CP v2

Tag: Bronius Markauskas

  • Tėvo diena Klaipėdos rajone: meras Bronius Markauskas siunčia padėką tėčiams ir globėjams

    Tėvo diena Klaipėdos rajone: meras Bronius Markauskas siunčia padėką tėčiams ir globėjams

    Tėvo dienos proga Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas kreipėsi į tėčius, senelius ir globėjus, pabrėždamas jų vaidmenį šeimoje ir vaikų ugdyme. Pasak mero, tėvystė yra atsakinga misija, kuri kasdien kuriama rūpesčiu, pavyzdžiu ir nuoseklumu.

    Sveikinime akcentuojama, kad tėvai vaikams suteikia ne tik meilę, bet ir svarbų pagrindą ateičiai: padeda auginti pasitikėjimą savimi, kuria saugumo jausmą ir perduoda vertybes. Šie dalykai, anot sveikinimo, tiesiogiai prisideda prie vaikų emocinės gerovės ir tvirtesnių šeimos ryšių.

    Minint Tėvo dieną Lietuvoje, vis dažniau kalbama ir apie aktyvesnį tėčių įsitraukimą į kasdienę vaikų priežiūrą, ugdymą bei emocinį palaikymą. Specialistai pabrėžia, kad vaikams svarbus ne vien „didysis“ tėvų indėlis, bet ir paprastos rutinos: laikas kartu, susitarimų laikymasis, pokalbiai ir dėmesys.

    Šventinės progos tampa priminimu ir pačioms šeimoms sustoti, padėkoti bei įvertinti kasdienius, dažnai nepastebimus darbus. Tėvo diena neretai paskatina kalbėtis apie tėvystės iššūkius, darbo ir šeimos derinimą, taip pat apie tai, kaip bendru sutarimu kuriama stabili namų aplinka.

    „Tėvo dienos proga dėkoju visiems tėčiams, kurie kasdien savo rūpesčiu, pavyzdžiu ir su didžiule atsakomybe augina ateities kartą. Tegul šeima Jums suteikia stiprybės, nepritrūksta sveikatos, o svarbiausia – nuoširdžios vaikų meilės“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Sveikinimo pabaigoje meras dar kartą palinkėjo šilumos namuose ir nuoširdaus artimųjų dėmesio. Tėvo diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį birželio sekmadienį.

  • Gargždams – 773 metai: meras siunčia žinutę miestui ir kviečia šventę pasitikti bendrystėje

    Gargždai mini 773-iąjį miesto gimtadienį – sukaktį, kuri kasmet primena ne tik ilgametę vietovės istoriją, bet ir šiandienos bendruomenės kuriamą miesto veidą. Sveikinime pabrėžiama, kad per šimtmečius miestas augo ir keitėsi, tačiau svarbiausia jo vertybė išliko žmonės.

    Šventės proga klaipėdiečių kaimynystėje esantis miestas kviečiamas stabtelėti ir įvertinti tai, kas sukurta kartu: darbus, idėjas, rūpestį ir meilę savo kraštui. Tokie akcentai atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldoje šventes sieti su vietos tapatybe ir bendruomeniškumo stiprinimu, o ne vien pramogine programa.

    „Tegul ši šventė tampa proga sustoti, pasidžiaugti tuo, ką esame sukūrę kartu, ir pasisemti įkvėpimo ateities darbams“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Sveikinime taip pat išsakomas lūkestis, kad Gargždai ir toliau išliktų jaukūs, augantys ir atviri naujovėms. Miestų šventės vis dažniau tampa platforma kalbėti apie ateities kryptis – nuo viešųjų erdvių kokybės iki kultūrinio gyvenimo ir vietos ekonomikos gyvybingumo.

    Gargždų gimtadienis – proga susitikti skirtingoms kartoms, prisiminti miesto kelią ir sutarti dėl to, ką norima matyti toliau. Bendrystės idėja, kurią akcentuoja savivaldybės vadovas, šiemet tampa pagrindine šventinio sveikinimo ašimi.

  • Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajono savivaldybė šiemet didina Dalyvaujamojo biudžeto konkurso „Tavo idėja“ finansavimą iki 500 000 eurų. Tai 100 000 eurų daugiau nei praėjusiais metais, o kartu keičiamos ir taisyklės, kurios turėtų išplėsti galimybes teikti bei įgyvendinti gyventojų siūlymus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas tapo vienu matomiausių būdų, kaip bendruomenių iniciatyvos virsta apčiuopiamais pokyčiais viešosiose erdvėse. Per ankstesnius etapus jau įgyvendinta 28 idėjos iš 43 laimėjusių, o dalis ankstesnių metų projektų dar bus įgyvendinami šiemet.

    Didesnės sumos projektams

    Padidinus bendrą biudžetą, kartu auga ir maksimali vieno projekto vertė skirtingose kategorijose. Savivaldybė tikisi, kad tai leis gyventojams siūlyti ne tik mažus, bet ir didesnės apimties sprendimus, kuriems anksčiau nebūdavo pakankamo finansavimo.

    Didelės vertės projektams numatoma maksimali suma didėja nuo 120 000 iki 150 000 eurų. Mažos vertės projektams riba keliama nuo 50 000 iki 60 000 eurų, o mažų kaimų, kuriuose gyvena 250 ar mažiau gyventojų, projektams nuo 30 000 iki 35 000 eurų.

    Kur bus galima teikti idėjas?

    Vienas svarbiausių pokyčių – plečiamas teritorijų ratas, kuriose galima įgyvendinti gyventojų iniciatyvas. Nuo šiol idėjas bus galima teikti ne tik savivaldybei ar valstybei priklausančioje žemėje, bet ir urbanizuotose teritorijose esančioje miško paskirties žemėje, kuri priklauso valstybei arba yra valdoma Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise.

    Tokiose vietose numatomi sprendiniai turės būti skirti rekreacinėms arba aplinkosauginėms funkcijoms, o idėjai reikės Valstybinių miškų urėdijos pritarimo. Šiose teritorijose patvirtintiems projektams įgyvendinti būtų taikomas dvejų metų terminas.

    Aiškesni kriterijai ir startas rugpjūtį

    Savivaldybė akcentuoja, kad visi projektai turės būti įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, tai yra miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų erdvėse, susijusiose su infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir želdynais. Taip pat numatyta sąlyga, kad idėjai turi neprieštarauti greta veikiančios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos.

    „Dalyvaujamasis biudžetas yra tas projektas, už kurį nuoširdžiai sergu. Kasmet sulaukiame vis įdomesnių idėjų, o rajonas puošiasi naujomis viešomis erdvėmis“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Konkursas „Tavo idėja“ šiemet turėtų startuoti rugpjūčio mėnesį. Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto įsivertinti, ar siūloma iniciatyva atitinka atnaujintus reikalavimus, kad idėjų teikimo ir balsavimo etapas vyktų sklandžiai.

  • Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Padėka už sprendimą verslui

    Klaipėdos rajone pirmadienį lankėsi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Vizito metu savivaldybei jis įteikė padėką už, organizacijos vertinimu, verslui palankius ir prognozuojamą aplinką stiprinančius sprendimus.

    Padėkoje akcentuota, kad savivaldos sprendimai, susiję su mokesčių politika, tiesiogiai veikia įmonių planavimą ir investicijų tempus. Tokie signalai, pasak verslo atstovų, ypač svarbūs laikotarpiu, kai kaštai išlieka aukšti, o konkurencija dėl darbo vietų ir investicijų regionuose aštrėja.

    NT mokesčio tarifas sumažintas iki 0,5 proc.

    Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui nuo 0,8 iki 0,5 proc. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, tai žingsnis, stiprinantis savivaldos ir verslo bendradarbiavimą bei mažinantis mokestinį neapibrėžtumą.

    Savivaldybė ir verslo atstovai pabrėžia, kad net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą įmonėms, turinčioms daugiau komercinio nekilnojamojo turto. Mokesčių stabilumas ypač aktualus planuojant ilgalaikes investicijas ir prisiimant įsipareigojimus finansuotojams.

