CP v2

Tag: British Business Bank

  • JK rizikos kapitalas priartėjo prie JAV grąžos: nauji fondai lenkia Europą ir keičia rinką

    Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinka ilgalaikėje perspektyvoje pagal fondų grąžą susilygino su JAV, o naujausios kartos fondai jau lenkia tiek amerikiečius, tiek žemyninę Europą. Tai rodo nauja britų valstybinio plėtros banko British Business Bank analizė.

    Ataskaitoje vertinta, kokią bendrą vertę fondai sukūrė investuotojams, lyginant ją su įmokėtu kapitalu. 2002–2021 metų laikotarpio fondų imtyje Jungtinės Karalystės rodiklis siekė 1,78 karto ir sutapo su JAV, o likusi Europa atsiliko su 1,67 karto rezultatu.

    Dar ryškesnis pranašumas matomas vertinant naujausių fondų derlių. 2020–2024 metų fondai Jungtinėje Karalystėje fiksavo 1,40 karto rodiklį, kai JAV siekė 1,24 karto, o likusioje Europoje – 1,27 karto, todėl didėja investuotojų dėmesys Londono ir kitų JK ekosistemos centrų valdytojams.

    Kas slypi už skaičių?

    Rodiklis, kuriuo remiasi ataskaita, dažnai naudojamas vertinant rizikos kapitalo portfelių brandą, tačiau jis nebūtinai reiškia, kad investuotojai jau gavo pinigus atgal. Rizikos kapitalo fonduose realizacijos gali užtrukti, todėl reikšminga dalis vertės gali būti „popierinė“, priklausanti nuo įmonių vertinimų ir sandorių rinkos.

    British Business Bank investicijų vadovas Leandros Kalisperas pabrėžė, kad ilgą laiką JAV buvo laikomos pasauliniu etalonu, tačiau Jungtinė Karalystė mažina atotrūkį ir naujausiuose fonduose netgi išsiveržia į priekį.

    „Šis tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė vis labiau vejasi JAV: bendrai susilygina grąža, o naujausios kartos fondai jau lenkia“, – sakė L. Kalisperas.

    Gerėja ir vėlyvos stadijos investicijos

    Ataskaitoje akcentuojama, kad istoriškai Jungtinės Karalystės fondai ypač stiprūs ankstyvoje stadijoje, tačiau naujesni duomenys rodo pagerėjimą ir vėlyvesniuose etapuose. 2014–2019 metų fondų grupėje JK vėlyvos stadijos fondai nuo JAV buvo atsilikę 0,78 karto, o 2020–2024 metais skirtumas sumažėjo iki 0,05 karto.

    Taip pat išsiskyrė bendro profilio, ne vien į siaurą sektorių orientuoti fondai. Naujesniame laikotarpyje jie Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1,91 karto rezultatą, kai JAV analogiški fondai – 1,20 karto, o tai signalizuoja didesnį konkurencingumą ne tik „seed“ etape, bet ir įmonėms augant iki vėlesnių raundų.

    Vis dėlto ankstyvos stadijos segmentas išlieka viena tvirčiausių JK pusių. Platesnėje 2002–2024 metų imtyje JK ankstyvos stadijos fondų rezultatas siekė 1,85 karto, JAV – 1,81 karto, o likusioje Europoje – 1,84 karto.

    Ar geriausi valdytojai kartoja sėkmę?

    Ataskaitoje pirmą kartą detaliau nagrinėta, ar stiprūs rezultatai linkę kartotis, kai tie patys fondų valdytojai kelia naujus fondus. Analizė apėmė daugiau nei 800 fondų „tęsinių“ visame pasaulyje, susijusių su 390 valdytojų.

    Skaičiai rodo, kad 39 proc. fondų, kurie sekė po aukščiausio ketvirčio rezultatą turėjusių fondų, patys vėl pateko į aukščiausią ketvirtį. Be to, daugiau nei 70 proc. tokių „tęsinių“ išliko aukščiau nei rinkos mediana, o tai investuotojams gali mažinti riziką renkantis patirtį jau turinčius valdytojus.

    Rizikos kapitalo rinkai šie duomenys svarbūs tuo, kad jie stiprina pasakojimą apie JK kaip brandesnę ir labiau nuspėjamą investavimo aplinką. Tuo pačiu tai kelia diskusiją dėl vietinio institucinio kapitalo, ypač pensijų fondų, vaidmens finansuojant vietos inovacijas ir leidžiant investuotojams dalyvauti kuriant didelės vertės technologijų bendroves.

