Jungtinė Karalystė pristatė naują kryptį oro karo ateičiai: kovinius orlaivius, kurie skraido be piloto kabinoje ir veikia kartu su įgulos naikintuvais. Tokia koncepcija vis dažniau vadinama bendradarbiaujančiais kovos orlaiviais ir lojaliuoju sparnuočiu, kai pilotuojamas naikintuvas vadovauja, o bepilotės platformos atlieka rizikingiausias užduotis.
Per aviacijos parodą Farnborough bendrovė „BAE Systems“ pademonstravo „Brontanax“ prototipą, kuris, kaip skelbiama, kuriamas bendram darbui su „Typhoon“, „F-35“ ir ateities „Tempest“ programa. Tokios platformos gali skristi priekyje, atlikti žvalgybą, slopinti oro gynybą, trikdyti radarus ir, prireikus, smogti taikiniams, o žmogus ore išlieka sprendimų priėmėju.
Gamintojo teigimu, pilotas tokios bepilotės mašinos nevaldytų kaip nuotolinio modelio. Vietoje to jis formuluotų užduotį, nustatytų ribas ir patvirtintų kritinius sprendimus, o likusią darbo dalį vykdytų autonominiai valdymo algoritmai ir jutiklių sistema, paremta DI metodais.
„Brontanax“ dydžiu, kaip nurodoma, artimas mokomajam koviniam lėktuvui, jo masė viršija 5 tonas, o konstrukcijoje numatytas mažesnis pastebimumas radarams. Taip pat minimos vidinės ginkluotės dėtuvės, kurios turėtų būti pritaikytos daugumai Karališkųjų oro pajėgų naudojamų raketų, išskyrus didesnius sparnuotuosius ginklus.
Gamintojas akcentuoja modulinę sandarą ir atvirą architektūrą, leidžiančią santykinai greitai keisti paskirtį. Tai svarbu dabartinėms tendencijoms, kai kariuomenės siekia platformų, kurias galima pritaikyti ir kaip papildomą ginkluotės nešėją, ir kaip iškeltą jutiklių mazgą, ir kaip elektroninės kovos priemonę.
Prototipas, skelbiama, surinktas „BAE Systems“ gamykloje Warton, projekte dalyvaujant šimtams inžinierių ir dešimtims Jungtinės Karalystės įmonių. Bendrovė tvirtina investavusi šimtus milijonų svarų iš savo lėšų, o vėliau valstybė programai skyrė 300 milijonų svarų, tai yra apie 350 milijonų eurų.
„Tikslas paprastas: daugiau kovinės galios už mažesnę kainą ir mažesnę riziką įguloms“, – sakė projekto atstovas, apibendrindamas sumanymą.
Viešai nurodoma, kad dabartinis prototipas naudoja JAV gamybos variklį, tačiau vėlesnėse versijose siekiama pereiti prie Jungtinėje Karalystėje kuriamos jėgainės. Toks kelias atspindi platesnę Europos kryptį stiprinti tiekimo grandines ir mažinti kritinių komponentų priklausomybę nuo išorės.
Pagal skelbiamą grafiką, programos startas numatytas artimiausiu metu, o bandymai ant žemės planuojami 2027 metų pirmoje pusėje. Pirmasis skrydis būtų numatomas 2027 metų antroje pusėje, o įvedimas į tarnybą siejamas su laikotarpiu iki šio dešimtmečio pabaigos.
„BAE Systems“ teigia, kad „Brontanax“ galėtų suteikti apie 70–80 proc. „Typhoon“ pajėgumų už maždaug 20 proc. jo kainos. Tokia ekonomika remiasi prielaida, kad bepilotė platforma gali būti paprastesnė, turėti mažiau įgulai būtinų saugos sistemų ir būti projektuojama trumpesniam resursui, todėl jos praradimas mūšyje nebūtų toks skausmingas kaip pilotuojamo naikintuvo.
Europos kontekste tai signalas, kad oro pajėgų „skaičius ir darbas komandoje“ vėl tampa kritiškai svarbūs. Karas Ukrainoje parodė, kad moderni oro gynyba ir elektroninė kova verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų dažniau rizikuoti platforma, bet ne žmogumi, ir greitai atkurti pajėgumus.
NATO šalims tokie projektai yra ir praktinis atsakas į pilotų trūkumo bei brangstančių naikintuvų problemą, ir būdas didinti atgrasymą. Kuo greičiau pavyks patikimai integruoti bepilotes mašinas į bendrą oro operacijų tinklą, tuo labiau keisis ir Europos oro kovos taisyklės.