CP v2

Tag: Brutalizmas

  • Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas per vieną kelionę: nuo Kalemegdano tvirtovės iki plaukimo Dunojuje ir Jugoslavijos istorijų

    Belgradas tarp istorijos ir upių

    Serbijos sostinė Belgradas dažnai apibūdinamas kaip miestas, kuriame skirtingi laikmečiai susitinka vienoje gatvėje. Kelionių laidos „Grand Voyager“ epizode žurnalistė Lilly Douse leidžiasi į maršrutą, kuris atveria ir senamiesčio panoramas, ir šiuolaikinį miesto pulsą prie upių.

    Kelionė prasideda senamiestyje, kur pagrindinė traukos vieta yra Kalemegdano tvirtovė. Nuo jos atsiveria vaizdas į vietą, kur susilieja Dunojus ir Sava, o pats kalnas virš upių šimtmečiais buvo strategiškai svarbus taškas įvairioms imperijoms ir valstybėms.

    Skoniai ir kasdienės tradicijos

    Belgrado pažinimas neapsieina be virtuvės, kuri daugeliui tampa greičiausiu būdu suprasti vietos kultūrą. Epizode užsukama į Skadarlijos kvartalą, dažnai vadinamą bohemiška miesto dalimi, kur tradiciniai restoranai siejami su ilgamete muzikos ir teatro aplinka.

    Viename iš seniausių šio rajono restoranų „Tri Šešira“ keliautoja ragauja serbiškus patiekalus ir susipažįsta su vietos svetingumo tradicija. Tokie patiekalai kaip ćevapi tapo regiono vizitine kortele dėl Balkanų virtuvių įtakų ir paprasto, bet ryškaus skonio profilio.

    Jugoslavijos palikimas ir „Yugo“ nostalgija

    Kita kelionės dalis nukelia į visai kitą Belgradą, formuotą XX amžiaus antroje pusėje. Važiuojant klasikiniu automobiliu „Yugo“ su „YugoTour“ atveriamos socialistinio laikotarpio istorijos ir naujojo Belgrado urbanistika, kurioje ryškiai matyti stambių formų modernizmas.

    Ypač išsiskiria brutalistinės architektūros pavyzdžiai, dėl kurių Belgradas dažnai minimas kaip vienas įdomesnių miestų Europoje fotografams ir architektūros entuziastams. Tokie pastatai šiandien vertinami dvejopai: vieniems tai sudėtingo laikotarpio simbolis, kitiems – išskirtinė kultūrinė vertė, kuri formuoja miesto identitetą.

    Nakvynė, žygis ir miestas nuo vandens

    Po intensyvios dienos keliautoja apsistoja atnaujintame istoriniame viešbutyje „The Bristol Belgrade“, kuris pristatomas kaip pavyzdys, kaip Belgradas siekia suderinti paveldą ir šiuolaikinį komfortą. Pastaraisiais metais mieste ryškėja tendencija restauruoti istorinės architektūros objektus ir pritaikyti juos turizmui bei konferencijoms.

    Maršrutas vėliau veda už miesto ribų į Avalos kalną, populiarią vietą trumpiems žygiams ir panoraminiams vaizdams. Kelionę užbaigia plaukimas baidarėmis ten, kur susitinka Dunojus ir Sava, leidžiantis pamatyti Belgrado upių gyvenimą iš perspektyvos, kurią dažnai praleidžia skubantys turistai.

    Šis epizodas primena, kad Belgradas gali būti patrauklus ne tik kaip pigesnė savaitgalio kryptis, bet ir kaip miestas, kuriame per trumpą laiką įmanoma pamatyti skirtingas Europos istorijos, architektūros ir kasdienybės versijas. Būtent kontrastai čia tampa ne trūkumu, o pagrindiniu kelionės privalumu.

  • Brutalizmas kelionėse tampa madingas: kodėl turistai ieško betono architektūros ir kur ją pamatyti

    Brutalizmas kelionėse tampa madingas: kodėl turistai ieško betono architektūros ir kur ją pamatyti

    Socialinių tinklų kelionių turinys per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė: vietoj kasdienybės fragmentų vis dažniau matome kruopščiai suplanotus kadrus iš tų pačių „Instagram“ taškų. Dėl to populiariausiose vietose formuojasi eilės, o kai kurie miestai ieško būdų, kaip suvaldyti srautus ir nesusipriešinti su vietos gyventojais.

