rubinas. Vietos valdžios atstovai teigia, kad nors akmuo mažesnis už 1996 metais šalyje rastą 21 450 karatų rekordą, jis gali būti dar vertingesnis dėl išskirtinės kokybės.

    Skelbiama, kad rubinas pasižymi purpurine raudona spalva su gelsvais tonais, didele skaidra ir itin stipriu blizgesiu. Vertinant rubinus, būtent spalva, skaidrumas ir vidinių įtrūkimų kiekis dažnai lemia kainą labiau nei vien tik karatai.

    Mogokas ir rubinų reputacija

    Mogoko regionas laikomas neoficialia pasaulio rubinų sostine, o čia išgaunami akmenys vertinami dėl sodrios, gilios raudonos spalvos. Dėl šios reputacijos Mogoko kilmės rubinai aukcionuose neretai pasiekia įspūdingas sumas ir patenka tarp geidžiamiausių brangakmenių pasaulyje.

    Naujasis radinys, kaip praneša Mianmaro žiniasklaida, buvo pademonstruotas šalies vadovybei sostinėje Neipide. Akmuo rastas netrukus po pavasarį vykstančių Naujųjų metų šventės Thingjan, tačiau plačiau apie tai prabilta tik vėliau.

    Kodėl vertę sunku įvardyti

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio dydžio akmens vertės neįmanoma patikimai nustatyti be laboratorinių tyrimų. Lemiamą reikšmę turi tai, ar iš neapdirbto rubino įmanoma išpjauti didelius, aukštos kokybės brangakmenius, kiek yra mikroįtrūkimų ir ar spalva išliks apdirbus.

    Brangakmenių rinkoje aukščiausios klasės rubinų kaina gali siekti milijonus eurų už karatą, tačiau tai paprastai taikoma mažiems, idealiai apdirbtiems akmenims su sertifikatais. Didžiulis natūralus kristalas gali būti vertinamas ir kaip kolekcinis mineraloginis objektas, todėl teoriškai jis gali būti nepjaustomas ir tapti muziejine vertybe arba privataus kolekcininko pirkiniu.

    Politika, ekonomika ir sankcijos

    Radinys turi ir politinį bei ekonominį kontekstą. Mjanmaras siejamas su didžiausia pasaulyje aukščiausios kokybės rubinų pasiūla, o brangakmenių gavyba daugelį metų buvo vienas svarbiausių pajamų šaltinių.

    Vis dėlto sektorius kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir skaidrumo stokos, o po 2021 metais įvykusio karinio perversmo dalis Vakarų valstybių taikė ribojimus Mjanmaro brangakmenių prekybai. Dėl to kiekvienas tokio masto atradimas neišvengiamai atsiduria ne tik juvelyrikos, bet ir geopolitinių diskusijų lauke.

    Mokslininkai ir juvelyrai sutaria, kad natūralus tokio dydžio rubinas yra itin retas reiškinys, nes dauguma išgaunamų rubinų būna vos kelių karatų. Todėl Mogoko radinys gali tapti vienu svarbiausių pastarųjų metų įvykių brangakmenių rinkoje, o jo tikroji vertė paaiškės tik atlikus detalius tyrimus.