Tag: British Business Bank

  • „Evertrue Capital“ uždarė 15 mln. eurų fondą: investuos į „frontier“ technologijas Europoje

    Britų rizikos kapitalo bendrovė „Evertrue Capital“ uždarė savo pirmąjį 15 mln. eurų fondą, skirtą ankstyviausios stadijos (pre-seed) „frontier“ technologijų startuoliams Jungtinėje Karalystėje ir Europoje.

    Kaip rašo „EU-Startups“, fondą remia „Phoenix Court“ per „Basecamp“ fondų fondą, taip pat British Business Bank, „Better Society Capital“, „Bootstrap 4F“ (Invest in Women Taskforce) ir „Allocator One“.

    „Evertrue Capital“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Yvonne Bajela teigia, kad geriausias metas investuoti yra dar prieš rinkai turint įrodymų, todėl fondas orientuosis į ankstyvus, koncentruotus statymus ir aktyvią pagalbą įkūrėjams.

    Skelbiama, kad fondas planuoja investuoti maždaug po 299–599 tūkst. eurų į įkūrėjus, kuriančius pažangias (angl. frontier) technologijas. Bendrovė pabrėžia, jog tai nebus „didelio kiekio“ portfelio strategija – kasmet bus pasirenkamas ribotas skaičius investicijų.

    Kas yra „Evertrue Capital“ ir kas ją remia

    „Evertrue Capital“ pristatomas kaip debiutinis Y. Bajelos fondas. Ji savo karjerą pradėjo „Goldman Sachs“, vėliau dirbo „Mitsui & Co.“, kur, kaip nurodoma, investavo į technologijų bendroves, tarp jų ir „Wise“, bei padėjo portfelio įmonėms plėstis į Aziją.

    Vėliau ji tapo viena iš „Impact X Capital“ steigėjų ir pagrindinių investuotojų, o prieš įkurdama „Evertrue Capital“ dirbo partnerės pozicijoje „Phoenix Court“ (čia veikia ir „LocalGlobe“ bei „Latitude“).

    Fondo investuotojų sąrašas apima tiek viešąsias, tiek privačias iniciatyvas. Tarp jų – British Business Bank, kuri Jungtinėje Karalystėje veikia kaip valstybės remiamas plėtros bankas, taip pat „Basecamp“ – fondų fondas, investuojantis į kylančių fondų valdytojų bendruomenę.

    Į ką fondas jau investavo ir kokios tendencijos ryškėja

    „Evertrue Capital“ nurodo jau investavusi į septynias bendroves. Tarp jų minimos „Revion“ (agentinis DI automobilių sektoriui), „Poindexter Labs“ (DI gebėjimų ir efektyvumo laboratorija), „Zuba“ (FinTech infrastruktūra globaliam verslui) ir „Zaro“ (žinių sluoksnis įmonėms).

    Taip pat teigiama, kad pusė portfelio įmonių jau pradėjo veiklą Jungtinėse Valstijose – tai rodo ankstyvą tarptautinės plėtros kryptį.

    Fondo uždarymas vyksta platesniame Europos ankstyvosios stadijos fondų kontekste: 2026 metais rinkoje skelbta apie kelis naujus ar uždaromus fondus, daugiausia orientuotus į programinę įrangą, „deeptech“ ir DI.

    Kodėl debiutiniams fondams pritraukti lėšas tampa sunkiau

    „Evertrue Capital“ teigimu, solo generaliniams partneriams ir naujiems fondų valdytojams lėšų pritraukimas sudėtingėja. Kaip vieną indikatorių bendrovė pateikia, kad 2024 metais 67 proc. naujų rizikos kapitalo fondų buvo kuriami su mažesniu nei 8,9 mln. eurų tikslu.

    Todėl 15 mln. eurų dydžio pirmasis fondas, kuriam pavyko pritraukti kelių institucinių ir privačių rėmėjų paramą, išsiskiria kaip reikšmingas debiutas ankstyvos stadijos rinkoje.

  • „Nauta“ pradėjo šeštą fondą su 60 mln. eurų: taikosi į Europos B2B ir DeepTech startuolius

    „Nauta“ pradėjo šeštą fondą su 60 mln. eurų: taikosi į Europos B2B ir DeepTech startuolius

    Pirmasis uždarymas – 60 mln. eurų

    Londone įsikūręs visos Europos rizikos kapitalo fondas „Nauta“ paskelbė apie pirmąjį šeštojo fondo uždarymą, per kurį pritraukė 60 mln. eurų. Naujas fondas orientuotas į ankstyvos stadijos B2B programinės įrangos ir DeepTech startuolius Europoje.

