CP v2

Tag: Brazilija

  • Portugalų rašytojai Lídiai Jorge skirtas 2026 metų Camões premijos įvertinimas: kuo ji išsiskiria?

    Portugalų rašytojai Lídiai Jorge skirtas 2026 metų Camões premijos įvertinimas: kuo ji išsiskiria?

    Portugalų rašytoja Lídia Jorge pelnė 2026 metais skiriamą Camões premiją – reikšmingiausią apdovanojimą portugalų kalba kuriantiems autoriams. Šį įvertinimą kartu teikia Portugalija ir Brazilija, todėl premija laikoma svarbiausiu visos lusofoniškos literatūros lauko pripažinimu.

    Lídia Jorge perima estafetę iš pernai apdovanotos Angolos poetės Anos Paula Tavares. Premijos skyrimas pabrėžia, kad apdovanojimas tradiciškai apima visą portugalų kalbos erdvę, o ne tik Portugalijos literatūrą.

    Kas yra Camões premija?

    Camões premija įsteigta kaip bendras Portugalijos ir Brazilijos projektas, siekiant įvertinti autorius, kurių kūryba turi išliekamąją meninę ir kultūrinę vertę. Sprendimą priima tarptautinė komisija, o premiją administruoja Portugalijos kultūros institucijos ir Brazilijos Nacionalinės bibliotekos fondas.

    Ši premija dažnai vertinama kaip portugališkos literatūros atitikmuo prestižiniams tarptautiniams apdovanojimams, nes ji skiriama už viso gyvenimo kūrybą ir poveikį literatūros raidai. Dėl to laureatai paprastai įvardijami kaip savo epochos balsą apibrėžę autoriai.

    Kuo svarbi Lídia Jorge kūryba?

    Lídia Jorge gimė Taviroje 1946 metais ir laikoma viena ryškiausių šiuolaikinės Portugalijos literatūros figūrų. Jos bibliografijoje yra daugiau nei dešimt knygų, o kūrybinis kelias prasidėjo 1979 metais, kai pasirodė romanas O Dia dos Prodígios.

    Naujausias jos romanas Misericórdia, išleistas 2022 metais, siejamas su autofikcija ir remiasi asmenine patirtimi, susijusia su motinos netektimi per Covid-19 pandemiją slaugos namuose. Knyga sulaukė įvertinimų Portugalijoje ir buvo apdovanota Prancūzijoje, o 2026 metais autorė taip pat gavo Austrijos valstybinę Europos literatūros premiją už gyvenimo nuopelnus.

    Įvertinimai ir platesnis kontekstas

    Camões premija Lídiai Jorge skiriama praėjus metams po to, kai ji buvo pakviesta sakyti kalbą Portugalijos dienos minėjime prezidento kvietimu. Tai dažnai laikoma ženklu, kad autorės vaidmuo peržengia literatūros ribas ir tampa platesnio viešojo diskurso dalimi.

    Pastaraisiais metais Europos literatūros lauke ryškėja tendencija labiau matyti ne anglakalbių šalių autorius, o didžiųjų nacionalinių premijų laureatai dažniau atsiduria tarptautinių leidybos ir vertimų dėmesio centre. Tokie apdovanojimai kaip Camões prisideda prie vertimų sklaidos ir naujų skaitytojų auditorijų už portugalų kalbos ribų.

    „Camões premija yra aukščiausias apdovanojimas autoriams, rašantiems portugalų kalba, ir pabrėžia kūrybos reikšmę visai lusofoniškai kultūrai“, – sakė premijos organizatorių atstovai.

  • Per 14 dienų ekspedicija prie Brazilijos aptiko 31 naują jūrų rūšį: proveržį lėmė laivo mikroskopas

    Dvi savaites trukusi tarptautinė mokslinė ekspedicija Pietų Atlante prie Brazilijos krantų užfiksavo 31 iki šiol neaprašytą jūrų gyvūnų rūšį. Tyrėjai sako, kad toks tempas priartėjo prie rekordinių naujų rūšių atradimų per trumpą laiką.

    Ekspedicijoje dalyvavo apie 20 ekspertų iš JAV, Australijos, Brazilijos ir Japonijos, dirbusių tyrimų laive Falkor. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į vadinamąją vidurinio vandens zoną, esančią tarp paviršiaus ir jūros dugno.

