Tag: Bulgarija

  • Robyn „Euroviziją“ pavadino gėdinga: po ABBA jos beveik nebežiūri

    Robyn „Euroviziją“ pavadino gėdinga: po ABBA jos beveik nebežiūri

    Švedų popmuzikos žvaigždė Robyn viešai itin aštriai įvertino „Eurovizijos“ dainų konkursą – jį pavadino „š…“ ir „gėdingu“.

    Savo nuomonę dainininkė išsakė komikės ir aktorės Amy Poehler tinklalaidėje „Good Hang“, kur kalbėjo apie tai, ką jaučia žiūrėdama konkursą.

    Robyn teigė, kad „Eurovizijos“ patrauklumas jai sumažėjo po ABBA laikų. Ši grupė konkursą laimėjo 1974 metais su daina „Waterloo“.

    Nors Švedija turi įspūdingą „Eurovizijos“ istoriją ir konkursą yra laimėjusi šešis kartus, Robyn pripažino dažnai susigėstanti dėl to, ką mato ekrane.

    „Po to jaučiuosi perstimuliuota“

    Kalbėdama tinklalaidėje atlikėja aiškino, kad dabar „Eurovizijos“ beveik nebežiūri, o vienas iš paminėtų lūžio taškų jai – laikai, kai konkurse dalyvavo ABBA.

    Ji pasakojo, kad kartais konkursą žiūri su amerikiečiais draugais, o vienas jų net esą prisidengia akis antklode, nes žiūrėti „per daug gėda“.

    Robyn pabrėžė, kad po peržiūros jaučiasi blogai: ją esą pernelyg „perstimuliuoja“ vaizdas ir garsas, todėl patirtis būna nemaloni.

    „Eurovizijai“ pastaraisiais metais tenka kritika

    Tekste pažymima, kad Robyn nėra vienintelė, kritikuojanti konkursą: „Eurovizija“ ne kartą sulaukė priekaištų dėl Izraelio dalyvavimo ir politinio spaudimo.

    Minima, kad Nyderlandų visuomeninis transliuotojas NPO persvarstė anksčiau priimtą sprendimą grįžti į konkursą, o Airija jau yra paskelbusi nedalyvausianti „Eurovizijoje 2027“.

    Čekijos visuomeninis transliuotojas taip pat pasitraukė iš „Eurovizijos 2027“, šį sprendimą argumentuodamas biudžeto mažinimu.

    Skelbiama, kad 2026 metų konkursą žiūrėjo 131 mln. žiūrovų – 35 mln. mažiau nei metais anksčiau. „Eurovizija 2027“ turėtų vykti Bulgarijos mieste Burgase gegužės 15 dieną.

  • Bulgarijoje rastas seniausias pasaulio aukso lobis: 3 000 dirbinių iš Varno nekropolio

    Bulgarijoje rastas seniausias pasaulio aukso lobis: 3 000 dirbinių iš Varno nekropolio

    Bulgarijos Varnos mieste aptiktas vienu seniausių ir didžiausių pasaulyje laikomas aukso lobis, siekiantis maždaug 6 500 metų senumą. Nekropolyje rasta apie 3 000 aukso dirbinių, o radiniai suteikia naujų žinių apie ankstyvąsias Europos bendruomenes ir metalurgiją.

    Kaip rašoma Varnos miesto turizmo informacijos svetainėje „Visit Varna“, atradimas įvyko atsitiktinai 1972 metų spalį. Pramoninėje miesto dalyje vykdant statybos darbus ekskavatoriaus operatorius aptiko neįprastus artefaktus, o vėlesni tyrimai atskleidė didelę kapavietę.

    Nekropolis siejamas su vario amžiumi, o jo pradžia datuojama maždaug 4600–4200 metais prieš mūsų erą. Tai laikotarpis, kai Europoje ėmė ryškėti sudėtingesnės socialinės struktūros, amatų specializacija ir tolimesni mainų ryšiai.

    Archeologai aptiko 294 kapus ir apie 3 000 aukso dirbinių, kurių bendra masė siekia maždaug 6 kilogramus. Tarp radinių – apyrankės, karoliukai, pakabučiai ir kiti papuošalai, taip pat vario dirbiniai, keramika, titnaginiai įrankiai bei kriauklių ornamentai.