    „Nauta“ investuoja nuo pre-seed iki Series A etapų, o pats fondo startas rodo, kad ankstyvos stadijos kapitalas regione išlieka paklausus, ypač ten, kur kuriami aiškų pritaikymą versle turintys produktai. Valdytojas pabrėžia disciplinuotą, kapitalo efektyvumą vertinančią strategiją.

    Kas investavo ir kokie tikslai

    Pagrindiniu investuotoju tapo British Business Bank, įsipareigojęs skirti 30 mln. eurų. Tai jau ketvirtas iš eilės „Nauta“ fondas, kuriame dalyvauja ši Jungtinės Karalystės ekonominės plėtros institucija.

    Prie ribotųjų partnerių taip pat prisijungė SETT, „Merifin Capital“ ir „Institut Català de Finances“, taip pat institucinių investuotojų ir šeimos biurų grupės iš Jungtinės Karalystės, žemyninės Europos, Lotynų Amerikos ir Artimųjų Rytų. „Nauta“ teigimu, apie tris ketvirtadalius pirmojo uždarymo investuotojų sudaro grįžtantys partneriai.

    „Mūsų ilgalaikė partnerystė su „Nauta“ parodo, kaip British Business Bank gali padėti pritraukti tarptautinius investuotojus į Jungtinę Karalystę“, – sakė Michael Laycock.

    Nuo ankstyvų čekių iki DeepTech laboratorijos

    „Nauta“ įkurta 2004 metais ir yra vienas seniausių ankstyvos stadijos investuotojų Europoje. Bendrovė teigia per laiką parėmusi daugiau nei 200 įkūrėjų ir prisidėjusi prie maždaug 100 įmonių augimo, o išėjimų vertė siekė beveik 3 mlrd. eurų per daugiau nei 25 sandorius.

    Fondas paprastai rašo pirmuosius čekius nuo 250 000 iki 4 mln. eurų, daugiausia investuodamas į B2B programinės įrangos bendroves, kurios sprendžia konkrečių sektorių uždavinius, pavyzdžiui, kelionių, finansų, mažmeninės prekybos ar personalo valdymo srityse.

    Kaip ir ankstesniuose fonduose, planuojama tęsti „Nauta Capital Labs Initiative“ kryptį, skirtą pre-seed DeepTech įmonėms. Tarp prioritetų įvardijamos didelio našumo skaičiavimo technologijos, DI infrastruktūra, kibernetinis saugumas, pramonės automatizavimas, skaitmeninės sveikatos infrastruktūra ir energetikos technologijos.

    „Investuodami per kiekvieną didesnį technologijų lūžį nuo dviejų tūkstantųjų pradžios supratome, kad ilgaamžės rizikos kapitalo įmonės kuriamos iš disciplinos, gebėjimo prisitaikyti ir ilgalaikio tikėjimo“, – sakė Carles Ferrer Roqueta.

    „Nauta“ nurodo portfelio pavyzdžius, atspindinčius platų spektrą nuo kibernetinio saugumo iki kvantinių technologijų. Tarp minimų įmonių yra Universal Quantum, taip pat Berlyne įsikūrusi atvirojo kodo kibernetinio saugumo bendrovė NetBird.

    Kodėl tai svarbu Europos startuoliams

    Šeštojo fondo tikslinis dydis siekia nuo 150 mln. iki 200 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas 2027 metų antrąjį pusmetį. Pasiekus tikslą, „Nauta“ valdomas turtas priartėtų prie 750 mln. eurų.

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai DeepTech Europoje užima rekordinę rizikos kapitalo dalį. Rinkos apžvalgos rodo, kad šis segmentas priartėjo prie maždaug trečdalio visų investicijų, tačiau vėlyvesniuose etapuose didelė kapitalo dalis vis dar atkeliauja iš ne Europos rinkų, todėl ankstyvos stadijos fondai tampa kritiškai svarbūs naujai įmonių kartai.

  • „Whiterock“ Šiaurės Airijos SVV jau nukreipė 82 mln. eurų: ką žada kitas etapas?

    82 mln. eurų injekcija SVV

    Belfaste įsikūręs fondų valdytojas „Whiterock“ pranešė, kad per du fondus į Šiaurės Airijos smulkųjį ir vidutinį verslą jau investavo 82 mln. eurų. Abu fondai veikia su British Business Bank parama ir orientuojasi į įmones, kurios siekia augimo kapitalo ar lankstesnio skolinimosi.

    „Whiterock“ teigimu, lėšos nukreiptos į skirtingus sektorius – nuo pažangiosios gamybos iki technologijų ir vartojimo prekių. Tokia diversifikacija leidžia mažinti riziką ir palaikyti įmones skirtinguose plėtros etapuose, ypač kai finansavimo rinka tampa griežtesnė.