    Ką tai reiškia vietos įmonėms

    Jeigu tarifas nebūtų sumažintas, per artimiausius metus verslui būtų tekusi papildoma finansinė našta. Savivaldybės ir konfederacijos komunikacijoje akcentuojama, kad šios lėšos įmonėms gali būti nukreiptos į plėtrą, atlyginimus, investicijas ar naujų darbo vietų kūrimą.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių mokesčių politika tampa vienu iš instrumentų konkuruojant dėl investicijų tarp regionų. Mažesni kaštai gali būti argumentas įmonėms, svarstančioms, kur plėsti gamybą, sandėliavimą ar paslaugų centrus.

    Susitikimo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir Andrius Romanovskis taip pat aptarė savivaldos sprendimų poveikį vietos verslui bei kitus aktualius klausimus. Abi pusės akcentavo dialogo svarbą priimant sprendimus, kurie vienu metu leistų užtikrinti biudžeto tvarumą ir išlaikyti patrauklias sąlygas verslui.

  • Penktoje tinklalaidėje Klaipėdos rajonas kalba: meras ir opozicija apie tarybos sprendimus

    Penktoje tinklalaidėje Klaipėdos rajonas kalba: meras ir opozicija apie tarybos sprendimus

    Po pertraukos į eterį sugrįžta tinklalaidė Klaipėdos rajonas kalba, kurioje aptariami svarbiausi Klaipėdos rajono politikos klausimai ir sprendimai. Penktoje laidoje dėmesys skiriamas tam, kaip realiai veikia savivaldybės taryba ir kokie prioritetai šiuo metu kelia daugiausia diskusijų.

    Laidoje kalbasi Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir tarybos opozicijos lyderis Justas Ruškys. Pokalbio centre yra tai, kur taryboje randamas sutarimas ir kokiose srityse pozicijos išsiskiria, taip pat kaip formuojasi sprendimai ir kas lemia balsavimų rezultatus.

    Diskusijoje aptariami ir vietos politikos užkulisiai: kaip derinami interesai tarp frakcijų, kokią įtaką daro komitetų darbas ir kaip sprendimų priėmimą veikia viešumas bei gyventojų lūkesčiai. Pašnekovai akcentuoja, kad savivaldybės lygmens politika dažnai reikalauja kompromisų, nes sprendimai tiesiogiai paliečia kasdienes bendruomenių paslaugas ir infrastruktūrą.

    Kartu išryškinama ir platesnė tendencija, būdinga daugeliui savivaldybių: politinės diskusijos vis dažniau persikelia į viešą erdvę, o rinkėjai tikisi aiškesnio atsiskaitymo už sprendimus bei argumentų, kodėl pasirenkamas vienas ar kitas kelias. Dėl to didėja ir komunikacijos svarba, kai tarybos darbotvarkė tampa ne tik administraciniu, bet ir viešo pasitikėjimo klausimu.

    Tinklalaidės kūrėjai kviečia žiūrėti laidą, dalintis ir teikti siūlymus būsimoms temoms. Organizatoriai pabrėžia, kad grįžtamasis ryšys padeda atrinkti klausimus, kurie aktualiausi Klaipėdos rajono gyventojams ir padeda išlaikyti diskusiją apie sprendimų priėmimą kuo arčiau kasdienės realybės.

  • Gargžduose atsidaro „Gargždų kūrybos stotis“: garažų masyvas virsta koncertų ir dirbtuvių erdve

    Gargžduose atsidaro „Gargždų kūrybos stotis“: garažų masyvas virsta koncertų ir dirbtuvių erdve

    Gargžduose gegužės 19 dieną 18 valandą duris atvers „Gargždų kūrybos stotis“ – iniciatyva, kuri Turgaus gatvės garažų masyvą laikinai pavers kultūros, edukacijų ir bendruomenės susitikimų vieta. Organizatoriai žada, kad erdvėje vyks koncertai, parodos, kūrybinės dirbtuvės, kino vakarai ir įvairios patyriminės veiklos.

    Projektas pristatomas kaip miesto centro pokyčių dalis: teritorijoje ateityje planuojami infrastruktūros sprendimai, todėl iki didesnių darbų pradžios garažai įveiklinami kūrybai. Tokie laikini sprendimai vis dažniau taikomi miestuose, siekiant, kad viešos erdvės nenaudojamos neliktų „tuščios“, o gyventojai į pokyčius įsitrauktų dar prieš rekonstrukcijas.