    Ši erdvė laikoma didžiausia Žemės buveine, apimančia didžiąją dalį planetos gyvenamosios aplinkos, tačiau ji išlieka viena mažiausiai ištirtų. Dėl sudėtingų sąlygų, didelių atstumų ir trapios gyvybės daug organizmų čia sunku ne tik sugauti, bet ir išsaugoti tyrimams.

    Tarp naujai užfiksuotų radinių paminėtos devynios medūzų rūšys, septynios sifonoforų rūšys, septynios ketenoforų rūšys, keturios apendikuliarijų lervos, du dideli vienaląsčiai organizmai, taip pat viena amfipodų rūšis ir greitai judantis daugšerėtas kirminas. Dalis šių organizmų yra itin trapūs, todėl jų identifikavimas įprastai užtrunka gerokai ilgiau.

    Proveržį, pasak ekspedicijos komandos, lėmė naujos kartos konfokalinis mikroskopas, sumontuotas pačiame laive. Jis leido tiesiogiai jūroje stebėti gyvų organizmų trimačius ląstelių vaizdus ir greičiau atskirti skirtingas rūšis.

    „Tai atveria visiškai naują tyrimų pasaulį. Matėme, kaip ląstelės sąveikauja, keičiasi medžiagomis ir formuoja struktūras, ir galėjome tai stebėti realiuoju laiku laive, nors įprastai prireikia savaičių paruošimo, kad apskritai pamatytum panašius procesus“, – sakė ekspedicijos vyriausioji mokslininkė, Smitsono instituto daktarė Karen Osborn.

    Pasak mokslininkų, toks realaus laiko stebėjimas gali keisti ir rūšių atpažinimo praktiką: įprastai mėginius tenka gabenti į laboratorijas, fiksuoti, dažyti ir tik tada analizuoti. Laive atlikti aukštos raiškos tyrimai leidžia greičiau suprasti, ką verta tirti detaliau, o ką galima atmesti kaip jau žinomą rūšį.

    Ekspedicijos rezultatai dar kartą primena, kiek mažai žmonija žino apie vandenynų gyvybę, ypač atviroje jūroje ir tarpiniuose vandens sluoksniuose. Tyrėjai pabrėžia, kad nauji instrumentai ir mobilios laboratorijos laivuose tampa vienu svarbiausių būdų sparčiau pildyti vandenynų biologinės įvairovės žemėlapį.

  • ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    Europos Sąjunga spartina skaitmeninę diplomatiją ir siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, todėl plečia partnerystes su Brazilija ir Pietų Korėja. Europos Komisijos technologijų politiką kuruojanti pareigūnė Henna Virkkunen vyksta į Braziliją, kur planuojama pradėti naują skaitmeninę partnerystę.

    Tuo pat metu ES ir Pietų Korėja per aukščiausio lygio susitikimą sutiko stiprinti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje. Tai dera su platesne Briuselio kryptimi kurti daugiau savų pajėgumų debesijos, lustų ir kritinių skaitmeninių paslaugų grandinėse.

    Ko ES tikisi iš Brazilijos

    Brazilija ES akyse yra didelė ir sparčiai skaitmenėjanti rinka, kurioje, kaip pabrėžiama, internetą naudoja apie 160 milijonų žmonių. Europos Komisija siekia, kad bendradarbiavimas apimtų duomenų politiką, ryšio infrastruktūrą, kibernetinį saugumą, interneto platformų reguliavimą ir nepilnamečių apsaugą.

    Planuojama, kad su partneriais ES reguliariai rengs skaitmeninės partnerystės tarybas, kuriose bus derinami konkretūs projektai ir taisyklių suderinamumas. Tokia schema jau taikoma su Japonija, Pietų Korėja, Singapūru ir Kanada, o Brazilija turėtų tapti dar vienu svarbiu mazgu.

    Pietų Korėja ir skaitmeninės prekybos taisyklės

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti prekybos bendradarbiavimą skaitmeninėje ekonomikoje. Dokumente akcentuojami duomenų srautai, asmens duomenų apsauga, taip pat sprendimai, palengvinantys verslą, pavyzdžiui, skaitmeniniai kontraktai.