  • „Molten Ventures“ pritraukė 203 mln. eurų: kuo šis augimo fondas svarbus Europos startuoliams

    203 mln. eurų pirmajam uždarymui

    Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo valdytoja „Molten Ventures“ pranešė užbaigusi pirmąjį „Growth Fund“ etapą ir pritraukusi 203 mln. eurų. Fondas orientuosis į augimo stadijos technologijų bendroves Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, daugiausia nuo Series B etapo ir vėliau.

    Pasak bendrovės, šis fondas bus nukreiptas į tokias sritis kaip kosmoso technologijos, DI, finansų technologijos, kvantinės technologijos, „deeptech“ ir techninė įranga. Tai segmentai, kuriems dažnai reikia didesnių investicijų ir ilgesnio atsipirkimo laikotarpio nei ankstyvos stadijos startuoliams.

    Didžiausiu investuotoju pirmajame uždaryme tapo British Business Bank, įsipareigojęs 87 mln. eurų kaip kertinis investuotojas. Likusią dalį, 116 mln. eurų, skyrė pati „Molten Ventures“, kartu tęsdama papildomų investuotojų paiešką.

    Fondo tikslas – pasiekti apie 407 mln. eurų dydį. Tokia ambicija atspindi platesnę rinkos tendenciją: Europos technologijų bendrovėms augant, didėja ir poreikis institucinėms lėšoms, galinčioms finansuoti brangias plėtros fazes.

    Kodėl svarbus augimo kapitalas

    Vėlyvesnėse stadijose technologijų įmonėms paprastai reikia didesnių čekų produktui industrializuoti, plėstis į tarptautines rinkas, samdyti talentus ir atlaikyti intensyvią konkurenciją. Būtent čia dažnai ryškėja Europos problema: kapitalo pasiūla būna mažesnė nei JAV, o sandorių struktūros – konservatyvesnės.

    „Molten Ventures“ teigia, kad fondas leis dažniau dalyvauti didesniuose Series B ir vėlesniuose raunduose, didinti nuosavybės dalį pasirinktose bendrovėse ir suteikti įmonėms likvidumo tarptautinei plėtrai. Toks modelis iš esmės skirtas užpildyti spragą tarp ankstyvos stadijos VC ir viešųjų rinkų.

    „Kertinio investuotojo įsipareigojimas yra svarbus mūsų strategijos patvirtinimas ir primena, kad augimo etapui būtina pritraukti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo, jog ambicingos JK ir Europos technologijų įmonės galėtų sėkmingai didinti mastą“, – sakė „Molten Ventures“ vadovas Benas Wilkinsonas.

    British Business Bank atstovai pabrėžė, kad tokie fondai prisideda prie vėlyvos stadijos kapitalo baseinų gilinimo, ypač proveržio technologijoms. Banko vaidmuo šiame sandoryje rodo ir viešojo sektoriaus siekį skatinti konkurencingą technologijų ekosistemą, kuri gebėtų išauginti globalius žaidėjus regione.

    Europos fondų lenktynės dėl mastelio

    „Molten Ventures“ pritraukta suma išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje aktyviai formuojami nauji technologijų investavimo fondai. Rinkoje daugėja specializuotų priemonių, skirtų „deeptech“, gynybos technologijoms ar klimatui, o tai signalizuoja didesnį segmentavimą ir profesionalėjimą.

    Tokios iniciatyvos rodo, kad kapitalo rinka taikosi prie realybės, kurioje daliai technologijų bendrovių reikia ne tik ankstyvo finansavimo, bet ir ilgo, etapais paremtos paramos kelio. Augimo fondai, ypač turintys institucinį „inkarą“, paprastai suteikia daugiau stabilumo ir gali veikti kaip kokybės ženklas kitiems investuotojams.

    „Molten Ventures“ veikia jau apie du dešimtmečius: bendrovė įkurta 2006 metais, vėliau veikė kitu pavadinimu, o 2021 metais persivadino į dabartinį. Bendrovė kotiruojama Londono vertybinių popierių biržoje, todėl viešosios rinkos investuotojai per šią platformą gauna netiesioginę prieigą prie privataus technologijų portfelio.

