CP v2

Tag: Britų Kolumbija

  • Pažiūrėjo maršrutą „Google Maps“ ir patikėjo 5 val.: žygis baigėsi gelbėtojų operacija

    Pažiūrėjo maršrutą „Google Maps“ ir patikėjo 5 val.: žygis baigėsi gelbėtojų operacija

    Kanados Britų Kolumbijoje paauglių grupė leidosi į žygį populiariu Howe Sound Crest Trail maršrutu, įvertinę, kad kelionė truks apie penkias valandas. Tačiau realybė pasirodė visiškai kitokia: maždaug 29 kilometrų trasa su apie 1 800 metrų aukščio skirtumu pareikalavo gerokai daugiau jėgų, laiko ir pasirengimo.

    Gelbėtojai vėliau pabrėžė, kad problema buvo ne pats žemėlapis, o per didelis pasitikėjimas juo, neįvertinus kalnų specifikos. „Google Maps“ pirmiausia skirtas kelių navigacijai, todėl vien programėlėje matomas numanomas laikas ar maršruto linija negali pakeisti pilno žygio planavimo.

    Greitai išryškėjo ir pasiruošimo spragos: kiekvienas turėjo tik apie 0,5 litro vandens ir mažai maisto. Paauglių atsispausdinti nurodymai neatskleidė realaus reljefo sudėtingumo, o ilgesnėje trasos dalyje nuovargis ėmė sparčiai kauptis.

    Po daugelio valandų žygio, jau temstant, grupė nusprendė apsisukti, tačiau judėti tapo sudėtinga. Vienas žygio dalyvis nukrito maždaug iš 3 metrų aukščio ir patyrė traumą, dėl kurios nebegalėjo tęsti kelio, todėl į įvykį buvo įtraukti gelbėtojai.

    Lions Bay Search and Rescue atstovai, komentuodami situaciją, akcentavo, kad klaidos prasidėjo dar prieš paliekant automobilių stovėjimo aikštelę. „Tai nebuvo vien tik neteisingi sprendimai take – problemos prasidėjo dar prieš jiems išeinant“, – teigė gelbėtojai.

    Specialistai primena, kad kalnų žygiai reikalauja kitokio planavimo nei pasivaikščiojimas mieste: būtina pasitikrinti ne tik atstumą, bet ir aukščio pokyčius, sudėtingus ruožus, numatomas poilsio vietas bei realias galimybes papildyti vandens atsargas. Taip pat rekomenduojama turėti atsarginį planą, nes ryšys kalnuose gali būti nestabilus, o telefonas gali išsikrauti ar sugesti.

    Kaip nurodoma šio maršruto aprašymuose, Howe Sound Crest Trail dažnai rekomenduojama planuoti kaip dviejų dienų žygį, o ne kaip trumpą išvyką. Šį kartą istorija baigėsi sėkmingai, tačiau gelbėtojai ją vadina aiškiu perspėjimu kitiems: technologijos gali padėti, bet jos nepakeičia patirties, pasirengimo ir atsargumo kalnuose.

  • Kanados dugne aptiktas 9 000 metų stiklo kempinių rifas: kodėl jis unikalus ir trapus

    Kanados vakaruose, Britų Kolumbijos pakrantės vandenyse, driekiasi neįprastas „povandeninis kraštovaizdis“ – stiklo kempinių rifai. Mokslininkai nurodo, kad kai kurių šių rifų amžius gali siekti apie 9 000 metų, todėl jie susiformavo anksčiau nei garsusis Stounhendžas.

    Stiklo kempinės, dar vadinamos šešiakampėmis arba šešiabriaunėmis kempinėmis, priklauso senai gyvybės grupei. Jų „skeletas“ sudarytas iš silicio dioksido, todėl struktūros atrodo ažūrinės, primena nėrinius, tačiau yra trapios ir lengvai pažeidžiamos.

    Kaip atrasti rifai?

    Geologijos tarnybos Kanadoje mokslininkai praneša, kad rifai buvo identifikuoti 1987 metais Hekatės sąsiauryje ir Karalienės Šarlotės sąsiauryje. Ilgą laiką buvo manyta, kad tokio tipo rifai gamtoje išnyko prieš dešimtis milijonų metų, todėl šie radiniai tapo itin reikšmingi.

    Rifus formuoja kelios stiklo kempinių rūšys, galinčios suaugti tarpusavyje ir sudaryti bendrą, standų, bet trapių silicio struktūrų karkasą. Kai kempinės žūsta, ant jų „pastolių“ prisitvirtina naujos, taip rifas pamažu storėja ir plečiasi.

    Skaičiuojama, kad didžiausios sankaupos apima apie 700 kvadratinių kilometrų plotą. Dalis rifų yra 140–240 metrų gylyje, kur sąlygos palankios filtruojantiems organizmams: vanduo atneša maisto dalelių, o dugno aplinka išlieka palyginti stabili.

    Kodėl rifas toks trapus?

    Stiklo kempinės auga lėtai, o jų silicio karkasas gali sudužti nuo mechaninio poveikio. Mokslininkai pabrėžia, kad padaryta žala gali būti juntama labai ilgai, nes atsikūrimas užtrunka dešimtmečius ar net šimtmečius.

    Rifai jau buvo nukentėję nuo intensyvios žvejybos, ypač dugninio tralavimo, kuris fiziškai ardo dugno struktūras. Kanadoje daliai teritorijų buvo pritaikytos apsaugos priemonės, įskaitant ribojimus žvejybai, siekiant išsaugoti šias itin retas ekosistemas.

    Tokie rifai svarbūs ne tik kaip gamtos „reliktas“, bet ir kaip biologinės įvairovės židinys: sudėtinga struktūra suteikia prieglobstį įvairiems jūrų organizmams. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad jų apsauga yra ilgalaikė investicija į vandenynų ekosistemų atsparumą.