    Du fondai ir skirtingi įrankiai

    Investicijos vykdomos per Growth Capital Fund ir Investment Fund for Northern Ireland. Pirmasis dažniau taikomas kaip mažumos dalies kapitalo investicijos augančiose bendrovėse, o antrasis orientuotas į skolos finansavimą, kai įmonei svarbi apyvarta, įrangos įsigijimas ar plėtra neatsisakant akcininkų kontrolės.

    „Whiterock“ vadovas Paulas Millaras pabrėžė, kad vietos komanda, turinti regiono žinių, padeda ne tik suteikti kapitalą, bet ir prisidėti įžvalgomis bei partneryste.

    „Esame Šiaurės Airijoje veikiantis finansuotojas, turintis vietos žinių, todėl verslai vertina mūsų įžvalgas ir partnerystę“, – sakė Paulas Millaras.

    Fondas: dydis, apimtys ir poveikis

    „Whiterock“, įkurtas 2012 metais, šiuo metu valdo daugiau kaip 495 mln. eurų per penkis fondus. Bendrovė skelbia, kad nuo veiklos pradžios yra investavusi daugiau nei 224 mln. eurų, o tai, anot jos, padėjo pritraukti papildomą finansavimą iš kitų rinkos dalyvių ir prisidėjo prie daugiau nei 3 000 darbo vietų sukūrimo.

    Įmonė taip pat pateikė pastarųjų metų investicijų vaizdą: nuo 2024 metų per nuosavo kapitalo fondą investuota 47 mln. eurų į 15 bendrovių, o per skolos fondą – 35 mln. eurų į 60 įmonių. Tarp minimų gavėjų – Drinksology, MANTIS, Around Noon, taip pat Neighbourhood Café, Nomadic Watches, Axial 3D ir BLK BOX.

    British Business Bank atstovė Sue Barnard akcentavo, kad 82 mln. eurų riba yra reikšmingas etapas, rodantis, kaip viešojo ir privataus kapitalo derinys gali didinti prieigą prie finansavimo ir skatinti darbo vietų kūrimą bei inovacijas regione.

    „Tai svarbus etapas, rodantis, kokį poveikį gali turėti viešasis ir privatus finansavimas, padedantis ambicingoms mažesnėms įmonėms augti“, – sakė Sue Barnard.

    Kaip vieną iš pavyzdžių „Whiterock“ išskyrė Neighbourhood Café: įmonei gavus paskolos paramą ir išplėtus veiklą naujoje vietoje 2025 metų vasario mėnesį, ji, fondo teigimu, demonstravo spartesnį augimą ir aptarnauja vidutiniškai apie 11 000 lankytojų per mėnesį. Tolimesnis dėmesys, anot valdytojo, nukreiptas į renginių paslaugų plėtrą, siekiant įvairesnių pajamų šaltinių.

  • British Business Bank skyrė 11 mln. eurų „Fuel Ventures“: ką tai keičia JK startuolių finansavime

    Jungtinės Karalystės valstybinė plėtros institucija British Business Bank paskelbė investuojanti 11 mln. eurų į rizikos kapitalo valdytoją „Fuel Ventures“. Lėšos skiriamos per Regional Angels Programme, kuri nuo 2019 metais veikia kaip priemonė mažinti ankstyvosios stadijos kapitalo prieinamumo skirtumus skirtinguose JK regionuose.

    „Fuel Ventures“ per pastaruosius metus iš ankstyvosios stadijos investuotojo išaugo į kelių fondų ir kelių etapų rizikos kapitalo platformą. Fondų struktūra sukurta taip, kad įmonės galėtų gauti finansavimą ne tik pradiniame etape, bet ir vėlesniuose raunduose nuo ikisėklinės stadijos iki A serijos.

    „Regional Angels Programme sukurta tam, kad sumažintų ankstyvosios stadijos kapitalo spragas visoje JK, o šis įsipareigojimas yra geras pavyzdys, kaip tai veikia praktikoje. „Fuel Ventures“ patirtis ir fondų struktūra reiškia, kad mūsų suteikiamas kapitalas nesustoja ties pirmuoju raundu, jis toliau dirba steigėjų naudai įmonei augant“, – sakė British Business Bank vyresnysis investicijų direktorius Mark Barry.

    Nauja investicija papildo platesnę British Business Bank 2026 metais paskelbtų įsipareigojimų seriją, kai bankas aktyviai rėmė JK rizikos kapitalo ir augimo kapitalo fondų valdytojus. Per tą pačią Regional Angels Programme anksčiau buvo skelbta apie panašaus dydžio įsipareigojimus kitiems rinkos dalyviams, siekiant paskatinti kapitalo tekėjimą į ankstyvąsias įmones ne vien Londone.

