Tag: Brazilija

  • Brazilijoje mikroplastikai aptikti 43 iš 47 laukinių gyvūnų kraujyje – net 65 km nuo žmonių

    Mikroplastikai aptikti net ir atokiose vietovėse gyvenančių laukinių gyvūnų kraujyje – Brazilijoje jų rasta daugumoje tirtų tapyrų ir didžiųjų skruzdėdų.

    Mokslininkai ištyrė 47 laukinius gyvūnus ir mikroplastikų dalelių aptiko 43 jų kraujyje, o dalis gyvūnų gyveno daugiau nei 65 kilometrus nuo artimiausios žmonių veiklos, rašo „ZME Science“.

    GPS siųstuvais sekdami gyvūnų judėjimą tyrėjai pastebėjo aiškią tendenciją: kuo arčiau gyvūnų buveinės buvo keliai, ūkiai, gyvenvietės ar kiti infrastruktūros objektai, tuo daugiau plastiko dalelių fiksuota kraujyje.

    Tyrimas rodo, kad mikroplastikai nėra vien miestų ar pramonės zonų problema – jie pasiekia ir teritorijas, kurios laikomos vienomis mažiausiai paliestų žmogaus veiklos.

    Kas ištirta ir ką rado laboratorijoje

    Tyrėjai analizavo 26 žemumų tapyrus ir 21 didžiąją skruzdėdą trijuose Brazilijos regionuose: Amazonės atogrąžų miškuose, Serrado savanose ir Pantanalio pelkėse.

    Kraujo mėginiai buvo surinkti 2021–2022 metais, gyvūnus stebint per veikiančias gamtosaugos programas. Laboratorijoje mikroplastikų dalelėms identifikuoti taikyta Ramano spektroskopija – metodas, leidžiantis atpažinti medžiagas pagal tai, kaip jos sklaido lazerio šviesą.

    Iš viso mėginiuose identifikuota 2 815 mikroplastiko dalelių. Vidutinė koncentracija siekė 73,8 dalelės mililitre kraujo, tačiau svyravimai buvo labai dideli – vieno gyvūno kraujyje nustatyta daugiau nei 1 200 dalelių mililitre.

    Tapyrų kraujyje vidutiniškai fiksuota 98,9 dalelės mililitre, o didžiųjų skruzdėdų – 42,8, nors tyrėjai pažymi, kad šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.

    Pantanalis: mikroplastikai ir „mažiausiai trikdomose“ buveinėse

    Ypač neraminantis signalas atėjo iš Pantanalio – milžiniškų pelkių, kuriose yra vienos mažiausiai sutrikdytų buveinių Brazilijoje. Čia mikroplastikų aptikta visų 14 tirtų gyvūnų kraujyje.

    Tarp jų buvo ir individų, gyvenusių daugiau nei 65 kilometrus nuo artimiausios plėtros teritorijų ir 112 kilometrų nuo artimiausio atliekų tvarkymo objekto.

    Pagrindinis klausimas – kaip plastikas pasiekia tokias vietas. Tyrėjai nurodo, kad mikroplastikai gali keliauti didelius atstumus per atmosferą, nusėsti su krituliais, taip pat būti pernešami upėmis ar sezoniniais potvyniais.

    Ką dar svarbu žinoti apie tyrimo ribas

    Šiame tyrime nebuvo vertinta, ar aptiktos dalelės tiesiogiai kenkia gyvūnams. Taip pat naudoti metodai neleidžia aptikti nanoplastikų – dar smulkesnių dalelių, kurios potencialiai gali lengviau prasiskverbti į audinius.

    Kadangi tyrimas stebimasis, jis taip pat negali tiksliai nustatyti, kur konkrečiai kiekvienas gyvūnas „pasigavo“ mikroplastikų – galima kalbėti tik apie ryšį su žmogaus pėdsako intensyvumu teritorijoje.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale „Nature“.

  • ES šalys atidėjo balsavimą dėl braziliškos vištienos importo draudimo panaikinimo

    ES šalys atidėjo balsavimą dėl braziliškos vištienos importo draudimo panaikinimo

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės antradienį atidėjo balsavimą dėl draudimo importuoti brazilišką vištieną panaikinimo. Sprendimas nukeltas po to, kai dalis šalių paprašė Europos Komisijos papildomų paaiškinimų apie Brazilijos atitiktį ES taisyklėms dėl antimikrobinių medžiagų.

    Kaip praneša „Euronews“, kai kurios valstybės siekia aiškiau įvertinti, ar Brazilija laikosi ES reikalavimų, susijusių su antimikrobinių medžiagų naudojimu. Dėl šių klausimų planuojama grįžti prie temos per naują susitikimą gruodžio pradžioje.