    Lygiagrečiai numatoma plėsti DI bendradarbiavimą ne tik reguliavimo ir saugos temomis, bet ir per mokslinius tyrimus bei inovacijas. Briuselis tikisi, kad tai padės stiprinti konkurencingumą ir kurti patikimesnę, taisyklėmis grindžiamą skaitmeninę aplinką.

    Kodėl šios partnerystės svarbios

    Europos Komisija neslepia ambicijos kurti platesnį partnerių tinklą už JAV ir Kinijos ribų, kad būtų sumažinta rizika tiekimo grandinėms ir strateginėms technologijoms. Ši kryptis papildo ES siekį didinti technologinį suverenitetą ir išplėsti vietinius pajėgumus, ypač debesijos paslaugų ir puslaidininkių srityse.

    Skirtingai nei su kai kuriais kitais partneriais, ES technologijų dialogas su JAV pastaruoju metu susiduria su daugiau įtampos dėl europinių skaitmeninių taisyklių. Todėl naujos sutartys ir partnerystės su tokiomis valstybėmis kaip Brazilija ir Pietų Korėja tampa praktiniu instrumentu diversifikuoti ryšius ir stiprinti Europos derybinę poziciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Norime dirbti su šalimis, kurios remia atvirą rinką, saugias technologijas ir yra įsipareigojusios taisyklėmis grindžiamam skaitmeniniam pasauliui“, – sakė Henna Virkkunen.

  • Brazilijos vėjo jėgainių triukšmas keičia varlių poravimosi „dainas“: ką parodė tyrimas

    Brazilijos vėjo jėgainių triukšmas keičia varlių poravimosi „dainas“: ką parodė tyrimas

    Brazilijos šiaurės rytuose, kur sparčiai plečiami vėjo energetikos parkai, mokslininkai fiksuoja netikėtą poveikį laukinei gamtai: varlės keičia poravimosi šauksmus, kad būtų išgirstos per nuolatinį jėgainių skleidžiamą žemo dažnio ūžesį.

    Tyrimuose, atliktuose Caatinga sausųjų miškų regione, daugiausia dėmesio skirta akustinei taršai ir jos įtakai varliagyvių komunikacijai, kuri poravimosi metu yra esminė rūšies išlikimui.

    Kas vyksta prie jėgainių?

    Tyrėjai įrašinėjo varlių balsus netoli 107 vėjo turbinų ir palygino juos su įrašais iš tylesnių vietovių greta. Stebėjimai sutelkti į laikinus vandens telkinius, kurie lietinguoju sezonu tampa svarbiausiomis veisimosi vietomis.

    Rezultatai parodė, kad trijų rūšių patinai garsesnėse vietose nuosekliai keitė šauksmų ypatybes: vieni koregavo dažnį, kiti mažino impulsų skaičių ar jų stiprumą, dar kiti trumpino šauksmus, bet šaukdavo dažniau.

    Kodėl varlės keičia balsą?

    Mokslininkų aiškinimu, tai panašu į bandymą išvengti akustinio maskavimo, kai foninis triukšmas užgožia gyvūnams svarbius signalus. Vėjo turbinų triukšmas yra pastovus, o jo žemi dažniai gali sklisti toliau, ypač atviresnėse vietovėse.

    Varlėms poravimosi šauksmas nėra „tiesiog garsas“: patelės partnerį atpažįsta pagal laiką, toną, impulsų ritmą ir kartojimą. Jei signalas iškraipomas, patelė gali jo neatpažinti arba į jį nereaguoti.

    Kokios gali būti pasekmės gamtai?

    Nors elgesio prisitaikymas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip sėkminga strategija, tyrėjai pabrėžia galimas biologines „sąnaudas“. Trumpesni ar pakitę šauksmai gali mažinti poravimosi sėkmę, o ilgainiui tai gali paveikti populiacijų gausą.

    Šis atvejis akcentuoja platesnę problemą: atsinaujinančios energetikos plėtra pati savaime nėra blogis, tačiau projektai gali sukelti nenumatytų padarinių, jei poveikis biologinei įvairovei ir triukšmui nėra nuosekliai įvertinamas bei valdoma rizika.

    Varliagyviai ir taip laikomi viena pažeidžiamiausių gyvūnų grupių dėl buveinių nykimo, ligų ir klimato kaitos, todėl papildomi stresoriai, tokie kaip triukšmo tarša, gali tapti dar vienu veiksniu, spartinančiu populiacijų silpnėjimą.

