CP v2

Tag: Brussels Airlines

  • Į Kilimandžarą iš Europos skristi bus paprasčiau: nauji maršrutai iš Briuselio, Milano ir Londono

    Į Kilimandžarą iš Europos skristi bus paprasčiau: nauji maršrutai iš Briuselio, Milano ir Londono

    Nauji skrydžiai į Kilimandžarą

    Planuojantiems kopti į Kilimandžarą ar leistis į safarį šiaurinėje Tanzanijoje kelionė iš Europos netrukus taps patogesnė. Kelios oro linijos pranešė apie naujus ar sezoninius skrydžius į Kilimandžaro tarptautinį oro uostą, kuris yra vienas svarbiausių vartų į šalies turistinius regionus.

    Šie pokyčiai reiškia daugiau tiesioginių jungčių ir mažiau persėdimų, ypač keliaujantiems iš Vakarų Europos. Turizmo sektoriui tai taip pat signalas apie augantį susidomėjimą Tanzanija, kur paklausiausios kryptys išlieka safariai ir Zanzibaro poilsis.

    Nuo 2026 metų birželio 3 dienos „Brussels Airlines“ pradeda skraidyti iš Briuselio į Kilimandžarą du kartus per savaitę, trečiadieniais ir šeštadieniais. Maršrutas orientuotas į keliautojus, kurie nori patogiai pasiekti šiaurinės Tanzanijos regioną tiek turizmo, tiek verslo tikslais.

    „Subsacharinė Afrika yra mūsų antrieji namai, todėl džiaugiamės į savo tinklą įtraukdami patrauklią kryptį šiame žemyne“, – sakė „Brussels Airlines“ vadovė Dorothea von Boxberg.

    „Tanzanija yra viena svarbiausių safario krypčių, o mes didžiuojamės galėdami prisidėti prie vietos ekonomikos, sujungdami Kilimandžarą su Briuseliu ir kitomis kryptimis“, – pridūrė ji.

    Sezoninius skrydžius paskelbė ir Italijos oro bendrovė „Neos“. Ji planuoja kartą per savaitę vykdyti reisus nuo 2026 metų liepos 14 dienos iki 2026 metų spalio 20 dienos maršrutu Milanas Malpensa–Kilimandžaras, o vėliau skrydis tęsis į Zanzibarą.

    Toks derinys patogus keliautojams, kurie nori sujungti safarį žemyninėje dalyje su poilsiu Indijos vandenyno saloje. Praktikoje tai leidžia kelionę planuoti vienu maršrutu, sumažinant papildomų vidaus skrydžių poreikį.

    Tuo metu „Air Tanzania“ pranešė apie planus atverti naują jungtį su Jungtine Karalyste. Skrydžius tarp Londono Getviko ir Kilimandžaro tarptautinio oro uosto bendrovė ketina pradėti 2027 metų liepą, numatant mažiausiai tris reisus per savaitę.

    Bendrovė taip pat užsiminė, kad svarstomi ir kiti Europos Sąjungos miestai, tačiau konkrečių krypčių kol kas neįvardijo. Jei planai bus įgyvendinti, tai gali reikšti platesnį tiesioginių skrydžių tinklą ir didesnę konkurenciją šiame maršrute.

    Ką lengviau pasiekti nuskridus?

    Nors Kilimandžaras daugeliui yra kelionės tikslas pats savaime, šie maršrutai pirmiausia palengvina patekimą į vadinamąjį šiaurinį safario žiedą. Iš čia patogiausiai pasiekiami Serengečio nacionalinis parkas, Ngorongoro krateris, Manyaros ežeras ir Tarangirės nacionalinis parkas.

    Šis regionas laikomas vienu stipriausių Afrikos safario centrų dėl geros infrastruktūros ir gyvūnijos gausos. Kelionės planavimą paprastai lemia sezonai, o populiariausias metas sutampa su geresnėmis oro sąlygomis ir didesniu laukinių gyvūnų aktyvumu.

    Didelį susidomėjimą kasmet pritraukia Didžioji migracija, kai per Serengetį ir gretimas teritorijas juda apie 1 500 000 gnu antilopių ir apie 250 000 zebrų. Šis reiškinys laikomas vienu įspūdingiausių laukinės gamtos reginių pasaulyje ir dažnai tampa pagrindine kelionės priežastimi.

