CP v2

Tag: Bulgarija

  • Mitsotakis apie Partenono skulptūras: Graikija nesutiks „skolintis“ savo lobynų iš Britų muziejaus

    Mitsotakis apie Partenono skulptūras: Graikija nesutiks „skolintis“ savo lobynų iš Britų muziejaus

    Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis pareiškė, kad Atėnai nesvarstys jokių susitarimų, kurie reikštų užsienio nuosavybės pripažinimą Partenono skulptūroms. Jo teigimu, Graikija „neskolinsis“ to, kas, jos įsitikinimu, yra neatskiriama šalies kultūros paveldo dalis.

    Apie tai Mitsotakis kalbėjo Salonikuose, dalyvaudamas Graikijos ir Bulgarijos istorinių relikvijų apsikeitimo ceremonijoje. Renginio kontekstas, anot jo, primena esminį principą: paminklai ir istoriniai artefaktai neturėtų būti vertinami kaip karo grobis ar atsitiktinių istorinių aplinkybių įkaitai.

    „Mano šalis nesutiks su susitarimais, kurie reikštų svetimos nuosavybės pripažinimą, ir neskolinsis tariamai savo pačios lobynų“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Premjeras pabrėžė, kad Partenono skulptūros nėra vien muziejiniai objektai, o gyvas ryšys su kultūriniu kraštovaizdžiu, kuriame jos atsirado. Jo teigimu, Partenono atvejis yra išskirtinis, nes kalbama apie vientiso kūrinio estetinį ir prasminį integralumą.

    Partenono skulptūrų klausimas daugiau kaip du šimtmečius išlieka viena aštriausių kultūros paveldo grąžinimo temų Europoje. Dalis skulptūrų, XIX amžiaus pradžioje išgabentų iš Atėnų, saugoma Londone Britų muziejuje, o Graikija nuosekliai siekia jų sugrąžinimo ir eksponavimo Akropolio muziejuje.

    Relikvijų apsikeitimas su Bulgarija

    Salonikuose vykusi ceremonija buvo skirta Graikijos ir Bulgarijos susitarimui dėl abipusio istorinių artefaktų ir antropologinės medžiagos perdavimo įgyvendinti. Dokumentai pasirašyti dalyvaujant Graikijos premjerui ir Bulgarijos prezidentui Rumenui Radevui, įforminant perdavimo ir priėmimo protokolus.

    Bulgarijos vadovas renginyje akcentavo, kad abi šalys per pastaruosius dešimtmečius sustiprino politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą. Pasak Radevo, susitarimai padeda „palikti praeities šešėlius“ ir kurti abipuse pagarba paremtą partnerystę.

    „Bendros pastangos leido mums palikti praeities šešėlius ir sukurti abipusės pagarbos bei draugystės santykius“, – sakė Rumenas Radevas.

    Pagal susitarimą Bulgarijai perduodami palaikai, priskiriami carui Samueliui, vienam ryškiausių Pirmosios Bulgarijos imperijos valdovų. Jie siejami su archeologiniais radiniais Prespos regione ir pastaraisiais metais buvo saugomi Salonikuose, Bizantijos kultūros muziejuje.

    Tuo pat metu Graikija atgauna 48 bažnytinius artefaktus, kurie, kaip skelbiama, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išvežti Bulgarijos kariuomenės iš šiaurės Graikijos vienuolynų ir bažnytinių institucijų. Nurodoma, kad šie objektai buvo paimti 1917 metais ir daugiau nei šimtmetį laikyti Bulgarijoje, taip pat eksponuoti Nacionaliniame istorijos muziejuje Sofijoje.

    Graikijoje grįžtantys artefaktai laikinai pristatomi Bizantijos kultūros muziejuje iki 2026 metų lapkričio 5 dienos, o vėliau turėtų būti sugrąžinti į vietas, iš kurių buvo paimti. Šis etapas laikomas ilgų derybų rezultatu, kurį vainikavo abiejų šalių kultūros ministerijų pasirašytas susitarimo memorandumas.

