CP v2

Tag: British Museum

  • Rudens kultūros savaitė Europoje: Bayeux gobelenas Londone, Cattelan paroda ir naujos premjeros

    Rudens kultūros savaitė Europoje: Bayeux gobelenas Londone, Cattelan paroda ir naujos premjeros

    Rudens sezonas Europoje įsibėgėja, o kartu daugėja ir ryškesnių kultūros įvykių, pritraukiančių ne tik vietos publiką, bet ir turistus. Šią savaitę išsiskiria istorinis Bayeux gobeleno rodymas Londone, nauja Maurizio Cattelan paroda Berlyne ir kelios didelio dėmesio sulaukiančios kino bei muzikos premjeros.

    Kultūros institucijos vis dažniau siekia pasiūlyti retai matomų eksponatų ar specialiai šiam laikotarpiui kurtų programų, nes ruduo tradiciškai laikomas aktyviausiu parodų ir scenos menų sezonu. Lankytojams tai reiškia daugiau progų vienoje kelionėje suderinti muziejus, kiną ir koncertus.

    Parodos ir išskirtiniai eksponatai

    Berlyne, Neue Nationalgalerie, pradedama Maurizio Cattelan paroda Night, veiksianti nuo rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų kovo 7 dienos. Italų menininkas plačiai žinomas dėl provokuojančių, neretai humoru paremtų kūrinių, kurie kelia klausimus apie istorijos atmintį, smurtą, kaltę ir visuomenės veidmainystę.

    Šios parodos ašis siejama su įtampa tarp nekaltumo ir agresijos, o kuratoriai žada tiek svarbiausių autoriaus darbų, tiek naujų kūrinių. Tokios apimties Cattelan pristatymai paprastai sukelia diskusijas ir gerokai padidina muziejaus lankomumą, todėl bilietus verta planuoti iš anksto.

    Dar vienas savaitės akcentas Londone, British Museum: čia nuo rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų liepos 11 dienos rodomas Bayeux gobelenas. Tai vienas garsiausių viduramžių pasakojimo kūrinių Europoje, vaizduojantis įvykius, atvedusius į 1066 metų Hastingso mūšį ir normanų užkariavimą Anglijoje.

    Gobeleno atvykimas į Jungtinę Karalystę laikomas istoriniu, nes jis ten beveik tūkstantį metų nebuvo viešai eksponuotas. Muziejams tokie tarptautiniai skolinimai yra ir prestižo klausimas, ir sudėtingas logistikos bei konservavimo projektas: tekstilės eksponatai itin jautrūs šviesai, temperatūros svyravimams ir vibracijai.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kino repertuare rugsėjo 11 dieną startuoja Practical Magic 2, tęsiantis 1990-ųjų pabaigos filmo istoriją apie seseris, kurių meilę lydi šeimos prakeiksmas. Tęsinys remiasi Alice Hoffman kūryba ir grįžta prie nostalgiškos, rudeniškos atmosferos, kuri pastaraisiais metais vėl tapo komerciškai patraukli kino studijoms.

    Serialų platformose dėmesio sulaukia Netflix naujiena Crew Girl, pasirodanti rugsėjo 10 dieną. Siužetas sukasi apie paauglę sportininkę, atsidūrusią naujoje bendruomenėje ir bandančią iš naujo susikurti tapatybę, kai praeities skandalas paveikia visą šeimą.

    Muzikos mėgėjams rugsėjo 10 dieną žada naujieną britų grupė Bloc Party, išleidžianti albumą Anatomy of a Brief Romance. Grupės kūryboje šiame leidinyje ryškėja asmeniškesnės temos, o šiuolaikinėje rinkoje tai dažnai tampa vienu svarbiausių veiksnių, skatinančių albumų klausymąsi ir aptarimą socialiniuose tinkluose.

    Kultūros kalendorius rodo, kad rudenį Europos miestai vėl grįžta prie intensyvaus parodų ir premjerų tempo. Jei planuojama kelionė, tokie renginiai dažnai tampa patogia atrama maršrutui, ypač kai vienu metu galima aplankyti ir didelę parodą, ir retą istorinį eksponatą.

  • Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Jungtinė Karalystė patvirtino: nacionaliniai muziejai ir toliau bus nemokami visiems lankytojams

    Sprendimas užbaigė spekuliacijas

    Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad nacionaliniai muziejai ir galerijos ir toliau bus nemokami visiems lankytojams. Taip užbaigtos kelis mėnesius trukusios diskusijos, ar užsieniečiams gali būti įvestas atskiras mokestis.

    Kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai patvirtino, kad nemokamo įėjimo principas išliks taikomas be išimčių. Pasak jos, šis sprendimas susijęs ne tik su kultūros prieinamumu, bet ir su visuomenės galimybe mokytis bei dalyvauti viešajame gyvenime.

    Kam galioja nemokamas įėjimas

    Nemokamo lankymo politika taikoma 15 nacionalinių institucijų, kurias tiesiogiai remia Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas. Tarp jų yra „Tate“, National Portrait Gallery, National Museums Liverpool ir British Museum.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo siūlymų svarstyti vadinamąją dvigubą kainodarą, kai vietiniams įėjimas liktų nemokamas, o tarptautiniams lankytojams būtų taikomas mokestis. Londono meras Sadiq Khan tokioms idėjoms oponavo, pabrėždamas, kad nemokami muziejai yra esminė miesto tapatybės dalis.

    „Mūsų muziejai yra vietos, kurios nušviečia pasaulį. Jie primena bendrą istoriją ir leidžia išeiti už kasdienybės ribų, todėl turi būti nemokami amžinai ir prieinami visiems“, – sakė Lisa Nandy.

    Politika galioja nuo 2001 metų

    Universalaus nemokamo įėjimo politika Jungtinėje Karalystėje įsigaliojo 2001 metų gruodžio 1 dieną. Vėliau šis modelis tapo vienu iš ryškiausių kultūros prieinamumo pavyzdžių Europoje.

    Duomenys rodo, kad lankytojų srautai į šias 15 nacionalinių institucijų per laikotarpį nuo politikos įvedimo smarkiai augo. Skelbiama, kad lankomumas padidėjo 96 proc., nuo beveik 22,8 milijono 1999 metais iki kiek mažiau nei 44,7 milijono 2025–2026 metais.

    Europos fonas: kainos kyla

    Diskusijos apie mokesčius muziejuose vyksta ir kitose šalyse, ypač ten, kur institucijos ieško papildomų pajamų modernizacijai bei infrastruktūrai. Prancūzijoje stiprėja tendencija taikyti didesnius tarifus lankytojams iš ne Europos valstybių.

    Pavyzdžiui, Paryžiaus Luvras suaugusiems lankytojams iš valstybių už Europos Sąjungos, taip pat už Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos ribų, yra nustatęs 32 eurų bilietą. Muziejus aiškino, kad didesnės pajamos padeda finansuoti atnaujinimo darbus ir ilgalaikes investicijas.

    Jungtinės Karalystės sprendimas išlaikyti nemokamą įėjimą išsiskiria šioje kryptyje, nes valstybė renkasi kultūros prieinamumą kaip prioritetą. Tai taip pat mažina riziką, kad dviguba kainodara taptų precedentu kitoms viešai finansuojamoms institucijoms.

  • Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Derybos įstrigo, Atėnai kelia sąlygą

    Jungtinės Karalystės ir Graikijos diskusijos dėl Partenono skulptūrų grąžinimo pastaruoju metu, kaip pranešama, pasiekė aklavietę. Graikijos pusė viešai reiškia nusivylimą, o aiškaus plano, kada ir kokiu formatu derybos būtų tęsiamos, kol kas nematyti.

    Šiame kontekste Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis paragino grįžti prie derybų stalo. Jis pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra ne laikina schema, o nuolatinis skulptūrų suvienijimas Atėnuose.