    „Ši iniciatyva – dalis didesnių Gargždų centro pokyčių. Prieš prasidedant transformacijai nuspręsta garažų erdves įveiklinti kūrybai ir suteikti jiems naują vaidmenį“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas veiks garažuose?

    Skelbiama, kad visą vasarą skirtinguose garažuose veiks įvairių įstaigų kūrybinės stotelės. Prie iniciatyvos jungiasi J. Lankučio viešoji biblioteka, Gargždų kultūros centras, Gargždų atviras jaunimo centras, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras bei Gargždų krašto muziejus.

    Gargždų krašto muziejus planuoja „Miesto istorijos stotelę“, kurioje numatytos kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos ir parodos. Taip pat atidarymo metu gyventojai bus kviečiami dalintis prisiminimais, nuotraukomis ir šeimos relikvijomis, susijusiomis su Gargždų istorija.

    Bibliotekos erdvė „Žodžiai veža“ bus skirta veikloms, kur susitinka knygos, kūryba ir gatvės menas. Atidarymo dieną numatytos gatvės meno dirbtuvės, o vėliau planuojami knygų mainai ir tvarumo temoms skirtos iniciatyvos.

    Jaunimui, šeimoms ir scenai

    Gargždų atviro jaunimo centro garaže „GAJC 77“ numatyti turnyrai, karaokės vakarai, filmų peržiūros, grafičio ir molio dirbtuvės bei koncertai. Tuo metu Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras žada kino seansus iš automobilio, o Gargždų kultūros centras – repeticijas, koncertus ir performansus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginių programa bus nuolat pildoma, todėl veiklų spektras gali keistis viso sezono metu. Praktikoje tokie projektai dažnai sėkmingiausi tada, kai į juos įsitraukia ne tik institucijos, bet ir vietos kūrėjai, bendruomenės bei edukatoriai, todėl lankytojams verta sekti atnaujinimus.

    Vienas garažas – atviras idėjoms

    Skelbiama, kad vieną garažą įrengė Klaipėdos rajono savivaldybė ir jis bus atviras įvairioms kūrybinėms veikloms. Kviečiamos prisijungti įstaigos, laisvieji menininkai, būrelių vadovai ir kiti iniciatyvų autoriai, norintys organizuoti užsiėmimus ar renginius.

    Norintiems prisidėti prie programos organizatoriai siūlo kreiptis Klaipėdos rajono savivaldybės nurodytais kontaktais. Tokia atvira struktūra, kai dalis programos formuojama „iš apačios“, gali padėti greičiau pritraukti naujų veiklų ir išbandyti formatus, kurie įprastose salėse ar kultūros įstaigose ne visada įmanomi.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ paskelbtame tyrime Savivaldybių reitingas 2026 Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 8 vietą. Vertinime lygintos visos 60 Lietuvos savivaldybių, remiantis 140 rodiklių 12-oje sričių.

    Galutinis gyvenimo kokybės įvertinimas sudarytas sritis sugrupavus pagal svarbą ir taikant 1 000 taškų skalę. Klaipėdos rajono savivaldybė surinko 644,03 taško ir taip pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių.

    Stipriausiai Klaipėdos rajonas pasirodė demografijos srityje, kur užėmė 2 vietą ir surinko 63,90 taško iš 70. Aukštas pozicijas savivaldybė pasiekė ir užimtumo bei pajamų kategorijoje, kur įsitvirtino 6 vietoje su 51,04 taško iš 70.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Klaipėdos rajonas buvo 7-as, surinkęs 62,64 taško iš 90. Tarp dešimtuko savivaldybė išliko ir sveikatos bei ekonomikos kategorijose, kuriose užėmė 10 vietas ir atitinkamai surinko 92,23 taško iš 130 bei 55,38 taško iš 120.

