CP v2

Tag: Brennerio bazinis tunelis

  • Kibernetinės atakos nusitaikė į Italijos užsienio reikalų ministrą ir Brennerio tunelio rangovus

    Kibernetinės atakos nusitaikė į Italijos užsienio reikalų ministrą ir Brennerio tunelio rangovus

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pranešė tapęs programišių taikiniu – jo teigimu, atakos siejamos su Italijos parama Ukrainai.

    Politikas socialiniuose tinkluose rašė, kad kelias dienas vadinamajame „dark web“ buvo platinami jo asmeniniai duomenys. Pasak jo, taip mėginama gauti daugiau informacijos ir didinti spaudimą, grasinimai esą palietė ir šeimą.

    A. Tajani tvirtino, kad tokie veiksmai yra politiškai motyvuoti: aiški Italijos pozicija dėl Ukrainos, jo vertinimu, „nusikalstamoms organizacijoms“ tampa pretekstu atakoms ir bauginimui.

    Situacija sutapo su dar vienu rezonansiniu incidentu – kibernetinę ataką patyrė ir įmonė, atsakinga už statomą Brennerio bazinį tunelį, kuris turėtų sujungti Insbruką Austrijoje ir Fortezzą Italijoje.

    Ataka prieš Brennerio bazinio tunelio projektą

    Už projekto įgyvendinimą atsakinga bendrovė BBT SE patvirtino, kad kibernetinis incidentas įvyko spalio 17 dieną. Įmonė nurodė, jog nedelsiant įjungė kibernetinio saugumo protokolus ir izoliuojo paveiktas sistemas.

    Taip pat buvo pasitelkti išoriniai kibernetinio saugumo specialistai, kurie atliko reikalingą skaitmeninę ekspertizę (forensinę analizę). Bendrovė teigia siekusi kuo greičiau suvaldyti situaciją ir įvertinti padarytą žalą.

    Pranešama, kad atakos metu buvo pasiekti ir pagrobti nevieši duomenys – jie esą nutekinti per prieigą prie įmonės interneto ryšiu sujungto tinklo.

    Tirolo laikraštis „Tiroler Tageszeitung“, pirmasis paskelbęs apie incidentą, rašė, kad pirminiai tyrimo duomenys nurodo į prorusišką programišių grupuotę, žinomą „Everest“ vardu.

    Meloni sureagavo: duomenų pardavimas kelia didelį nerimą

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienį viešai išreiškė paramą A. Tajani. Jos teigimu, konfidencialios informacijos apie valstybės pareigūnus pardavimas yra itin neraminantis reiškinys.

    G. Meloni pabrėžė, kad tokie incidentai turi būti sprendžiami „maksimaliu ryžtu“, nes jie gali virsti ne tik reputacine, bet ir saugumo grėsme.

    Kibernetinių atakų prieš politikus ir didelius infrastruktūros projektus sutapimas rodo, jog taikiniais vis dažniau tampa ne tik valstybinės institucijos, bet ir strategiškai svarbios įmonės bei jų valdomi duomenys.

  • Austrijoje, Brennerio tunelio statybose, žuvo 48-erių lenkas – prispaudė betoniniai elementai

    Austrijoje, vienoje didžiausių Europos infrastruktūros statybų, ligoninėje mirė 48 metų darbuotojas iš Lenkijos. Vyras buvo sunkiai sužalotas, kai Brennerio bazinio tunelio statybvietėje jį prispaudė nuvirtusi sunkių betoninių prefabruotų elementų krūva.

    Apie nelaimę pranešta po to, kai nukentėjusysis buvo skubiai nugabentas į Insbruko kliniką, tačiau medikams jo išgelbėti nepavyko. Įvykio aplinkybes aiškinasi tarnybos ir darbo inspekcija, skelbia Austrijos visuomeninis transliuotojas ORF.

    Nelaimė įvyko pirmadienį, lapkričio 2 dieną, Tirolio regione, netoli Steinach am Brenner. Kol kas nėra žinoma, kodėl už tunelio ribų apvirto sukrauti sunkūs betoniniai elementai.

    Pasak policijos, kolegos iškart puolė gelbėti sužalotą vyrą: pasitelkę krautuvą jie pakėlė betoną ir išlaisvino prispaustą darbuotoją. Vis dėlto patirti sužalojimai buvo per sunkūs.

    Įvykį tiria darbo inspekcija

    Šiuo metu tyrimą atlieka Tirolio darbo inspekcija. Jos atstovai pabrėžia, kad tokio masto statybose, kur dirba daug įmonių ir tūkstančiai žmonių, būtina itin kruopšti saugos kontrolė ir detali kiekvieno incidento analizė.

    ORF cituojamas techninės darbo saugos skyriaus vadovas Robertas Christanellis teigė, kad šis atvejis iš esmės neturėjo įvykti, todėl bus aiškinamasi, kokie veiksniai prie to prisidėjo.