    Įmonė nurodo per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinusi daugiau nei 40 augimo profilio sandorių, o ši nauja priemonė skirta tą patirtį sutelkti į atskirą, institucinėms lėšoms pritaikytą struktūrą. Jei planuojamas 407 mln. eurų tikslas bus pasiektas, fondas gali tapti reikšmingu vėlyvos stadijos kapitalo šaltiniu regione.

  • Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Jungtinės Karalystės valstybinis plėtros bankas British Business Bank įsipareigojo skirti iki 53,6 mln. eurų rizikos kapitalo bendrovės „Zinc“ valdomam Science-for-Impact fondui. Investicija daroma per Enterprise Capital Funds programą, kuri skirta didinti ankstyvos stadijos įmonių finansavimo pasiūlą.

    Šis įsipareigojimas tampa svarbia planuojamo 81,5 mln. eurų dydžio fondo dalimi ir turėtų padėti fondui greičiau pasiekti kritinę masę, reikalingą aktyviai investavimo strategijai. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybės remiami investuotojai ir toliau sieks užpildyti ankstyvo finansavimo spragas, ypač mokslo grįstų startuolių segmente.

    Kam skirtas Science-for-Impact fondas

    „Zinc“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Ella Goldner pabrėžia, kad fondo tikslas yra paversti aukšto lygio mokslinius atradimus komerciniais sprendimais sveikatos ir aplinkos srityse. Fondo strategija orientuota į pačią ankstyviausią stadiją, kai idėjai dar reikia ne tik pinigų, bet ir kryptingo verslo kūrimo pagalbos.

    „Jungtinė Karalystė turi išskirtinį mokslinį talentą, tačiau per daug proveržių taip ir netampa įmonėmis, kurios gerina gyvenimus ir kuria ilgalaikę ekonominę vertę“, – sakė E. Goldner.

    Fondas numato kurti apie 80 naujų DeepTech įmonių portfelį, todėl bus investuojama plačiai, o ne į kelis didelius statymus. Toks modelis būdingas pre-seed ir seed etapams, kai dalis idėjų neišvengiamai nepasiekia rinkos, tačiau sėkmingi projektai gali sukurti neproporcingai didelę grąžą.

    Kodėl svarbus British Business Bank vaidmuo

    British Business Bank dažnai veikia kaip kertinis investuotojas, leidžiantis fondams greičiau uždaryti pirmąjį finansavimo etapą ir pritraukti privačių lėšų. Tai ypač aktualu mokslo komercializavimo srityje, kur ciklai ilgesni, o rizika didesnė nei įprastų programinės įrangos startuolių atveju.

    „Proveržio įmonėms reikia pagalbos nuo pačios pradžios, kad jos galėtų realizuoti potencialą“, – sakė British Business Bank atstovas Mark Sims.

    Bankas nurodo, kad Enterprise Capital Funds programa ne tik didina kapitalo pasiūlą, bet ir mažina barjerus naujiems fondų valdytojams, nes valstybės dalyvavimas gali padaryti investavimo struktūrą patrauklesnę privatiems investuotojams. Praktikoje tai padeda formuoti platesnę ankstyvos stadijos finansavimo ekosistemą.

    Portfelio kryptys ir DI vaidmuo

    „Zinc“ teigia, kad fondo tematika glaudžiai siejasi su vyriausybės prioritetais, tarp jų pažangi gamyba, švari energija ir gyvybės mokslai, taip pat inžinerijos ir biologijos sprendimai. Tokios sritys pastaraisiais metais tampa patrauklesnės investuotojams, kai vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, energijos transformacijai ir sveikatos sistemų efektyvumui.

    Fondo komanda akcentuoja, kad dalis portfelio bendrovių remiasi ir DI, ypač biomarkerių, klinikinės priežiūros ir energetikos infrastruktūros valdymo sprendimuose. DI šiose srityse dažniausiai vertinamas kaip priemonė pagreitinti tyrimus, gerinti diagnostikos tikslumą ir optimizuoti sudėtingų sistemų veikimą, o ne kaip vien tik vartotojams skirtas produktas.

    „Zinc“ portfelyje minimos bendrovės, kuriančios sprendimus širdies ligų terapijoms, neurodegeneracinių ligų biomarkeriams, paauglių savižalos prevencijos skaitmeninei priežiūrai, tinklo masto baterijų turto valdymui ir ličio jonų baterijų perdirbimui. Tokios kryptys atspindi bendrą tendenciją, kad didžiausia vertė vis dažniau kuriama sankirtoje tarp mokslo, inžinerijos ir realių visuomenės problemų.

