CP v2

Tag: BRICS

  • Xi siūlo BRICS kurti atvirojo kodo DI zoną: tai gali pakeisti pasaulinę technologijų tvarką

    Xi siūlo BRICS kurti atvirojo kodo DI zoną: tai gali pakeisti pasaulinę technologijų tvarką

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje pasiūlė sukurti vadinamąją atvirojo kodo dirbtinio intelekto zoną, skirtą 11 šalių blokui. Idėja pristatyta kaip siekis stiprinti bendradarbiavimą kuriant ir taikant didžiuosius kalbos modelius bei mažinti technologinę priklausomybę nuo Vakarų sprendimų.

    Pagal Kinijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtą Xi kalbos santrauką, iniciatyva apimtų bendrus tyrimus, mokymus ir kompetencijų kėlimą, kad BRICS šalys galėtų greičiau diegti DI sprendimus viešajame sektoriuje ir versle. Xi akcentavo tikslą kurti atvirą ekosistemą, kurioje modelių kodas ir įrankiai būtų lengviau pritaikomi vietiniams poreikiams.

    Ką reikštų atvirojo kodo zona?

    Atvirojo kodo DI modeliai paprastai leidžia trečiosioms šalims peržiūrėti modelio architektūrą, svorius ar dalį kodo, taip pat juos modifikuoti ir pritaikyti. Tokia kryptis ypač patraukli valstybėms ir organizacijoms, kurios nori daugiau kontrolės, skaidrumo ir galimybės DI sprendimus diegti savo infrastruktūroje, o ne debesijos paslaugose.

    Tuo pat metu atvirumas kelia ir saugumo klausimų, nes galingi modeliai gali būti lengviau pritaikomi kenkėjiškiems tikslams. Dėl to pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja dviejų požiūrių konkurencija: vieni ragina kuo plačiau atverti DI technologijas inovacijoms skatinti, kiti pabrėžia uždarų sistemų kontrolę ir rizikų valdymą.

    BRICS ambicija ir geopolitika

    BRICS grupė sukurta 2009 metais kaip didžiųjų kylančių ekonomikų formatas, siekiantis didesnės įtakos tarptautinėse institucijose, kuriose tradiciškai dominuoja Vakarų valstybės. DI šiame kontekste tampa ne tik ekonomikos augimo, bet ir strateginės galios įrankiu, nes nuo prieigos prie pažangių modelių, lustų ir duomenų infrastruktūros priklauso šalių konkurencingumas.

    Xi kartu paragino kurti platesnę, konsensusu paremtą pasaulinę DI valdymo sistemą. Pastaraisiais metais DI reguliavimas tapo vienu svarbiausių tarptautinės darbotvarkės klausimų, o skirtingi regionai renkasi nevienodą kelią: vienur akcentuojamos griežtesnės taisyklės ir atsakomybė, kitur labiau pabrėžiama inovacijų sparta.

    Kas toliau?

    Ši iniciatyva gali tapti bandymu sukurti alternatyvų DI standartų ir technologijų mainų kanalą, ypač jei BRICS šalys sutars dėl bendrų mokslinių programų, duomenų dalijimosi principų ir praktinių diegimo projektų. Tačiau reali įtaka priklausys nuo to, ar bus skirta pakankamai finansavimo, kaip bus sprendžiami intelektinės nuosavybės ir saugumo klausimai bei ar bus užtikrinta prieiga prie reikalingos skaičiavimo infrastruktūros.

    Xi taip pat planuoja šį mėnesį vykti į JAV derybų su prezidentu Donaldu Trumpu, o DI valdymas, tikėtina, bus vienas pagrindinių pokalbių klausimų. Technologijų varžyboms aštrėjant, DI tema vis dažniau atsiduria greta tradicinių saugumo ir ekonominių derybų punktų.

  • BRICS ragina laikytis santūrumo Artimuosiuose Rytuose: Iranas ir JAE netikėtai pritarė pareiškimui

    BRICS viršūnių susitikime Delyje priimtame pareiškime šalys paragino laikytis maksimalios santūrumo politikos Artimuosiuose Rytuose ir vengti veiksmų, galinčių dar labiau eskaluoti įtampą. Kreipimąsi palaikė ir Iranas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o tai tarptautiniu mastu įvertinta kaip reikšmingas signalas regione.

    Pareiškime taip pat akcentuojama civilių apsauga, valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo gerbimas bei būtinybė saugoti pasaulinę prekybą. BRICS pabrėžė tiekimo grandinių, energijos srautų ir jūrinio saugumo svarbą, nes bet kokia eskalacija Artimuosiuose Rytuose greitai atsispindi naftos, dujų ir logistikos kainose.