  • Rekordinė kuprotojo banginio migracija: perplaukė daugiau nei 15 000 km ir nustebino mokslininkus

    Mokslininkai užfiksavo neįprastai tolimą kuprotojo banginio migraciją: vienas gyvūnas perplaukė daugiau nei 15 000 km ir taip, kaip teigiama, pagerino iki šiol žinomą rekordą. Kelionė identifikuota lyginant skirtingais metais darytas nuotraukas iš Australijos pakrantės ir Pietų Amerikos.

    Tokie atvejai ypač svarbūs, nes kuprotieji banginiai paprastai būna prisirišę prie konkrečių veisimosi ir jauniklių auginimo rajonų, į kuriuos sugrįžta kasmet. Nauji duomenys rodo, kad bent dalis individų gali keisti įprastus maršrutus ir net „apsikeisti“ skirtingų vandenynų populiacijoms būdingomis teritorijomis.

    Kaip banginiai atpažįstami?

    Kelionė nustatyta naudojant fotoidentifikaciją: mokslininkai lygina banginių uodegos peleko apatinės dalies raštus, kurie yra unikalūs kiekvienam individui. Šis juodai baltas pigmento raštas per gyvenimą kinta minimaliai, todėl veikia tarsi piršto atspaudas.

    Analizuojant archyvą, kuriame sukauptos nuotraukos nuo 1984 iki 2025 metų, aptikti mažiausiai du banginiai, užfiksuoti tiek Australijos vandenyse, tiek prie Brazilijos. Toks sutapimas dideliu atstumu laikomas reta sėkme, nes tam reikia ne tik, kad banginis iš tiesų nukeliautų, bet ir kad jis būtų nufotografuotas abiejose vietose.

    „Žinojome, kad kuprotieji banginiai geba įveikti įspūdingus atstumus, bet tokio masto sutapimas pagal fotoidentifikaciją buvo tai, ko tikrai nesitikėjau“, – sakė kuprotųjų banginių tyrėja Stephanie Stack.

    Maršrutai per du vandenynus

    Vienas banginis buvo pastebėtas Hervey Bay regione Australijoje 2007 ir 2013 metais, o vėliau užfiksuotas prie San Paulo pakrantės Brazilijoje 2019 metais. Tiesia linija toks atstumas siektų apie 14 200 km, tačiau realus kelias vandenyne paprastai būna dar ilgesnis.

    Kitas atvejis laikomas dar įspūdingesniu: banginis pirmą kartą užfiksuotas 2003 metais Brazilijoje, o po daugiau nei dviejų dešimtmečių, 2025 metais, nufotografuotas jau Australijoje. Skaičiuojama, kad atstumas tarp stebėjimų vietų siekė apie 15 100 km.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokios migracijos verčia iš naujo vertinti kuprotųjų banginių populiacijų ryšius ir judėjimą tarp regionų. Tai taip pat gali turėti reikšmės apsaugos planams, nes tarptautiniai migruojančių rūšių maršrutai priklauso nuo daugelio valstybių sprendimų, žvejybos reguliavimo ir laivybos intensyvumo.

  • Kodėl per Amazonę nėra nė vieno tilto: milžiniškas mastas, gamtos rizikos ir menka paklausa

    Amazonė dažnai įvardijama kaip ilgiausia arba viena ilgiausių pasaulio upių, tekančių per Peru, Kolumbiją ir Braziliją. Nors regione yra didelių miestų, per pagrindinį Amazonės vagos ruožą nėra nutiesta nė vieno oficialaus tilto, o judėjimas čia daug kur remiasi pačia upe.

    Pirmoji priežastis yra paprasta ir praktiška: daugelyje Amazonės baseino vietovių trūksta kelių, o gyventojų tankis išlieka mažas. Ten, kur nėra intensyvių sausumos maršrutų, tiltas netaptų jungtimi, kuri generuotų pakankamą srautą ir pateisintų milžiniškas investicijas.

    Amazonijoje net ir didesni centrai dažnai yra orientuoti į vidaus laivybą, o ne į automobilių transportą. Pavyzdžiui, šiaurėje esantis Makapa yra vienas iš miestų, kurių ryšys su kitomis Brazilijos dalimis menkai priklauso nuo kelių tinklo, todėl upė išlieka svarbiausia arterija.

