Tag: Britų teatras

  • Mirė aktorė Phyllida Law, Emma Thompson mama: 94 metų kūrėja paliko ryškų pėdsaką teatre

    Mirė aktorė Phyllida Law, Emma Thompson mama: 94 metų kūrėja paliko ryškų pėdsaką teatre

    Škotų aktorė Phyllida Law, žinoma kaip aktorių Emma ir Sophie Thompson mama, mirė sulaukusi 94 metų. Apie netektį pranešė jos atstovai, pabrėžę, kad aktorė mirė namuose, artimųjų apsuptyje.

    Phyllida Law gimė Glazge 1932 metais ir per aštuonis dešimtmečius trukusią karjerą dirbo teatre, televizijoje ir kine. Ji mokėsi Bristol Old Vic teatro mokykloje, kur iš pradžių planavo rinktis scenografijos kelią, tačiau galiausiai pasuko į aktorystę.

    Dar studijų metais ji susipažino su būsimu vyru Ericu Thompsonu, su kuriuo susituokė 1957 metais. Pora kartu buvo iki 1982 metų, kai E. Thompsonas mirė nuo širdies smūgio, būdamas 53 metų.

    Ryškiausi vaidmenys ir darbas su dukromis

    Didelę Phyllidos Law reputacijos dalį sudarė teatras, kuriame ji pelnė pripažinimą už klasikinius ir šiuolaikinius vaidmenis. Scenoje ji dirbo su žinomais kūrėjais ir partneriais, o jos pavardė ilgainiui tapo siejama su britų teatro tradicija.

    Kine aktorė pasirodė ir projektuose, kuriuose vaidino kartu su dukromis. Žiūrovams ji įsiminė filmuose Peter’s Friends, Much Ado About Nothing ir The Winter Guest, kuriuos dažnai mini kaip šeimos kūrybinio tandemo pavyzdžius.

    Dar vienas ryškus jos darbas buvo 1996 metų Jane Austen romano ekranizacija Emma, kurioje vaidino ir Sophie Thompson. Šis filmas išliko svarbiu laikmečio britų ir Holivudo bendradarbiavimo pavyzdžiu, o Law pasirodymas prisidėjo prie ansamblio stiprybės.

    Apdovanojimai ir vėlyvoji karjera

    Phyllida Law filmografijoje taip pat buvo The Time Machine, Danny The Dog, Miss Potter, Albert Nobbs ir A Little Chaos. Pastarasis darbas buvo jau antrasis jos projektas su režisieriumi Alanu Rickmanu po The Winter Guest.

    2014 metais aktorei buvo suteiktas OBE apdovanojimas už nuopelnus dramai ir labdarai. Tokie įvertinimai Jungtinėje Karalystėje paprastai skiriami už ilgalaikį indėlį į kultūrą ir visuomeninę veiklą.

    Paskutinis jos vaidmuo ekrane buvo 2020 metų romantinėje komedijoje Then Came You. Net ir vėlyvuoju karjeros etapu Law išliko aktyvi, o jos biografija dažnai pristatoma kaip pavyzdys, kaip profesionalumas teatre ir kine gali tęstis iki brandžios senatvės.

  • Mirė britų teatro legenda Peteris Gillas: kuo išsiskyrė „The York Realist“ kūrėjas ir režisierius

    Mirė britų teatro legenda Peteris Gillas: kuo išsiskyrė „The York Realist“ kūrėjas ir režisierius

    Mirė Velso dramaturgas ir režisierius Peteris Gillas – viena ryškiausių moderniojo britų teatro figūrų. Jam buvo 86-eri, o apie netektį pranešta 2026 metų rugpjūčio 5 dieną.

    Gillas per karjerą pastatė beveik 100 spektaklių, dirbo su svarbiausiomis Jungtinės Karalystės scenomis ir išgarsėjo kaip subtilių, kasdienybės dramą atidžiai fiksuojančių pjesių autorius. Plačiausiai jo vardas siejamas su pjesėmis „The York Realist“ ir „Small Change“.

    Kelias nuo aktoriaus iki režisieriaus

    Peteris Gillas gimė 1939 metais Kardife ir teatro pasaulį pasiekė kaip aktorius. 1958 metais, būdamas 18-os, jis pradėjo darbą Londono Royal Court teatre, vėliau pasirodė ir Karališkojoje Šekspyro trupėje.

    Vis dėlto, abejodamas aktoriaus ateitimi ir padrąsintas Royal Court meno vadovo George’o Devine’o, Gillas pasuko į režisūrą. Šis sprendimas tapo lūžio tašku – netrukus jis pradėjo formuoti reputaciją kaip kruopštus ir aktoriams itin jautrus režisierius.

    1965 metais Gillas pastatė D. H. Lawrence’o kūrinį „A Collier’s Friday Night“, kuris laikomas jo režisūrinės karjeros pradžia. Vėliau jis nuosekliai grįždavo prie Lawrence’o dramaturgijos ir prisidėjo prie to, kad mažiau žinomos autoriaus pjesės vėl atsidurtų teatro repertuaruose.

    Įtaka teatrui už scenos ribų

    Gillui svarbios buvo ne tik premjeros, bet ir infrastruktūra, leidžianti teatrui augti. 1976 metais jis tapo pirmuoju Riverside Studios meno vadovu Vakarų Londone, kur rūpinosi tarptautinių trupių gastrolėmis, savo pastatymais ir aktorių dirbtuvėmis.

    1980 metais jis prisijungė prie National Theatre kaip asocijuotasis režisierius, o 1984 metais įkūrė National Theatre Studio. Ši erdvė buvo skirta kūrybiniams eksperimentams ir spektaklių vystymui be tiesioginio viešų rodymų spaudimo, o tokia praktika ilgainiui tapo svarbia britų teatro ekosistemos dalimi.

    Pjesės apie šeimą, klasę ir tapatybę

    Kaip dramaturgas Gillas rėmėsi savo darbininkiškos, katalikiškos šeimos patirtimis Kardife, o jo tekstuose nuolat grįždavo šeimos, socialinės klasės, seksualumo ir priklausymo temos. Kritikai jo kūryboje pabrėždavo emocinį tikslumą ir gebėjimą dramą rasti paprastuose, iš pirmo žvilgsnio nereikšminguose pasirinkimuose.

    Tarp geriausiai žinomų Gillio pjesių minimos „The Sleepers Den“, „Small Change“ ir „Kick for Touch“. Vis dėlto ryškiausiai įsitvirtino „The York Realist“ – 2002 metais parašyta pjesė apie Jorkšyro ūkininko ir Londono teatro režisieriaus santykį, tapusi savotišku jo kūrybos vizitiniu ženklu.

    1980 metais Gillas buvo apdovanotas OBE už nuopelnus teatrui. Vėliau jis apžvelgė savo kelią memuaruose „Apprenticeship“, publikuotuose 2008 metais.

    „Jo darbuose buvo reta emocinė delikatybė – viskas stebėtinai tikslu ir subtiliai suderinta“, – sakė Peterio Gillio agentas Melas Kenyonas.

    „Ateities kartos, atradusios Peterio kūrybą, ras vienas geriausių per pastaruosius 70 metų parašytų pjesių ir nepaprastai gražią prozą“, – sakė teatro režisierius Michaelas Grandage’as.

    Skelbiama, kad Peteris Gillas paliko sūnėnus ir dukterėčias. Jo kūrybinis palikimas ir įtaka teatrui vertinama kaip ilgalaikė – nuo pjesių repertuarų iki darbo metodų, padėjusių formuoti šiuolaikinę britų teatro kultūrą.