CP v2

Tag: Broadcom

  • „Apple“ užsitikrino lustų tiekimą iš „Broadcom“: sandoris už apie 28 mlrd. eurų ir gamyba Kolorade

    „Apple“ sudarė didelės apimties užsakymą su JAV puslaidininkių tiekėja „Broadcom“, siekdama stabiliau užsitikrinti lustų tiekimą savo įrenginiams. Pagal skelbiamą informaciją, sandorio vertė siekia apie 28 mlrd. eurų, o pristatymai numatyti per kelerius ateinančius metus.

    Pagrindinė šio susitarimo ašis – lustų gamyba Jungtinėse Valstijose, Kolorado valstijoje, Fort Kolinse veikiančiame „Broadcom“ padalinyje. Gamybos pajėgumams didinti planuojama plėtra, kurios investicijos vertinamos maždaug 1,4 mlrd. eurų.

    Kas slypi už sprendimo

    Technologijų sektoriuje lustai išlieka viena jautriausių tiekimo grandinės vietų, todėl didieji gamintojai vis dažniau siekia ilgalaikių, geografiškai labiau nuspėjamų sutarčių. „Apple“ atveju tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo Azijoje sutelktų gamybos centrų ir aiškesnį tiekimo planavimą.

    „Apple“ ir „Broadcom“ bendradarbiauja nuo 2007 metų, kai rinkoje pasirodė pirmosios kartos „iPhone“, o vėliau partnerystė plėtėsi belaidžio ryšio ir plačiajuosčio ryšio sprendimų srityse. Naujas užsakymas laikomas vienu didžiausių praktinių žingsnių, kai didelė vartotojų elektronikos bendrovė ilgam susieja dalį kritinių komponentų su gamyba JAV.

    Ryšys su JAV pramonės politika

    Tokie sandoriai paprastai vertinami ir politiniame kontekste, nes JAV administracijos jau ne vienerius metus skatina strateginių technologijų gamybos perkėlimą ar plėtrą šalies viduje. Tai siejama su nacionaliniu saugumu, tiekimo grandinių atsparumu ir konkurencija su Azijos gamybos gigantais.

    „Šis sprendimas atitinka kryptį, kuria federalinė valdžia siekia, kad kritinės technologijos būtų kuriamos ir gaminamos Jungtinėse Valstijose“, – sakė administracijos atstovai, komentuodami panašias tiekimo grandinių perkėlimo iniciatyvas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad gamyba JAV dažnai yra brangesnė nei kai kuriose Azijos šalyse, todėl ilgainiui didesnės savikainos rizika gali atsispindėti galutinėse įrenginių kainose. Vis dėlto įmonės, ypač susiduriančios su geopolitine įtampa ir eksporto ribojimais, vis dažniau renkasi brangesnį, bet stabilesnį tiekimo modelį.

    Skelbiama, kad per artimiausius penkerius metus „Broadcom“ turėtų pristatyti apie 15 mln. lustų, o Kolorado gamybos bazė bus modernizuojama ir plečiama. Tai turėtų padėti „Apple“ mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir užtikrinti komponentų prieinamumą svarbiausioms produktų linijoms.

  • „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ pristatė Jalapeño lustą: žada iki 50 proc. pigesnį „ChatGPT“ ir naują etapą kovoje su „Nvidia“

    „OpenAI“ kartu su „Broadcom“ pristatė „Jalapeño“ – pirmą bendrovės sukurtą specializuotą dirbtinio intelekto akseleratorių, skirtą didžiųjų kalbos modelių užklausų vykdymui. Tai yra ASIC tipo lustas, projektuotas tam, kad efektyviau aptarnautų „ChatGPT“ ir kūrėjams skirtos platformos „Codex“ apkrovas.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti vadinamojo inferencijos etapo kainą, kuris vyksta kiekvieną kartą pateikus užklausą ir sudaro didelę kasdienių infrastruktūros išlaidų dalį. Skirtingai nei mokymas, inferencija turi vykti itin greitai ir dažnai yra ribojama ne tik skaičiavimo, bet ir atminties bei duomenų perdavimo spartos.

    Kodėl inferencija tokia brangi?

    Didelė dalis dabartinių sprendimų remiasi universalesniais GPU, kuriuos lengva pritaikyti skirtingoms užduotims, bet jie ne visada optimaliai išnaudoja resursus inferencijai. Dėl to dalis skaičiavimo galios lieka nepanaudota, o didžiausios sąnaudos persikelia į energiją, aušinimą ir duomenų centrų plėtrą.

    „Jalapeño“ architektūra, kaip aiškina projekto vadovai, buvo optimizuota branduoliams, atminties judėjimui, tinklui ir tipiniams darbo šablonams, kurie svarbiausi pažangiausiems modeliams. Kitaip tariant, lustas derinamas prie realaus „OpenAI“ modelių elgesio, o ne prie universalių scenarijų.

    Ką žada „OpenAI“ ir „Broadcom“?