    Kodėl šis precedentas svarbus

    Kultūros paveldo grąžinimas pastaraisiais metais vis dažniau tampa tarptautinės politikos ir muziejų praktikos tema. Valstybės ir institucijos ieško modelių, kaip spręsti istorinių neteisybių klausimus: nuo nuolatinio grąžinimo iki ilgalaikių paskolų ar bendrų ekspozicijų.

    Mitsotakio pasisakymai rodo, kad Graikija siekia sprendimo, kuris būtų grindžiamas ne techniniais kompromisais, o nuosavybės ir vientisumo pripažinimu. Atėnų pozicija išlieka aiški: Partenono skulptūrų klausimas, jų vertinimu, yra ne tik teisinis ginčas, bet ir moralinis bei kultūrinis įsipareigojimas.

  • Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos didžiojoje Europos dalyje ir toliau auga, tačiau tempas skiriasi kardinaliai. Eurostato duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungoje būstų kainos buvo 4,7 proc. didesnės nei prieš metus, o infliacija siekė 3,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad kainų augimas daugelyje rinkų aplenkė bendrą kainų lygio kilimą. Įvertinus infliaciją, ES būsto kainos realiai per metus paaugo apie 1,5 proc., tačiau kai kuriose šalyse realus šuolis buvo kelis kartus didesnis.

    Kas Europoje brango sparčiausiai?

    Tarp 29 Europos šalių devynios fiksavo dviženklį metinį būsto kainų augimą. Didžiausias kilimas 2026 metų antrąjį ketvirtį užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos per metus ūgtelėjo 16,5 proc., o Bulgarijoje augo 15,5 proc.

    Prie sparčiausiai brangusių rinkų taip pat priskirta Lietuva, kur metinis kainų augimas siekė 14,3 proc. Dviženklius pokyčius fiksavo ir Slovakija, Kroatija, Ispanija, Rumunija, Latvija bei Vengrija.

    Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad Portugalijoje paklausą ypač stipriai kelia ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse. Tam įtakos turi naujos statybos trūkumas, užsienio investuotojų aktyvumas, turizmo sukurta paklausa ir užsitęsęs būsto deficitas.

    „Rinkoje paklausa ir toliau lenkia pasiūlą, o tai tiesiogiai kelia kainas, ypač didmiesčiuose ir paklausiausiuose regionuose“, – sakė M. Kalmet.

    Kur kainos krito ir kodėl?

    Ne visur kryptis buvo tokia pati. Per metus būsto kainos mažėjo Suomijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje: atitinkamai 2,7 proc., 2,2 proc. ir 0,8 proc.

    Anot M. Kalmet, Suomijoje kainas spaudė silpnesnis ekonomikos augimas ir atsargesnės gyventojų nuotaikos, kurias kurį laiką slopino brangesnis skolinimasis. Prancūzijoje ryškiau veikė įperkamumo problemos ir vangesnė paklausa, o dalis pirkėjų sprendimus atidėjo dėl ekonominio neapibrėžtumo.

    Infliacija parodė tikrą vaizdą

    Įvertinus infliaciją, realus kainų augimas kai kuriose šalyse išlieka itin aukštas. Portugalijoje, kur infliacija per tą patį laikotarpį siekė 3,6 proc., realus būsto kainų augimas sudarė apie 12,1 proc.

    Eurostato duomenys rodo, kad realiai kainos taip pat stipriai augo Slovakijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Latvijoje. Tuo metu Liuksemburge realios kainos per metus smuko 6,4 proc., o Prancūzijoje ir Vokietijoje taip pat fiksuotas neigiamas realus pokytis.

    Ką rodo didžiosios ekonomikos?

    Vertinant didžiausias ES ekonomikas, ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur metinis būsto kainų augimas siekė 12,1 proc. Italijoje kainos augo 4,0 proc. ir buvo žemiau ES vidurkio, o Vokietijoje fiksuotas vos 0,6 proc. kilimas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje paklausą riboja pablogėjęs įperkamumas ir atsigavusios būsto finansavimo palūkanos, todėl silpnėja paskolų paklausa. Toks derinys dažnai pristabdo rinką net ir tuomet, kai pasiūla nėra gausi.