    Vertinant bendrą rezultatą, tokie rodikliai paprastai signalizuoja apie santykinai palankias sąlygas šeimoms ir darbingo amžiaus gyventojams bei pakankamai tvirtą vietos ekonomikos pagrindą. Kartu tai nereiškia, kad visose srityse situacija vienodai stipri, nes reitingo metodika apjungia skirtingo svorio rodiklius ir išryškina tiek savivaldybės pranašumus, tiek sritis, kuriose pažanga gali būti lėtesnė.

    Reitingo paskelbimas dažniausiai tampa atspirties tašku savivaldybėms peržiūrėti prioritetus ir planuoti investicijas į viešąsias paslaugas. Gyventojams tai suteikia aiškesnį kontekstą, kaip jų savivaldybė atrodo nacionaliniame paveiksle, ypač lyginant demografines tendencijas, darbo rinkos padėtį ir aplinkos kokybę.

    „Patekimas į stipriausių Lietuvos savivaldybių dešimtuką – dar vienas puikus įvertinimas Klaipėdos rajonui. Tai rodo, kad kryptingas darbas kuriant patrauklią gyvenimo aplinką, stiprinant ekonomiką, gerinant viešąsias paslaugas ir rūpinantis žmonių gerove duoda rezultatų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Ypač džiugu matyti aukštus įvertinimus demografijos, užimtumo, pajamų bei aplinkos ir tvarumo srityse, kurios tiesiogiai atspindi gyvenimo kokybę mūsų rajone. Šis pasiekimas kartu yra ir įpareigojimas nesustoti“, – sako Bronius Markauskas.

  • Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Jokšų tiltas po rekonstrukcijos vėl atvertas: išsaugotas paveldas ir patogesnė laivyba kanale

    Klaipėdos rajone oficialiai atidarytas po rekonstrukcijos atnaujintas Jokšų tiltas per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Savivaldybė skelbia, kad darbus pavyko užbaigti per maždaug dvejus metus, o tiltas vėl tapo svarbia jungtimi vietos gyventojams ir lankytojams.

    Projektui didelę reikšmę suteikė tai, kad Jokšų tiltas yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Dėl šios priežasties rekonstrukcijoje daug dėmesio skirta autentiškų konstrukcijų ir istorinių sprendinių išsaugojimui, o modernizavimas derintas su paveldosaugos reikalavimais.

    Investicijos ir finansavimas

    Skelbiama, kad investicijos į tilto sutvarkymą siekė beveik 1 200 000 eurų. Darbai finansuoti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o Kultūros ministerija papildomai skyrė 118 000 eurų vertingųjų savybių restauravimui.

    Į atidarymo renginį susirinko Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros infrastruktūros centro atstovai, rangovai bei bendruomenė. Ceremonijoje simboliškai pabrėžta, kad infrastruktūros atnaujinimas šiuo atveju reiškia ir istorijos tęstinumą.

    „Jokšų tilto atgimimas – tai ne tik sėkmingai užbaigtas infrastruktūros projektas, bet ir investicija į mūsų krašto istorinės atminties išsaugojimą“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kas pasikeitė po remonto

    Kapitalinio remonto metu įrengtos naujos gelžbetoninių polių atramos konstrukcijos viduje, sutvarkyti kraštinių atramų mazgai, įrengti gelžbetoniniai sparnai, atnaujintos tilto prieigos. Taip pat įrengti mediniai porankiai ir vielos tinklas ant esamų turėklų, kad judėjimas būtų saugesnis.

    Tvarkybos darbų metu demontuota tilto perdanga, restauruoti ir ištiesinti metaliniai perdangos elementai, sutvarkyti turėklai, atraminiai guoliai, restauruotos plytų bei akmens mūro atramos. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai parinkti taip, kad būtų išlaikyta istorinė išvaizda ir konstrukcinė logika.

    Didesnės galimybės laivybai

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su laivyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Įrengtas medinis tilto paklotas su atveriama dalimi, skirta praleisti laivus su stiebais, todėl vandens maršrutas tampa praktiškesnis ir patrauklesnis.

    Savivaldybės vertinimu, tai sustiprina susisiekimą tarp Drevernos ir Svencelės krypčių, o tiltas tampa patogus pėstiesiems, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Tokie sprendimai atliepia pastaraisiais metais augantį vietinio turizmo ir vandens maršrutų populiarėjimą pajūrio regione.