    Balsavimas buvo numatytas po to, kai ES rugsėjį uždraudė importuoti brazilišką mėsą dėl Brazilijoje taikomos praktikos – antimikrobines medžiagas naudoti gyvūnų augimui skatinti. Toks draudimas tapo dar vienu jautriu klausimu santykiuose su Brazilija.

    Draudimas apima ne vien vištieną: jis taikomas jautienai, paukštienai, kiaušiniams ir medui. Vis dėlto ankstyvą rugsėjį atliktas ES auditas nustatė, kad Brazilijos paukštienos kontrolės sistema veikė efektyviai.

    Komisija žada atsakyti į klausimus

    Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova teigė, kad „kai kurios valstybės narės paprašė papildomų paaiškinimų apie Brazilijoje įdiegtą sistemą“. Pasak jos, Komisija skirs laiko atsakyti į pateiktas pastabas ir klausimus.

    Toks sprendimas reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis brazilinės paukštienos importo situacija nesikeis, o galutinis sprendimas bus priimamas vėliau – po papildomų konsultacijų ir paaiškinimų.

    Ginčai dėl „Mercosur“ susitarimo

    Braziliškos mėsos importas ES viduje išlieka skaldantis klausimas, ypač platesniame „Mercosur“ prekybos susitarimo kontekste. Kelioms valstybėms, tarp jų ir Prancūzijai, šis susitarimas kelia didelį pasipriešinimą.

    ES ūkininkai baiminasi, kad dėl skirtingų gamybos standartų gali didėti spaudimas vietos rinkai – ypač dėl sveikatos ir fitosanitarinių taisyklių taikymo. Šios baimės dažnai tampa pagrindu reikalauti griežtesnių apsaugos priemonių.

    Siekiant sušvelninti įtampą, į susitarimą įtrauktos kvotos jautriems žemės ūkio produktams. Pavyzdžiui, jautienos importas ribojamas iki 99 000 tonų per metus su sumažintu 7,5 proc. tarifu, o paukštienos – iki 180 000 tonų per metus.

    Vis dėlto susitarimo ratifikavimas užsitęsė po to, kai Europos Parlamentas jį perdavė nagrinėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, suabejojęs jo teisėtumu. Europos Komisija galiausiai nusprendė gegužę susitarimą laikinai įgyvendinti, kol bus sulaukta teismo išaiškinimo.

  • Mokslininkai dinozauro kauluose aptiko kraujo pėdsakų – tai gali keisti paleontologiją

    Mokslininkai dinozauro kauluose aptiko kraujo pėdsakų – tai gali keisti paleontologiją

    Mokslininkai, tirdami Brazilijoje rastą dinozauro fosiliją, aptiko cheminių junginių, siejamų su hemu – hemoglobino dalimi, kuri stuburiniuose padeda pernešti deguonį. Kauluose taip pat užfiksuotos mikroskopinės struktūros, primenančios suakmenėjusius raudonuosius kraujo kūnelius.

    Jei pirminė interpretacija pasitvirtintų, tai būtų vienas reikšmingiausių radinių molekulinėje paleontologijoje. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, o analizuota medžiaga paimta iš rūšiai Aratasaurus museunacionali priskiriamo dinozauro kaulo.

    Šio gyvūno liekanos aptiktos 2008 metais Brazilijoje. Nustatyta, kad tai buvo teropodas – dvikojų dinozaurų grupės atstovas, į kurią įeina ir garsusis tiranozauras.

    Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po atradimo, komanda, vadovaujama Kliti Grice iš Curtin universiteto, pritaikė kelis nepriklausomus metodus, kad patikrintų, ar fosilijoje galėjo išlikti kraujo pėdsakų.

    Ko tiksliai rasta fosilijoje

    Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė hemui – molekulės daliai, būdingai hemoglobinui. Cheminės analizės parodė junginius, siejamus su hemu, įskaitant ir pakitusią jo formą, kuri galėtų būti itin seno biologinio materialo pėdsakas.

    Šios medžiagos aptiktos kaulo kraujagyslių kanaluose – vietose, kur gyvūnui gyvam esant ėjo kraujagyslės. Ten mokslininkai įžvelgė ir elipsės formos mikroskopines struktūras, panašias į suakmenėjusias raudonąsias kraujo ląsteles.

    Tyrimui pasitelkta Ramano spektroskopija, elektroninė mikroskopija ir skysčių chromatografija su masių spektrometrija. Analizės atskleidė geležies, anglies ir azoto buvimą – elementus, būdingus hemo molekulei.

    Kodėl tai būtų svarbu paleontologijai

    Vienas didžiausių paleontologijos iššūkių – minkštųjų audinių, tokių kaip kraujas, raumenys ar vidaus organai, irimo greitis. Dėl to jų išlikimas milijonus metų ilgą laiką buvo laikomas ypač mažai tikėtinu.

