CP v2

Tag: Briedžiai

  • Vos kelios dienos ir 4 avarijos: tame pačiame regione automobiliai rėžiasi į briedžius

    Spalio pabaiga viename Lenkijos regionų keliuose buvo ypač pavojinga: per kelias dienas fiksuotos kelios avarijos, o bendra tendencija aiški – automobiliai susiduria su į kelią netikėtai išbėgančiais briedžiais. Specialistai pabrėžia, kad rudenį rizika šokteli dėl prastesnio matomumo ir gyvūnų migracijos.

    Per kelias dienas – kelios avarijos

    Viena avarija įvyko vakare, kai iš miško staiga į kelią išbėgęs briedis trenkėsi į važiuojantį automobilį. Žmonės rimčiau nenukentėjo, tačiau transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, o situacija dar kartą priminė, kad susidūrimas su stambiu žvėrimi dažnai baigiasi didele žala.

    Kitu atveju susidūrimas įvyko važiuojant miškų apsuptu keliu: vairuotojas briedį pastebėjo per vėlai, automobilis buvo apgadintas, o gyvūnas žuvo. Pareigūnai tokiose situacijose paprastai akcentuoja, kad net ir nedidelis greitis gali sumažinti pasekmių sunkumą.

    Dar vienoje avarijoje vairuotoja pasakojo briedį pamačiusi tik žibintų šviesoje – tokie susidūrimai dažnai įvyksta sutemus, esant rūko ar šlapios kelio dangos sąlygoms. Šiuo atveju taip pat žuvo gyvūnas, o automobilis patyrė didelių pažeidimų.

    Regiono statistikoje minimas ir mirtinas eismo įvykis mėnesio pradžioje, kai po susidūrimo su į važiuojamąją dalį įbėgusiu briedžiu žuvo keleivė. Tokios nelaimės parodo, kad susidūrimas su stambiu kanopiniu neretai prilygsta smūgiui į masyvų objektą.

    Kodėl briedžiai dažniau pasirodo keliuose?

    Gamtininkai ir laukinės faunos tyrėjai pabrėžia, kad rudenį prasideda aktyvesni briedžių judėjimo laikotarpiai: gyvūnai migruoja tarp sezoniškai palankesnių buveinių ir ieško maisto. Papildomą riziką didina trumpėjančios dienos ir prastesnis matomumas, ypač auštant ir temstant.

    Briedžiai yra stambūs, ilgalakščiai gyvūnai, o jų kūno masė ir aukštis lemia pavojingą susidūrimo mechaniką: smūgio metu kūnas gali kliudyti aukščiau automobilio smūgio sugėrimo zonų. Dėl to net moderniose transporto priemonėse išauga sunkių sužalojimų tikimybė.

    Kaip sumažinti riziką?

    Eismo saugumo specialistai primena, kad didžiausia rizika kyla miškais apsuptuose keliuose, ypač ten, kur yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus. Tokiose atkarpose rekomenduojama mažinti greitį, laikyti didesnį atstumą ir būti pasiruošus stabdyti.

    Taip pat patariama atidžiai stebėti kelkraščius ir nepersistengti su tolimosiomis šviesomis, jei priešpriešiais artėja kitas automobilis, nes trumpas apakimas sumažina galimybę laiku pamatyti gyvūną. Jei vienas briedis perbėgo kelią, verta tikėtis, kad netoliese gali būti ir daugiau gyvūnų.

    Susidūrus su laukiniu gyvūnu, svarbu užtikrinti vietos saugumą, iškviesti pagalbą ir nebandyti artintis prie sužeisto žvėries. Net ir sunkiai sužeistas briedis gali būti pavojingas, todėl tokią situaciją turi spręsti atsakingos tarnybos.

  • Černobylio draustinyje nufotografuotas per Pripetę plaukiantis briedis: kur jis traukė?