    Auksas – ne kiekviename kape

    Vienas svarbiausių šios nekropolio istorijos aspektų – auksas buvo rastas ne visur. Tyrėjai jį aptiko 62 laidojimo kompleksuose, o didžiausia prabanga koncentravosi vos keliuose kapuose.

    Įspūdingiausiu laikomas kapas, pažymėtas 43 numeriu: jame palaidoto suaugusio vyro griaučius lydėjo maždaug 1,5 kilogramo aukso dirbinių. Tokia įkapių gausa leidžia manyti, kad žmogus užėmė išskirtinę padėtį savo bendruomenėje, nors tiksli jo rolė – vadovas, šventikas ar kitos galios turėtojas – nėra aiški.

    Radinių pobūdis rodo, kad auksas čia buvo ne tik puošmena. Jis, tikėtina, veikė kaip prestižo, socialinio statuso ir galbūt religinių praktikų simbolis, o laidojimo skirtumai leidžia kalbėti apie aiškesnę visuomenės stratifikaciją jau prieš daugiau nei šešis tūkstančius metų.

    Mįslingi kapai be palaikų

    Dar viena nekropolio paslaptis – kapai, kuriuose nerasta žmonių griaučių, nors juose buvo daug vertingų įkapių. Tokie laidojimai interpretuojami kaip simboliniai kapai, vadinami kenotafais.

    Manoma, kad jie galėjo būti skirti pagerbti žmonėms, kurių kūnai dėl įvairių priežasčių nebuvo palaidoti šioje vietoje, arba turėjo ypatingą ritualinę paskirtį. Kai kuriuose tokiuose kapuose aptiktos ir kaukės iš nedegto molio.

    Prekyba ir metalo apdirbimas dar prieš 6 000 metų

    Kartu su auksu rasti dirbiniai rodo, kad vietos bendruomenė greičiausiai turėjo plačius mainų ryšius. Tarp radinių minimos Viduržemio jūros kilmės kriauklės „Spondylus“, kurios turėjo atkeliuti iš tolimų regionų.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į išvystytus metalo apdirbimo įgūdžius: varis, naudotas kai kuriems dirbiniams, siejamas ir su Stara Zagoros regionu. Skaičiuojama, kad maždaug 30 proc. nekropolio teritorijos dar nėra ištirta, todėl šioje vietovėje ateityje galima tikėtis ir naujų atradimų.

  • von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę planuoja vykti į Bulgariją ir Rumuniją po virtinės dronų atakų prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.

    Kelionė rengiama augant įtampai NATO rytiniame flange – smūgiai laivybai priartino karo Ukrainoje grėsmę prie Aljanso teritorijos.

    Kaip teigė keli su planais susipažinę Europos Komisijos pareigūnai, po vizitų abiejose šalyse von der Leyen turėtų vykti ir į COP klimato viršūnių susitikimą Turkijoje.

    Praėjusį mėnesį Juodojoje jūroje dronais, pranešama, buvo apgadinti mažiausiai septyni komerciniai laivai – žuvo du jūreiviai, o dar mažiausiai 25 laikomi dingusiais.

    Rumunija kaltina Rusiją, Bulgarija – atsargesnė

    Rumunija dėl smūgių kaltina Rusiją ir perspėja, kad tai – Maskvos agresijos prieš Ukrainą eskalavimas. Tokie incidentai, Bukarešto teigimu, kelia tiesioginę riziką regiono saugumui.

    Bulgarija formaliai Maskvos neapkaltino – Sofija kalba apie dronus, atskrendančius „iš rytų krypties“.

    Saugumo nuogąstavimai pasiekė ir Bulgarijos pakrantę: penktadienį netoli Šablos miesto vietos gyventojas aptiko į krantą išmestą droną. Savivaldybės mero Mariyano Zhechevo teigimu, aparatą į krantą galėjo išplukdyti jūra.

    Kol kas neaišku, iš kur šis dronas atsirado ir ar jis susijęs su pastarosiomis atakomis prieš komercinę laivybą.

    Numatyti susitikimai Bukarešte ir Varnoje

    Skelbiama, kad pirmadienį Bukarešte von der Leyen turėtų susitikti su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu ir ministru pirmininku Luca Niculescu.