    Kuo skiriasi Partenonas ir „Bajė gobelenas“

    K. Mitsotakis viešai atmetė idėją, kad Partenono skulptūrų klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal analogiją su „Bajė gobeleno“ laikino skolinimo susitarimu. Graikijos argumentas paprastas: gobelenas yra vientisas kūrinys, kuris laikinai keliauja ir grįžta į kilmės šalį.

    Partenono skulptūros, pasak Atėnų, yra vieno architektūrinio paminklo dalys, išsklaidytos tarp Londono ir Atėnų. Todėl ginčas, Graikijos vertinimu, yra ne tik apie eksponatų buvimo vietą, bet ir apie paminklo fizinio bei meninio vientisumo atkūrimą.

    Kodėl ginčas sukasi apie nuosavybę

    Esminė kliūtis derybose yra nuosavybės pripažinimas. „British Museum“ laikosi pozicijos, kad pagal galiojančią teisinę sistemą muziejus gali svarstyti skulptūrų paskolinimą, tačiau negali jų galutinai perduoti.

    Graikija tokį formatą atmeta, nes paskolos sutartys paprastai reiškia, kad skolininkas iš esmės pripažįsta skolintojo nuosavybę. Atėnai tvirtina negalintys sutikti su formule, kuri Partenono skulptūras paverstų „skolinamu“ objektu, nors jos, Graikijos požiūriu, yra neatskiriama jų pačių kultūros paveldo dalis.

    UNESCO vaidmuo ir Osmanų dokumentų klausimas

    Partenono skulptūrų grąžinimo tema ne kartą kelta UNESCO formatu, kur tarpvyriausybinis mechanizmas ragina šalis palaikyti dialogą. Tai suteikia ginčui tarptautinę dimensiją, nors galutinis sprendimas vis tiek priklauso nuo politinės valios ir teisinio kelio, kuriuo sutiktų eiti Londonas ir Atėnai.

    Didelė dalis istorinio ginčo susijusi su tuo, ar skulptūrų išvežimas iš Akropolio XIX amžiaus pradžioje turėjo teisėtą pagrindą. Jungtinės Karalystės institucijos ir muziejus teigia, kad tuometinis leidimas buvo gautas iš Osmanų valdžios, o Graikija šį pagrįstumą ginčija, pabrėždama, kad teisėtumo įrodymų interpretacijos išlieka prieštaringos.

    Kodėl šis klausimas vėl aštrėja

    Pastaraisiais metais daugelis didžiųjų muziejų susiduria su augančiu spaudimu dėl kilmės, konteksto ir istorinių įsigijimų skaidrumo. Partenono skulptūrų byla dažnai įvardijama kaip išskirtinė, nes kalbama ne apie pavienius artefaktus, o apie vieno paminklo dalis, kurių prasmė ryškiausiai atsiskleidžia būnant greta originalaus Partenono.

    Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad Akropolio muziejus buvo kurtas taip, jog skulptūros galėtų būti eksponuojamos kartu ir išlaikyti vizualinį ryšį su paminklu. Tuo pačiu Atėnai signalizuoja, kad suvienijimas galėtų tapti platesnio kultūrinio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste pradžia, o ne precedentu masiškai „ištuštinti“ muziejus.

    „Mes negalime skolintis savo pačių paminklo dalių“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Artimiausiu metu sprendimą lems tai, ar pavyks rasti formulę, kuri leistų judėti į priekį nepriverčiant Graikijos pripažinti „British Museum“ nuosavybės. Kol kas Atėnai aiškiai kartoja: derybos įmanomos, tačiau jų tikslas turi būti nuolatinis Partenono skulptūrų suvienijimas.