    Pagal viešai skelbtą „Fuel Ventures“ informaciją, nuo veiklos pradžios fondai yra investavę daugiau kaip 330 mln. eurų į per 230 ankstyvosios stadijos JK bendrovių. Tarp portfelio pavyzdžių minimos finansinių technologijų ir programinės įrangos bendrovės, o dalis jų vėliau buvo įsigytos didesnių rinkos žaidėjų.

    „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson sako, kad naujas finansavimas leis išplėsti galimybes visoje fondų struktūroje. Praktikoje tai reiškia didesnį pajėgumą tiek naujoms ankstyvosios stadijos investicijoms, tiek tęstiniam finansavimui toms portfelio įmonėms, kurios artėja prie A serijos raundo ir dažniau susiduria su vadinamąja finansavimo spraga.

    „Esame sukurti verslininkų verslininkams, nesvarbu, kur jie kuria. British Business Bank parama yra stiprus pasitikėjimo balsas mūsų sukurtam modeliui, ji reiškia, kad galime ilgiau būti šalia portfelio steigėjų ir suteikti daugiau paramos jiems augant“, – sakė „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson.

    Rinkai ši investicija svarbi dar ir tuo, kad signalizuoja tęstinę valstybės institucijų kryptį stiprinti ankstyvosios stadijos ekosistemą per fondų valdytojus, o ne tik per tiesiogines injekcijas atskiroms įmonėms. Toks modelis paprastai leidžia greičiau paskirstyti kapitalą, pasitelkiant privataus sektoriaus atranką, tačiau kartu išlaikyti tikslą mažinti regioninius skirtumus ir gerinti prieigą prie rizikos kapitalo augančioms technologijų bendrovėms.

  • JK rizikos kapitalas priartėjo prie JAV grąžos: nauji fondai lenkia Europą ir keičia rinką

    Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinka ilgalaikėje perspektyvoje pagal fondų grąžą susilygino su JAV, o naujausios kartos fondai jau lenkia tiek amerikiečius, tiek žemyninę Europą. Tai rodo nauja britų valstybinio plėtros banko British Business Bank analizė.

    Ataskaitoje vertinta, kokią bendrą vertę fondai sukūrė investuotojams, lyginant ją su įmokėtu kapitalu. 2002–2021 metų laikotarpio fondų imtyje Jungtinės Karalystės rodiklis siekė 1,78 karto ir sutapo su JAV, o likusi Europa atsiliko su 1,67 karto rezultatu.

    Dar ryškesnis pranašumas matomas vertinant naujausių fondų derlių. 2020–2024 metų fondai Jungtinėje Karalystėje fiksavo 1,40 karto rodiklį, kai JAV siekė 1,24 karto, o likusioje Europoje – 1,27 karto, todėl didėja investuotojų dėmesys Londono ir kitų JK ekosistemos centrų valdytojams.

    Kas slypi už skaičių?

    Rodiklis, kuriuo remiasi ataskaita, dažnai naudojamas vertinant rizikos kapitalo portfelių brandą, tačiau jis nebūtinai reiškia, kad investuotojai jau gavo pinigus atgal. Rizikos kapitalo fonduose realizacijos gali užtrukti, todėl reikšminga dalis vertės gali būti „popierinė“, priklausanti nuo įmonių vertinimų ir sandorių rinkos.

    British Business Bank investicijų vadovas Leandros Kalisperas pabrėžė, kad ilgą laiką JAV buvo laikomos pasauliniu etalonu, tačiau Jungtinė Karalystė mažina atotrūkį ir naujausiuose fonduose netgi išsiveržia į priekį.

    „Šis tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė vis labiau vejasi JAV: bendrai susilygina grąža, o naujausios kartos fondai jau lenkia“, – sakė L. Kalisperas.

    Gerėja ir vėlyvos stadijos investicijos

    Ataskaitoje akcentuojama, kad istoriškai Jungtinės Karalystės fondai ypač stiprūs ankstyvoje stadijoje, tačiau naujesni duomenys rodo pagerėjimą ir vėlyvesniuose etapuose. 2014–2019 metų fondų grupėje JK vėlyvos stadijos fondai nuo JAV buvo atsilikę 0,78 karto, o 2020–2024 metais skirtumas sumažėjo iki 0,05 karto.

    Taip pat išsiskyrė bendro profilio, ne vien į siaurą sektorių orientuoti fondai. Naujesniame laikotarpyje jie Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1,91 karto rezultatą, kai JAV analogiški fondai – 1,20 karto, o tai signalizuoja didesnį konkurencingumą ne tik „seed“ etape, bet ir įmonėms augant iki vėlesnių raundų.