    „Zinc“ išskiria ir savo veikimo modelį: be pirmosios investicijos, komanda teikia vadinamąją venture-building pagalbą, padedančią mažinti technologinę ir komercinę riziką. Ankstyvoje stadijoje tai dažnai yra lemiamas skirtumas tarp laboratorinio prototipo ir produkto, galinčio pritraukti kitą finansavimo etapą.

  • Didėjantis tinklo nestabilumas atnešė 11,6 mln. eurų „Certain Energy“: statymas už mangano baterijas

    Jungtinės Karalystės energijos technologijų startuolis „Certain Energy“ pritraukė 11,6 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria ilgalaikio energijos kaupimo sprendimą, paremtą mangano srautinėmis baterijomis, skirtomis elektros tinklų mastui.

    Finansavimui vadovavo British Business Bank, investavęs apie 4 mln. eurų, prisidėjo „Centrica Energy“, „Ceres Power“ ir „Temasek Trust“ iniciatyva Catalytic Capital for Climate and Health. Įmonė anksčiau buvo žinoma kaip RFC Power ir 2017 metais atsiskyrė nuo Imperial College London.

    Kas stumia investicijas į kaupimą

    Didėjant vėjo ir saulės elektrinių daliai, elektros gamyba vis dažniau prasilenkia su vartojimo piko valandomis. Dėl to tinklo operatoriai turi riboti gamybą, o kainų svyravimai ir balansavimo paslaugų poreikis tampa vis ryškesni.

    „Atsakymas yra ilgalaikis energijos kaupimas, o „Certain Energy“ turi technologiją ir dabar jau finansavimą, kad tai paverstų realybe“, – sakė „Certain Energy“ vykdomasis pirmininkas Mark Selby.

    Šiame kontekste Europoje ryškėja investicijų banga į tinklo lankstumą ir energijos kaupimą, ypač į sprendimus, galinčius kaupti energiją ne minutes ar valandas, o dienas. Tokios technologijos laikomos būtina grandimi, kad atsinaujinanti energetika galėtų patikimai pakeisti iškastinį kurą.

    Kaip veikia mangano srautinės baterijos

    Srautinėse baterijose energija kaupiama skystuose elektrolituose, laikomuose atskirose talpyklose, o galia ir talpa gali būti didinamos atskirai. Praktikoje tai leidžia projektuoti sistemas, kurios energiją išlaiko ilgiau nei įprastos ličio jonų baterijos, ir geriau tinka ilgesniems iškrovos ciklams.

    „Certain Energy“ teigimu, kuriama sistema turėtų tarnauti apie 20 metų, o energijos grąžos efektyvumas viršytų 75 proc. Bendrovė taip pat akcentuoja mangano prieinamumą ir tikisi mažesnių ilgalaikio kaupimo sąnaudų, lyginant su kai kuriais kitais srautinių baterijų chemijos variantais.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė planuoja lėšas skirti technologijos komercializavimui ir pasirengimui diegti sprendimus tinklų mastu. Tarp prioritetų įvardijama prie tinklo prijungta megavatvalandžių klasės demonstracinė sistema Indijoje ir mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra Jungtinėje Karalystėje.

    „Didėjant paklausos ir pasiūlos nepastovumui, ilgalaikio energijos kaupimo finansinė ir strateginė vertė yra akivaizdi“, – sakė British Business Bank atstovė Charlotte Lawrence.

    Pasak bendrovės, kitas svarbus etapas bus tiekimo grandinės parengimas, kad po demonstracinių projektų būtų galima greičiau pereiti prie komercinių užsakymų. Tokios sistemos dažniausiai vertinamos ne tik kaip būdas kaupti perteklinę atsinaujinančią elektrą, bet ir kaip priemonė mažinti rezervinių dujinių elektrinių poreikį.

  • „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    Londonuose įsikūrusi investicijų bendrovė „Lansdowne Partners“ pristatė naują rizikos kapitalo (VC) fondą, skirtą Jungtinės Karalystės universitetuose gimstančioms technologijoms ir intelektinei nuosavybei paversti tarptautinėmis įmonėmis. Bendrovė skelbia, kad fondas bus orientuotas į augimo etapą, kai startuoliams dažniausiai prireikia gerokai didesnio kapitalo ir griežtesnės strateginės pagalbos.