    Tokioje aplinkoje naujas tiltas savaime neišspręstų susisiekimo, jeigu iki jo nevestų patikimi keliai ir logistika. Dėl to prioritetai dažnai teikiami uostams, prieplaukoms, keltams ir laivybos infrastruktūrai, o ne brangiems tiltų projektams.

    Antroji priežastis susijusi su pačios upės mastu ir jos „charakteriu“. Lietinguoju sezonu vandens lygis gali smarkiai pakilti, o upės plotis skirtingose vietose kinta nuo kelių iki keliolikos kilometrų, todėl projektavimas taptų išskirtinai sudėtingas.

    Papildomą riziką kelia didžiulės plūduriuojančios augalijos sankaupos, kurios gali judėti srove ir smogti atramoms. Tokie natūralūs „plaukiojantys salynai“ verčia numatyti ypač atsparias konstrukcijas, o tai dar labiau didina kainą ir techninius reikalavimus.

    Amazonės atogrąžų miškų dirvožemis taip pat laikomas sudėtingu statyboms: jis gali būti minkštas, nevienalytis ir sunkiai prognozuojamas. Intensyvūs krituliai, drėgmė ir augalija spartina infrastruktūros dėvėjimąsi, todėl ilgalaikė priežiūra taptų nuolatiniu iššūkiu.

    Tilto statyba paprastai reiškia naujus kelius, o būtent jie Amazonijoje laikomi vienu pagrindinių miškų nykimo veiksnių. Tyrimuose apie regioną dažnai pabrėžiama, kad didelė dalis kirtimų koncentruojasi šalia kelių, nes jie atveria prieigą medienos ruošai, žemės ūkio plėtrai ir kitai veiklai.

    Dėl šios priežasties gamtosaugininkai ir dalis mokslininkų tiltų plėtrą per pagrindinę Amazonės vagą vertina kaip sprendimą, galintį netiesiogiai paskatinti miškų fragmentaciją. Tokia rizika tampa rimtu argumentu, kodėl net ir techniškai įmanomi projektai gali būti atidedami.

    Vis dėlto tiltų Amazonijoje apskritai nėra tiksliai: jų esama per kai kuriuos didžiuosius intakus, pavyzdžiui, Rio Negro. Tai rodo, kad lemiamas veiksnys dažnai yra ne vien geografinė realybė, o paklausos, saugumo, kainos ir poveikio aplinkai balansas.

  • ES uždraudė mėsos importą iš Brazilijos: kodėl sprendimas priimtas ir kas keisis nuo rugsėjo

    ES uždraudė mėsos importą iš Brazilijos: kodėl sprendimas priimtas ir kas keisis nuo rugsėjo

    Kas nuspręsta Briuselyje

    Europos Sąjungoje priimtas sprendimas nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos uždrausti mėsos ir dalies gyvūninės kilmės produktų importą iš Brazilijos. Ribojimai siejami su ES reikalavimais dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, ypač tais atvejais, kai jos taikomos augimui skatinti.

    Apie šį žingsnį paskelbta po ES valstybių narių ekspertų balsavimo, o sprendimas apims ne tik jautieną ir paukštieną. Į sąrašą įtraukti ir gyvi maistui auginami gyvūnai bei iš jų gaunami produktai, tokie kaip kiaušiniai, akvakultūros produkcija ir medus.

    Brazilijos reakcija ir derybos

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguelis da Costa e Silva teigė, kad sprendimas Brazilijai buvo netikėtas, ir patvirtino, jog pradėtas techninis dialogas su Europos Komisija. Pasak jo, Brazilijos pusė siekia išsiaiškinti motyvus ir atkurti šalies statusą tarp valstybių, galinčių eksportuoti į ES.

    „Vakar priimtas sprendimas mums buvo netikėtas“, – sakė Pedro Miguelis da Costa e Silva.

    Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova nurodė, kad norint būti įtrauktai į leidžiamų eksportuotojų sąrašą, Brazilija turi užtikrinti ES reikalavimų laikymąsi dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo per visą gyvūnų gyvenimą, iš kurių kilę eksportuojami produktai. Komisija pabrėžia, kad, įrodžius atitiktį, eksportas galėtų būti atnaujintas.