    Turizmo ekspertai pastebi, kad tiesioginių skrydžių plėtra paprastai greitina paklausą, nes kelionė tampa trumpesnė, o planavimas paprastesnis. Keliautojams tai reiškia daugiau pasirinkimo datoms ir maršrutams, o Tanzanijai – papildomą impulsą turizmo ir susijusių paslaugų sektoriui.

  • Ebolos protrūkis Afrikoje: ar Europai reikia oro uostų patikrų ir ką siūlo ECDC?

    Ebolos protrūkis Afrikoje: ar Europai reikia oro uostų patikrų ir ką siūlo ECDC?

    Ebolos protrūkis ir Europa

    Naujausias ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje paskatino JAV griežtinti įvežimo kontrolę, įskaitant atvykstančiųjų tikrinimą oro uostuose. Europoje diskusijos taip pat suintensyvėjo, ypač šalyse, turinčiose reguliarių skrydžių ryšių su regionu.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šią savaitę pareiškė esąs „giliai susirūpinęs epidemijos mastu ir plitimo greičiu“. Tačiau Europos infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad reali įvežimo į Europą rizika paprastai išlieka nedidelė, jei veikia budrumo ir reagavimo procedūros.

    Belgijoje, kuri turi tiesioginį oro susisiekimą su Kinšasa, virologai ragina išlikti budriems, bet vengti perteklinių sprendimų. Pasak belgų virusologo Steveno Van Guchto, situacija protrūkio židinyje yra rimta, tačiau ankstesnių protrūkių patirtis rodo, kad rizika Europai dažniausiai yra žema.

    Kodėl patikros ne visada padeda?

    Ebola plinta tik per tiesioginį kontaktą su sergančio žmogaus kūno skysčiais, o ne oru, todėl ją dažniausiai įmanoma suvaldyti taikant aiškias izoliavimo ir kontaktų atsekimo priemones. Svarbi detalė yra ta, kad žmogus paprastai tampa užkrečiamas tik atsiradus simptomams.

    Vis dėlto ebolos inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 iki 21 dienos, todėl atvykimo patikros, paremtos temperatūros matavimu, turi ribotą veiksmingumą. Keliautojas, kuris dar nejaučia simptomų, patikros metu dažniausiai nebus identifikuotas.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertė Celine Gossner teigia, kad šiuo etapu ECDC nerekomenduoja Europoje diegti sisteminių įvažiavimo patikrų. Jos vertinimu, tokios priemonės reikalauja daug išteklių, tačiau duoda ribotą epidemiologinę naudą.

    Ką renkasi oro uostai ir avialinijos?

    Bruselio oro uostas yra vieni svarbiausių vartų Europoje kelionėms į Kongo Demokratinę Respubliką ir iš jos, o „Brussels Airlines“ vykdo kasdienius skrydžius į Kinšasą. Bendrovė nurodo atidžiai stebinti situaciją ir palaikyti ryšį su atsakingomis institucijomis, tačiau kol kas skrydžiai vykdomi įprastai.

    „Šiuo metu visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir papildomos apsaugos priemonės netaikomos“, – sakė „Brussels Airlines“ vyresnioji ryšių su žiniasklaida vadovė Joëlle Neeb.

    Ji pridūrė, kad įgulos vadovaujasi nustatytomis sveikatos saugos gairėmis: stebi galimus simptomus, laikosi higienos priemonių, prireikus riboja kontaktą ir bendradarbiauja su medicinos tarnybomis. Tuo pat metu oro uostas teigia turintis protokolus, kaip elgtis atvykus keleiviui, įtariamam sergant užkrečiama liga, įskaitant izoliavimą ir perdavimą specializuotoms tarnyboms.

    „Bendrieji kelionių ribojimai ir sienų uždarymai nėra protrūkių sprendimas“, – savo poziciją dėl kelionių apribojimų yra suformulavęs Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras.

    Europos ekspertai taip pat skeptiškai vertina idėją stabdyti skrydžius iš paveiktų šalių, nes tokie sprendimai gali sutrikdyti humanitarinę pagalbą ir tiekimo grandines, o be to, sumažinti paskatas laiku pranešti apie naujus atvejus. Daug efektyvesnės laikomos priemonės protrūkio vietoje, įskaitant išvykimo patikrą paveiktose teritorijose ir vietos sveikatos sistemų stiprinimą.

    ECDC primena, kad svarbiausias ankstyvas signalas Europoje yra ne masinis temperatūros tikrinimas, o aiškus algoritmas, ką daryti su keliautoju, kuris per 21 dieną po grįžimo iš paveiktų teritorijų pajunta simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsti kreiptis į medikus ir iš karto informuoti apie kelionių istoriją.