    Vis dėlto ankstyvos stadijos segmentas išlieka viena tvirčiausių JK pusių. Platesnėje 2002–2024 metų imtyje JK ankstyvos stadijos fondų rezultatas siekė 1,85 karto, JAV – 1,81 karto, o likusioje Europoje – 1,84 karto.

    Ar geriausi valdytojai kartoja sėkmę?

    Ataskaitoje pirmą kartą detaliau nagrinėta, ar stiprūs rezultatai linkę kartotis, kai tie patys fondų valdytojai kelia naujus fondus. Analizė apėmė daugiau nei 800 fondų „tęsinių“ visame pasaulyje, susijusių su 390 valdytojų.

    Skaičiai rodo, kad 39 proc. fondų, kurie sekė po aukščiausio ketvirčio rezultatą turėjusių fondų, patys vėl pateko į aukščiausią ketvirtį. Be to, daugiau nei 70 proc. tokių „tęsinių“ išliko aukščiau nei rinkos mediana, o tai investuotojams gali mažinti riziką renkantis patirtį jau turinčius valdytojus.

    Rizikos kapitalo rinkai šie duomenys svarbūs tuo, kad jie stiprina pasakojimą apie JK kaip brandesnę ir labiau nuspėjamą investavimo aplinką. Tuo pačiu tai kelia diskusiją dėl vietinio institucinio kapitalo, ypač pensijų fondų, vaidmens finansuojant vietos inovacijas ir leidžiant investuotojams dalyvauti kuriant didelės vertės technologijų bendroves.

  • „Molten Ventures“ pritraukė 203 mln. eurų: kuo šis augimo fondas svarbus Europos startuoliams

    203 mln. eurų pirmajam uždarymui

    Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo valdytoja „Molten Ventures“ pranešė užbaigusi pirmąjį „Growth Fund“ etapą ir pritraukusi 203 mln. eurų. Fondas orientuosis į augimo stadijos technologijų bendroves Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, daugiausia nuo Series B etapo ir vėliau.

    Pasak bendrovės, šis fondas bus nukreiptas į tokias sritis kaip kosmoso technologijos, DI, finansų technologijos, kvantinės technologijos, „deeptech“ ir techninė įranga. Tai segmentai, kuriems dažnai reikia didesnių investicijų ir ilgesnio atsipirkimo laikotarpio nei ankstyvos stadijos startuoliams.

    Didžiausiu investuotoju pirmajame uždaryme tapo British Business Bank, įsipareigojęs 87 mln. eurų kaip kertinis investuotojas. Likusią dalį, 116 mln. eurų, skyrė pati „Molten Ventures“, kartu tęsdama papildomų investuotojų paiešką.

    Fondo tikslas – pasiekti apie 407 mln. eurų dydį. Tokia ambicija atspindi platesnę rinkos tendenciją: Europos technologijų bendrovėms augant, didėja ir poreikis institucinėms lėšoms, galinčioms finansuoti brangias plėtros fazes.

    Kodėl svarbus augimo kapitalas

    Vėlyvesnėse stadijose technologijų įmonėms paprastai reikia didesnių čekų produktui industrializuoti, plėstis į tarptautines rinkas, samdyti talentus ir atlaikyti intensyvią konkurenciją. Būtent čia dažnai ryškėja Europos problema: kapitalo pasiūla būna mažesnė nei JAV, o sandorių struktūros – konservatyvesnės.

    „Molten Ventures“ teigia, kad fondas leis dažniau dalyvauti didesniuose Series B ir vėlesniuose raunduose, didinti nuosavybės dalį pasirinktose bendrovėse ir suteikti įmonėms likvidumo tarptautinei plėtrai. Toks modelis iš esmės skirtas užpildyti spragą tarp ankstyvos stadijos VC ir viešųjų rinkų.

    „Kertinio investuotojo įsipareigojimas yra svarbus mūsų strategijos patvirtinimas ir primena, kad augimo etapui būtina pritraukti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo, jog ambicingos JK ir Europos technologijų įmonės galėtų sėkmingai didinti mastą“, – sakė „Molten Ventures“ vadovas Benas Wilkinsonas.

    British Business Bank atstovai pabrėžė, kad tokie fondai prisideda prie vėlyvos stadijos kapitalo baseinų gilinimo, ypač proveržio technologijoms. Banko vaidmuo šiame sandoryje rodo ir viešojo sektoriaus siekį skatinti konkurencingą technologijų ekosistemą, kuri gebėtų išauginti globalius žaidėjus regione.

    Europos fondų lenktynės dėl mastelio

    „Molten Ventures“ pritraukta suma išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje aktyviai formuojami nauji technologijų investavimo fondai. Rinkoje daugėja specializuotų priemonių, skirtų „deeptech“, gynybos technologijoms ar klimatui, o tai signalizuoja didesnį segmentavimą ir profesionalėjimą.

