Tag: Brodvėjus

  • Rupertas Grintas sugrįžta į „Harry Potter“ pasaulį: nuo 2027-ųjų vėl vaidins Roną

    Rupertas Grintas, filmuose įkūnijęs Roną Vizlį, oficialiai patvirtino sugrįžtantis į „Harry Potter“ franšizę – nors ne HBO kuriamame seriale.

    Kaip skelbia „MovieWeb“, britų aktorius grįš į Hogvartso pasaulį scenoje: jis prisijungs prie Brodvėjaus spektaklio „Harry Potter and the Cursed Child“ („Haris Poteris ir prakeiktas vaikas“).

    Grintas pradės ribotą pasirodymų seriją Niujorko „Lyric Theatre“ teatre nuo 2027 metų vasario 2 dienos. Tai bus suaugusio Rono versija, kokios aktorius dar nėra vaidinęs ekrane.

    38-erių aktorius sako, kad sprendimą sugrįžti nulėmė ir sutapęs amžius – jis dabar yra maždaug tokio paties amžiaus, kaip jo personažas šiame istorijos etape.

    Ne HBO seriale, o Brodvėjuje

    Tekste pabrėžiama, kad Grintas nepasirodys HBO planuojamame „Harry Potter“ seriale, apie kurį vis garsiau kalbama artėjant jo startui. Vietoje to jis renkasi teatrą ir grįžimą į vaidmenį kitame formate.

    Aktorius teigė, kad Rono vaidmuo jam yra itin artimas, nes būtent su juo siejasi vaikystė ir ilgi metai filmavimo aikštelėse. Sugrįžimas, pasak jo, kelia nostalgiškus jausmus.

    Grintas užsiminė, jog tai gali būti viena paskutinių, o gal ir paskutinė proga dar kartą įkūnyti Roną. Dėl to, anot jo, šis etapas atrodo ypač prasmingas.

    Ką dar veikia Rupertas Grintas

    Nuo paskutiniojo filmo „Harry Potter and the Deathly Hallows – Part 2“ premjeros yra praėję 15 metų. Per tą laiką Grintas dirbo kine, televizijoje ir teatre.

    Tekste primenama, kad jo scenos karjera prasidėjo 2013 metais, o vėlesni vaidmenys teatre padėjo jam įsitvirtinti ne tik kaip kino, bet ir kaip scenos aktoriui.

    Prieš sugrįždamas į Brodvėjų, Grintas pasirodys ir naujame kino projekte „Ebenezer“, kuriame jis vaidina Bobą Kračitą, o Džonis Depas – Ebenezerį Skrudžą. Filmo premjera numatyta 2026 metų lapkričio 13 dieną.

  • Miuziklas apie Dolly Parton keliasi į Brodvėjų: premjera suplanuota jos 81-ojo gimtadienio dieną

    Miuziklas apie Dolly Parton keliasi į Brodvėjų: premjera suplanuota jos 81-ojo gimtadienio dieną

    Niujorko Brodvėjuje šį gruodį startuos miuziklas apie kantri muzikos ikoną Dolly Parton ir jos daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančią karjerą. Spektaklis „Dolly: A True Original Musical“ numatytas St James Theatre, o oficiali premjera planuojama 2027 metų sausio 19 dieną, kai dainininkei sukaks 81-eri.

    Prodiuseriai skelbia, kad pirmieji peržiūrų vakarai prasidės 2026 metų gruodžio 7 dieną. Tai įprasta Brodvėjaus praktika, kai kūrinys prieš premjerą tobulinamas pagal publikos reakcijas, o kritikai dažniausiai vertina jau galutinę premjeros versiją.

    Kūrėjai žada pasakojimą apie Parton gyvenimą ir jos kelią nuo Tenesio iki pasaulinės šlovės, o muzikiniame takelyje skambės didžiausi hitai. Miuziklas jau buvo pristatytas JAV pietuose, dainininkės gimtojo regiono auditorijai, o dabar projektas keliamas į didžiausią Amerikos teatro sceną.

    „Tai ne pasaka apie blizgesį iš išorės. Tai apie tai, iš kur iš tiesų esu kilusi, ką patyriau, ką praradau, ką mylėjau ir kaip atradau savo kelią“, – sakė Dolly Parton.

    Parton teigimu, idėja Brodvėjuje pristatyti jos istoriją jai yra seniai brandintas tikslas. „Mano gyvenimas pats buvo miuziklas. Tikra didžioji opera. Turime režisierių, dekoracijas, kostiumus, choreografiją ir muziką, kurių reikia įsimenančiam šou“, – sakė ji.

    Pastaraisiais metais biografiniai miuziklai Brodvėjuje ir Vest Ende išlieka viena stabiliausių komercinių krypčių, nes pritraukia ir teatro gerbėjus, ir konkretaus atlikėjo auditoriją. Tokių projektų sėkmę dažnai lemia atpažįstamos dainos, aiškus pasakojimo karkasas ir žvaigždės asmenybės svoris popkultūroje.