    Mokslininkai pateikia hipotezę, kodėl būtent ši fosilija galėjo taip neįprastai išsaugoti biologinių medžiagų pėdsakus. Manoma, kad po mirties dinozauras greitai atsidūrė vandeninėje aplinkoje, kur trūko deguonies.

    Komanda svarsto, kad reikšmę galėjo turėti mikrobiniai „kilimai“ – bakterijų ir kitų mikroorganizmų sankaupos, galėjusios apgaubti liekanas. Taip pat minimas hausmanitas – mangano oksido mineralas, kuris galėjo prisidėti prie ląstelių liekanų stabilizavimo ir apsaugos nuo irimo.

    Skeptikų klausimai ir kas būtų toliau

    Nors rezultatai atrodo viltingi, atradimas kelia ir abejonių. Skeptikai pabrėžia, kad struktūros, laikomos raudonaisiais kraujo kūneliais, skiriasi dydžiu ir forma nuo šiuolaikinių paukščių bei krokodilų kraujo ląstelių – tai artimiausi gyvi dinozaurų giminaičiai.

    Kita kritikos kryptis – ar aptiktus cheminius junginius galima vienareikšmiškai susieti su konkrečiomis ląstelinėmis struktūromis. Vien kraujo sudedamąsias dalis primenančių medžiagų buvimas dar nereiškia, kad fosilijoje išliko tikri raudonieji kraujo kūneliai.

    Jeigu išvados vis dėlto būtų patvirtintos, tai galėtų keisti priešistorinių organizmų analizę: išlikusios biomolekulės leistų geriau suprasti dinozaurų fiziologiją, metabolizmą ar deguonies pernašą. Be to, tokie metodai galėtų paskatinti iš naujo tirti ir kitas fosilijas, kuriose anksčiau minkštųjų audinių pėdsakų nė nebuvo ieškoma.

  • Brazilijoje buvusios fermos vietoje pasodino 840 tūkst. medžių – sugrįžo šimtmetį nematyti gyvūnai

    Brazilijoje ekologų šeimai pavyko buvusios gyvulininkystės fermos vietoje atkurti ištisą ekosistemą – po ilgamečio darbo į teritoriją sugrįžo gyvūnai, kurių regione nebuvo fiksuota daugiau kaip 100 metų.

    Apie šį projektą rašo „Futura-sciences.com“: Nicolas ir Raquel Locke 2001 metais savo valdą Rio de Žaneiro valstijoje pavertė ekologiniu rezervatu „Guapiaçu“ ir pradėjo nuosekliai atkurti nualintą kraštovaizdį.

    Dešimtmečius veikusi galvijų ferma buvo sunaikinusi didelę vietinių miškų dalį, todėl atkurti natūralią aplinką nepakako vien atsodinti medžius – reikėjo atkurti ir ryšius tarp buveinių.

    Ekologai sodino vietines medžių rūšis, formavo miško koridorius ir gaivino pelkes bei užmirkusias teritorijas – būtent tokie sprendimai leidžia gyvūnams grįžti ir išlikti, o ekosistemai vėl veikti kaip visumai.

    Miškas ir pelkės sugrąžino laukinę gyvybę

    2025 metais 607 hektarų plote buvo pasodinta apie 840 tūkst. medžių. Tai tapo pagrindu miškui vėl plėstis ten, kur anksčiau buvo ganyklos.

    Vandens telkinių ir pelkių atkūrimui rezervate buvo įrengtos žemių užtvankos ir pakeistos vietinių upelių vagos. Buvusiose ganyklose susiformavo lagūnos, pritraukusios įvairių rūšių gyvūnus ir paukščius.

    Nurodoma, kad šiose atkurto kraštovaizdžio vietose apsigyveno kapibaros, plačianapiai kaimanai, garniai ir kiti vandens paukščiai – tai ženklas, kad teritorija vėl tampa tinkama natūralioms bendrijoms.

    Tapyrus teko sugrąžinti dirbtinai

    Pietų Amerikos tapyrai Rio de Žaneiro valstijoje nebuvo sutinkami nuo 1914 metų. Dėl kelių infrastruktūros ir žemės ūkio plotų gyvūnai negalėjo natūraliai sugrįžti į regioną.

    Todėl 2017 metais į rezervatą buvo specialiai išleisti pirmieji trys tapyrai. Jų judėjimas stebėtas radijo antkakliais ir fotospąstais, o netrukus paaiškėjo, kad gyvūnai sėkmingai prisitaikė – maitinosi vietiniais augalais ir platino sėklas, taip prisidėdami prie miško atsigavimo.