    Antradienį ji planuoja vykti į Varną, kur turėtų susitikti su Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu ir apsilankyti Nikola Vapcarovo jūrų akademijoje.

    Kol kas nepatvirtinta, ar kartu vyks ir kiti aukšto rango ES vadovai, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ar ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    NATO stiprina stebėseną, ieškoma sprendimų laivybai

    Po atakų NATO sąjungininkai ėmė aktyviau stebėti situaciją Juodojoje jūroje. Pranešta, kad antradienį regione vienu metu fiksuotos Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV žvalgybinės misijos, o Prancūzija pratęsė jūrų patruliavimo orlaivio dislokavimą Rumunijoje.

    Lygiagrečiai vyksta diplomatinės pastangos siekiant apsaugoti komercinę laivybą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra sakęs, kad Indija ir Turkija pateikė pasiūlymų, kaip padėti grūdus gabenantiems laivams saugiau plaukti Juodojoje jūroje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.

  • Rusokastro tvirtovėje aptiktas masyvus pastatas: rožinis vandeniui atsparus sluoksnis išdavė paskirtį

    Rusokastro tvirtovėje aptiktas masyvus pastatas: rožinis vandeniui atsparus sluoksnis išdavė paskirtį

    Viduramžių miesto Rusokastro tvirtovėje archeologai aptiko iki šiol nežinotą masyvų statinį, kurio sienas dengia neįprastas rožinis, vandeniui atsparus skiedinio sluoksnis. Būtent ši detalė tapo svarbia užuomina, padėjusia svarstyti, kam galėjo būti naudojamas pastatas.

    Kaip skelbia Radio Bulgaria, naujai atrastas objektas yra prie vidinės pietinės gynybinės sienos, centrinėje viduramžių gyvenvietės dalyje. Nustatyta, kad pastato plotis siekia 7,6 metro, tačiau visas jo ilgis kol kas dar nėra aiškus.

    Archeologų dėmesį patraukė ir pati konstrukcija: maždaug 1,1 metro storio sienos sumūrytos iš akmenų, sujungtų dideliu kiekiu mūro skiedinio. Ant sienų paviršių užtepta stora rožinio, drėgmei atsparaus mišinio danga – ne itin dažna detalė įprastuose gyvenamuosiuose pastatuose.

    Remdamiesi šiuo požymiu tyrėjai kelia prielaidą, kad statinys galėjo būti vandens rezervuaras arba sandėlis, skirtas maisto atsargoms laikyti. Tokia paskirtis padėtų paaiškinti, kodėl pastatas išsiskiria itin tvirtomis sienomis ir papildoma apsauga nuo drėgmės.

    Kas rasta šalia pastato

    Kasinėjimų metu taip pat aptikta nemažai radinių, galinčių atskleisti Rusokastro ekonominius ryšius. Tarp jų – sidabrinės monetos, kaldintos Bulgarijos caro Ivano Aleksandro valdymo laikotarpiu.

    Ivanas Aleksandras Bulgarijai vadovavo 1331–1371 metais, todėl tokios monetos yra svarbus orientyras datuojant gyvenvietės aktyviausio laikotarpio sluoksnius. Be jų, rasta ir Venecijos sidabrinių grašių bei varinių monetų.

    Archeologai atkreipia dėmesį, kad bulgariškų ir venecijietiškų pinigų buvimas vienoje vietoje rodo mokėjimo priemonių įvairovę ir galimus prekybinius kontaktus. Venecijos sidabrinės monetos, vadinamos matapanais, viduramžiais buvo vienos iš būdingų šio miesto-valstybės atsiskaitymo priemonių.

    Galėjo būti didesnio statinio dalis

    Tyrėjų vertinimu, aptikti likučiai gali būti apatinis didesnio pastato aukštas. Spėjama, kad statinys galėjo būti dviejų aukštų, o viršuje galėjo būti įrengtos gyvenamosios patalpos.

    Tokia struktūra derėtų su prielaida, kad pirmame aukšte buvo laikomos atsargos ar vanduo, o viršutinės patalpos skirtos žmonėms. Vis dėlto galutinė pastato funkcija bus aiškesnė tik tęsiant kasinėjimus ir tikslinant planą.