    Kas laukia toliau?

    Ekspertai prognozuoja, kad būsto kainas daugelyje šalių toliau palaikys struktūrinis būsto trūkumas ir neišnykstanti paklausa, tačiau augimas išliks nevienodas. Dviženkliai šuoliai, matyti dalyje rinkų, nebūtinai taps nauja norma visoje Europoje.

    Didžiausiu neapibrėžtumo veiksniu įvardijamos palūkanų normos ir gyventojų perkamoji galia. Jei skolinimasis brangs, o energijos ir kitų būtinųjų išlaidų našta didės, dalis pirkėjų gali pristabdyti sprendimus, o tai automatiškai sumažintų kainų augimo spaudimą.

  • 15 tūkst. eurų vertės sportinis balandis iš Bulgarijos į Rumuniją parskrido per kiek daugiau nei 3 valandas

    Rumunijoje įvykusiose sportinių balandžių varžybose vienas paukštis išsiskyrė rezultatu, kuris sulaukė dėmesio ne tik tarp balandininkų. 15 tūkst. eurų vertinamas balandis iš starto Bulgarijoje į namus Rumunijoje parskrido įveikęs 243 kilometrus per kiek daugiau nei 3 valandas.

    Tokiose varžybose balandžiai prieš startą registruojami pagal unikalų numerį, o vėliau paleidžiami nustatytoje vietoje ir fiksuojamas jų sugrįžimo laikas. Šįkart lenktynėse dalyvavo 617 paukščių, o rezultatus lėmė greitis, ištvermė ir pasirengimas.

    Paukščius į starto vietą organizatoriai gabena specialiuose narvuose sunkvežimiais, o transportas paprastai būna užplombuojamas, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Paleidus balandžius, šeimininkai nebegali daryti įtakos eigai ir lieka laukti prie balandinių, kol paukščiai sugrįš.

    243 kilometrų distanciją greičiausi balandžiai įveikė skrisdami maždaug 1 230 metrų per minutę greičiu, tai yra apie 74 kilometrai per valandą. Tokie tempai reikalauja ne tik geros fizinės formos, bet ir patikimos orientacijos sistemos, kurią mokslininkai vis dar aktyviai tyrinėja.

    Pasiruošimas varžyboms dažniausiai trunka mėnesius: sportiniai balandžiai treniruojami nuosekliai didinant atstumą, neretai paleidžiant juos už 60–70 kilometrų nuo namų. Jų racionas pritaikomas krūviui, papildomas vitaminais ir aminorūgštimis, o didesnėse balandinėse gali būti laikoma iki 800 paukščių, nors į varžybas paprastai atrenkama tik dalis.

    Sportinių balandžių rinka Europoje seniai peržengė hobio ribas: geriausių paukščių kaina siekia tūkstančius eurų, ypač jei jie turi įrodytą rezultatą arba stiprią kilmę. Skelbiama, kad jaunų balandžių greičio kategorijos lyderiai kartais parduodami už 10 000–15 000 eurų, o susidomėjimas auga ir už Europos ribų, įskaitant Kiniją.

    Prizai taip pat solidūs: atskirose svarbiose varžybų atkarpose pirmos vietos laimėjimas gali būti vertas iki 20 tūkst. eurų, o bendras prizinis fondas, priklausomai nuo varžybų masto ir dalyvių skaičiaus, gali viršyti 30 tūkst. eurų. Europoje stipriausiomis šio sporto valstybėmis tradiciškai laikomos Belgija, Nyderlandai ir Vokietija, o Rumunija pastaraisiais metais taip pat minima tarp šalių, demonstruojančių aukštus rezultatus.

    Sportinių balandžių varžybos skirstomos pagal nuotolį, nes skirtingos distancijos reikalauja nevienodų paukščio savybių. Trumposiose, sprinterinėse rungtyse dažniausiai skrendama maždaug 100–300 kilometrų.

    Vidutinio nuotolio varžybos paprastai apima 300–500 kilometrų, o ilgos distancijos siekia 500–700 kilometrų. Dar sudėtingesnėse kategorijose balandžiai skrenda 700–900 kilometrų, o ekstremaliose rungtyse atstumas gali didėti iki 1 300 kilometrų.