    Šiuo metu ECDC siunčia ekspertus į Kongo Demokratinę Respubliką, kad padėtų koordinuoti veiksmus vietoje ir planuoti operacinius sprendimus. Europos Komisija nurodo, kad iki šiol nėra gavusi prašymų aktyvuoti tarptautinės pagalbos mechanizmus, tačiau situacija stebima nuolat.

  • „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia nerimą

    Belgijos oro bendrovė „Brussels Airlines“ tikina, kad kol kas neplanuoja atšaukti skrydžių, nors rinkoje daugėja nuogąstavimų dėl galimų reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų. Nerimą kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos, susijusios su strateginiu Hormūzo sąsiauriu.

    Bendrovės atstovas teigia, kad šiuo metu tvarkaraščiai nekeičiamai vykdomi, o situacija vertinama nuolat. Vis dėlto aviacijos sektorius pripažįsta, kad geopolitiniai sukrėtimai greitai persiduoda degalų kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Ką reiškia 80 proc. užtikrinto kuro?

    „Brussels Airlines“ skelbia, kad 2026 metų iki metų pabaigos yra padengusi apie 80 proc. savo reaktyvinių degalų poreikio. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė fiziškai sandėliuose turi tokį kiekį žibalo.

    Didelė dalis šios apsaugos pasiekiama per vadinamąsias išankstines kainos fiksavimo priemones, kai finansiniais instrumentais užrakinama degalų kaina. Tokia praktika aviacijoje paplitusi, nes padeda planuoti sąnaudas, tačiau ji neapsaugo nuo realaus fizinio tiekimo trūkių, jei jie atsirastų.

    „Svarbu suprasti, kad tai yra finansinis instrumentas: kaina nustatyta iš anksto, bet tai nėra fizinis žibalo įsigijimas čia ir dabar“, – sakė „Brussels Airlines“ atstovas.

    Degalų pirkimą ir rizikos valdymą centralizuotai koordinuoja „Lufthansa Group“, kuriai priklauso ir „Brussels Airlines“. Grupė teigia artimiausioms maždaug šešioms savaitėms nematanti ženklų, kad tiekimas galėtų sutrikti, nes tiekėjai įprastai pateikia tiekimo informaciją kelioms savaitėms į priekį.

    Keleiviams jaučiamas poveikis

    Nors skrydžiai kol kas neatšaukiami, bendrovės jau ieško būdų kompensuoti išaugusias sąnaudas. „Brussels Airlines“ yra paskelbusi pokyčius trumpųjų ir vidutinių nuotolių skrydžiuose: baziniame biliete ateityje numatomas tik vienas mažas asmeninis daiktas, pavyzdžiui, kompiuterio krepšys ar nedidelė kuprinė.

    Keleiviams, norintiems į saloną įsinešti standartinį rankinį bagažą iki 8 kilogramų, tektų primokėti papildomai. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos aviacijos tendenciją, kai dalis paslaugų perkeliama į papildomų mokesčių modelį, siekiant amortizuoti nepastovias degalų ir veiklos sąnaudas.

    Europos Komisijos pozicija ir force majeure riba

    Europos Komisija viešai laikosi pozicijos, kad ES mastu apie faktinį reaktyvinių degalų trūkumą šiuo metu nepranešama. Tuo pačiu institucijos pripažįsta, kad jei geopolitiniai sutrikimai užsitęstų, gali būti svarstomi koordinuoti sprendimai dėl strateginių atsargų panaudojimo.

    Komisija taip pat skiria brangių degalų ir degalų trūkumo situacijas. Aukštos kainos savaime paprastai nėra laikomos pagrindu atšaukti skrydžius kaip išimtines aplinkybes, tačiau realus degalų trūkumas, jei jis būtų įrodytas, galėtų būti vertinamas kitaip.

    „Jei susidarytų situacija, kai oro uostai ar oro bendrovės patiria reaktyvinių degalų trūkumą, tai gali būti laikoma išimtine aplinkybe“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Praktikoje keleiviams svarbiausias klausimas išlieka paprastas: ar skrydžiai bus vykdomi. Oro bendrovės kol kas ramina, tačiau rinkos nepastovumas reiškia, kad vasaros sezonui artėjant gali daugėti kainodaros pokyčių ir papildomų mokesčių, net jei masinių atšaukimų pavyktų išvengti.