    Kuo išskirtinis Rusokastro

    Rusokastro buvo reikšmingas įtvirtintas viduramžių Bulgarijos centras, turėjęs strateginę padėtį regione. Dėl to tvirtovė tapo svarbia politinių ir karinių įvykių scena, o jos tyrinėjimai nuolat papildo žinias apie anuometinį gyvenimą.

    Archeologai pabrėžia, kad tokie radiniai – tiek monumentalūs statiniai, tiek monetos – leidžia tiksliau suprasti kasdienybę ir ekonominius ryšius, kurie formavo šio miesto raidą.

  • Šiaurės Makedonijos prezidentė: Bulgarijos reikalaujamos Konstitucijos pataisos „laiko įkaitais“ kelią į ES

    Šiaurės Makedonijos prezidentė: Bulgarijos reikalaujamos Konstitucijos pataisos „laiko įkaitais“ kelią į ES

    Šiaurės Makedonijos prezidentė Gordana Siljanovska-Davkova pareiškė, kad šalies siekius įstoti į Europos Sąjungą faktiškai blokuoja Bulgarijos reikalavimas keisti Konstituciją ir joje pripažinti Bulgarijos mažumą.

    Apie tai ji kalbėjo antradienį per „Euronews“ plėtros viršūnių susitikimą, pabrėždama, kad Skopjė nenori daryti naujų nuolaidų, jei tam nepritaria visuomenė.

    Pasak prezidentės, Šiaurės Makedonija Konstituciją jau keitė 26 kartus, o dalis pataisų, anot jos, buvo „primestos“ iš išorės.

    Ji taip pat teigė, kad jos politinis mandatas kyla iš piliečių, todėl ji negalinti žadėti dar vieno Konstitucijos keitimo, kai tam trūksta visuomenės palaikymo.

    Konstitucijos pataisos – kompromiso dalis

    Šiaurės Makedonijai siūloma aiškiai įtraukti bulgarus į šalies pripažįstamų bendruomenių sąrašą Konstitucijoje. Toks pakeitimas buvo numatytas kaip kompromisas, turintis atlaisvinti stojimo į ES procesą, tačiau Skopjė susiduria su vidaus pasipriešinimu.

    2022 metais ES pritarė Prancūzijos tarpininkautam susitarimui: Šiaurės Makedonija sutiko dėl konstitucinių pataisų, tačiau joms priimti būtina dviejų trečdalių parlamento dauguma, kurios valdantieji iki šiol neužsitikrino.

    Prezidentė nurodė, kad, jos vertinimu, 80 proc. gyventojų nepritaria siūlomiems pakeitimams, o pataisos net neperėjo pirmojo etapo parlamento konstitucinėje komisijoje.

    Ilgas kelias į ES ir ankstesnės nuolaidos

    Šiaurės Makedonija dėl narystės ES kreipėsi 2004 metais, o oficialia kandidate tapo 2005-aisiais, tačiau pažangą, pasak prezidentės, nuolat stabdė politiniai užkirtimai.

    Ji teigė, kad pagrindinė kliūtis Europos integracijai nėra reformų stoka ar ES reikalavimų nevykdymas, o politinės valios trūkumas kaimyninėse šalyse.

    Prezidentė priminė ir 2018 metų susitarimą su Graikija, po kurio valstybė pakeitė pavadinimą iš Makedonijos Respublikos į Šiaurės Makedoniją – taip buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs ginčas, trukdęs ambicijoms NATO ir ES.

    Jos teigimu, dabartinis reikalavimas dėl Konstitucijos kelia platesnį klausimą: kiek kandidatė šalis turi nusileisti dėl dvišalių ginčų, kol galiausiai gali prisijungti prie bloko.

    Dialogas vietoj kaltinimų

    Nors prezidentė kalbėjo apie įtampą ir spaudimą, ji vengė tiesiogiai kaltinti Bulgariją sąmoningai blokuojant stojimą. Vietoje to ragino daugiau pragmatizmo ir didesnės politinės valios tarp kaimyninių valstybių.

    Ji teigė, kad ir toliau sieks sprendimų dialogo keliu, primindama, jog ne kartą yra susitikusi su buvusiais prezidentais ir dabartiniu premjeru.