    Mokslininkai balandžių navigaciją aiškina kelių veiksnių deriniu: orientacija pagal Saulę, uoslė ir kraštovaizdžio ženklai laikomi svarbiais, o pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama biologiniams magnetinio lauko „kompasams“. Tyrimai rodo, kad balandžiai geba jausti Žemės magnetinį lauką, o tai padeda išlaikyti kryptį ir koreguoti maršrutą.

    Taip pat pastebima, kad skrisdami grupėmis paukščiai dažnai orientuojasi stabiliau: patyręs lyderis gali „vesti“ būrį, o maršrutas kinta priklausomai nuo oro sąlygų ir reljefo. Vis dėlto dalis navigacijos mechanizmų tebėra diskusijų objektas, todėl sportinių balandžių pasiekimai ir toliau išlieka įdomūs tiek sporto bendruomenei, tiek mokslui.

  • Bulgarijos lyderis atmeta prorusiškumo etiketę: kodėl jis ragina ES grįžti prie derybų

    Bulgarijos lyderis atmeta prorusiškumo etiketę: kodėl jis ragina ES grįžti prie derybų

    Ginčas dėl derybų su Maskva

    Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas atmeta jam klijuojamą prorusiškumo etiketę ir tvirtina, kad tokie kaltinimai kyla vien dėl to, jog jo siūlomas kelias į taiką Ukrainoje nėra politinis mainstreamas. Interviu metu jis pabrėžė, kad viešose diskusijose neretai supaprastinama: jei pasisakai už diplomatiją, automatiškai tampi apkaltintas palankumu Kremliui.

    Pasak R. Radevo, Bulgarija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, patiria karo poveikį per energetiką, kainas ir bendrą ekonominį neapibrėžtumą, todėl taikos paieškos, jo teigimu, turi būti ne šūkis, o praktiškai išnaudojama politika. Jis pridūrė, kad tikslas yra kuo greičiau rasti realistišką kelią į karo pabaigą.

    „Įprasta ir liūdna, kad nukrypus nuo politinio mainstreamo iš karto tampi pavadintas prorusišku. Tai neatitinka realybės“, – sakė Rumenas Radevas.

    Akcentas diplomatijai, o ne tik ginklams

    R. Radevas tvirtina, kad Europa turi iš naujo subalansuoti karinius, ekonominius ir diplomatinius instrumentus, nes, jo vertinimu, šiuo metu persvara pernelyg dažnai atitenka ginklams ir finansavimui. Jis pabrėžė, kad diplomatijos galimybės, jo nuomone, dar nėra išsemtos, o pagrindinis prioritetas turėtų būti nuoseklus darbas siekiant taikos.

    Diskusija apie kontaktus su Rusija ES viduje periodiškai grįžta į darbotvarkę, ypač kai kalbama apie galimus tarpininkavimo formatus ar specialių pasiuntinių paskyrimą. Vis dėlto reikšminga dalis Bendrijos sostinių tokius siūlymus vertina skeptiškai, akcentuodamos, kad Maskvos retorika ir veiksmai neleidžia matyti patikimo pagrindo sąžiningoms deryboms.

    Politinis fonas Europoje išlieka įtemptas

    R. Radevo pozicija išsiskiria platesniame Europos kontekste, kuriame vyrauja nuostata tęsti paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai, kol bus pasiektos priimtinos saugumo sąlygos. Tuo pat metu atskiri lyderiai vis dažniau kelia klausimą, kaip išvengti užsitęsusio konflikto, kuris ilgainiui sekiną tiek valstybių biudžetus, tiek visuomenių kantrybę.

    Pastaruoju metu diplomatiniai bandymai atnaujinti tiesioginį dialogą su Maskva dažnai baigiasi aštriomis viešomis replikomis ir abipusiais kaltinimais, o iniciatyvos dėl laikino ugnies nutraukimo iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tai sustiprina įtampą tarp tų, kurie siūlo aktyvesnes derybas, ir tų, kurie ragina pirmiausia išlaikyti spaudimą Rusijai bei stiprinti Ukrainos pozicijas.