    Kontekstas: Mercosur susitarimas ir ūkininkų spaudimas

    Sprendimo laikas išsiskiria tuo, kad jis priimtas netrukus po to, kai laikinai įsigaliojo ES ir Mercosur susitarimas, turintis liberalizuoti prekybą žemės ūkio produktais tarp ES ir Brazilijos, Paragvajaus, Urugvajaus bei Argentinos. Dėl šio susitarimo Europoje jau kurį laiką verda politinės diskusijos, o dalis ūkininkų organizacijų perspėja apie konkurencinį spaudimą.

    ES ūkininkai ir kai kurios nacionalinės vyriausybės ne kartą kėlė klausimą, ar importuojamai produkcijai taikomi lygiaverčiai standartai, ypač dėl veterinarinės kontrolės, antibiotikų ir antimikrobinių medžiagų naudojimo bei atsekamumo grandinėje. Todėl importo ribojimai Brazilijai gali tapti ir precedentu, kaip griežčiau bus vertinama atitiktis taisyklėms plečiantis prekybai.

    Praktiškai sprendimas reiškia, kad tiekėjai, importuotojai ir perdirbėjai Europoje turės iš naujo persidėlioti dalį tiekimo grandinių, ypač ten, kur Brazilijos kilmės žaliava buvo reikšminga. Tuo pat metu Brazilijai tai yra signalas, kad vien prekybos susitarimai neužtikrina patekimo į rinką, jei kyla klausimų dėl atitikties ES maisto saugos ir gyvūnų auginimo taisyklėms.

  • ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    Kas nuspręsta ir kada

    Europos Sąjungos valstybių narių ekspertų komitetas pritarė sprendimui nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos uždrausti importuoti mėsą ir dalį kitų gyvūninės kilmės produktų iš Brazilijos. Pagrindinė priežastis – neatitikimai ES taisyklėms, susijusioms su antimikrobinių medžiagų naudojimu gyvūnų auginime.

    Sprendimas reiškia, kad Brazilija bus išbraukta iš trečiųjų šalių sąrašo, kurioms leidžiama eksportuoti į ES produktus, jei jos laikosi Bendrijos sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų. Formalus teisės akto priėmimas artimiausiomis dienomis turėtų įtvirtinti šią datą ir taikymo apimtį.

    Kokiems produktams tai galiotų

    Pagal Europos Komisijos pateiktą informaciją, nuo nurodytos dienos Brazilija nebegalės eksportuoti į ES galvijienos, paukštienos ir kitų maistinių gyvūnų produkcijos, taip pat kiaušinių. Apribojimai apimtų ir akvakultūros produkciją, medų bei natūralius žarnų apvalkalus.

    Nors viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojama „mėsa“, praktikoje tai yra platesnė priemonė, nukreipta į visą sistemą, kaip užtikrinama, kad į ES patenkantys gyvūninės kilmės produktai atitinka Bendrijos maisto saugos standartus. Tokie sprendimai paprastai daro įtaką ir tiekimo grandinėms, ir kainodarai, ypač jei rinkoje atsiranda poreikis greitai perskirstyti importo srautus.

    Kontekstas: Mercosur susitarimas ir ūkininkų spaudimas

    Laiko sutapimas yra politiškai jautrus, nes sprendimas priimtas netrukus po to, kai 2026 metų gegužės 1 dieną laikinai įsigaliojo ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimas. Šis susitarimas turėjo liberalizuoti dalį žemės ūkio prekybos tarp ES ir Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus bei Urugvajaus.

    Daugelyje ES valstybių ūkininkų organizacijos kritikuoja prekybos su Pietų Amerika plėtrą, argumentuodamos, kad skirtingi auginimo ir kontrolės standartai gali lemti nelygią konkurenciją. Dėl to ES institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad prekybos lengvatos negali reikšti nuolaidų maisto saugai ir gyvūnų auginimo reikalavimams.

    „Tai, kad Sąjunga gali užtikrinti taisyklių laikymąsi, yra būtina pasitikėjimui, sąžiningai konkurencijai ir santykiams su prekybos partneriais“, – sakė ES diplomatas.