  • Europos kultūros savaitė: „Bayeux“ gobelenas Londone, nauji filmai ir albumai rudeniui

    Europos kultūros savaitė: „Bayeux“ gobelenas Londone, nauji filmai ir albumai rudeniui

    Savaitės kultūros akcentai Europoje

    Ruduo Europoje tradiciškai reiškia kultūros sezono startą: muziejai atidaro didžiąsias parodas, o kino teatrai ir platformos pristato premjeras, skirtas ilgesniems vakarams. Šią savaitę ryškiausiai išsiskiria vienas istorinis įvykis Londone, provokuojanti šiuolaikinio meno paroda Berlyne ir kelios laukiamų ekranų naujienos.

    Kultūros institucijos po vasaros pertraukos dažnai planuoja stipriausią programą būtent rugsėjui, kai grįžta vietos publika, o turizmas vis dar aktyvus. Dėl to į vieną savaitę neretai sutelpa ir „didieji vardai“, ir projektai, kurie tampa sezono diskusijų centru.

    Parodos: nuo viduramžių iki šiuolaikinės provokacijos

    Vienas svarbiausių šios savaitės įvykių – „Bayeux“ gobeleno eksponavimas British Museum Londone. Tai reta proga gyvai pamatyti apie 70 metrų ilgio kūrinį, pasakojantį apie 1066 metų įvykius ir Normandijos užkariavimą, laikomą vienu svarbiausių Anglijos istorijos lūžių.

    Kūrinio atgabenimas ir eksponavimas tokio masto institucijoje paprastai reikalauja sudėtingos konservavimo logistikos: kontroliuojamos temperatūros, drėgmės, apšvietimo ir ribojamo lankytojų srauto. Būtent todėl tokie „vieną kartą gyvenime“ skolinimai kultūros rinkoje laikomi išskirtiniais ir dažnai tampa sezono bilietų paklausos varikliu.

    Tuo pat metu Berlyno Neue Nationalgalerie pristatoma italų menininko Maurizio Cattelan paroda „Night“. Cattelan reputacija meno pasaulyje seniai siejama su ironija ir provokacija, tačiau jo darbai dažnai taikosi į rimtas temas – nuo galios simbolių iki visuomenės atminties ir smurto šešėlio istorijoje.

    Šiuolaikinio meno parodų sėkmę pastaraisiais metais vis labiau lemia ne vien garsus autoriaus vardas, bet ir aiškus naratyvas bei institucinė drąsa. Parodų lankytojai ieško ne tik estetikos, bet ir interpretacijos, kuri padėtų suprasti, kodėl tam tikri darbai kelia nepatogius klausimus čia ir dabar.

    Ekranai ir muzika: nostalgija, paaugliška drama ir nauji leidimai

    Kino teatruose pasirodo filmas „Practical Magic 2“, grįžtantis prie istorijos apie seseris raganas ir šeimos prakeiksmą, kuriame meilė turi pasekmes. Tęsiniai šiandien dažnai statomi ant nostalgijos, tačiau jų sėkmė priklauso nuo to, ar kūrėjams pavyksta praplėsti pasaulį, o ne vien pakartoti pažįstamas detales.

    Srautinių transliacijų žiūrovams pristatomas „Netflix“ serialas „Crew Girl“, kuriame pasakojama apie paauglę sportininkę, persikėlusią į mažą miestą po šeimos skandalo. Serialo siužetas jungia sporto discipliną, socialinę izoliaciją, mokyklos hierarchijas ir asmeninį gedulą – temas, kurios šiuolaikiniuose paauglių dramų formatuose dažnai pateikiamos tiesmukai, bet atpažįstamai.

    Muzikos naujienų lauke išsiskiria grupės Bloc Party albumas „Anatomy of a Brief Romance“, kuriame pagrindiniu varikliu tampa santykių dinamika ir asmeninė patirtis. Po ilgesnių pertraukų grįžtantys kolektyvai paprastai balansuoja tarp seno skambesio atpažįstamumo ir noro skambėti aktualiai, todėl tokie leidimai neretai sulaukia ir ištikimų gerbėjų, ir kritikos dėmesio.