  • Sprogimas ginklų sandėlyje Bulgarijoje: degė „EMCO“ bazė, įmonė anksčiau sieta su Rusijos sabotažu

    Centrinėje Bulgarijoje naktį kilo sprogimas ginklų ir amunicijos sandėlių teritorijoje, po kurio įsiplieskė gaisras. Vietos valdžia pranešė, kad žmonės nenukentėjo, tačiau ugnis sparčiai plito per sandėlių kompleksą.

    Bulgarijos žiniasklaida nurodo, kad incidentas siejamas su gynybos pramonės bendrove „EMCO“. Skelbta, jog tai ne pirmas panašus atvejis: anksčiau sprogimas buvo fiksuotas ir kitame su ta pačia įmone siejamame objekte.

    „Šiuo metu gaisras apėmė visą sandėliavimo bazės teritoriją, o ugnis persimeta iš vieno sandėlio į kitą“, – sakė Gabrovo srities gubernatorė Kristina Sidorova.

    „EMCO“ vadovauja Bulgarijos ginklų prekybininkas Emilianas Gebrevas. Bulgarijos prokuratūra ankstesniais metais viešai teigė turinti pagrindą įtarti, kad su jo verslu susiję objektai praeityje galėjo tapti Rusijos agentų taikiniais.

    2024 metais Bulgarija buvo paskelbusi tarptautinės paieškos ir suėmimo sprendimus šešiems Rusijos piliečiams, įtariamiems dalyvavus sunaikinant „EMCO“ sandėlius. Prokurorų teigimu, tuose sandėliuose 2011–2020 metais buvo laikoma eksportui skirta amunicija, siejama su siuntomis į Ukrainą ir Sakartvelą.

    Tuomet taip pat buvo viešai aptariamos sąsajos tarp sprogimų Bulgarijoje, bandymo nunuodyti E. Gebrevą 2015 metais ir 2014 metais Čekijoje įvykusių sprogimų amunicijos sandėliuose. Maskva tokius kaltinimus neigė.

    Apie priskiriamas Rusijai diversijas Europoje yra skelbęs ir britų analitinis centras Tarptautinis strateginių studijų institutas, kuris 2025 metais publikavo duomenų bazę apie atakas prieš gynybos sektoriaus įmones. Pranešimuose pabrėžiama, kad sabotažas ir šnipinėjimas gali būti naudojami siekiant mažinti paramą Ukrainai ir trikdyti NATO bei Europos Sąjungos reagavimą į Rusijos agresiją.

    Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos institucijos ir nacionalinės žvalgybos tarnybos ne kartą perspėjo dėl išaugusios nekarinių priemonių rizikos, ypač infrastruktūrai ir karinės pramonės tiekimo grandinėms. Dėl to gynybos pramonės objektų apsauga ir kritinės infrastruktūros atsparumas tapo vienu svarbiausių regiono saugumo prioritetų.

  • Euro grįžta į politinės darbotvarkės viršų: Vengrija taikosi į 2030-uosius, Bulgarija skaičiuoja kainas

    Diskusijos dėl euro Europoje vėl kaista: vienur kalbama apie prisijungimą prie euro zonos, kitur – apie pasitraukimą. Vengrijoje vis garsiau minimas tikslas euro įsivedimą sieti su 2030 metais, o Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD retorikoje atsiranda raginimų grįžti prie markės.

    Tuo pat metu Bulgarija, naujausia euro zonos narė, susiduria su jautriausiu klausimu – kaip suvaldyti kainų kilimą ir piktnaudžiavimą perėjimo laikotarpiu. Euro įvedimas ten tapo ne tik ekonomikos, bet ir vidaus politikos kovos tema.