    Ką sako Europos Komisija

    Europos Komisija pabrėžia, kad prekybos susitarimai nekeičia ES privalomų sanitarinių ir fitosanitarinių standartų. Komisijos atstovė Eva Hrncirova patvirtino, kad nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos Brazilijai būtų taikomas eksporto į ES sustabdymas atitinkamoms prekių grupėms.

    Komisijos pozicija iš esmės remiasi principu, jog tiek ES ūkininkai, tiek trečiųjų šalių eksportuotojai turi laikytis tų pačių privalomų saugos taisyklių. Tai svarbu ir reputaciniu požiūriu, nes ES maisto saugos sistema yra vienas iš griežčiausių reguliavimo modelių pasaulyje, ypač kai kalbama apie antimikrobinių medžiagų naudojimą ir antimikrobinio atsparumo rizikas.

    „Prekybos susitarimai nekeičia mūsų taisyklių“, – sakė Eva Hrncirova.

    Ar draudimas gali būti atšauktas

    Sprendimas nėra negrįžtamas: jei Brazilija pateiks įrodymus, kad laikosi ES reikalavimų, importas galėtų būti atnaujintas. Tokiu atveju šalis galėtų vėl pasinaudoti tomis pačiomis tarifų lengvatomis, kurios taikomos kitoms Mercosur valstybėms.

    ES taip pat yra numačiusi apsaugos priemones, skirtas reaguoti į galimus rinkos sukrėtimus, jei importas staiga išaugtų. Be to, jautrioms prekėms, įskaitant paukštieną ir mėsą, paprastai taikomos kvotos, kurios riboja liberalizavimo mastą net ir esant galiojančiam susitarimui.

  • Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinija tampa svarbiausiu pirkėju

    Kinija sparčiai stiprina savo pozicijas Pietų Amerikos Mercosur bloke, tapdama vienu svarbiausių tiek eksporto, tiek importo partnerių. 2024 metais eksportas į Kiniją sudarė 26 proc. visų Mercosur tiekimų, o importas iš Kinijos – 27 proc. viso bloko importo.

    Didžiausia dalis šios prekybos tenka Brazilijai – didžiausiai Mercosur ekonomikai. Ekspertai pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik didesnį prekybos mastą, bet ir didėjančią priklausomybę nuo vienos rinkos paklausos.

    Žaliavos ir maistas mainais į technologijas

    Mercosur eksportas į Kiniją daugiausia remiasi žaliavomis ir žemės ūkio produktais, o importas iš Kinijos – pramoninėmis prekėmis. Į regioną keliauja kinų gamybos mašinos, transporto priemonės ir elektronika, taip stiprindamos Kinijos vaidmenį tiekimo grandinėse.

    Toks modelis, kai aukštesnės pridėtinės vertės produkcija importuojama, o išvežamos žaliavos, ilgainiui gali įtvirtinti ekonominę asimetriją. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Mercosur šalims tai tampa iššūkiu siekiant auginti vietos pramonę ir technologinį savarankiškumą.

    Milijardinės investicijos, bet nevienodas svoris

    Kinijos investicijos taip pat daugiausia telkiasi Brazilijoje: 2024 metais šalyje buvo įgyvendinama 39 projektai, kurių bendra vertė siekė apie 3,9 mlrd. eurų. 2007–2024 metais kinų bendrovės Brazilijoje pradėjo 303 projektus, kurių vertė – apie 71 mlrd. eurų.

    Daugiausia kapitalo pritraukė elektros energetika ir naftos sektorius, o reikšminga projektų dalis buvo „greenfield“ tipo, kai kuriami nauji pajėgumai nuo nulio. Kartu pažymima, kad Brazilija, nepaisant glaudžių ekonominių ryšių, iki šiol nėra prisijungusi prie Kinijos „Diržo ir kelio“ iniciatyvos.

    Polski Instytut Ekonomiczny vertinimu, problema Mercosur viduje yra bendros strategijos Kinijos atžvilgiu stoka.

    „Tokie veiksmai silpnina bloko derybinę poziciją ir didina ekonominių santykių asimetriją“, – teigiama instituto vertinime.

    Europos Sąjungos požiūriu auganti Kinijos įtaka Mercosur regione laikoma veiksniu, galinčiu mažinti Europos prekybinį ir reguliacinį svorį. Tai siejama su sunkesniu priėjimu prie strateginių žaliavų, rinkų bei politinių partnerių, ypač kai Kinija regione veikia ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip investuotoja.