    Visa ši savaitės programa rodo aiškią tendenciją: Europos kultūros sezonas startuoja kontrastais. Šalia viduramžių istorijos artefaktų rodomos provokatyvios šiuolaikinės idėjos, o ekranų turinys remiasi ir nostalgija, ir naujų auditorijų paieška.

  • Nimrudo lęšis glumina mokslininkus: 2 700 metų senumo radinys galėjo pakeisti istoriją

    Nimrudo lęšis glumina mokslininkus: 2 700 metų senumo radinys galėjo pakeisti istoriją

    Maždaug 2 700 metų senumo krištolo lęšis, vadinamas Nimrudo lęšiu, iki šiol kelia ginčus archeologų ir optikos istorikų bendruomenėje. Nedidelis, kruopščiai nušlifuotas artefaktas buvo aptiktas XIX amžiuje kasinėjant senovės Asirijos miestą Kalchu, dabartinio Irako teritorijoje.

    Šis daiktas yra apie 38 milimetrų skersmens, turi vieną plokščią, kitą lengvai išgaubtą pusę, todėl pasižymi realiomis optinėmis savybėmis ir gali padidinti vaizdą. Datavimas dažniausiai siejamas su VIII amžiumi prieš Kristų, o tai reiškia, kad lęšis buvo pagamintas gerokai anksčiau nei Europoje atsirado pirmieji dokumentuoti teleskopai.

    Diskusijas ypač įkaitino hipotezė, kad lęšis galėjo būti teleskopo dalis ir taip padėti paaiškinti išskirtinai tikslius Mesopotamijos dangaus stebėjimų užrašus. Asirų ir babiloniečių mokslininkai iš tiesų fiksavo planetų judėjimą, užtemimus ir kitus reiškinius, tačiau aiškių įrodymų, kad jie naudojo optinius prietaisus, iki šiol nėra.

    Ar tai galėjo būti teleskopas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vieno lęšio teleskopui nepakaktų: reikėtų daugiau optinių elementų ir konstrukcijos, leidžiančios juos tiksliai sujungti. Svarbu ir tai, kad pats Nimrudo lęšis nėra idealus optinis komponentas, nes jo netobulumai galėjo smarkiai iškraipyti vaizdą ir riboti bet kokių tikslių stebėjimų galimybes.

    Dar vienas argumentas prieš sensacingą versiją yra šaltinių stoka. Iki šiol nerasta asirų tekstų, kurie aprašytų teleskopą ar panašų prietaisą, taip pat nerasta kitų detalių, kurios leistų rekonstruoti tokio įrenginio egzistavimą.

    Žemiškesnės versijos

    Britų muziejaus, kuriame saugomas šis artefaktas, kuratoriai yra nurodę ir gerokai paprastesnį paaiškinimą. Lęšis galėjo būti dekoratyvinė inkrustacija, pavyzdžiui, baldo ar prabangaus dirbinio detalė, o didinantis efektas galėjo būti atsitiktinė šlifavimo pasekmė.

    Šią kryptį sustiprina radimo aplinkybės: lęšis aptiktas tarp kitų dekoratyvinių fragmentų, siejamų su stiklu, kaulu ar mediena. Tai labiau primena prabangaus interjero ar dirbinių apdailą, o ne mokslinio instrumento komplektą.

    Kas labiausiai tikėtina šiandien?

    Dalis tyrėjų laikosi nuomonės, kad lęšis galėjo veikti kaip paprasta lupa. Tokie daiktai būtų naudingi smulkioms įrėžoms ar užrašams apžiūrėti, brangakmeniams apdirbti ar kitoms preciziškoms amatų užduotims, kurioms reikėjo aštresnio vaizdo.

    Taip pat buvo siūlyta idėja, kad tai galėjo būti savotiškas monoklis žmogui, turėjusiam regėjimo sutrikimų, tačiau ši hipotezė nėra tapusi moksliniu sutarimu. Kol kas Nimrudo lęšis išlieka vienu įdomiausių senovės optikos klausimų: aišku, kad jis didina vaizdą, bet neaišku, ar būtent to ir siekė jo kūrėjas.