    Kas slypi už Irano ir JAE pritarimo

    Tą pačią dieną Irano prezidentas Masudas Pezeškianas susitiko su Abu Dabio emyrato sosto įpėdiniu Khaledu bin Mohamedu Al Nahyanu. Tai laikoma aukščiausio lygio kontaktu tarp abiejų šalių atstovų per pastarąjį konfliktų ir tarpusavio įtampos etapą.

    Pasak Abu Dabio valdžios pranešimo, susitikime aptarti regioniniai ir tarptautiniai klausimai, saugumas bei stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto apie konkrečius susitarimus nepranešta, todėl diplomatinis gestas labiau siejamas su siekiu sumažinti rizikas ir išlaikyti komunikacijos kanalus atvirus.

    Įtampa regione ir tiesioginė rizika ekonomikai

    Pastaruoju metu regione fiksuoti abipusiai Irano ir JAV smūgiai, o tai didina nerimą dėl platesnės eskalacijos. Tarp minimų epizodų nurodomi ir atakų taikiniai JAE teritorijoje, susiję su JAV kariniu buvimu, kas JAE verčia itin jautriai vertinti saugumo klausimus.

    Tokie incidentai ypač svarbūs dėl strateginių jūrinių maršrutų ir energijos eksporto, nuo kurių priklauso ne tik Persijos įlankos valstybės, bet ir pasaulinės rinkos. Dėl to BRICS raginimai saugoti prekybą ir jūrinį saugumą laikomi ne tik politiniu pareiškimu, bet ir ekonominės prevencijos žinute.

    Kas yra BRICS ir kodėl grupė plečiasi

    BRICS iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, tačiau pastaraisiais metais grupė sparčiai plečiasi. Prie jos prisijungė ir kelios sparčiai augančios ekonomikos bei regiono žaidėjai, įskaitant Iraną ir JAE.

    Plėtra sustiprina BRICS kaip alternatyvios daugiašalės platformos svorį, ypač energetikos ir prekybos temose. Tuo pat metu skirtingi narių interesai reiškia, kad bendri pareiškimai dažnai formuluojami taip, kad telktų dėl bendrų tikslų, bet paliktų erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    „Išreiškiame gilų susirūpinimą tolesne įtampos eskalacija ir raginame laikytis maksimalios santūrumo politikos bei vengti veiksmų, galinčių dar labiau pabloginti situaciją“, – sakoma BRICS dokumente.

  • Putinas apie Europos karius Ukrainoje: perspėja, kad toks žingsnis reikštų tiesioginį karą su Rusija

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Europos valstybių karių dislokavimas Ukrainoje, jo teigimu, reikštų tiesioginį karą su Rusija. Šią žinutę jis išsakė viešai tarptautinio susitikimo kontekste, tęsdamas Maskvos retoriką, kuria siekiama atgrasyti Vakarus nuo aktyvesnio įsitraukimo.

    Putinas taip pat kartojo, esą Rusija nekelia grėsmės Europos šalims ir neketina jų pulti. Tokią poziciją Kremlius nuolat akcentuoja nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, nors dauguma Europos sostinių būtent Rusijos veiksmus laiko pagrindiniu ilgalaikiu saugumo rizikos veiksniu.

    „Europos karių dislokavimas Ukrainoje reikštų karą su Rusija“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kremlius savo argumentą grindžia teiginiu, kad Vakarai esą siekia „pavergti“ arba susilpninti Rusiją ir tam naudoja Ukrainą. Tokia naratyvo linija dažnai lydima kaltinimų dėl tariamo Vakarų kišimosi į Rusijos vidaus reikalus ir regioninius konfliktus, nors šie teiginiai tarptautinėje erdvėje vertinami kaip propagandiniai.

    Kalbėdamas apie Europos vidaus politiką, Putinas bandė susieti paramą Ukrainai su radikalių politinių jėgų populiarumu atskirose šalyse. Jis tvirtino, kad visuomenės esą supranta, jog Europos lyderiai stumia žemyną į konfliktą, ir tai, anot jo, atsispindi rinkimų rezultatuose.

    Ši retorika sustiprėjo tuo metu, kai Europoje periodiškai diskutuojama apie įvairias saugumo garantijas Ukrainai po karo ir apie galimas tarptautines misijas. Praktikoje dauguma svarstymų koncentruojasi į ginkluotės tiekimą, Ukrainos karių mokymą, oro gynybos stiprinimą bei ilgalaikę paramą, o ne į kovinių pajėgų siuntimą į fronto zoną.