  • Bulgarija renka prezidentą: Ukrainos karas, dronai Juodojoje jūroje ir kainų šokas

    Bulgarija renka prezidentą: Ukrainos karas, dronai Juodojoje jūroje ir kainų šokas

    Sekmadienį Bulgarijoje vyksta prezidento rinkimų pirmasis turas, kurį kampanijoje užgožė du klausimai: Rusijos karas Ukrainoje ir spaudimas gyventojų piniginėms. Šalyje daug diskutuojama ir apie pastaruoju metu fiksuojamas dronų atakas prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.

    Balsavimas laikomas pirmu rimtu išbandymu ministro pirmininko Rumeno Radevo vadovaujamai partijai „Progressive Bulgaria“. Ji pavasarį laimėjo parlamento rinkimus, todėl prezidento rinkimai tampa ir visuomenės pasitikėjimo vyriausybe barometru.

    Nors dėl posto varžosi rekordinis kandidatų skaičius, daugiausia dėmesio sutelkta į du favoritais laikomus politikus. Apklausos rodo, kad kova gali persikelti į antrą turą, nes tikėtinas mažesnis nei 50 proc. rinkėjų aktyvumas.

    Favoritai ir jų kryptys

    Vienu pagrindinių favoritų laikoma einanti pareigas prezidentė Iliana Jotova, kurią remia premjero politinė jėga. Ji viešai pabrėžia dialogo su Maskva būtinybę ir kritiškai vertina karinės paramos Ukrainai didinimą.

    Kitu svarbiausiu varžovu įvardijamas ekonomistas Andrejus Gjurovas, anksčiau ėjęs laikinojo ministro pirmininko pareigas ir dirbęs centrinio banko vadovybėje. Jį remia proeuropietiškos ir reformoms palankios opozicinės partijos, o jo retorikoje dominuoja tvirtesnė parama Ukrainai.

    Trečioje vietoje apklausose minimas prorusiškos kraštutinių dešiniųjų partijos „Vazrazhdane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas. Jo žinutė remiasi kritika Vakarams ir griežtesnėmis nuostatomis dėl sankcijų bei karo Ukrainoje vertinimo.

    Juodosios jūros saugumas ir ekonomika

    Rinkimų kampanijoje ryški vieta skirta saugumo situacijai Juodojoje jūroje, kur dėl dronų atakų prieš laivybą stiprėja įtampa. Bulgarija yra tiek Europos Sąjungos, tiek NATO narė, todėl bet koks eskalacijos požymis kelia papildomų įsipareigojimų ir vidaus politinių diskusijų.

    Bulgarijos valdžia pastaruoju metu signalizavo partneriams apie poreikį stiprinti jūrų saugumą ir stebėseną. Kandidatai šią temą išnaudoja skirtingai: vieni akcentuoja atgrasymą ir paramą Ukrainai, kiti ragina vengti veiksmų, galinčių didinti konfliktą regione.

    Ne mažiau svarbi rinkėjams ir ekonomika: energijos kainos, infliacija bei realių pajamų spaudimas ypač jaučiamas mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Politikai žada priemones, kurios mažintų sąskaitų naštą, tačiau kartu pripažįstama, kad ilgalaikiai sprendimai priklauso ir nuo ES energetikos bei bendros saugumo situacijos.

    Balsavimo apylinkės turėtų užsidaryti vakare, po to laukiama pirmųjų rinkėjų apklausų rezultatų, o preliminarūs skaičiai paprastai skelbiami kitą dieną. Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugumos, šalis ruošis antrajam turui.

  • Bulgarijoje trakų šventykloje rastas paslaptingas bronzinis mechanizmas: archeologai sutrikę

    Bulgarijoje trakų šventykloje rastas paslaptingas bronzinis mechanizmas: archeologai sutrikę

    Bulgarijoje archeologai trakų laikų šventykloje aptiko neįprastą bronzinį dirbinį, kurio paskirties kol kas nepavyksta aiškiai paaiškinti. Radinys rastas šventyklos prieangyje, vadinamame pronaosu, ir datuojamas maždaug prieš 2 500 metų.

    Objektą sudaro žiedas ir keturi kruopščiai nulieti kabliai, kurių galai turi atgal nukreiptas užkarpas, primenančias žvejybos kabliukų formą. Tyrėjai pabrėžia, kad dirbinys išsiskiria tikslumu ir jų praktikoje neturi artimų analogų.

    Kam jis galėjo būti skirtas?

