Tag: Bronchinė astma

  • „Добrobut“ pradėjo naują tyrimą: astmos pacientams žada pažangesnį gydymą ir griežtą priežiūrą

    Sunkiai kontroliuojama bronchinė astma – tai būklė, kai simptomai ir paūmėjimai išlieka net nuolat vartojant paskirtus vaistus. Tokie pacientai dažniau patenka į ligoninę, jų kasdienę veiklą riboja dusulys, o gydyme neretai prireikia sisteminių kortikosteroidų, kurie ilgainiui siejami su reikšmingais nepageidaujamais poveikiais.

    Medicinos tinklas „Dobrobut“ pranešė pradėjęs naują klinikinį tyrimą, kuriame vertinamas biologinis vaistas sunkiai, nepakankamai kontroliuojamai astmai gydyti. Klinikiniai tyrimai tokiose situacijose laikomi vienu svarbiausių būdų patikrinti, ar naujesnės terapijos gali sumažinti paūmėjimų skaičių ir pagerinti ligos kontrolę, kai standartinių priemonių nepakanka.

    „Žmogui, sergančiam sunkia nekontroliuojama astma, svarbiausia – gyventi be nuolatinės baimės dėl kito paūmėjimo, hospitalizacijos ar būtinybės vėl vartoti sisteminius kortikosteroidus“, – sakė „Dobrobut“ Klinikinų tyrimų centro vadovė, gydytoja pulmonologė Ksenija Sekretna.

    „Būtent tam ir vykdomi klinikiniai tyrimai: jie leidžia įvertinti inovatyvių gydymo metodų veiksmingumą ir priartinti juos prie tų, kam jų labiausiai reikia“, – teigė Ksenija Sekretna.

    Kas gali dalyvauti tyrime

    Į tyrimą kviečiami 18–80 metų žmonės, kuriems bronchinės astmos diagnozė patvirtinta ne trumpiau kaip dvejus metus. Atrankoje numatyta, kad dalyviai turi sirgti sunkia, nepakankamai kontroliuojama astma, nors nuolat vartoja vidutines ar dideles dozes įkvepiamųjų kortikosteroidų kartu bent su vienu papildomu kontroliuojamuoju vaistu.

    Taip pat svarbi sąlyga – bent du astmos paūmėjimai per pastaruosius 12 mėnesių, kai reikėjo gydymo sisteminiais kortikosteroidais. Nurodoma ir minimali kūno masė – ne mažiau kaip 40 kilogramų, o galutinį tinkamumą lemia atrankos metu įvertinami protokolo kriterijai.

    Dalyvauti gali būti neįmanoma, jei nustatoma aktyvi kliniškai reikšminga infekcija, tam tikros gretutinės ligos, neatitinkami plaučių funkcijos rodikliai arba kitos protokole numatytos aplinkybės. Tokie ribojimai įprasti klinikiniuose tyrimuose, nes jie skirti užtikrinti dalyvių saugumą ir duomenų patikimumą.

    Ką gauna dalyviai ir kaip užtikrinamas saugumas

    Skelbiama, kad tyrimo dalyviai bus nuolat prižiūrimi specialistų komandos ir gaus prieigą prie tiriamo biologinio vaisto. Taip pat numatomos nemokamos gydytojų konsultacijos, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai bei reguliarus ligos eigos stebėjimas.

    Organizatoriai teigia, kad vizitų metu gali būti suteikiamas pervežimas į klinikinę bazę ir maitinimas. Pabrėžiama, kad prieš įtraukiant kandidatą atliekama išsami patikra, o dalyvavimas yra savanoriškas – pacientas gali pasitraukti bet kuriame etape.

    Tyrimas, kaip nurodoma, vykdomas pagal tarptautinius geros klinikinės praktikos standartus ir galiojančius Ukrainos teisės aktus, gavus atitinkamus leidimus bei etikos vertinimą. Į dalyvavimą kviečiami pacientai iš visos Ukrainos.

    Kodėl biologinė terapija laikoma proveržiu

    Biologiniai vaistai astmai dažniausiai skiriami tada, kai įprastinis gydymas neleidžia pasiekti pakankamos kontrolės. Jie veikia tikslinius uždegimo mechanizmus ir kai kuriems pacientams gali sumažinti paūmėjimų dažnį bei poreikį vartoti sisteminius kortikosteroidus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje didina komplikacijų riziką.