    ES ir Mercosur susitarimas – papildomas fonas

    Tuo pat metu nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinas ES ir Mercosur prekybos susitarimas. Sprendimą dėl laikino taikymo priėmė Europos Komisija, tačiau susitarimas sulaukė protestų ir kritikos, ypač iš ūkininkų dalies Europos valstybėse.

    Susitarimas taip pat tapo teisinių ginčų objektu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o tarp jį kritiškai vertinančių valstybių minima ir Lenkija. Regionui tai reiškia, kad Mercosur šalys vienu metu balansuoja tarp didėjančios Kinijos paklausos ir galimybių, kurias gali atverti lengvesnė prieiga prie ES rinkos.

  • Mokslininkai į apleistą lapkirčių skruzdėlyną supylė 10 tonų cemento: kas atsivėrė po kasinėjimų

    Brazilijoje mokslininkai, tyrinėdami apleistą lapkirčių skruzdėlių skruzdėlyną, į jo ertmes supylė apie 10 tonų cemento. Sukietėjęs liejinys leido tiksliai atkurti požeminę struktūrą, o vėliau kasinėjant paaiškėjo, kad tai buvo ištisas tunelių ir kamerų tinklas.

    Tyrimas siejamas su lapkirčių skruzdėlėmis Atta laevigata, kurios natūraliai formuoja didelio masto kolonijas. Tokie skruzdėlynai gali užimti dešimtis kvadratinių metrų, o jų gylis kai kuriais atvejais siekia kelis ar net keliolika metrų.

    Eksperimento esmė paprasta: cementas užpildo tuščias ertmes, o vėliau iškastas liejinys parodo tikslų „architektūrinį“ planą. Šiuo atveju paaiškėjo, kad skruzdėlės buvo sukūrusios ne vien atsitiktinius praėjimus, o aiškiai išskaidytą sistemą su „magistralėmis“ ir specialios paskirties kameromis.

    Tarp svarbiausių erdvių – vadinamosios grybų kameros, kuriose lapkirčių skruzdėlės augina grybus, sudarančius jų mitybos pagrindą. Taip pat identifikuojamos atliekų zonos, kurios paprastai atskiriamos nuo pagrindinių kolonijos dalių, kad mažėtų infekcijų ir parazitų plitimo rizika.

    Lapkirtės skruzdėlės yra vienos labiausiai pažengusių „ekosistemų inžinierių“ tarp vabzdžių, nes jų veikla keičia dirvožemio struktūrą, drėgmės režimą ir organinių medžiagų apytaką. Tokios kolonijos statyba reikalauja kolektyvinio darbo metų metus, o iš paviršių išneštas gruntas gali siekti dešimtis tonų.

    Didelis mastas susijęs ir su kolonijos gyventojų skaičiumi: lapkirčių skruzdėlių kolonijose gali gyventi labai daug individų, kuriems reikia pastovaus maisto tiekimo ir stabilios mikroklimato kontrolės. Dėl to atsiranda atskiros zonos maisto apdorojimui, grybų auginimui, perėjimui ir atliekoms.

    Mokslininkų dėmesį dažnai patraukia tai, kad skruzdėlynai nėra tik urvų raizgalynė. Tunelių kryptys, jų susijungimo taškai ir angų išdėstymas gali sudaryti natūralią vėdinimo sistemą, kuri padeda palaikyti tinkamą deguonies kiekį ir išnešti šilumos bei anglies dioksido perteklių.

    Tokiose sistemose gali veikti vadinamasis kamino efektas, kai šiltesnis oras kyla į viršų ir skatina oro apykaitą. Skruzdėlėms tai ypač svarbu, nes grybinėse kamerose mikroklimatas turi būti stabilus, o kolonijos gilumoje oro sąlygos keičiasi lėčiau.

    Tokie cementiniai liejiniai yra vienas efektyviausių būdų pamatyti tai, ko įprastai nematyti plika akimi, nes išardžius skruzdėlyną jo struktūra greitai subyra. Nors metodas kelia etinių ir gamtosauginių klausimų, jis paprastai taikomas apleistiems lizdams, kai siekiama išsaugoti mokslinę informaciją apie kolonijos „statybos logiką“.