    Tokios iniciatyvos rodo, kad kapitalo rinka taikosi prie realybės, kurioje daliai technologijų bendrovių reikia ne tik ankstyvo finansavimo, bet ir ilgo, etapais paremtos paramos kelio. Augimo fondai, ypač turintys institucinį „inkarą“, paprastai suteikia daugiau stabilumo ir gali veikti kaip kokybės ženklas kitiems investuotojams.

    „Molten Ventures“ veikia jau apie du dešimtmečius: bendrovė įkurta 2006 metais, vėliau veikė kitu pavadinimu, o 2021 metais persivadino į dabartinį. Bendrovė kotiruojama Londono vertybinių popierių biržoje, todėl viešosios rinkos investuotojai per šią platformą gauna netiesioginę prieigą prie privataus technologijų portfelio.

    Įmonė nurodo per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinusi daugiau nei 40 augimo profilio sandorių, o ši nauja priemonė skirta tą patirtį sutelkti į atskirą, institucinėms lėšoms pritaikytą struktūrą. Jei planuojamas 407 mln. eurų tikslas bus pasiektas, fondas gali tapti reikšmingu vėlyvos stadijos kapitalo šaltiniu regione.

  • Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Jungtinės Karalystės valstybinis plėtros bankas British Business Bank įsipareigojo skirti iki 53,6 mln. eurų rizikos kapitalo bendrovės „Zinc“ valdomam Science-for-Impact fondui. Investicija daroma per Enterprise Capital Funds programą, kuri skirta didinti ankstyvos stadijos įmonių finansavimo pasiūlą.

    Šis įsipareigojimas tampa svarbia planuojamo 81,5 mln. eurų dydžio fondo dalimi ir turėtų padėti fondui greičiau pasiekti kritinę masę, reikalingą aktyviai investavimo strategijai. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybės remiami investuotojai ir toliau sieks užpildyti ankstyvo finansavimo spragas, ypač mokslo grįstų startuolių segmente.

    Kam skirtas Science-for-Impact fondas

    „Zinc“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Ella Goldner pabrėžia, kad fondo tikslas yra paversti aukšto lygio mokslinius atradimus komerciniais sprendimais sveikatos ir aplinkos srityse. Fondo strategija orientuota į pačią ankstyviausią stadiją, kai idėjai dar reikia ne tik pinigų, bet ir kryptingo verslo kūrimo pagalbos.

    „Jungtinė Karalystė turi išskirtinį mokslinį talentą, tačiau per daug proveržių taip ir netampa įmonėmis, kurios gerina gyvenimus ir kuria ilgalaikę ekonominę vertę“, – sakė E. Goldner.

    Fondas numato kurti apie 80 naujų DeepTech įmonių portfelį, todėl bus investuojama plačiai, o ne į kelis didelius statymus. Toks modelis būdingas pre-seed ir seed etapams, kai dalis idėjų neišvengiamai nepasiekia rinkos, tačiau sėkmingi projektai gali sukurti neproporcingai didelę grąžą.

    Kodėl svarbus British Business Bank vaidmuo

    British Business Bank dažnai veikia kaip kertinis investuotojas, leidžiantis fondams greičiau uždaryti pirmąjį finansavimo etapą ir pritraukti privačių lėšų. Tai ypač aktualu mokslo komercializavimo srityje, kur ciklai ilgesni, o rizika didesnė nei įprastų programinės įrangos startuolių atveju.

    „Proveržio įmonėms reikia pagalbos nuo pačios pradžios, kad jos galėtų realizuoti potencialą“, – sakė British Business Bank atstovas Mark Sims.

    Bankas nurodo, kad Enterprise Capital Funds programa ne tik didina kapitalo pasiūlą, bet ir mažina barjerus naujiems fondų valdytojams, nes valstybės dalyvavimas gali padaryti investavimo struktūrą patrauklesnę privatiems investuotojams. Praktikoje tai padeda formuoti platesnę ankstyvos stadijos finansavimo ekosistemą.

    Portfelio kryptys ir DI vaidmuo

    „Zinc“ teigia, kad fondo tematika glaudžiai siejasi su vyriausybės prioritetais, tarp jų pažangi gamyba, švari energija ir gyvybės mokslai, taip pat inžinerijos ir biologijos sprendimai. Tokios sritys pastaraisiais metais tampa patrauklesnės investuotojams, kai vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, energijos transformacijai ir sveikatos sistemų efektyvumui.