    Vengrija kalba apie 2030 metus

    Vengrijos politinėje darbotvarkėje euro tema pastaruoju metu stiprėja, o siekis įsivesti bendrą valiutą įvardijamas kaip vidutinio laikotarpio tikslas. Norint prisijungti prie euro zonos, būtina atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: kainų stabilumą, tvarų biudžeto deficitą ir skolą, palūkanų normų bei valiutos kurso stabilumą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vengrijai iššūkių kelia ne tik viešųjų finansų rodikliai, bet ir valiutos svyravimai. Dalis ekspertų taip pat pabrėžia Vengrijos pramonės ir eksporto priklausomybę nuo Vokietijos ekonomikos ciklų, todėl vien euro tikslas pats savaime neišsprendžia struktūrinių problemų.

    Vokietijoje – spaudimas eurui

    Vokietijoje euro klausimas vėl iškyla politinių ginčų centre: AfD retorikoje euro zona vaizduojama kaip ribojanti šalies ekonominį manevringumą. Nors ekonomistai dažnai tokias idėjas vertina kaip rinkiminės kovos elementą, pats faktas, kad diskusija grįžta į viešąją erdvę, rodo didėjantį visuomenės jautrumą infliacijai ir gyvenimo brangimui.

    Ekspertai sutaria, kad hipotetinis Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos būtų milžiniškas sukrėtimas. Tokia permaina galėtų pakirsti bendros valiutos patikimumą, išprovokuoti finansų rinkų turbulenciją, kapitalo persiskirstymą ir didelį neapibrėžtumą visoje Europoje.

    Bulgarijoje – kainų kontrolės pamokos

    Bulgarija eurą įsivedė 2026 metų pradžioje, tačiau didžiausias iššūkis tapo kainų skaidrumas ir kontrolė pereinamuoju laikotarpiu. Taikant dvigubą kainų žymėjimą, vartotojams turi būti aiškiai pateikiama suma nacionaline valiuta ir eurais, o perskaičiavimas privalo būti atliekamas pagal nustatytą kursą.

    Praktikoje dalis verslų, ypač su turizmu susijusiuose sektoriuose, pasinaudojo proga kelti kainas, o tai smogė vartotojų pasitikėjimui ir išprovokavo politines diskusijas. Kainų šuoliai tapo patogia tema oponentams, siekiant atsakomybę dėl brangimo sieti su euro įvedimu, net jei infliaciją kartu kursto ir kiti veiksniai – nuo energijos kainų iki geopolitinių krizių.

    Bulgarijos patirtis dar kartą primena, kad euro įvedimas nėra vien techninis valiutos pakeitimas. Sėkmę lemia institucijų pasirengimas, rinkos priežiūra, aktyvi vartotojų informavimo kampanija ir greita reakcija į piktnaudžiavimą, kad pereinamasis laikotarpis nevirstų pasitikėjimo krize.

  • „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    „Energo-Pro“ Bulgarijoje paleido naują saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins per metus

    Nauja saulės jėgainė prie Polsko Kosovo

    Energetikos grupės „Energo-Pro“ valdoma bendrovė Bulgarijoje pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę netoli Polsko Kosovo kaimo. Projektas įgyvendintas per „Energo-Pro Varna“, kuri priklauso Čekijos energetikos grupei.

    Elektrinė įrengta maždaug 21 000 kvadratinių metrų plote. Skelbiama, kad instaliuota galia viršija 2,3 megavato piko, o technologinį sprendimą sudaro 14 inverterių ir betoninė transformatorinė.

    Investicija ir planuojamas metinis rezultatas

    Į projektą investuota daugiau nei 1 000 000 eurų. Bendrovės vertinimu, elektrinė per metus turėtų pagaminti apie 3,325 gigavatvalandės elektros energijos.

    Įmonė taip pat nurodo, kad toks gamybos mastas kasmet leistų sumažinti anglies dioksido emisijas daugiau nei 1 500 tonų. Šie skaičiai pateikiami kaip įmonės tvarumo ir energijos transformacijos tikslų dalis.

    „Energo-Pro“ saulės portfelis Bulgarijoje

    Įjungus naują objektą, „Energo-Pro“ valdomų fotovoltinių elektrinių skaičius Bulgarijoje pasiekė 11. Bendra šių elektrinių eksploatuojama saulės generacijos galia, bendrovės duomenimis, sudaro 33 megavatus piko.