    Jau šeštas mirtinas incidentas projekte

    Austrijos dienraštis „Der Standard“ primena, kad Brennerio bazinio tunelio statybose fiksuota ir daugiau rimtų nelaimių. Po šio įvykio mirtinų atvejų, siejamų su projektu, skaičius išaugo iki šešių.

    Už investiciją atsakinga bendrovė BBT SE žiniasklaidai perdavė užuojautą žuvusiojo artimiesiems ir kolegoms, pabrėždama, kad žmogaus žūtis darbe yra itin skaudus smūgis.

    Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį į darbo krūvius

    Po dar vienos tragedijos pasisakė ir profesinių sąjungų atstovai pietinėje Alpių pusėje. Jie kelia klausimą dėl darbo sąlygų didelėse statybose, kur, anot jų, pasitaiko itin ilgos – net iki 12 valandų – pamainos.

    Statybų sektoriaus atstovai ragina taikyti standartines aštuonių valandų pamainas ir suvienodinti saugos taisykles visuose projekto etapuose, kad rizikos būtų mažinamos nuosekliai.

    Milžiniškas projektas po Alpėmis

    Brennerio bazinis tunelis yra vienas didžiausių šiuo metu Europoje vykdomų infrastruktūros projektų. Jį užbaigus, tunelis turėtų sujungti Austriją ir Italiją po Alpėmis bei pagerinti geležinkelių transportą šiaurės–pietų kryptimi.

    Vis dėlto pastaraisiais metais statybos lydimos pavojingų incidentų. ORF nurodo, kad dar kelios dienos prieš šį mirtiną atvejį Italijos pusėje kitas darbuotojas buvo sunkiai sužeistas, o rugsėjį statybvietėje darbininką kliudė transporto traukinys.

    Šiuo metu tyrimas tęsiamas, o pagrindinis klausimas lieka neatsakytas: kodėl nuvirto betoninių elementų krūva ir kaip panašios nelaimės galėtų būti užkardytos ateityje.

  • Europos rekordas slysta iš rankų: Brennerio bazinis tunelis vėluos iki 2034-ųjų, kaina šoktelėjo

    Europos rekordas slysta iš rankų: Brennerio bazinis tunelis vėluos iki 2034-ųjų, kaina šoktelėjo

    Brennerio bazinis tunelis, laikomas didžiausiu geležinkelio infrastruktūros projektu Alpėse, susiduria su nauju grafiko poslinkiu. Projektą valdanti bendrovė „Brenner Basistunnel SE“ pranešė, kad atidarymas, planuotas 2032 metais, realiausiai nusikels iki 2034 metų.

    Pokyčiai palies ir biudžetą. Anksčiau skelbta, kad projektas turėtų tilpti į 10,5 milijardo eurų rėmus, tačiau dabar prognozuojama suma didėja iki maždaug 11,7 milijardo eurų.

    Pagrindinė vėlavimo priežastis siejama su būtinybe atnaujinti tunelio geležinkelio įrangos sprendinius. Didelė dalis ankstesnių planų rėmėsi 2008 metų prielaidomis, tačiau per šį laiką smarkiai pasikeitė technologijos, eksploatavimo standartai ir saugos reikalavimai.

    Taip pat keičiamas ir trečiosios tunelio atšakos vaidmuo. Ji nebebus naudojama vien geologiniams tyrimams, o taps pilnaverčiu techniniu ir aptarnavimo tuneliu, kuris svarbus priežiūrai bei incidentų valdymui.

    Šis objektas laikomas ilgiausiu tokio tipo geležinkelio tuneliu Europoje: pagrindinės trasos ilgis viršija 55 kilometrus. Su Insbruko aplinkkelio tunelio dalimi bendra sistema siekia apie 64 kilometrus ir sujungs Insbruko apylinkes Austrijoje su Fortezza Italijoje.

    Tunelis po Alpėmis statomas beveik du dešimtmečius, o darbai vykdomi iš abiejų pusių. Austrijos pusėje kasimui buvo pasitelktos didelės tunelių gręžimo mašinos, o Italijos pusėje dalis ruožų įrengiama kitais metodais, įskaitant tradicinį gręžimą ir sprogdinimo darbus.

    Numatoma, kad naujoji jungtis turės didelę reikšmę keleiviniam ir krovininiam transportui per Alpes: geležinkelis leis didinti pralaidumą ir perkelti dalį srautų nuo kelių prie bėgių. Projekto operatoriai akcentuoja, kad atnaujinti sprendimai turi užtikrinti ilgametį patikimumą, tačiau už tai tenka sumokėti laiku ir papildomomis investicijomis.

  • Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Kas įvyko statybose?

    Po Alpėmis ties Brennerio perėja pasiektas vienas svarbiausių Brennerio bazinio tunelio statybų etapų – sujungtos dvi pagrindinės tunelio atšakos. Proveržis įvyko maždaug 1 400 metrų gylyje, kai Austrijos pusės darbai susijungė su Italijos puse.

    Šis momentas reiškia, kad projektas iš dviejų anksčiau atskirtų statybos zonų pereina į vientisą tunelio sistemą. Tokie sujungimai yra kritiniai, nes leidžia tiksliai patikrinti geodezinius suderinimus ir spartinti kitus įrengimo darbus.