    Viena labiausiai aptariamų versijų sieja radinį su šventyklos apšvietimu. Spėjama, kad žiedas ir kablių sistema galėjo būti skirta pakabinti keliems šviesos šaltiniams, pavyzdžiui, molinėms, bronzinėms ar stiklinėms lempoms.

    Vis dėlto ši hipotezė susiduria su problema: kasinėjimuose nerasta grandinių ar kitų tvirtinimo detalių, kurios paaiškintų, kaip konstrukcija buvo kabinama. Tyrėjų teigimu, tai neatmeta apšvietimo versijos, bet palieka per daug neatsakytų klausimų.

    Kita interpretacija siejama su žvejyba, nes kablių forma vizualiai artima dideliems meškerių kabliams. Tačiau kablių dydis ir jų išdėstymas žiede daro šią versiją ne mažiau keblią, o pats faktas, kad objektas rastas šventykloje, nebūtinai reiškia ritualinę jo paskirtį.

    Zonos kontekstas: vadinamasis trakų Aukso miestas

    Ši archeologinė vietovė neretai vadinama trakų Aukso miestu dėl įspūdingų radinių ir architektūros. Kompleksas užima daugiau nei 30 hektarų ir apima įtvirtintą citadelę, monumentalius akmens statinius bei sakralinius objektus.

    Pagrindinis gyvenvietės suklestėjimas siejamas su VI–V amžiumi prieš mūsų erą, tačiau šioje vietoje fiksuojamas ir dar ankstesnis trakų šventvietės sluoksnis, datuojamas IX amžiumi prieš mūsų erą. Tyrėjai taip pat pabrėžia ryšius su Egėjo pasauliu, kuriuos liudija importuotos amforos iš Graikijos salų regionų.

    Archeologai neatmeta, kad tolesni laboratoriniai tyrimai, metalo sudėties analizė ir platesnis radinių konteksto vertinimas gali pakeisti dabartines prielaidas. Kol kas paslaptingas bronzinis mechanizmas išlieka vienu reikšmingiausių atradimų šiame komplekse, o jo tikroji funkcija dar tikslinama.

  • Sensacinga hipotezė: ar uolų miestas Bulgarijoje kadaise buvo Pergamonas?

    Sensacinga hipotezė: ar uolų miestas Bulgarijoje kadaise buvo Pergamonas?

    Bulgarijos archeologinėje bendruomenėje įsibėgėja diskusija dėl Perperikono – įspūdingo uolose iškirsto komplekso Rytų Rodopuose, netoli Kirdžalio. Archeologas Nikolajus Ovčarovas kelia hipotezę, kad senovėje ši vietovė galėjo būti vadinta Pergamonu.

    Pasak tyrėjo, šią versiją sustiprina senųjų žemėlapių ir geografinės informacijos analizė, nors tiesioginio įrodymo kol kas trūksta. Pagrindinė problema ta, kad iki šiol nerasta inskripcijos ar kito aiškaus užrašo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų senąjį pavadinimą.

    Kas yra Perperikonas?

    Perperikonas laikomas vienu svarbiausių Bulgarijos archeologinių objektų, nes čia matyti kelių epochų pėdsakai – nuo senesnių kulto praktikų iki romėniško ir bizantiško laikotarpių. Ilgus šimtmečius gyvenvietė plėtėsi pasitelkdama natūralias uolienų formas: patalpos, šventyklinės erdvės ir infrastruktūros elementai buvo tiesiog išskobti akmenyje.

    Tokia vietovės struktūra padeda suprasti jos reikšmę regione: uolėtas reljefas buvo patogus gynybai, o iškeltos dominuojančios pozicijos dažnai tapdavo politiniais ir religiniais centrais. Šiandien Perperikonas yra vienas labiausiai lankomų istorinių objektų šalyje.

    Kaip Pergamonas siejamas su Trakija?

    Ovčarovas hipotezės ašimi laiko II amžiuje Klaudijaus Ptolemėjaus parašytą veikalą Geografija. Jame autorius bandė aprašyti tūkstančius vietovių, nurodydamas jų koordinates, tačiau šiuolaikiniams tyrėjams šie duomenys dažnai kelia keblumų dėl skaičiavimo paklaidų ir skirtingų matavimo sistemų.