    Įmonė pabrėžia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra nuosekli ilgalaikės strategijos kryptis. Tokie projektai, pasak bendrovės, skirti didinti vietinės gamybos apimtis ir prisidėti prie šalies energetikos perėjimo.

    „Polsko Kosovo fotovoltinės elektrinės paleidimas yra dar vienas žingsnis nuosekliai plečiant mums priklausančių atsinaujinančios energijos šaltinių portfelį“, – sakė vykdomasis direktorius Plamenas Stefanovas.

    „Šios investicijos yra mūsų ilgalaikės strategijos dalis, kuria siekiame kurti tvarius energijos sprendimus, teikiančius vertę tiek bendrovei, tiek klientams. Turėdami šią elektrinę, Bulgarijoje valdome 11 fotovoltinių elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia 33 megavatus piko, ir toliau plėtosime projektus, palaikančius nacionalinę energijos transformaciją“, – pridūrė jis.

  • „Bulgargaz“ siūlo SGD tiekimą nuo 2026–2027 metų: taip Bulgarija taikosi į regiono rinką

    „Bulgargaz“ siūlo SGD tiekimą nuo 2026–2027 metų: taip Bulgarija taikosi į regiono rinką

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO

    Search

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    HomeOil & GasBulgargaz seeks to become a regional LNG provider

    Bulgargaz seeks to become a regional LNG provider

    Emese Fabian

    By Emese Fabian

    LNG

    Illustration, Source: Pexels

    Bulgaria’s state-owned Bulgargaz is offering LNG procurement and supply for the short-, medium- and long-term, starting from the 2026/2027 gas year. The company aims to diversify supply sources and routes and position itself as an active player in the regional gas market.

    Companies can express their interest by emailing [email protected] and providing information on their projected needs by gas year, required quantities, the period for receiving the delivered LNG, the preferred point for the gas delivery and any additional services required. A template for the Letter of Interest is available here.

    Interested companies will be invited to negotiations, during which mutually beneficial terms will be determined based on the parameters they have provided.

    Previous article

    Enea invests 71 million euros in Polaniec power plant
    Next article

    IGU expects lower gas demand in Europe but tougher competition for LNG
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
  • Zarasų „Ežerūnas“ sužavėjo Bulgariją: po pasirodymo paprašė trečio koncerto

    Zarasų „Ežerūnas“ sužavėjo Bulgariją: po pasirodymo paprašė trečio koncerto

    Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ežerūnas“ 2026 metais liepos 23–30 dienomis viešėjo Bulgarijoje. Kolektyvas dalyvavo jubiliejiniame XXV NESTIYA festivalyje „Juodosios jūros perlai“, kur pristatė lietuviškų šokių programą tarptautinei publikai.

    Festivalis vyko Juodosios jūros pakrantės miestuose, o „Ežerūnas“ pasirodė keliose skirtingose erdvėse. Tokie renginiai Bulgarijoje suburia folkloro kolektyvus iš įvairių šalių ir tampa ne tik koncertais, bet ir kultūrine diplomatija, kai tradicijos pristatomos gyvai, per sceninį judesį, muziką ir kostiumus.

    Pirmasis kolektyvo koncertas surengtas Sveti Vlas miesto centre, kur tuo pat metu vyko mugė ir kiti vasaros sezono renginiai. Po pasirodymo organizatoriai pasiūlė „Ežerūnui“ pasirodyti papildomai, todėl vietoje iš anksto planuotų dviejų koncertų kolektyvas surengė tris.

    Antrasis koncertas vyko Nesebare, kuris dažnai vadinamas vienu ryškiausių Juodosios jūros pakrantės simbolių. Erdvioje aikštėje susirinkę žiūrovai šokėjus pasitiko plojimais, o po programos netrūko prašymų nusifotografuoti su lietuviškais tautiniais kostiumais pasipuošusiais atlikėjais.

    Baigiamasis koncertas surengtas Pomorijėje, kur kelių valandų programa pritraukė gausų žiūrovų būrį. Festivalyje, be Lietuvos atstovų, pasirodė kolektyvai iš Armėnijos, Lenkijos, Rumunijos, Serbijos, Ukrainos, JAV ir kitų šalių, todėl renginys tapo skirtingų tradicijų susitikimu vienoje scenoje.

