Brazilijoje po pirmojo prezidento rinkimų turo finansų rinkos reagavo staigiu optimizmo šuoliu: San Paulo biržos pagrindinis indeksas „Ibovespa“ prekybos pradžioje pakilo apie 8 proc. ir pasiekė naujas aukštumas. Judėjimas sutapo su tuo, kad antrajame ture favoritų poziciją įgijo kraštutinių dešiniųjų kandidatas Flávio Bolsonaro.
Pats indeksas penktadienį jau buvo užsidaręs augimu, o nauja banga įsisiūbavo paaiškėjus sekmadienio balsavimo rezultatams. Investuotojai tokiais momentais paprastai vertina ne tik politines nuotaikas, bet ir tikėtiną fiskalinės politikos kryptį, reguliavimo pokyčius bei valstybės valdomų bendrovių ateitį.
Remiantis paskelbtais duomenimis, Flávio Bolsonaro pirmajame ture surinko 47,03 proc. balsų, o kairiųjų kandidatas Luiz Inácio Lula da Silva – 45,16 proc. Tai reiškia, kad šaliai teks antrasis rinkimų turas, o rinkos dalyviai pradėjo perskaičiuoti scenarijus, kaip galėtų keistis mokesčių, skolos ir privatizavimo politika.
Kodėl rinkos taip sureagavo?
Finansų analitikai tokį šuolį aiškina tuo, kad Flávio Bolsonaro rezultatas buvo įvertintas kaip didinantis tikimybę laimėti antrajame ture, o kartu – ir tikimybę griežtinti fiskalinę drausmę. Jo programoje minimi mokesčių mažinimo žingsniai, priemonės viešajai skolai suvaldyti ir planai privatizuoti dalį valstybės valdomų įmonių.
Tokie pažadai rinkose dažnai vertinami kaip signalas apie mažesnę biudžeto išlaidų plėtrą ir potencialiai palankesnę aplinką verslui, nors realus poveikis priklauso nuo parlamento sudėties ir politinio įgyvendinimo galimybių. Dėl to trumpalaikė reakcija biržoje nebūtinai reiškia ilgalaikį stabilų augimą.
Lotynų Amerikos investicinis bankas „BTG Pactual“ nurodė, kad Flávio Bolsonaro pergalės atveju B3 biržos operatoriaus akcijos teoriškai galėtų pabrangti iki 45 proc. Tokios prognozės paprastai remiasi prielaida, kad rinkos tikisi spartesnių reformų ir didesnio kapitalo srauto į vietos aktyvus.
Valiuta taip pat sustiprėjo
Kartu su akcijų rinka stiprėjo ir Brazilijos realas. Jis dienos eigoje brango iki maždaug 4,98 realo už JAV dolerį, kai ankstesnės prekybos pabaigoje kursas buvo apie 5,22.
Valiutos judėjimai rinkimų laikotarpiu dažnai atspindi rizikos vertinimą: investuotojai greitai perkelia kapitalą tarp rinkų, reaguodami į tikėtiną šalies fiskalinę trajektoriją ir centrinio banko politikos perspektyvas. Stipresnė valiuta trumpuoju laikotarpiu gali mažinti importo kainų spaudimą, tačiau kartu gali paveikti eksportuotojų konkurencingumą.
Ekonominis fonas: lūkesčiai ir kasdienė realybė
Nors per trečiąją Lulos kadenciją, kaip skelbta, infliacija buvo suvaldyta, o nedarbas pasiekė istorines žemumas, dalis gyventojų vis dar kalba apie suprastėjusią perkamąją galią. Tokia įtampa tarp makroekonominių rodiklių ir kasdienio kainų pojūčio dažnai tampa lemiamu faktoriumi rinkimuose.
Antrajame ture daug kas priklausys nuo to, kaip kandidatai įtikins rinkėjus dėl mokesčių ir socialinių išlaidų balanso, taip pat nuo signalų apie centrinio banko nepriklausomumą ir biudžeto discipliną. Šie veiksniai išlieka pagrindiniais rizikos taškais, kuriuos finansų rinkos vertina tiek akcijų, tiek valiutų prekyboje.