    Putino pareiškimai skambėjo ir BRICS formato fone, kuris per pastaruosius metus plečiamas ir siekia didesnės įtakos globalioje ekonomikoje bei tarptautinėje politikoje. Ši grupė, sukurta Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir vėliau prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos, išaugo iki 11 narių, prisijungus Saudo Arabijai, Egiptui, Jungtiniams Arabų Emyratams, Etiopijai, Iranui ir Indonezijai.

  • BRICS siūlo tarpininkauti dėl karo Artimuosiuose Rytuose: Xi remia, Modi ragina veikti konkrečiai

    BRICS šalių lyderiai bendroje deklaracijoje išreiškė susirūpinimą augančiais vienašališkai taikomais muitais ir kitomis prekybos kliūtimis, kurios, jų teigimu, trikdo tarptautinę prekybą. Kinijos lyderis Xi Jinpingas paragino bloką aktyviau imtis tarpininko vaidmens sprendžiant karinius konfliktus, įskaitant karą Artimuosiuose Rytuose.

    Savo ruožtu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, atidarydamas BRICS viršūnių susitikimą Naujajame Delyje, pabrėžė, kad formatas pasiekė brandą ir turi virsti apčiuopiamais veiksmais. Jis akcentavo, kad BRICS nėra nukreiptas prieš kurią nors valstybę ir esą turėtų didinti vadinamojo Globaliųjų Pietų svorį pasauliniuose sprendimuose.

    Ambicijos būti tarpininku

    BRICS pastaraisiais metais vis dažniau pristato save kaip platformą, galinčią kalbėtis su skirtingais geopolitiniais blokais ir siūlyti politinį dialogą. Tokią kryptį sustiprina ir faktas, kad tarp narių yra valstybės, palaikančios nevienodus ryšius su Vakarais, Kinija ar Rusija, todėl BRICS bando išnaudoti šį spektrą kaip derybinį pranašumą.

    Vis dėlto tarpininkavimo galimybės priklauso nuo vieningos pozicijos, o ją išlaikyti sudėtinga. BRICS nariai skiriasi tiek užsienio politikos interesais, tiek ekonominiais prioritetais, o naujų narių įtraukimas didina ir vidinių nesutarimų riziką.

    Valiutų klausimas ir dolerio vaidmuo

    Iranas susitikime ragino daugiau naudoti nacionalines valiutas tarpusavio prekyboje ir kurti priemones, mažinančias valiutų kursų svyravimo riziką. Tokie siūlymai siejami su noru sumažinti ekonominį pažeidžiamumą sankcijoms ir finansiniam spaudimui, ypač šalių, kurioms ribojama prieiga prie įprastų atsiskaitymo kanalų.

    Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad greitas atsitraukimas nuo JAV dolerio pasaulinėje prekyboje yra mažai realus. Dolerio vaidmenį palaiko gilios finansų rinkos, didelis likvidumas, plačiai naudojama infrastruktūra ir tai, kad didelė dalis žaliavų rinkų vis dar remiasi doleriniais atsiskaitymais.

    Indijos ir Kinijos santykių testas

    Susitikimas Naujajame Delyje tapo proga Modžiui ir Xi aptarti dvišalius santykius, kurie išlieka įtempti po 2020 metais įvykusių kruvinų susirėmimų ginčijamoje Himalajų pasienio atkarpoje. Kinijos lyderio vizitas į Indiją buvo vienas retesnių per pastaruosius metus, todėl stebėtojai jį vertina kaip ženklą, kad abi pusės ieško stabilizavimo.

    BRICS vienybę taip pat tikrina karas Artimuosiuose Rytuose, nes formate dalyvauja ir Iranas, ir Jungtiniai Arabų Emyratai, turintys skirtingas saugumo ir regioninės politikos nuostatas. Pranešta, kad Naujajame Delyje įvyko ir aukšto lygio Irano bei Jungtinių Arabų Emyratų kontaktas, laikomas reikšmingu po konflikto eskalacijos.

    BRICS, įkurtas 2009 metais, siekia didinti kylančių ekonomikų įtaką tarptautinėje sistemoje. Šiuo metu blokas apima didelę pasaulio gyventojų dalį ir, pagal įvairius tarptautinius vertinimus, sukuria reikšmingą pasaulinio bendrojo vidaus produkto dalį, tačiau jo politinės ambicijos vis dažniau susiduria su praktiniais vieningos krypties iššūkiais.

  • Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi Jinpingas grįžta į Kairą

    Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Egiptą – tai pirmas jo vizitas šalyje nuo 2016 metų. Abi valstybės mini 70 metų diplomatinių santykių sukaktį ir kalba apie ryšius, kuriuos Pekinas apibūdina kaip visapusišką strateginę partnerystę.

    Per dešimtmetį Kinijos projektai tapo matoma Egipto urbanistinio peizažo dalimi: nuo naujų transporto jungčių iki didelių statybų sostinės prieigose. Kairui tai – galimybė spartinti plėtrą, o Pekinui – įsitvirtinti viename svarbiausių regiono mazgų.

    Nuo dangoraižių iki pramonės zonų

    Kinijos bendrovės prisidėjo prie Egipto Naujosios administracinės sostinės centrinio verslo rajono statybų. Projektą įgyvendino „China State Construction Engineering Corporation“, o planuojamas kompleksas apima 20 dangoraižių.

    Ryškiausias objektas – 385,8 metro aukščio „Iconic Tower“, laikomas aukščiausiu pastatu Afrikoje. Tuo pat metu lengvojo geležinkelio linija, kurią plėtojant dalyvavo Kinijos partneriai, sujungė rytinius Kairo pakraščius su naujais urbanistiniais centrais.

    Prie Sueco kanalo taip pat veikia Kinijos ir Egipto pramonės zona, kurioje įsikūrė daugiau nei 200 įmonių. Kinijos pusė skelbia, kad zonoje sukurta daugiau nei 10 000 tiesioginių darbo vietų, o bendra investicijų suma viršija 4 mlrd. eurų.

    Prekyba auga, bet didėja disbalansas

    Egipto statistikos institucija nurodo, kad dvišalė prekyba 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė apie 9,8 mlrd. eurų ir per metus išaugo 21,5 proc. Egipto eksportas į Kiniją beveik patrigubėjo iki maždaug 725 mln. eurų, daugiausia dėl degalų, mineralinių alyvų, vaisių, daržovių ir medvilnės.

    Tačiau importas iš Kinijos sudarė apie 9 mlrd. eurų, o vien mašinos ir elektros įranga – apie 3,5 mlrd. eurų. Tokie skaičiai stiprina Kairo siekį ne tik pritraukti kapitalą, bet ir perkelti daugiau gamybos į Egiptą bei išsiderėti didesnę prieigą Egipto prekėms Kinijos rinkoje.

    Egiptas su Kinija suderino 2024–2028 metų programą, kurioje akcentuojama vietinė gamyba ir technologijų perdavimas elektromobilių, elektronikos, saulės modulių, chemijos bei modernių žemės ūkio technologijų srityse. Tarp prioritetų įrašytas ir dirbtinis intelektas, taip pat pažangi gamyba.

    Kariniai ryšiai tampa matomesni

    Greta ekonomikos vis ryškiau matomas ir gynybos bendradarbiavimas. Kinija ir Egiptas rengia antrąsias bendras oro pajėgų pratybas „Eagles of Civilisation“, kurios vyksta nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios Egipto aviacijos bazėse.

    Kinijos pareigūnai yra nurodę, kad programoje numatyta oro kovos taktika, oro erdvės dominavimo operacijos, kovinė paieška ir gelbėjimas bei bendrų pajėgų dislokavimo scenarijai. Tai dera su Egipto politika diversifikuoti gynybos partnerystes, išlaikant ryšius ir su tradiciniais Vakarų rėmėjais.

    Tuo pat metu Egiptas stiprina dalyvavimą daugiašaliuose formatuose, tarp jų BRICS, Naujojoje plėtros banko struktūroje ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. Šis balansavimas leidžia Kairui ieškoti investicijų ir technologijų, bet kartu kelia klausimų dėl regioninės galios pusiausvyros.

    Xi Jinpingas prieš vizitą pabrėžė Egipto vaidmenį kaip jungtį tarp arabų pasaulio ir Afrikos. Kinijai Egiptas svarbus dėl daugiau nei 100 mln. gyventojų rinkos, Sueco kanalo strateginės reikšmės ir politinio svorio regione.

    Tikimasi, kad vizito metu skelbiami susitarimai suteiks daugiau aiškumo dėl naujų bendradarbiavimo krypčių, ypač technologijų perdavimo ir pažangios gamybos. Egiptas siekia, kad partnerystė peržengtų infrastruktūros modelį ir taptų ilgalaike industrializacijos bei aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų platforma.