    „Ežerūnas“ pristatė tris šokius: „Varžytuves“, „Dirižablį“ ir „Tu, Lietuva, tu mana!“. Kolektyvo teigimu, programos pasirinkimas siejosi su lietuviško charakterio, dainų švenčių tradicijos ir tapatybės akcentais, kurie ypač ryškiai atsiskleidžia per liaudies šokį.

    Festivalio metu dalyviams taip pat buvo sudaryta galimybė susipažinti su regionu už scenos ribų, plaukiant turistiniu laiveliu palei Saulėtąją pakrantę. Norintieji lankėsi ir Nesebaro senamiestyje, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kuris laikomas vienu seniausių Europos miestų.

    Kolektyvas padėkojo kartu vykusiems buvusiems šokėjams ir ištikimiems gerbėjams, kurie prisideda prie bendruomeniškumo ir palaikymo kelionėse. Ypatingą padėką „Ežerūnas“ skyrė Zarasų rajono savivaldybei už finansinę paramą lietuviškumo puoselėjimui užsienyje.

  • Nyderlandai traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027 metais: transliuotojas abejoja konkurso neutralumu

    Nyderlandai traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027 metais: transliuotojas abejoja konkurso neutralumu

    Nyderlandai nedalyvaus 2027 metais vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse. Šalies transliuotojas AVROTROS pranešė, kad, jo vertinimu, renginys dėl tarptautinių nesutarimų ir karo Gazos Ruože konteksto nebeatitinka neutralumo principo.

    AVROTROS generalinis direktorius Taco Zimmermanas teigė, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir silpnina jo, kaip apolitiško pramoginio renginio, statusą. Pasak jo, „Eurovizija“ vis dažniau tampa erdve, kurioje atsikartoja politinės takoskyros.

    „Neįmanoma paneigti, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir ardo jo neutralumą. Todėl „Eurovizija“ tampa platforma, kuri ne vienija, o skiria“, – sakė Taco Zimmermanas.

    Pastaraisiais metais konkursą lydi diskusijos dėl Izraelio dalyvavimo: dalis šalių ir visuomenės grupių ragino boikotuoti renginį, o kai kurios valstybės buvo nusprendusios nedalyvauti arba netransliuoti finalo. Organizatorių duomenimis, 2026 metais konkursą stebėjo 131 000 000 žiūrovų, tai yra 35 000 000 mažiau nei metais anksčiau.

    Šių metų boikotų kontekste minėta, kad iš konkurso pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Ispanija, Airija ir Slovėnija, o pastarosios trys šalys, kaip skelbta, atsisakė ir transliacijos. Tuo pat metu Izraelis 2025 ir 2026 metais buvo arti pergalės, abiem atvejais užėmęs antrą vietą.

    Renginio organizatoriai anksčiau skelbė ir apie taisyklių korekcijas, susijusias su šeimininko atranka: paskelbta, kad konkurso rengimo teisė nebebūtų suteikiama šalims, kurios yra įsitraukusios į ginkluotą konfliktą. Vis dėlto AVROTROS pareiškime akcentuojama, kad tokie pakeitimai, Nyderlandų transliuotojo vertinimu, dar nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog konkurso nepriklausomumas ir neutralumas yra atkurti.

    2027 metų „Eurovizija“ numatyta gegužės 15 dieną Bulgarijoje, Juodosios jūros pakrantės mieste Burgase. Tai būtų pirmas kartas, kai Bulgarija priims konkursą, po to, kai 2026 metais pergalę iškovojo bulgarų atlikėja Darina Jotova, sceniniu vardu Dara.

    „Eurovizija“, pradėta rengti 1956 metais, ilgainiui tapo vienu didžiausių tiesioginių televizijos muzikos renginių pasaulyje. Konkurso istorijoje jis padėjo iškilti tokiems vardams kaip ABBA ir Celine Dion, tačiau pastaruoju metu renginio reputaciją vis dažniau lydi klausimai dėl ribos tarp muzikos šou ir politinių debatų.