    Fondo komanda akcentuoja, kad dalis portfelio bendrovių remiasi ir DI, ypač biomarkerių, klinikinės priežiūros ir energetikos infrastruktūros valdymo sprendimuose. DI šiose srityse dažniausiai vertinamas kaip priemonė pagreitinti tyrimus, gerinti diagnostikos tikslumą ir optimizuoti sudėtingų sistemų veikimą, o ne kaip vien tik vartotojams skirtas produktas.

    „Zinc“ portfelyje minimos bendrovės, kuriančios sprendimus širdies ligų terapijoms, neurodegeneracinių ligų biomarkeriams, paauglių savižalos prevencijos skaitmeninei priežiūrai, tinklo masto baterijų turto valdymui ir ličio jonų baterijų perdirbimui. Tokios kryptys atspindi bendrą tendenciją, kad didžiausia vertė vis dažniau kuriama sankirtoje tarp mokslo, inžinerijos ir realių visuomenės problemų.

    „Zinc“ išskiria ir savo veikimo modelį: be pirmosios investicijos, komanda teikia vadinamąją venture-building pagalbą, padedančią mažinti technologinę ir komercinę riziką. Ankstyvoje stadijoje tai dažnai yra lemiamas skirtumas tarp laboratorinio prototipo ir produkto, galinčio pritraukti kitą finansavimo etapą.

  • Didėjantis tinklo nestabilumas atnešė 11,6 mln. eurų „Certain Energy“: statymas už mangano baterijas

    Jungtinės Karalystės energijos technologijų startuolis „Certain Energy“ pritraukė 11,6 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria ilgalaikio energijos kaupimo sprendimą, paremtą mangano srautinėmis baterijomis, skirtomis elektros tinklų mastui.

    Finansavimui vadovavo British Business Bank, investavęs apie 4 mln. eurų, prisidėjo „Centrica Energy“, „Ceres Power“ ir „Temasek Trust“ iniciatyva Catalytic Capital for Climate and Health. Įmonė anksčiau buvo žinoma kaip RFC Power ir 2017 metais atsiskyrė nuo Imperial College London.

    Kas stumia investicijas į kaupimą

    Didėjant vėjo ir saulės elektrinių daliai, elektros gamyba vis dažniau prasilenkia su vartojimo piko valandomis. Dėl to tinklo operatoriai turi riboti gamybą, o kainų svyravimai ir balansavimo paslaugų poreikis tampa vis ryškesni.

    „Atsakymas yra ilgalaikis energijos kaupimas, o „Certain Energy“ turi technologiją ir dabar jau finansavimą, kad tai paverstų realybe“, – sakė „Certain Energy“ vykdomasis pirmininkas Mark Selby.

    Šiame kontekste Europoje ryškėja investicijų banga į tinklo lankstumą ir energijos kaupimą, ypač į sprendimus, galinčius kaupti energiją ne minutes ar valandas, o dienas. Tokios technologijos laikomos būtina grandimi, kad atsinaujinanti energetika galėtų patikimai pakeisti iškastinį kurą.

    Kaip veikia mangano srautinės baterijos

    Srautinėse baterijose energija kaupiama skystuose elektrolituose, laikomuose atskirose talpyklose, o galia ir talpa gali būti didinamos atskirai. Praktikoje tai leidžia projektuoti sistemas, kurios energiją išlaiko ilgiau nei įprastos ličio jonų baterijos, ir geriau tinka ilgesniems iškrovos ciklams.

    „Certain Energy“ teigimu, kuriama sistema turėtų tarnauti apie 20 metų, o energijos grąžos efektyvumas viršytų 75 proc. Bendrovė taip pat akcentuoja mangano prieinamumą ir tikisi mažesnių ilgalaikio kaupimo sąnaudų, lyginant su kai kuriais kitais srautinių baterijų chemijos variantais.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Įmonė planuoja lėšas skirti technologijos komercializavimui ir pasirengimui diegti sprendimus tinklų mastu. Tarp prioritetų įvardijama prie tinklo prijungta megavatvalandžių klasės demonstracinė sistema Indijoje ir mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra Jungtinėje Karalystėje.

    „Didėjant paklausos ir pasiūlos nepastovumui, ilgalaikio energijos kaupimo finansinė ir strateginė vertė yra akivaizdi“, – sakė British Business Bank atstovė Charlotte Lawrence.

    Pasak bendrovės, kitas svarbus etapas bus tiekimo grandinės parengimas, kad po demonstracinių projektų būtų galima greičiau pereiti prie komercinių užsakymų. Tokios sistemos dažniausiai vertinamos ne tik kaip būdas kaupti perteklinę atsinaujinančią elektrą, bet ir kaip priemonė mažinti rezervinių dujinių elektrinių poreikį.