    Pirmasis fondo uždarymas siekia 128,9 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas metų pabaigoje. Skelbiama, kad investuotojų susidomėjimas viršija fondo numatytą 171,9 mln. eurų ribą, todėl rinka signalizuoja apie stiprią paklausą investicijoms į universitetų kuriamas inovacijas.

    „Lansdowne Partners“ nurodo, kad fondo kertiniai investuotojai yra British Business Bank, Aviva Investors ir Lloyds Banking Group, taip pat prisideda „Lansdowne Partners“ investuotojai bei pačios komandos kapitalas. Toks institucinių investuotojų derinys, pasak rinkos dalyvių, tampa vis svarbesnis siekiant užpildyti finansavimo spragas, su kuriomis JK susiduria plečiant technologines įmones.

    Kas stabdo universiteto idėjų augimą?

    Jungtinė Karalystė turi stiprų mokslinių tyrimų pagrindą ir gausų patentų bei licencijuojamos intelektinės nuosavybės srautą, tačiau komercializavimo kelias dažnai stringa augimo etape. Praktikoje tai reiškia, kad ankstyvosios stadijos finansavimą gauti palyginti lengviau, o vėliau, kai reikia didesnių investicijų, tarptautinės plėtros ir komandos stiprinimo, konkurencija dėl kapitalo smarkiai išauga.

    „JK sukuria bent tiek pat intelektinės nuosavybės vienam gyventojui kaip ir bet kuri kita šalis pasaulyje, tačiau pernelyg dažnai įmonėms pritrūksta kapitalo, reikalingo plėtrai globaliai“, – sakė „Lansdowne Partners“ partneris ir išsivysčiusių rinkų vadovas Peteris Daviesas.

    Fondo strategija grindžiama idėja koncentruotai remti mažesnį skaičių išskirtinių bendrovių, suteikiant joms didesnį kapitalą ir disciplinuotą strateginį palaikymą. Tai turėtų padėti spręsti vadinamąją „scale-up“ problemą, kai perspektyvios įmonės lieka per mažos, kad galėtų konkuruoti su JAV ar kai kurių Azijos šalių gigantais.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Lansdowne Partners“ teigia, kad fondas orientuosis į sritis, kuriose universitetų tyrimai dažnai tampa pramonės proveržiais: sveikatos duomenys, kvantinė kompiuterija, pažangios medžiagos, puslaidininkiai, gynybos technologijos ir vadinamasis natūralus kapitalas. Taip pat akcentuojamos sritys, kur kritiškai svarbios saugios tiekimo grandinės ir vietiniai pajėgumai, ypač geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

    Institucinių investuotojų vaidmuo šiame segmente pastaraisiais metais vertinamas kaip vienas lemiamų: pensijų fondai ir draudikai ieško ilgalaikės grąžos, o valstybės skatinimo priemonės siekia, kad daugiau kapitalo liktų vietos inovacijų ekonomikoje. British Business Bank atstovai pabrėžia, kad JK rizikos kapitalo rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau vis dar yra erdvės aktyvesniam vietinių institucijų dalyvavimui.

    „Matome apčiuopiamą pagreitį, kai pensijų fondai ir draudikai vis aktyviau svarsto, kaip pasinaudoti JK įmonių augimo potencialu“, – sakė British Business Bank fondų valdymo direktorė ir bendra vadovė Christine Hockley.

    Kodėl tai svarbu JK inovacijų ekosistemai?

    Tokio tipo fondai paprastai atlieka dvi funkcijas: suteikia kapitalą didesniems plėtros raundams ir padeda sukurti aiškesnį „tiltą“ nuo universiteto laboratorijos iki pasaulinės rinkos. Investuotojai tikisi, kad geriau finansuojamos įmonės rečiau bus priverstos anksti parduoti technologiją ar persikelti į kitas rinkas vien dėl kapitalo stygiaus.

    „Lansdowne Partners“, įkurta 1998 metais, skelbia valdanti investicijas kai kurių didžiausių pasaulio investuotojų vardu ir anksčiau investavusi į inovacijų platformas, susijusias su Oksfordo ir Kembridžo ekosistemomis. Bendrovė taip pat mini patirtį remiant sparčiai augančias technologijų įmones, kurios vėliau pasiekė vadinamojo vienaragio statusą.