    Kol kas nepranešama, ar „Dolly: A True Original Musical“ bus rodomas Europoje, tačiau Brodvėjaus sėkmė dažnai atveria kelią gastrolėms ar licencijuotoms versijoms kituose regionuose. Dainininkė ir toliau išlieka aktyvi viešumoje, nors pastaruoju metu jai teko pristabdyti dalį planų dėl sveikatos ir asmeninių netekčių.

  • Jano Kiepūros žmona Marika Eggerth: nuo Budapešto scenų iki Brodvėjaus ir Europos šlovės

    Marika Eggerth vardas šiandien dažnai minimas greta garsiojo tenoro Jano Kiepūros, tačiau jos pačios karjera buvo ne mažiau įspūdinga. Dar vaikystėje ji pasirodė Budapešto teatruose ir Valstybinėje operoje, atlikdama partijas, kurios paprastai patikimos brandiems solistams.

    Augant repertuarui, augo ir jos pripažinimas: ji dainavo klasikiniuose pastatymuose, o pavardė ėmė skambėti už Vengrijos ribų. Ankstyvas profesionalumas ir sceninė drąsa atvėrė duris į didesnes Europos scenas, kur svarbiausia buvo ne amžius, o balsas ir disciplina.

    Kelias į Europos kiną

    Lūžiu tapo darbas Vienoje, kai operetės pasaulio autoritetai ėmė kviesti ją į prestižinius projektus. Netrukus pasiūlymai pasiekė Berlyną ir Londoną, o kartu atsirado galimybė pereiti į sparčiai augantį muzikinio kino žanrą.

    1930-ųjų pradžioje Eggerth nusifilmavo maždaug keturiose dešimtyse muzikinių filmų, kurie dažnai būdavo kuriami keliomis kalbinėmis versijomis. Tokia praktika leido vienam atlikėjui tapti atpažįstamam skirtingose šalyse, o jos balsas skambėjo plačiai – nuo Vienos iki Berlyno.

    Tarptautiniuose kontraktuose ji siekė išlaikyti ryšį su kilme: svarbu buvo bent vieną kūrinį atlikti vengriškai. Tai tapo jos principu ir kartu priminimu publikai, kad net tarptautinėje industrijoje ji neišsižada savo šaknų.

    Susitikimas su Janu Kiepūra

    Dirbdama Vokietijos kino aplinkoje Eggerth susipažino su Janu Kiepūra – tuo metu vienu ryškiausių Europos tenorų, dainavusiu operoje ir filmavusiuosius muzikiniuose filmuose. Iš pradžių juos suartino bendri projektai ir afišos, o netrukus – ir asmeninis gyvenimas.

    1936 metais pora susituokė Katovicuose ir nuo tada dažnai pasirodydavo kartu, tapdami lengvai atpažįstamu scenos duetu Europoje. Bendri pasirodymai ir filmai stiprino jų, kaip žvaigždžių poros, statusą: žiūrovai rinkdavosi į renginius ne tik dėl repertuaro, bet ir dėl jųdviejų vardo.

    Emigracija ir antrasis etapas JAV

    1930-ųjų pabaigoje Europoje stiprėjantis antisemitizmas ir politinė įtampa pakeitė daugelio menininkų planus, ne išimtis buvo ir Eggerth su Kiepūra. Jie pasitraukė per Prancūziją ir galiausiai persikėlė į Jungtines Valstijas, kur teko prisitaikyti prie kitos rinkos ir publikos.

    Eggerth JAV iš esmės kūrėsi iš naujo: grįžo į sceną 1940 metais, vėliau dirbo ir Holivude, kur pasirodė greta to meto kino ir muzikos žvaigždžių. Vis dėlto ryškiausią pėdsaką ji paliko teatre, kur reikėjo ne vien balso, bet ir ištvermės kasdieniuose pasirodymuose.

    Vienu svarbiausių jos karjeros pasiekimų tapo ilgaamžis vaidmuo Brodvėjuje operetėje Linksmoji našlė. Spektaklis buvo rodomas tūkstančius kartų, o toks tempas retai tampa įmanomas be ypatingo profesionalumo ir publikos meilės.

    Su Kiepūra ji pasirodydavo iki 1952 metų, kai sukūrė paskutinį bendrą filmą. Po vyro mirties 1966 metais Eggerth viešumoje rodėsi rečiau ir daugiau dėmesio skyrė šeimai, nors kartais vis dar sugrįždavo į sceną Niujorke, Vienoje ir Lenkijoje.

    Vėlyvuoju laikotarpiu jos ryšys su Lenkijos publika atsinaujino, o valstybė pripažino menininkės indėlį į kultūrą: 2012 metais ji buvo apdovanota Lenkijos Respublikos ordinu. Eggerth mirė 2013 metais, sulaukusi 101 metų, palikusi daugiau nei keturių dešimtmečių darbą kine ir scenoje.