Vokietijos automobilių pramonės tiekimo grandinėje – dar vienas smūgis: „Breyden“ paskelbė iki 2026 metų pabaigos uždarysianti ketaus liejyklą Ueckermünde mieste, visai netoli Lenkijos sienos. Įmonė nurodo, kad dabartinė rinkos situacija nebeleidžia užtikrinti pakankamo gamyklos užimtumo ir padengti kaštų.
Skaičiuojama, kad darbo gali netekti apie 290 nuolatinių darbuotojų ir dar maždaug 30 laikinųjų, iš viso apie 320 žmonių. Vietos bendruomenei tai ypač jautru, nes tokio masto darbdavio praradimas mažame mieste reiškia ne tik mažesnes gyventojų pajamas, bet ir spaudimą vietos paslaugų bei smulkiojo verslo sektoriui.
Kas lėmė sprendimą?
„Breyden“ aiškina, kad problemos kyla iš silpnesnių užsakymų automobilių rinkoje ir per mažo gamybos pajėgumų panaudojimo. Pasak bendrovės, esant dabartinei apimčiai, gamyklos išlaikymo kaštai tapo per dideli, o bandymai pritraukti naujų klientų ir stabilizuoti apkrovas nedavė reikiamo rezultato.
Ueckermünde gamykla turi daugiau nei 50 metų patirtį ir specializavosi tikslių liejinių gamyboje, ypač automobilių stabdžių sistemų komponentams. Įmonės pateikiami duomenys rodo, kad anksčiau čia per metus būdavo pagaminama apie 11 mln. detalių.
Protestai ir derybos dėl socialinių garantijų
Žinia apie planuojamą uždarymą darbuotojus pasiekė spalio 2 dieną, o netrukus prie gamyklos įvyko protestas, į kurį susirinko apie 200 žmonių. Nors akcija buvo rami, ji parodė, kokią svarbą ši liejykla turėjo vietos darbo rinkai ir šeimoms, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo šios įmonės.
„Tai juoda diena miestui“, – sakė profesinės sąjungos IG Metall atstovas.
IG Metall ir įmonės darbo taryba ruošiasi deryboms dėl atleidimų sąlygų bei socialinio paketo. Tokiose situacijose Vokietijoje įprastai tariamasi dėl išeitinių kompensacijų, perkvalifikavimo, pagalbos ieškant darbo ir pereinamojo laikotarpio sprendimų, tačiau konkrečios sąlygos priklauso nuo susitarimų.
Kokia alternatyva darbuotojams?
Darbuotojams atsiranda bent viena reali kryptis: maždaug už 15 kilometrų, Torgelow mieste, veikia kita liejykla, priklausanti „Silbitz Group“. Bendrovė viešai deklaravo turinti užsakymų iki 2030 metų ir ketinanti svarstyti galimybę perimti dalį darbuotojų iš uždaromos gamyklos.
Vis dėlto tokie perėjimai ne visada būna sklandūs: daliai žmonių gali tekti keisti pamainų grafiką, pareigas ar net persikvalifikuoti. Be to, net ir esant laisvoms vietoms, neaišku, ar pavyks absorbuoti visą atleidžiamų darbuotojų skaičių.
Šis atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje: automobilių gamintojų ir rinkos svyravimai vis greičiau persiduoda tiekėjams, ypač tiems, kurių veikla priklauso nuo didelių serijų gamybos. Kai užsakymų apimtys krenta, fiksuotų kaštų našta tiekėjams tampa kritinė, o tai didina uždarymų ir restruktūrizacijų riziką.