    Černobylio radiacinės ir ekologinės biosferos draustinyje tyrėjai užfiksavo neįprastą kadrą: briedis įbrido į Pripetės upę ir ją perplaukė. Nuotraukas, darytas atskirties zonoje, viešai paskelbė draustinio specialistai.

    Pasak stebėtojų, gyvūnas į vandenį įėjo užtikrintai, įveikė srovę ir pasiekęs kitą krantą nuėjo toliau. Kur jis keliavo ir kodėl pasirinko tokią „maršruto“ atkarpą, tyrėjai sako kol kas nežinantys.

    „Panašu, kad Pripetė Černobylio draustinyje seniai tapo ne tik upe, bet ir savotiška perėja vietos gyventojams“, – sakė draustinio specialistai.

    Ekspertai primena, kad briedžiai yra geri plaukikai: vandens telkinius jie kerta migruodami, ieškodami maisto ar naujų teritorijų, taip pat vengdami trikdžių. Toks elgesys dažnesnis ten, kur gyvūnų judėjimą lemia sezoniškumas, populiacijos tankis ir buveinių mozaika.

    Draustinyje Pripetės „kirtimų“ fiksuota ir anksčiau: vasaros pabaigoje čia buvo užregistruoti upę perplaukiantys šernai, o taip pat vandens telkinį įveikiantis usūrinis šuo. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad stebėjimai padeda geriau suprasti, kaip laukiniai gyvūnai naudojasi upių koridoriais ir kaip kinta jų judėjimo įpročiai atskirties zonoje.

    Černobylio atskirties zona jau ne vienerius metus domina mokslininkus kaip teritorija, kurioje dėl riboto žmonių aktyvumo atsikuria laukinė gamta. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad stebėjimai gamtoje savaime nereiškia, jog radiacinė rizika išnyko, o į zoną patekti galima tik laikantis nustatytų taisyklių.

  • Černobylio rezervate per gaisrą išgelbėtas į tinklą įsipainiojęs briedžiukas: mama buvo šalia

    Černobylio radiaciniame-ekologiniame biosferos rezervate gelbėtojai išlaisvino jauną briedžiuką, įsipainiojusį į vadinamąjį antidroninį tinklą. Incidentas įvyko tuo metu, kai atskirties zonoje kelias dienas buvo gesinamas didelis miško gaisras, o gyvūnas pats ištrūkti nebegalėjo.

    Rezervato vadovas Denisas Nesterovas teigė, kad briedžiukas buvo išsigandęs ir nusilpęs, tačiau šalia visą laiką laikėsi jo mama. Pasak jo, patelė nepasitraukė ir laukė, kol atvyks pagalba.

    „Mažylis buvo įsipainiojęs į antidroninį tinklą ir pats ištrūkti nebegalėjo. Šalia visą laiką stovėjo mama ir jo nepaliko“, – sakė Denisas Nesterovas.

    Gelbėtojai, dirbę gaisro gesinimo teritorijoje, atsargiai perkirpo ir nuėmė tinklą, kad nepadarytų papildomų sužalojimų. Išvaduotas briedžiukas, pasak liudininkų, iškart nubėgo prie mamos.

    Rezervatas taip pat pranešė apie dar vieną iš gaisro zonos išgabentą jauniklį, kurį aptiko organizacijos „Clean Futures Fund“ atstovai ir perdavė specialistams. Gyvūnui fiksuoti sužalojimai, išsekimo požymiai ir erkių pažeidimai, todėl nuspręsta jį perkelti į safari parką Medvino stebėjimui ir reabilitacijai.

    Didelis miško gaisras netoli Černobylio kilo gegužės pradžioje, o jo gesinimą apsunkino sausos oro sąlygos ir vėjas. Tokiose situacijose laukinei faunai pavojų kelia ne tik ugnis ir dūmai, bet ir žmogaus palikti ar karo sąlygomis įrengti barjerai, kurie gyvūnams tampa spąstais.