    Tarp Ptolemėjaus minimų vietų yra ir Pergamonas, apibūdinamas kaip esantis Trakijos gilumoje. Ovčarovas siūlo, kad pakoregavus senąsias koordinates, Pergamono paieškos zona priartėja prie Ardės upės vidurupio apylinkių, kur ir yra Perperikonas.

    Kuo paremtas palyginimas su Anatolijos Pergamonu?

    Intriguojančia detalė tyrėjas laiko galimą sąsają su garsiuoju Pergamonu Vakarų Anatolijoje, helenistinio pasaulio centru ir Attalidų karalystės sostine. Nors šias vietas skiria šimtai kilometrų, jas jungia panašus reljefinis principas: abi plėtėsi aplink stačią, lengvai ginamą kalvą su akropolį primenančia viršūne.

    Kai kurie mokslininkai pabrėžia ir pačios Pergamono pavadinimo interpretacijas, siejančias jį su tvirtove ar įtvirtinta aukštuma. Vis dėlto pavadinimo kilmė nėra galutinai išaiškinta, todėl tokie sutapimai kol kas vertinami kaip netiesioginės užuominos, o ne įrodymai.

    Papildomų argumentų Ovčarovas ieško senųjų kartografų darbuose, kuriuose Pergamono vardas kartojasi skirtingais šimtmečiais. Vis dėlto tokie žemėlapiai patys savaime ginčo neišsprendžia, nes neretai remiasi ankstesnėmis tradicijomis ir tais pačiais Ptolemėjaus duomenimis.

    Ar Perperikonas iš tiesų kadaise buvo vadintas Pergamonu, galėtų galutinai atsakyti tik nauji radiniai, ypač epigrafiniai įrašai. Kol jų nėra, hipotezė išlieka patraukli, bet atsargi interpretacija, kuri labiau skatina tolimesnius tyrimus, nei uždeda tašką ilgamečiam ginčui.

  • „Taikos duona“ estafetė keliauja į Lietuvą: ko Europoje reikalauja ūkininkai ir jaunimas

    Spalio 6–9 dienomis Bulgarijoje surengta XII tarptautinė konferencija Taika ir žemės ūkis subūrė žemės ūkio organizacijų atstovus, jaunuosius ūkininkus, socialinius partnerius ir kaimo plėtros iniciatyvas iš įvairių Europos šalių. Diskusijų ašyje atsidūrė žemės ūkio ateitis, klimato rizikos, inovacijos ir administracinės naštos mažinimas.

    Lietuvai renginyje atstovavo Žemės ūkio rūmų deleguoti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė Pocė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos tarybos narys Jonas Ivanauskas. Jie dalijosi Lietuvos patirtimi ir mezgė ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis ateityje.

    Svarbiausiu konferencijos akcentu tapo simbolinis tarptautinės iniciatyvos „Taikos duona“ estafetės perdavimas Lietuvai. Tai reiškia, kad 2027 metais iniciatyvos renginys numatytas mūsų šalyje, o kartu atsiveria proga Lietuvoje suburti europinį dialogą apie kaimo ateitį.

    Ūkininkų lūkesčiai ir spaudimas

    Konferencijoje daug kalbėta apie tai, kaip suderinti konkurencingumą su tvarumo reikalavimais, kai ūkiams tenka prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių. Ne mažiau aktuali tema buvo ūkių modernizavimas, skaitmeniniai sprendimai ir investicijų prieinamumas.

    Kitas dažnai kartotas motyvas – biurokratijos mažinimas. Dalis ūkininkų organizacijų pabrėžė, kad taisyklės ir ataskaitos turi būti proporcingos, o sprendimai priimami taip, kad ūkininkai ne tik vykdytų reikalavimus, bet ir matytų aiškią ekonominę prasmę.

    „Skirtingos šalys, bet iššūkiai labai panašūs. Labiausiai įsiminė paprasta mintis: nieko apie ūkininkus be pačių ūkininkų“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

    Jaunimas kaime: kas stabdo kartų kaitą?

    Didelė dalis diskusijų buvo skirta jaunųjų ūkininkų įsitraukimui ir kartų kaitai, kuri daugelyje Europos valstybių tampa kritiška. Praktikoje jaunimą dažnai stabdo žemės įsigijimo kaina, pradinio kapitalo trūkumas, ilgi leidimų procesai ir neapibrėžtumas dėl taisyklių pokyčių.