    Vėliau mokslininkai užfiksavo pirmuosius jauniklius, gimusius jau laukinėje gamtoje. Tai patvirtino, kad tapyrai ne tik išgyvena, bet ir dauginasi.

    Šiuo metu rezervate, kaip teigiama, gyvena 11 suaugusių tapyrų ir trys jaunikliai, o įskaičiuojant aplinkines teritorijas bendra populiacija, specialistų vertinimu, gali siekti 25 individus.

  • Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija paskelbė, kaip teigiama, pirmą pasaulinį kelrodį, skirtą laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų. Dokumente šalys raginamos pradėti planuoti perėjimą jau dabar, nors pats planas yra savanoriškas.

    Kelrodis paskelbtas baigiantis Brazilijos, kaip COP30 klimato konferencijos šeimininkės, darbotvarkei – kitą savaitę „estafetė“ perduodama Turkijai ir Australijai, rašo „Euronews“, remdamasis AFP.

    COP30 konferencija 2025 metais Brazilijos Amazonės mieste Belemyje baigėsi susitarimu, kuriame po didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip Saudo Arabija ir Rusija, pasipriešinimo nebuvo aiškiai paminėtas iškastinis kuras. Todėl Brazilija kaip alternatyvą pasiūlė atskirą kelrodį, kviečiantį šalis savanoriškai trauktis nuo naftos, dujų ir anglies.

    Kelrodyje teigiama, kad turimi įrodymai ir analizė veda prie išvados, jog perėjimas nuo iškastinio kuro yra „skubus, neišvengiamas ir kartu įmanomas“. Kartu pabrėžiama, kad vieno universalaus sprendimo nėra – priemonės turėtų būti pritaikomos pagal kiekvienos šalies situaciją.

    Trys etapai iki 2033 metų

    Dokumente siūloma „bendra darbotvarkė“ trimis etapais 2028–2033 metų laikotarpiu. Per šiuos metus valstybės raginamos parengti planus ir imtis realių žingsnių, transformuojant energetikos sistemas.

    Kelrodyje akcentuojama, kad šalys skiriasi tiek tempu, kuriuo gali judėti, tiek reikalingos paramos apimtimi, tačiau planavimas, pasak autoriaus, naudingas visoms. Mintis paprasta: net jei perėjimas bus nevienodas, pradėti ruoštis verta nedelsiant.

    COP30 vadovė Ana Toni per žiniasklaidos instruktažą teigė, kad perėjimas yra neišvengiamas, todėl planuoti reikia „dabar ir kuo greičiau“, nes tai esą būtų naudinga šalims, visuomenei ir ekonomikai. Vis dėlto pačiame kelrodyje pripažįstama, kad iki šiol paskelbtos politikos priemonės ir planai vis dar nepasiekia tikslų, dėl kurių šalys susitarė anksčiau.

    Priminta ir tai, kad beveik 200 valstybių 2023 metais COP28 viršūnių susitikime Dubajuje priėmė svarbų tekstą, raginantį „pereiti nuo iškastinio kuro energetikos sistemose“.

    Ko tikėtis COP31 Turkijoje?

    Naujo privalomo susitarimo dėl iškastinio kuro per dvi savaites vyksiančioje COP31 konferencijoje, kuri prasideda lapkričio 9 dieną Turkijos Viduržemio jūros kurorte Antalijoje, mažai tikėtina. Vietoj to Turkija, o derybas koordinuojanti Australija, remia savanorišką programą, orientuotą į didesnę „elektrifikaciją“ siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia kryptis neįvardija, iš kokių šaltinių turėtų būti gaunama elektra. Dėl to, jų teigimu, elektrifikacija teoriškai galėtų tapti priedanga plėsti iškastinio kuro naudojimą, o ne pereiti prie švarių atsinaujinančių išteklių.

    Ana Toni sakė, kad iškastinio kuro kelrodis Antalijoje turėtų būti aptariamas lapkričio 10 dieną, tačiau Brazilijos pareigūnai pabrėžė: tai nėra dokumentas, dėl kurio būtų deramasi COP31, o veikiau raginimas veikti.

    COP30 prezidentas Andre Correa do Lago aiškino, kad Brazilija nesiūlo naujų derybų, o kviečia šalis pradėti veiksmus jau dabar, nes reikalingos žinios ir technologijos, jo teigimu, yra prieinamos. Jo žodžiais, esminis iššūkis – įgyvendinti tai, dėl ko jau sutarta.

    Aktyvistai: kelrodis neturi dulkėti lentynoje

    Klimato kampanijų atstovai Brazilijos iniciatyvas sutiko palankiai, tačiau kartu pabrėžė, kad vien dokumento paskelbimo nepakanka. 350.org politikos analitikė Fanny Petitbon perspėjo, jog kelrodis neturėtų virsti dar viena ataskaita, kuri „renka dulkes lentynoje“.

