Ebolos protrūkis ir Europa
Naujausias ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje paskatino JAV griežtinti įvežimo kontrolę, įskaitant atvykstančiųjų tikrinimą oro uostuose. Europoje diskusijos taip pat suintensyvėjo, ypač šalyse, turinčiose reguliarių skrydžių ryšių su regionu.
Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šią savaitę pareiškė esąs „giliai susirūpinęs epidemijos mastu ir plitimo greičiu“. Tačiau Europos infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad reali įvežimo į Europą rizika paprastai išlieka nedidelė, jei veikia budrumo ir reagavimo procedūros.
Belgijoje, kuri turi tiesioginį oro susisiekimą su Kinšasa, virologai ragina išlikti budriems, bet vengti perteklinių sprendimų. Pasak belgų virusologo Steveno Van Guchto, situacija protrūkio židinyje yra rimta, tačiau ankstesnių protrūkių patirtis rodo, kad rizika Europai dažniausiai yra žema.
Kodėl patikros ne visada padeda?
Ebola plinta tik per tiesioginį kontaktą su sergančio žmogaus kūno skysčiais, o ne oru, todėl ją dažniausiai įmanoma suvaldyti taikant aiškias izoliavimo ir kontaktų atsekimo priemones. Svarbi detalė yra ta, kad žmogus paprastai tampa užkrečiamas tik atsiradus simptomams.
Vis dėlto ebolos inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 iki 21 dienos, todėl atvykimo patikros, paremtos temperatūros matavimu, turi ribotą veiksmingumą. Keliautojas, kuris dar nejaučia simptomų, patikros metu dažniausiai nebus identifikuotas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertė Celine Gossner teigia, kad šiuo etapu ECDC nerekomenduoja Europoje diegti sisteminių įvažiavimo patikrų. Jos vertinimu, tokios priemonės reikalauja daug išteklių, tačiau duoda ribotą epidemiologinę naudą.
Ką renkasi oro uostai ir avialinijos?
Bruselio oro uostas yra vieni svarbiausių vartų Europoje kelionėms į Kongo Demokratinę Respubliką ir iš jos, o „Brussels Airlines“ vykdo kasdienius skrydžius į Kinšasą. Bendrovė nurodo atidžiai stebinti situaciją ir palaikyti ryšį su atsakingomis institucijomis, tačiau kol kas skrydžiai vykdomi įprastai.
„Šiuo metu visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir papildomos apsaugos priemonės netaikomos“, – sakė „Brussels Airlines“ vyresnioji ryšių su žiniasklaida vadovė Joëlle Neeb.
Ji pridūrė, kad įgulos vadovaujasi nustatytomis sveikatos saugos gairėmis: stebi galimus simptomus, laikosi higienos priemonių, prireikus riboja kontaktą ir bendradarbiauja su medicinos tarnybomis. Tuo pat metu oro uostas teigia turintis protokolus, kaip elgtis atvykus keleiviui, įtariamam sergant užkrečiama liga, įskaitant izoliavimą ir perdavimą specializuotoms tarnyboms.
„Bendrieji kelionių ribojimai ir sienų uždarymai nėra protrūkių sprendimas“, – savo poziciją dėl kelionių apribojimų yra suformulavęs Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Europos ekspertai taip pat skeptiškai vertina idėją stabdyti skrydžius iš paveiktų šalių, nes tokie sprendimai gali sutrikdyti humanitarinę pagalbą ir tiekimo grandines, o be to, sumažinti paskatas laiku pranešti apie naujus atvejus. Daug efektyvesnės laikomos priemonės protrūkio vietoje, įskaitant išvykimo patikrą paveiktose teritorijose ir vietos sveikatos sistemų stiprinimą.
ECDC primena, kad svarbiausias ankstyvas signalas Europoje yra ne masinis temperatūros tikrinimas, o aiškus algoritmas, ką daryti su keliautoju, kuris per 21 dieną po grįžimo iš paveiktų teritorijų pajunta simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsti kreiptis į medikus ir iš karto informuoti apie kelionių istoriją.
Šiuo metu ECDC siunčia ekspertus į Kongo Demokratinę Respubliką, kad padėtų koordinuoti veiksmus vietoje ir planuoti operacinius sprendimus. Europos Komisija nurodo, kad iki šiol nėra gavusi prašymų aktyvuoti tarptautinės pagalbos mechanizmus, tačiau situacija stebima nuolat.
