Tag: Brennerio bazinis tunelis

  • Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Kas įvyko statybose?

    Po Alpėmis ties Brennerio perėja pasiektas vienas svarbiausių Brennerio bazinio tunelio statybų etapų – sujungtos dvi pagrindinės tunelio atšakos. Proveržis įvyko maždaug 1 400 metrų gylyje, kai Austrijos pusės darbai susijungė su Italijos puse.

    Šis momentas reiškia, kad projektas iš dviejų anksčiau atskirtų statybos zonų pereina į vientisą tunelio sistemą. Tokie sujungimai yra kritiniai, nes leidžia tiksliai patikrinti geodezinius suderinimus ir spartinti kitus įrengimo darbus.

    Vienas didžiausių Europos projektų

    Brennerio bazinis tunelis bus apie 55 kilometrų ilgio, o kartu su Insbruko aplinkkelio tuneliais sudarys maždaug 64 kilometrų sistemą. Tai bus dviejų bėgių geležinkelio tunelis, kuriame eismas vyks po vieną kryptį kiekvienu bėgiu.

    Projektas laikomas strategiškai svarbia TEN-T Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus dalimi, siekiančia sustiprinti krovinių ir keleivių vežimą geležinkeliais per Alpes. Tikslas – mažinti kelių apkrovą, triukšmą ir taršą viename intensyviausių Europos tranzito maršrutų.

    Kada atidarymas ir kokie greičiai?

    Statytojai skelbia, kad kasimo darbai yra užbaigti maždaug 90 proc., tačiau iki pilnos eksploatacijos dar laukia įrengimo etapas. Didžiausia dalis darbų persikelia į bėgių klojimą, elektros tiekimą, ryšio, signalizacijos, gaisrinės saugos ir ventiliacijos sistemas.

    Planuojama, kad keleiviniai traukiniai tunelyje galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai judės lėčiau. Oficialiai nurodoma projekto atidarymo data – iki 2032 metų, nors tokio masto infrastruktūroje terminus dažnai lemia įrengimo, testavimo ir sertifikavimo darbai.

    Numatoma bendra projekto vertė siekia apie 10,5 mlrd. eurų. Ši investicija vertinama kaip ilgalaikė priemonė didinti geležinkelių pralaidumą ir patikimumą tarp Austrijos ir Italijos, ypač krovinių pervežime.

    Europoje ilgiausiu geležinkelio tuneliu išlieka Šveicarijoje esantis Gotardo bazinis tunelis, atidarytas 2016 metais ir siekiantis apie 57 kilometrus. Vis dėlto Brennerio bazinis tunelis laikomas vienu svarbiausių naujų projektų, galinčių iš esmės pakeisti susisiekimo logistiką per Alpes.

  • Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gimsta rekordinis tunelis: 64 km projektas žada apversti Europos geležinkelius

    Po Alpėmis gręžiamas rekordinis tunelis

    Tirolio regione, netoli Brennerio perėjos, vyksta vienos didžiausių Europos infrastruktūros statybų – ties Steinach am Brenner kasamas Brennerio bazinis tunelis. Jis sujungs Austriją ir Italiją bei taps svarbia grandimi transeuropiniame geležinkelių tinkle, skirtame krovininiam ir keleiviniam judėjimui tarp Šiaurės ir Pietų Europos.

    Planuojama, kad bendra tunelio sistema sieks apie 64 kilometrus, todėl tai būtų ilgiausia pasaulyje požeminė geležinkelio trasa. Projektų vadovai pabrėžia, kad tai tarptautinis darbas, kuriame dalyvauja specialistai iš daugelio Europos valstybių.

    Milžiniškos mašinos ir europinė pramonė

    Statybose naudojamos didžiulės tunelių kasimo mašinos, galinčios nuolat gręžti uolienas giliai po kalnais. Pasak projekto atstovų, objekte dirba komandos iš 11 šalių, o darbus vykdo įvairios Europos rangovų ir inžinerijos bendrovės.

    Vienas matomiausių vardų šiame projekte – „Herrenknecht“, didelių tunelių kasimo įrenginių gamybos lyderė. Bendrovė turi apie 5 000 darbuotojų visame pasaulyje, o jos metinė apyvarta viršija 1 milijardą eurų.

    „Vien europiečiai gali didžiuotis tuo, ką čia kuriame – tai bendras Europos darbas“, – sakė projekto vadovas Sebastianas Reimannas.

    Kodėl šis tunelis svarbus Europai

    Brennerio bazinis tunelis laikomas strateginiu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis turėtų sutrumpinti kelionės laiką per Alpes ir sumažinti sunkvežimių srautus per kalnų perėjas, nes daugiau krovinių galėtų būti perkelta į geležinkelius.

    Antra, tai dalis platesnės ES krypties stiprinti geležinkelių vaidmenį, ypač tarptautiniuose maršrutuose, kur kelių transportas sukuria daug triukšmo, spūsčių ir taršos. Dideli infrastruktūros projektai taip pat kelia klausimą, kiek Europa gali ir turi remtis savo pramonės pajėgumais, kai pasaulinė konkurencija aštrėja.

    „Be muitų prieš Kiniją Europa žlugs, nes mus spaudžia kainų dempingas“, – sakė inžinierius ir „Herrenknecht“ įkūrėjas Martinas Herrenknechtas.

    Diskusijos dėl europinės gamybos prioriteto viešuosiuose pirkimuose ir dėl apsaugos priemonių nuo dempingo nėra naujos, tačiau tunelio statybos kontekste jos įgauna praktinį svorį. Tokie projektai parodo, kad milžiniškos apimties darbams reikalinga ne tik statybų logistika, bet ir ilgalaikis Europos pramonės konkurencingumas.