    Vienas didžiausių Europos projektų

    Brennerio bazinis tunelis bus apie 55 kilometrų ilgio, o kartu su Insbruko aplinkkelio tuneliais sudarys maždaug 64 kilometrų sistemą. Tai bus dviejų bėgių geležinkelio tunelis, kuriame eismas vyks po vieną kryptį kiekvienu bėgiu.

    Projektas laikomas strategiškai svarbia TEN-T Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus dalimi, siekiančia sustiprinti krovinių ir keleivių vežimą geležinkeliais per Alpes. Tikslas – mažinti kelių apkrovą, triukšmą ir taršą viename intensyviausių Europos tranzito maršrutų.

    Kada atidarymas ir kokie greičiai?

    Statytojai skelbia, kad kasimo darbai yra užbaigti maždaug 90 proc., tačiau iki pilnos eksploatacijos dar laukia įrengimo etapas. Didžiausia dalis darbų persikelia į bėgių klojimą, elektros tiekimą, ryšio, signalizacijos, gaisrinės saugos ir ventiliacijos sistemas.

    Planuojama, kad keleiviniai traukiniai tunelyje galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai judės lėčiau. Oficialiai nurodoma projekto atidarymo data – iki 2032 metų, nors tokio masto infrastruktūroje terminus dažnai lemia įrengimo, testavimo ir sertifikavimo darbai.

    Numatoma bendra projekto vertė siekia apie 10,5 mlrd. eurų. Ši investicija vertinama kaip ilgalaikė priemonė didinti geležinkelių pralaidumą ir patikimumą tarp Austrijos ir Italijos, ypač krovinių pervežime.

    Europoje ilgiausiu geležinkelio tuneliu išlieka Šveicarijoje esantis Gotardo bazinis tunelis, atidarytas 2016 metais ir siekiantis apie 57 kilometrus. Vis dėlto Brennerio bazinis tunelis laikomas vienu svarbiausių naujų projektų, galinčių iš esmės pakeisti susisiekimo logistiką per Alpes.

  • Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gręžiamas rekordinis tunelis

    Tirolio regione, netoli Brennerio perėjos, vyksta vienos didžiausių Europos infrastruktūros statybų – ties Steinach am Brenner kasamas Brennerio bazinis tunelis. Jis sujungs Austriją ir Italiją bei taps svarbia grandimi transeuropiniame geležinkelių tinkle, skirtame krovininiam ir keleiviniam judėjimui tarp Šiaurės ir Pietų Europos.

    Planuojama, kad bendra tunelio sistema sieks apie 64 kilometrus, todėl tai būtų ilgiausia pasaulyje požeminė geležinkelio trasa. Projektų vadovai pabrėžia, kad tai tarptautinis darbas, kuriame dalyvauja specialistai iš daugelio Europos valstybių.

    Milžiniškos mašinos ir europinė pramonė

    Statybose naudojamos didžiulės tunelių kasimo mašinos, galinčios nuolat gręžti uolienas giliai po kalnais. Pasak projekto atstovų, objekte dirba komandos iš 11 šalių, o darbus vykdo įvairios Europos rangovų ir inžinerijos bendrovės.

    Vienas matomiausių vardų šiame projekte – „Herrenknecht“, didelių tunelių kasimo įrenginių gamybos lyderė. Bendrovė turi apie 5 000 darbuotojų visame pasaulyje, o jos metinė apyvarta viršija 1 milijardą eurų.

    „Vien europiečiai gali didžiuotis tuo, ką čia kuriame – tai bendras Europos darbas“, – sakė projekto vadovas Sebastianas Reimannas.

    Kodėl šis tunelis svarbus Europai

    Brennerio bazinis tunelis laikomas strateginiu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis turėtų sutrumpinti kelionės laiką per Alpes ir sumažinti sunkvežimių srautus per kalnų perėjas, nes daugiau krovinių galėtų būti perkelta į geležinkelius.

    Antra, tai dalis platesnės ES krypties stiprinti geležinkelių vaidmenį, ypač tarptautiniuose maršrutuose, kur kelių transportas sukuria daug triukšmo, spūsčių ir taršos. Dideli infrastruktūros projektai taip pat kelia klausimą, kiek Europa gali ir turi remtis savo pramonės pajėgumais, kai pasaulinė konkurencija aštrėja.

    „Be muitų prieš Kiniją Europa žlugs, nes mus spaudžia kainų dempingas“, – sakė inžinierius ir „Herrenknecht“ įkūrėjas Martinas Herrenknechtas.

    Diskusijos dėl europinės gamybos prioriteto viešuosiuose pirkimuose ir dėl apsaugos priemonių nuo dempingo nėra naujos, tačiau tunelio statybos kontekste jos įgauna praktinį svorį. Tokie projektai parodo, kad milžiniškos apimties darbams reikalinga ne tik statybų logistika, bet ir ilgalaikis Europos pramonės konkurencingumas.