    Jos teigimu, COP31 turėtų tapti momentu, kai vyriausybės perkelia šį darbą į praktinius sprendimus: su aiškiais įsipareigojimais, terminais ir ištekliais, reikalingais teisingam ir tvarkingam pasitraukimui iš anglies, naftos ir dujų.

    Brazilija taip pat paskelbė atskirą kelrodį, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų naikinimą.

  • Brazilijos teismas laikinai uždraudė „Meta“ rinkti žiniasklaidos turinį DI mokymui

    Brazilijos teismas laikinai uždraudė JAV technologijų bendrovei „Meta“, valdančiai „Facebook“, rinkti žiniasklaidos publikuojamą turinį ir naudoti jį dirbtinio intelekto modeliams mokyti.

    Sprendimą priėmė San Paulo teismas, nagrinėjantis trijų žiniasklaidos organizacijų skundą dėl „Meta“ siūlytų naujų platformų naudojimo sąlygų, kurias bendrovė planavo taikyti nuo lapkričio 20 dienos.

    Skundo autoriai teigė, kad numatomi pakeitimai būtų leidę „Meta“ automatiškai paimti, saugoti ir analizuoti straipsnius, nuotraukas, įrašus bei kitą redakcijų turinį.

    Teismas nurodė, kad skundo nagrinėjimo laikotarpiu „Meta“ privalo susilaikyti nuo naujų taisyklių taikymo subjektams, priklausantiems skundą pateikusioms organizacijoms.

    Apribojimai taikomi ir paskyrų blokavimui

    Be draudimo diegti naujas sąlygas, teismas taip pat užkirto kelią galimam spaudimui žiniasklaidai per platformas: „Meta“ negali blokuoti šių organizacijų narių paskyrų.

    Tai apima ne tik „Facebook“, bet ir kitas „Meta“ platformas – „Instagram“ bei „WhatsApp“.

    Kaip rašo „O Globo“, už teismo nurodymų nevykdymą numatyta 1 mln. Brazilijos realų bauda už kiekvieną dieną, tačiau bendra suma negalėtų viršyti 100 mln. realų.

    Žiniasklaida sprendimą vadina istoriniu

    Brazilijos žiniasklaidos atstovai sprendimą įvertino kaip reikšmingą precedentą, pabrėždami, kad jis rodo ribas, kiek toli gali eiti didelės skaitmeninės platformos naudodamos savo ekonominę galią.

    Vienos iš skundą pateikusių organizacijų vadovas Marcelo Rechas teigė, kad toks laikinas draudimas yra teigiamas signalas tūkstančiams žiniasklaidos priemonių, kurių interesams atstovauja šios organizacijos.

    Brazilija didina spaudimą skaitmeninėms platformoms

    Tekste primenama, kad Brazilijos teismai ir kairiųjų pažiūrų prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos vadovaujama valdžia jau kurį laiką griežčiau spaudžia technologijų milžinus.

    2024 metais Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas buvo daugiau nei mėnesiui sustabdęs platformos X veiklą šalyje.

    Po sprendimo dėl „Meta“ Brazilijos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad panašus verdiktas neseniai priimtas ir Norvegijoje, kur prieš bendrovę kartu stojo didžiausios šalies žiniasklaidos priemonės.

  • Brazilijoje iš kosmoso nufotografuotas „kempinės“ kupolas maitina garsiuosius Caldas Novas karštuosius šaltinius

    Brazilijos Gojaso valstijoje palydovas užfiksavo milžinišką tamsų kupolą, kuris, pasirodo, yra svarbus netoliese esančių Caldas Novas karštųjų šaltinių „variklis“.

    Nuotrauką 2025 metų gegužės 19 dieną padarė „Landsat 9“ palydovas, o neįprastą darinį aprašo NASA Žemės observatorija.

    Ovalus monolitas, vadinamas Caldas Novas kupolu (Serra de Caldas), yra maždaug 20 kilometrų ilgio ir apie 12 kilometrų pločio. Jis iškilęs iki maždaug 300 metrų virš aplinkinio kraštovaizdžio.

    Darinys iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg vientisas akmens masyvas, tačiau jo reikšmė praktinė: jis padeda sukaupti lietaus vandenį, kuris vėliau papildo požeminius rezervuarus ir palaiko šiltų versmių srautą net sausuoju metų laiku.

    Kaip kupolas „pamaitina“ karštuosius šaltinius

    Kupolą dengia Cerrado – tropinės savanos biomas, garsėjantis gebėjimu sugerpti lietaus vandenį. Dėl šios savybės teritorija veikia tarsi kempinė.