    „Šiandien atgijęs Jokšų tiltas suteikia dar daugiau gyvybės ir patrauklumo Vilhelmo kanalui“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

  • Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičiuose, miestelio centre, duris atvėrė naujose patalpose įsikūręs J. Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių filialas. Oficialus atidarymas surengtas pirmadienį, o visos dienos programa kvietė gyventojus susipažinti su atnaujintomis erdvėmis ir įsitraukti į veiklas.

    Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų, naujasis filialas turi tapti ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų erdve. Bibliotekoje planuojama daugiau edukacijų, kūrybinių užsiėmimų ir renginių, skirtų skirtingoms amžiaus grupėms.

    „Labai džiugu matyti, kad Vėžaičių centre atsirado dar viena gyva ir bendruomenei atvira erdvė. Naujoji biblioteka – tai ne tik vieta knygoms, bet ir susitikimų, bendravimo, idėjų gimimo vieta“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bibliotekos atidarymas yra platesnio miestelio centro atnaujinimo dalis. Artimiausiu metu numatyti darbai ir aplink esančioje viešojoje erdvėje, kad ji būtų patogesnė kasdieniam naudojimui ir mažesniems renginiams.

    „Iki rudens planuojama atnaujinti esamus takus, įrengti 10 šviestuvų, kad aikštė būtų saugi ir patogi lankymui“, – teigė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Taip pat jau pasirašyta maždaug 63 000 eurų vertės sutartis su bendrove „Panprojektas“ dėl pastato atnaujinimo projektavimo. Numatoma suplanuoti pastato apšiltinimą ir apdailą, prieigų sutvarkymą, drenažą, taip pat II lygio priedangą rūsyje.

    Projektavimo darbus planuojama užbaigti rudenį, o vėliau ketinama ieškoti išorės finansavimo. Savivaldybė nurodo svarstysianti paraišką Valstybės gynybos fondui dėl priedangos įrengimo, taip pat sieksianti ES paramos pastato fasadų tvarkymui.

    Skaičiuojama, kad visam projektui įgyvendinti numatyta 1,6 mln. eurų. Savivaldybė akcentuoja, jog tikslas yra ne vien atnaujinti pastatą, bet ir sustiprinti Vėžaičių centro patrauklumą bei sukurti daugiau kasdieniam bendruomenės gyvenimui pritaikytų erdvių.

  • Motinos dienos sveikinimas: Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas dėkoja mamoms ir močiutėms

    Motinos dienos sveikinimas: Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas dėkoja mamoms ir močiutėms

    Artėjant Motinos dienai Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas kreipiasi į mamas ir močiutes, dėkodamas už jų kasdienį rūpestį, kantrybę ir stiprybę. Pasak mero, būtent mamos kuria namų šilumą, augina, palaiko ir įkvepia, o jų meilė lydi šeimas per visą gyvenimą.

    Motinos diena, anot sveikinimo, yra proga trumpam sustoti ir nuoširdžiai padėkoti už buvimą šalia, supratimą be žodžių bei mažus, bet itin svarbius kasdienybės darbus. Pabrėžiama, kad tokie paprasti dalykai dažnai tampa didžiausia atrama tiek vaikams, tiek suaugusiems.

    „Motinos diena – graži proga sustoti ir iš širdies padėkoti už buvimą šalia, už supratimą be žodžių ir už tikėjimą, kuris mus lydi per visą gyvenimą“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Sveikinime taip pat linkima, kad ši diena būtų kupina dėmesio, šilumos ir nuoširdžių apkabinimų. Mero žodžiais, svarbu rasti laiko sau, pasirūpinti savijauta ir sveikata, nes kasdienis rūpinimasis kitais dažnai palieka mažiau erdvės poilsiui.

    Motinos diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl daugelyje bendruomenių šiuo metu vyksta šventiniai renginiai, šeimų susibūrimai ir padėkos iniciatyvos. Tokios progos primena ne tik apie dėkingumą mamoms, bet ir apie emocinės paramos bei artumo svarbą šeimose.