  • „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    Londonuose įsikūrusi investicijų bendrovė „Lansdowne Partners“ pristatė naują rizikos kapitalo (VC) fondą, skirtą Jungtinės Karalystės universitetuose gimstančioms technologijoms ir intelektinei nuosavybei paversti tarptautinėmis įmonėmis. Bendrovė skelbia, kad fondas bus orientuotas į augimo etapą, kai startuoliams dažniausiai prireikia gerokai didesnio kapitalo ir griežtesnės strateginės pagalbos.

    Pirmasis fondo uždarymas siekia 128,9 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas metų pabaigoje. Skelbiama, kad investuotojų susidomėjimas viršija fondo numatytą 171,9 mln. eurų ribą, todėl rinka signalizuoja apie stiprią paklausą investicijoms į universitetų kuriamas inovacijas.

    „Lansdowne Partners“ nurodo, kad fondo kertiniai investuotojai yra British Business Bank, Aviva Investors ir Lloyds Banking Group, taip pat prisideda „Lansdowne Partners“ investuotojai bei pačios komandos kapitalas. Toks institucinių investuotojų derinys, pasak rinkos dalyvių, tampa vis svarbesnis siekiant užpildyti finansavimo spragas, su kuriomis JK susiduria plečiant technologines įmones.

    Kas stabdo universiteto idėjų augimą?

    Jungtinė Karalystė turi stiprų mokslinių tyrimų pagrindą ir gausų patentų bei licencijuojamos intelektinės nuosavybės srautą, tačiau komercializavimo kelias dažnai stringa augimo etape. Praktikoje tai reiškia, kad ankstyvosios stadijos finansavimą gauti palyginti lengviau, o vėliau, kai reikia didesnių investicijų, tarptautinės plėtros ir komandos stiprinimo, konkurencija dėl kapitalo smarkiai išauga.

    „JK sukuria bent tiek pat intelektinės nuosavybės vienam gyventojui kaip ir bet kuri kita šalis pasaulyje, tačiau pernelyg dažnai įmonėms pritrūksta kapitalo, reikalingo plėtrai globaliai“, – sakė „Lansdowne Partners“ partneris ir išsivysčiusių rinkų vadovas Peteris Daviesas.

    Fondo strategija grindžiama idėja koncentruotai remti mažesnį skaičių išskirtinių bendrovių, suteikiant joms didesnį kapitalą ir disciplinuotą strateginį palaikymą. Tai turėtų padėti spręsti vadinamąją „scale-up“ problemą, kai perspektyvios įmonės lieka per mažos, kad galėtų konkuruoti su JAV ar kai kurių Azijos šalių gigantais.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Lansdowne Partners“ teigia, kad fondas orientuosis į sritis, kuriose universitetų tyrimai dažnai tampa pramonės proveržiais: sveikatos duomenys, kvantinė kompiuterija, pažangios medžiagos, puslaidininkiai, gynybos technologijos ir vadinamasis natūralus kapitalas. Taip pat akcentuojamos sritys, kur kritiškai svarbios saugios tiekimo grandinės ir vietiniai pajėgumai, ypač geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

    Institucinių investuotojų vaidmuo šiame segmente pastaraisiais metais vertinamas kaip vienas lemiamų: pensijų fondai ir draudikai ieško ilgalaikės grąžos, o valstybės skatinimo priemonės siekia, kad daugiau kapitalo liktų vietos inovacijų ekonomikoje. British Business Bank atstovai pabrėžia, kad JK rizikos kapitalo rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau vis dar yra erdvės aktyvesniam vietinių institucijų dalyvavimui.

    „Matome apčiuopiamą pagreitį, kai pensijų fondai ir draudikai vis aktyviau svarsto, kaip pasinaudoti JK įmonių augimo potencialu“, – sakė British Business Bank fondų valdymo direktorė ir bendra vadovė Christine Hockley.

    Kodėl tai svarbu JK inovacijų ekosistemai?

    Tokio tipo fondai paprastai atlieka dvi funkcijas: suteikia kapitalą didesniems plėtros raundams ir padeda sukurti aiškesnį „tiltą“ nuo universiteto laboratorijos iki pasaulinės rinkos. Investuotojai tikisi, kad geriau finansuojamos įmonės rečiau bus priverstos anksti parduoti technologiją ar persikelti į kitas rinkas vien dėl kapitalo stygiaus.

    „Lansdowne Partners“, įkurta 1998 metais, skelbia valdanti investicijas kai kurių didžiausių pasaulio investuotojų vardu ir anksčiau investavusi į inovacijų platformas, susijusias su Oksfordo ir Kembridžo ekosistemomis. Bendrovė taip pat mini patirtį remiant sparčiai augančias technologijų įmones, kurios vėliau pasiekė vadinamojo vienaragio statusą.