    Sugertas vanduo skverbiasi per monolito vidinę struktūrą ir papildo po žeme esančius vandeningus sluoksnius. Iš jų vanduo cirkuliuoja į paviršių, todėl netoliese esantys šaltiniai nuolat gauna šilto vandens.

    Įdomu tai, kad šie terminiai vandenys nėra kaitinami vulkaninės veiklos. Kaip aiškinama, vanduo įšyla giliai uolienų plyšiuose dėl natūraliai didesnės Žemės temperatūros gelmėse, o vėliau sugrįžta į paviršių.

    Kuo išskirtinis Cerrado ir kodėl jis saugomas

    Cerrado biomas dengia maždaug ketvirtadalį Brazilijos ir yra antras pagal plotą Pietų Amerikos biomas po Amazonijos atogrąžų miškų. Jis dažnai apibūdinamas kaip miškų, pievų ir pelkių mozaika.

    Dėl vaidmens papildant požeminius vandenis Cerrado Brazilijoje kartais vadinamas „vandenų lopšiu“. Šis vandens ciklas svarbus ne tik šaltiniams – aplink kupolą taip pat yra keli kriokliai.

    Kupolas ir jo apylinkės saugomos Caldas Novas valstybiniame parke, įkurtame 1970 metais. Parko tikslas – išsaugoti Cerrado augmeniją ir su ja susijusias rūšis.

    Vis dėlto palydovinėje nuotraukoje matyti ir kita realybė: teritorijos už saugomos zonos ribų tapo laukų ir ūkių „lopiniu“. Tai primena, kad Cerrado, kaip ir kitos natūralios ekosistemos, patiria žemės ūkio plėtros spaudimą.

  • Portugalijos EdTech „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų: žada mažinti mokytojų krūvį ir plėstis į Braziliją

    Portugalijos EdTech „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų: žada mažinti mokytojų krūvį ir plėstis į Braziliją

    Kas yra „Intuitivo“ ir ką kuria

    Portugalijos švietimo technologijų startuolis „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria skaitmeninio vertinimo platformą, kuri padeda mokytojams greičiau parengti kontrolinius darbus, juos išdalinti ir automatizuotai įvertinti.

    Platforma skirta įvairiems švietimo lygiams – nuo pradinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Mokiniai ar studentai testus gali pasiekti per vieną nuorodą, neregistruodami paskyros ir neįsidiegdami papildomos programinės įrangos.

    DI testams ir vertinimui automatizuoti

    „Intuitivo“ leidžia mokytojams kurti užduotis nuo nulio, naudotis bendra pratimų biblioteka arba pasitelkti DI, kad senesni PDF formato testai būtų paversti interaktyviais, automatiškai tikrinamais skaitmeniniais darbais. Tokia funkcija ypač aktuali mokykloms, kurios turi sukauptą didelį archyvą tradicinių užduočių.

    Vertinimų metu mokytojai gali stebėti procesą realiu laiku, o sistema siūlo akademinio sąžiningumo priemones ir rezultatų statistiką. Duomenys išskaidomi pagal mokinį, klasę ir konkrečią užduotį, kad būtų lengviau pamatyti spragas ir koreguoti mokymo planą.

    „Intuitivo“ gimė iš mokytojo prašymo ir iki šiol kuriamas kartu su mokytojais. Mūsų tikslas paprastas – grąžinti laiką tiems, kurie moko, – sakė „Intuitivo“ bendraįkūrėjas ir vadovas João Guimarães.

    Investuotojai ir plėtros planai

    Investicijų raundui vadovavo „Caixa Capital“ ir „Impact Innovation Fund“, kurį valdo „3xP Global“ pagal Rizikos kapitalo programą, įgyvendinamą per Portugalijos Kapitalizacijos ir atsparumo fondą bei plėtros banką Banco Português de Fomento. Prie raundo prisidėjo ir „Techstars“, „COREangels Lisboa“, „COREangels Porto“ bei bendruomeninis fondas „Angels Way“.

    Bendrovė nurodo, kad platforma turi 75 000 registruotų mokytojų, o sutartys pasirašytos su daugiau nei 200 savivaldybių, mokyklų junginių ir privačių mokyklų. Skelbiama, kad „Intuitivo“ sprendimai jau apima daugiau nei 500 mokyklų Portugalijoje.

    Startuolis teigia, jog per 2025–2026 mokslo metus jo įrankiai galėtų padėti sutaupyti apie 165 000 darbo valandų. Tokie skaičiai išryškina problemą, kurią dažnai akcentuoja ir tarptautiniai tyrimai: reikšminga mokytojų laiko dalis tenka vertinimui, administravimui ir grįžtamajam ryšiui, o ne tiesioginiam mokymui.