    Jonas Ivanauskas akcentavo, kad tiesioginis bendravimas su bendraamžiais iš kitų šalių padeda greičiau rasti veikiančius sprendimus. Anot jo, net ir labai skirtingomis sąlygomis dirbantys jauni ūkininkai susiduria su panašiomis problemomis, todėl bendradarbiavimas tampa praktine investicija į ateitį.

    „Nors dirbame skirtingomis sąlygomis, susiduriame su labai panašiais iššūkiais – nuo biurokratijos iki ūkių modernizavimo ir kartų kaitos. Tiesioginis bendravimas leidžia dalytis sprendimais ir kurti ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis“, – sakė Jonas Ivanauskas.

    Ką Lietuvai reiškia „Taikos duona“?

    „Taikos duona“ Europoje vertinama kaip simbolinė iniciatyva, jungianti žemdirbių bendruomenes per bendrystės, solidarumo ir istorinės atminties idėją. Duona čia tampa ženklu, primenančiu, kad maisto gamyba ir kaimo gyvybingumas yra tiesiogiai susiję su visuomenės stabilumu ir atsparumu.

    Lietuvoje 2027 metais numatomas renginys galėtų tapti platforma kalbėti ne tik apie žemės ūkio politiką, bet ir apie regionų patrauklumą jaunoms šeimoms, kaimo paslaugų prieinamumą bei smulkiojo verslo galimybes. Organizatoriai tikisi, kad tarptautinis dėmesys leis aiškiau parodyti Lietuvos kaimo stiprybes ir realius iššūkius.

    „Estafetės perdavimas Lietuvai buvo ypatinga akimirka. Tai ne tik garbė, bet ir galimybė 2027 metais mūsų šalyje suburti Europos partnerius prasmingam dialogui apie taiką, žemės ūkį ir kaimo ateitį“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

  • Čekija traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027 metais: nacionalinis transliuotojas mini biudžeto spaudimą

    Čekija traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027 metais: nacionalinis transliuotojas mini biudžeto spaudimą

    Čekija nedalyvaus 2027 metais vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse, pranešė šalies visuomeninis transliuotojas Czech Television. Sprendimą jis aiškina tęsiamais biudžeto koregavimais ir finansiniu neapibrėžtumu.

    Pasak transliuotojo, kiekvieno konkurso leidimo dalyvavimas vertinamas atskirai, todėl kol kas neįvardijama, kada Čekija galėtų sugrįžti į „Euroviziją“. Įstaiga pabrėžė, kad sprendimas nėra platesnės strategijos signalas, o dabartinės finansinės realybės pasekmė.

    „Kitais metais scenoje nepamatysime Čekijos vėliavos“, – teigiama Czech Television pranešime.

    Transliuotojas taip pat padėkojo ankstesniems Čekijos atstovams ir konkurso gerbėjams už palaikymą, balsus ir įsitraukimą. Pastaraisiais metais daugelyje šalių būtent auditorijos aktyvumas, ypač skaitmeninėse platformose, tapo svarbiu argumentu svarstant dalyvavimo naudą, tačiau vien entuziazmo nepakanka, kai spaudžia kaštai.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai „Eurovizija“ Europoje susiduria su didėjančia įtampa dėl Izraelio dalyvavimo. Dalis nacionalinių transliuotojų ir visuomenės grupių ragina peržiūrėti taisykles, o kai kurios šalys pastaraisiais metais svarstė pasitraukimą ar pasitraukė, siesdamos tai su karo Gazos Ruože padariniais.

    Čekijos transliuotojas savo sprendimo su minėta kontroversija nesiejo ir akcentavo būtent biudžetines priežastis. Tai išskiria Čekijos atvejį iš politinių motyvų argumentų, kurie pastaruoju metu vis dažniau skamba viešojoje erdvėje.

    2027 metų „Eurovizijos“ dainų konkursas planuojamas Bulgarijoje, Burgaso mieste, „Arena Burgas“ arenoje. Organizatoriai tikisi, kad iki renginio pradžios dalyvių sąrašas stabilizuosis, tačiau nacionalinių transliuotojų finansinė padėtis ir politinės diskusijos gali lemti tolesnius pokyčius.