    Pagal ankstyvų laboratorinių bandymų rezultatus, naujasis lustas esą pasiekia našumą, prilygstantį „Nvidia“ naujausios kartos sprendimams ir „Google“ TPU, o vieno tokeno savikainą galėtų mažinti maždaug 50 proc. Tokia ekonomika reikštų apčiuopiamą naudą tiek pačiai „OpenAI“, tiek API naudojantiems verslams, kuriems svarbi vieneto kaina ir stabilus našumas.

    „Architektūrą optimizavome pagal tai, kas labiausiai svarbu pažangiausiems modeliams: branduolius, atminties judėjimą, tinklą ir vykdymo šablonus“, – sakė „OpenAI“ techninės įrangos programos vadovas Richardas Ho.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad lusto kūrimo ciklas nuo pirminio projekto iki gamybos paruošimo užtruko apie 9 mėnesius, o tai puslaidininkių industrijoje laikoma itin greitu tempu. Bendrovė teigia, kad šiame procese projektavimo sprendimams priimti buvo pasitelkti ir jų pačių dirbtinio intelekto modeliai.

    Kada tai pasieks realią rinką?

    „Jalapeño“ nebus parduodamas išoriniams klientams – jis kuriamas vidiniam „OpenAI“ poreikiui, kad būtų pigiau ir patikimiau vykdyti masines užklausas. Planuojama, kad nedidelio masto prototipiniai diegimai startuos 2026 metų pabaigoje, o masinė gamyba ir plėtra duomenų centruose, statomuose kartu su „Microsoft“, numatoma 2027–2028 metais.

    Šis žingsnis nekeičia fakto, kad modelių mokyme „Nvidia“ ekosistema vis dar yra itin stipri, tačiau inferencijoje atsiranda alternatyva, galinti pakeisti kaštų balansą. „OpenAI“ taip pereina į kitą vaidmenį: nuo pirkėjo, priklausomo nuo tiekėjų, link bendrovės, kuri pati formuoja savo skaičiavimo infrastruktūros pagrindą.

  • „Meta“ su partneriais UCLA kuria lustų centrą: 115 mln. eurų statymas į DI ir talentus

    „Meta“ su partneriais UCLA kuria lustų centrą: 115 mln. eurų statymas į DI ir talentus

    JAV technologijų bendrovės „Meta“, „Broadcom“, „Applied Materials“, „GlobalFoundries“ ir „Synopsys“ kartu su Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) Samueli inžinerijos mokykla skelbia įkuriantys puslaidininkių tyrimų centrą. Projektui numatyta 125 mln. JAV dolerių, tai yra apie 115 mln. eurų, o įsipareigojimai planuojami penkeriems metams.

    Naujasis puslaidininkių centras turėtų paspartinti tyrimus ir specialistų rengimą lustų technologijoms, kurias vis labiau formuoja DI taikymas. Universitetas akcentuoja visą grandinę: nuo lustų projektavimo ir programinės įrangos iki gamybos, įrangos bei diegimo pramonėje.

    Ambicija: greičiau nuo idėjos iki rinkos

    UCLA teigimu, centro modelis remsis glaudžiu akademikų ir pramonės bendradarbiavimu, kad laboratorijose gimstančios idėjos greičiau pasiektų komercinį pritaikymą. Šis tikslas ypač aktualus, kai pasaulinė lustų rinka spaudžiama augančios skaičiavimo galios paklausos ir tiekimo grandinių rizikų.

    Vienas iš praktinių žingsnių bus apmokamos praktikų vietos doktorantams: numatytos metų trukmės stažuotės įmonėse partnerėse. Taip siekiama užtikrinti, kad tyrėjai ne tik kurtų naujas koncepcijas, bet ir išmoktų jas pritaikyti realiomis pramonės sąlygomis.

    DI bumas, lustų paklausa ir darbo rinkos įtampa

    Centro startas sutampa su laikotarpiu, kai DI spartina investicijas į duomenų centrus, specializuotus greitintuvus ir pažangius gamybos procesus. Puslaidininkių sektoriuje tai reiškia ne tik didesnį našumo poreikį, bet ir didesnį dėmesį energijos vartojimo efektyvumui, patikimumui ir programinės įrangos bei aparatinės įrangos suderinamumui.

    Kartu ši banga didina įtampą darbo rinkoje: technologijų sektoriuje tęsiasi pertvarkos, o dalis bendrovių mažina darbuotojų skaičių, perskirstydamos išteklius į DI kryptis. Tokiose sąlygose universitetams ir įmonėms vis svarbiau greitai parengti inžinierius, galinčius dirbti su sudėtingomis lustų kūrimo, gamybos ir įrankių ekosistemomis.

    „Niekas, įskaitant pramonę, tiksliai nežino, kaip atrodys puslaidininkių sektorius po 10 metų, tačiau turime drąsiau kelti sudėtingiausius, rizikingus, bet didelę grąžą galinčius duoti klausimus“, – sakė UCLA Samueli inžinerijos mokyklos dekanė Ah Hyung „Alissa“ Park.

    Įmonių atstovai pabrėžia, kad didėjant lustų sudėtingumui ir greitėjant DI plėtrai, pramonės ir akademijos ryšiai tampa kritiškai svarbūs. Tikimasi, kad toks centras padės sparčiau paversti proveržius produktais ir kartu sustiprins naujos kartos inžinierių rengimą.