    Brazilija yra natūralus žingsnis: kalba ta pati, mokytojų daugiau nei 2 milijonai, o skaitmeninės priemonės ten prigyja greitai. Kai kurie jau naudojasi „Intuitivo“, todėl norime tai, ką sukūrėme Portugalijoje, perkelti į gerokai didesnį mastą, – pridūrė João Guimarães.

    Gautas finansavimas bus skirtas produkto vystymui ir komandos augimui – planuojama darbuotojų skaičių didinti nuo 11 iki 20 iki šių metų pabaigos. Kartu tai turi padėti pasirengti plėtrai už Portugalijos ribų, pirmiausia – į Brazilijos rinką, kuri pagal bendrovės vertinimą yra maždaug dvylika kartų didesnė už vietinę.

    Be kasdienio mokytojų darbo palengvinimo, „Intuitivo“ akcentuoja naudą ir mokyklų administracijai: centralizuotas valdymo skydelis leidžia sekti rezultatus ir vertinti, kaip plačiai įrankį taiko pedagogai visoje institucijoje. Tokie sprendimai tampa svarbūs mokykloms, kurios siekia vienodinti vertinimo praktiką ir greičiau reaguoti į mokinių pasiekimų pokyčius.

  • Brazilijoje atgaivinta buvusi ganykla: per 25 metus pasodinta 840 000 medžių, sugrįžo tapyrai

    Brazilijoje buvusi galvijų ganykla per kelis dešimtmečius virto atkuriama ekosistema, kurioje vėl aptinkami pietų Amerikos tapyrai, regione nematyti daugiau nei šimtmetį. Pokytį nulėmė ilgalaikis miško atkūrimas, šlapynių tvarkymas ir kryptinga laukinių gyvūnų sugrąžinimo programa.

    Projektas įgyvendintas Guapiassu rezervato teritorijoje, Rio de Žaneiro valstijoje. Šioje vietovėje šeima, prisidėdama prie gamtotvarkos specialistų darbo, per 25 metus nuosekliai atkūrė buvusias žemės ūkio naudmenas, sodindama vietines medžių rūšis ir stiprindama suskaidytų miško plotų jungtis.

    Viešai skelbta, kad pirmaisiais intensyviais etapais buvo pasodinta apie 840 000 medžių maždaug 607 hektarų plote. Vėliau nurodyta, kad bendras pasodintų sodinukų skaičius perkopė 1 000 000, o atkuriamų ir saugomų teritorijų apimtis išaugo iki maždaug 710 hektarų.

    Vien medžių atsodinimo nepakako, todėl buvusiose ganyklose imtasi ir kraštovaizdžio atkūrimo. Suformavus žemės pylimus, atnaujinus dalį vandens srautų ir sukūrus naujus vandens telkinius, teritorijoje ėmė atsirasti šlapynėms būdingi biotopai, svarbūs tiek augalijai, tiek gyvūnijai.

    Nors buveinės būklė gerėjo, tapyrai patys į istorinį arealą grįžti negalėjo dėl kelių, žemdirbystės plotų ir miškų fragmentacijos. Skelbiama, kad Rio de Žaneiro valstijoje jie nebuvo fiksuojami nuo 1914 metų, todėl populiacijai atkurti reikėjo aktyvaus perkėlimo ir priežiūros.

    2017 metais į atkurtą mišką buvo išleisti pirmieji keli tapyrai, o jų judėjimas ir adaptacija stebėti naudojant radijo antkaklius bei fotospąstus. Stebėsena leido įvertinti, ar gyvūnai randa maisto, kaip naudojasi buveine ir ar geba išvengti žmogaus veiklos rizikų.

    Vėlesni stebėjimai parodė, kad tapyrai įsitvirtino: jie minta vietiniais augalais ir atlieka svarbų vaidmenį miško atsinaujinimui, platindami sėklas. Taip pat fiksuoti laukinėje gamtoje gimę jaunikliai, kas laikoma vienu svarbiausių ženklų, jog populiacija gali tvariai augti.

    Guapiassu pavyzdys išryškina, kad ekosistemų atkūrimas dažnai yra kompleksinis darbas, apimantis ne tik miško atsodinimą, bet ir vandens režimo sugrąžinimą bei ryšių tarp miško masyvų atkūrimą. Tai ypač svarbu ten, kur buveines ilgą laiką skaidė infrastruktūra ir intensyvus žemės naudojimas.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad laukinių gyvūnų sugrąžinimas visada reikalauja ilgalaikių duomenų: būtina stebėti mirtingumą, veisimąsi, konfliktų su žmogumi rizikas ir genetinę įvairovę. Tokios iniciatyvos tampa vis aktualesnės ir dėl klimato kaitos, nes atkuriami miškai padeda stabilizuoti vietinį mikroklimatą ir vandens apytaką.