    Pastaraisiais metais Europos ir tarptautinėse gairėse vis dažniau akcentuojamas individualizuotas astmos gydymas, remiantis ligos fenotipais ir biologiniais žymenimis. Dėl to klinikiniai tyrimai, vertinantys naujus biologinius preparatus ar jų taikymo strategijas, tampa svarbia grandimi siekiant platesnio modernių terapijų prieinamumo.

    Norintys sužinoti daugiau apie atranką ir dalyvavimo sąlygas, „Dobrobut“ nurodo kreiptis į klinikinių tyrimų vadybininkę Olgą Žmurko telefonu 067 150 29 87 arba susisiekti žinutėmis.

  • Ar nuo kondicionieriaus susergama? Gydytoja įvardijo tikrą pavojų, kurio daugelis nepastebi

    Vasarą kondicionieriai dažnai dirba visu pajėgumu, o kartu su karščiais neretai padaugėja ir peršalimo simptomus primenančių negalavimų. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad peršalimo ligų nesukelia šaltas oras pats savaime, nes pagrindiniai kaltininkai yra virusai, plintantys nuo žmogaus žmogui.

    Dažnas sutapimas, kai įsijungus kondicionieriui pradeda perštėti gerklę ar atsiranda sloga, gali klaidinti. Tokie pojūčiai neretai susiję su išsausėjusiomis kvėpavimo takų gleivinėmis, temperatūrų kontrastu ar jau prasidėjusia virusine infekcija, kuri sutapo su vėsesniu patalpų oru.

    Kuo pavojingas nevalytas kondicionierius

    Didžiausia rizika slypi ne šaltyje, o netinkamai prižiūrimose sistemose. Kondicionierių filtrai ir drėgnos vidinės dalys gali tapti palankia terpe kauptis dulkėms, daugintis pelėsiams ir bakterijoms, o įjungus įrenginį šios dalelės su oro srautu patenka į kvėpavimo takus.

    Pelėsių sporos yra vieni agresyviausių patalpų alergenų, galinčių provokuoti bronchų dirginimą ir lėtinį uždegimą. Žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu ar astma, tai gali reikšti ryškesnius simptomus, tačiau ilgainiui jautrumas gali išsivystyti ir tiems, kurie anksčiau alergijų nejuto.

    Kada verta sunerimti dėl simptomų

    Jei sloga, kosulys, akių niežėjimas ar gerklės dirginimas sustiprėja būnant namuose ar biure, o lauke savijauta pagerėja, tai gali būti signalas, kad patalpoje yra dirgiklių šaltinis. Ypač įtartina, jei tokie simptomai kartojasi kiekvieną vasarą, kai kondicionierius naudojamas intensyviausiai.

    Taip pat gali pasireikšti galvos skausmas, neįprastas nuovargis ar miego kokybės prastėjimas po ilgesnio buvimo kondicionuojamose patalpose. Nors šie požymiai nėra specifiniai, jie dažnai sutampa su prasta oro kokybe ar netinkamai prižiūrima vėsinimo sistema.

    Reta, bet pavojinga grėsmė plaučiams

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į retesnę, tačiau reikšmingą riziką, susijusią su bakterija Legionella pneumophila, kuri gali daugintis drėgnose vandens sistemose ir kai kuriose aušinimo įrangos dalyse. Įkvėpus aerozolio su bakterijomis gali išsivystyti legioneliozė, sunki pneumonijos forma.

    Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu, lėtinėmis ligomis ar nėštumu, tačiau susirgti gali ir kiti. Praktikoje svarbiausia nepanikuoti, o užtikrinti, kad vėsinimo įranga būtų prižiūrima pagal gamintojo rekomendacijas ir laiku valomi ar keičiami filtrai.

    Jei simptomai užsitęsia, kartojasi arba stiprėja, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju, ypač jei atsiranda karščiavimas, dusulys ar krūtinės skausmas. Tinkama kondicionieriaus priežiūra ir protingas naudojimas dažniausiai leidžia išvengti problemų, kurias klaidingai įprasta vadinti peršalimu nuo šalčio.