    Šiame fone išryškėjo netikėta kryptis: brutalistinė architektūra, dar visai neseniai daug kam atrodžiusi tiesiog pilki pokario betono masyvai. Dabar ji socialiniuose tinkluose pristatoma kaip autentiškas, mažiau nuvalkiotas miesto pažinimo būdas, o keliautojai sąmoningai renkasi maršrutus, kuriuose dominuoja modernizmo ir brutalizmo pastatai.

    Kas traukia prie brutalizmo?

    Brutalizmas siejamas su XX amžiaus vidurio ir antros pusės architektūra, kai miestai sparčiai augo, o viešiesiems pastatams dažnai buvo renkamasi atviras betonas, aiškios konstrukcijos ir masyvios formos. Šis stilius gimė kaip funkcionalumo ir socialinės ambicijos pareiškimas, tačiau laikui bėgant tapo ginčų objektu dėl estetikos ir pastatų būklės.

    Keliautojus šiandien vilioja kontrastas: brutalizmo architektūra išsiskiria iš istorinių senamiesčių ir blizgių naujų verslo rajonų. Be to, tokius pastatus dažnai lydi įdomios istorijos apie pokario atstatymą, urbanistiką, politines ambicijas ir tai, kaip miestas bandė susikurti naują tapatybę.

    Skopjė: miestas, gimęs iš naujo

    Vienu ryškiausių pavyzdžių dažnai įvardijama Šiaurės Makedonijos sostinė Skopjė. Po 1963 metais įvykusio stipraus žemės drebėjimo didelė dalis miesto buvo sugriauta, o atstatymo procese dalyvavo įvairių šalių architektai, todėl mieste susiformavo nevienalytė, bet brutalizmui palanki architektūrinė aplinka.

    Pastaraisiais metais Skopjė atsirado ir specialūs pėsčiųjų turai, skirti brutalistiniams objektams, kurie turistams padeda „perskaityti“ betonines formas ir jų kontekstą. Gidai pabrėžia, kad tai ne vien „bjaurūs pastatai“, o laikmečio dokumentai, leidžiantys suprasti, kaip miestas buvo atkurtas ir kokios idėjos dominavo planuojant viešąsias erdves.

    „Tai diskutuotinas architektūros stilius, bet patinka jis ar ne, po žemės drebėjimo miestas atgimė iš esmės“, – sakė Skopjės gidė Aleksandra Georgieva.

    Skopjėje brutalizmo tema persipina ir su politiniais sprendimais: dalis pastatų fasadų buvo pakeisti, siekiant suteikti jiems labiau neoklasicistinę išvaizdą. Tokie perdirbimai mieste iki šiol vertinami prieštaringai, nes vieni juos laiko „grįžimu prie istorijos“, o kiti – autentiško pokario paveldo nykimu.

    Kur dar pamatyti brutalizmo architektūrą

    Brutalizmo gerbėjai dažnai pradeda nuo Londono, kur vienu žinomiausių pavyzdžių laikomas Barbican centras. Šis kompleksas tapo ir architektūrinių ekskursijų objektu, o jo erdvės reguliariai atsiduria kelionių turinio kūrėjų kadruose dėl aiškių linijų, terasų ir urbanistinės struktūros.

    Kitas taškas žemėlapyje – Jerevanas, kuriame modernistinis ir brutalistinis palikimas persipina su vietos medžiagomis ir reljefo sprendiniais. Miesto simboliu dažnai įvardijamas Kaskados kompleksas, o už miesto ribų keliautojai ieško įspūdingų, su mokslo infrastruktūra susijusių objektų.

    Brutalistinės architektūros maršrutai populiarėja ir Belgrade bei Paryžiuje, kur šis stilius matomas tiek gyvenamuosiuose rajonuose, tiek viešosios paskirties pastatuose. Kelionių ekspertai pastebi, kad tokie maršrutai dažnai sutampa su lėtesnio, pėsčiomis grįsto turizmo tendencija, kai svarbiausia ne „užsidėti varnelę“, o suprasti miesto sluoksnius.

    Augantis brutalizmo populiarumas rodo platesnį poslinkį: socialiniuose tinkluose vis daugiau vertės turi ne tobula atviruko estetika, o autentiškos, istoriją pasakojančios vietos. Keliautojams tai tampa proga pamatyti kitokį miestą, o miestams – šansas paskirstyti turistų srautus už tradicinių centrų ribų.