  • Brazilijoje pora pasodino 840 000 medžių: po 103 metų į Rio de Žaneirą sugrįžo tapyrai

    Brazilijos Rio de Žaneiro valstijoje per kelis dešimtmečius įvykęs miškų atkūrimo projektas davė netikėtą rezultatą: į teritoriją sugrįžo pietų amerikietiškasis tapyras, kurio regione nebuvo fiksuota daugiau nei šimtmetį. Šį lūžį padėjo pasiekti pora, buvusias nualintas ganyklas paversdama vietinių rūšių mišku.

    Dar 1990-aisiais Nikolajus ir Rakel Lokai įsigijo žemę, kuri ilgai kentėjo nuo intensyvios gyvulininkystės, miško kirtimų ir vandens režimo pakeitimų. Teritorija buvo praradusi natūralią augmeniją, o kartu ir sąlygas, būtinas didesniems laukiniams gyvūnams.

    Aktyvus atkūrimas prasidėjo 2001 metais, kai šeima nusprendė ne tik saugoti tai, kas buvo likę, bet ir sugrąžinti mišką ten, kur tai dar įmanoma. Per daugiau nei du dešimtmečius buvo pasodinta apie 840 000 vietinių rūšių medžių ir atkurta daugiau nei 600 hektarų teritorijos.

    Projektas buvo vykdomas palaipsniui, remiantis Atlanto miško ekosistemai būdingomis rūšimis. Buvo įkurtas medelynas, kuriame auginta apie 120 vietinių rūšių, o dalis sėklų surinkta aplinkiniuose miško fragmentuose, kad būtų išlaikytas vietinis genetinis pagrindas.

    Atkurta augmenija sujungė anksčiau izoliuotus miško lopus į didesnį vientisą plotą. Toks sujungimas laikomas vienu svarbiausių biologinės įvairovės atkūrimo veiksnių, nes gyvūnams atsiranda judėjimo koridoriai, o populiacijos tampa atsparesnės.

    Miškui atsikūrus, atsigavo ir anksčiau nusausintos pelkėtos buveinės, todėl teritorijoje padaugėjo maisto ir slėptuvių įvairioms rūšims. Pranešama, kad šiandien rezervate fiksuojama daugiau nei 460 paukščių rūšių, taip pat daug roplių, varliagyvių ir žinduolių.

    Vienas ryškiausių pasikeitimų susijęs su pietų amerikietiškuoju tapyru, didžiausiu Pietų Amerikos sausumos žinduoliu. Paskutinis patvirtintas šios rūšies stebėjimas Rio de Žaneiro valstijoje buvo užfiksuotas 1914 metais Serra-dus-Orgãos nacionalinio parko teritorijoje, o vėliau rūšis išnyko dėl buveinių naikinimo ir brakonieriavimo.

    „Perkėlimas į atkurtas buveines veikia tik tada, kai miškas tampa pakankamai brandus, o žmonių spaudimas sumažėja“, – sakė projekto partnerių komanda, pristatydama stebėsenos rezultatus.

    2017 metais kartu su rezervatu pradėta tapyrų sugrąžinimo programa, o 2017–2021 metais į laisvę buvo išleista 14 gyvūnų. Jų prisitaikymas stebėtas fotospąstais ir kitomis monitoringo priemonėmis, o vėliau užfiksuota, kad tapyrai ne tik įsitvirtino, bet ir pradėjo daugintis.

    Iki 2025 metų rugsėjo buvo registruoti aštuoni jaunikliai, gimę rezervato teritorijoje, įskaitant atvejį, kai jauniklis priskirtas antrajai kartai, gimusiai jau Rio de Žaneiro valstijoje po ilgos rūšies pertraukos. Specialistai pabrėžia, kad tapyrai atlieka svarbų vaidmenį miške, nes platina sėklas ir padeda natūraliai plėstis augmenijai.

    Atlanto miškas laikomas viena labiausiai nuniokotų Brazilijos ekosistemų: istoriškai didelės jo teritorijos buvo paverstos žemės ūkiu, ganyklomis, o dalis šlapiųjų buveinių nusausinta. Todėl atkūrimo iniciatyvos, kurios ne tik sodina medžius, bet ir grąžina natūralų vandens režimą, dažnai duoda didžiausią efektą biologinei įvairovei.

    Šis atvejis taip pat parodo, kad ilgalaikis, nuoseklus miško atkūrimas gali sukurti sąlygas sugrįžti stambiems žinduoliams, kuriems reikia didesnių, vientisesnių teritorijų. Kartu tokie projektai mažina buveinių fragmentaciją ir sustiprina visos ekosistemos atsparumą.