Tag: Bundesagentur für Arbeit

  • Vokietija moka „Kindergeld“ beveik 300 tūkst. užsienyje gyvenančių vaikų – kyla politinis ginčas

    Vokietija moka „Kindergeld“ beveik 300 tūkst. užsienyje gyvenančių vaikų – kyla politinis ginčas

    Vokietijoje įsiplieskė politinis ginčas dėl „Kindergeld“ – vokiškų vaiko pinigų, mokamų ir už Vokietijos ribų gyvenantiems vaikams. Nauji duomenys rodo, kad išmokos pasiekia beveik 300 tūkst. vaikų užsienyje, o tai daliai politikų tapo argumentu raginti riboti tokius mokėjimus.

    Kaip skelbia „Euronews“, Federalinės užimtumo agentūros (Bundesagentur für Arbeit, BA) duomenis parlamente išsireikalavo Sahros Wagenknecht sąjunga (BSW). Skaičiuojama, kad 2025 metų pabaigoje „Kindergeld“ buvo mokamas už 291 292 užsienyje gyvenančius vaikus.

    Pati išmoka 2026 metais siekia 259 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką. Statistikos duomenys taip pat rodo ilgalaikę tendenciją: per 14 metų tokių atvejų skaičius beveik patrigubėjo – nuo 103 559 vaikų 2011 metais iki dabartinių mastų.

    Nors skaičius atrodo didelis, užsienyje gyvenantys vaikai sudaro tik apie 1,66 proc. visų 17,6 mln. vaikų, už kuriuos Vokietija moka vaiko pinigus. Vis dėlto būtent ši dalis tapo diskusijų objektu, ypač kalbant apie išmokų „eksportą“ į kitas ES šalis.

    Kas dažniausiai gauna išmokas užsienyje

    Didžiausia dalis „Kindergeld“ už Vokietijos ribų tenka Lenkijos piliečių vaikams: tokių atvejų – 112 384. Tai sudaro beveik 39 proc. visų užsienyje gyvenančių vaikų, už kuriuos mokama vokiška išmoka.

    Antra pagal dydį grupė – 36 727 Vokietijos piliečių vaikai. Toliau, pagal vokiškoje žiniasklaidoje minimus duomenis, rikiuojasi Čekijos (33 872) ir Rumunijos (32 459) piliečių vaikai.

    Šie skaičiai nebūtinai reiškia, kad vaikai ar šeimos „negyvena Vokietijoje iš principo“ – dažnas modelis yra toks, kad vienas iš tėvų dirba Vokietijoje, o šeima laikinai lieka gimtojoje šalyje.

    Kodėl Vokietija moka vaiko pinigus vaikams, gyvenantiems kitur

    Tokie mokėjimai remiasi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklėmis. Pagal jas už šeimos išmokas gali būti atsakinga ta valstybė, kurioje tėvai dirba, net jei vaikas gyvena kitoje ES šalyje.

    Esminis principas – teisė į „Kindergeld“ kyla iš tėvų darbo Vokietijoje, o ne iš vaiko gyvenamosios vietos. Jei už šeimos išmokas gali būti atsakingos kelios valstybės, taikomos prioriteto taisyklės, o kai kuriais atvejais Vokietija moka ne visą sumą, o tik skirtumą, jei kitoje šalyje numatyta mažesnė išmoka.

    Tekste pabrėžiama ir tai, kad statistika pati savaime neatsako į klausimą, kiek dažni piktnaudžiavimo atvejai. Be to, mokėjimų suma neleidžia tiesiogiai spręsti apie gavėjų skaičiaus augimą, nes išmokos dydis bėgant metams didėjo.

    Politikai siūlo ribojimus, tačiau kliūtis – ES teisė

    Diskusijas kaitina dalies politikų argumentas, kad vienodos išmokos mokėjimas skirtingo pragyvenimo lygio šalyse kelia klausimų dėl teisingumo. CDU/CSU ir AfD atstovai viešai kritikavo situaciją, akcentuodami, kad Vokietijos biudžeto lėšos keliauja į užsienį.

    BSW lyderė Sahra Wagenknecht pasisakė dar griežčiau – ji ragina „Kindergeld“ iš principo nebemokėti vaikams, gyvenantiems už Vokietijos ribų. AfD Bundestage taip pat siekia, kad išmokos ES šalyse būtų susietos su vietos pragyvenimo išlaidomis.

    Vis dėlto tokie planai susiduria su teisinėmis ribomis. Pavyzdžiu minima Austrija, kuri 2019 metais išmokas susiejo su vaiko gyvenamosios šalies pragyvenimu, tačiau 2022 metais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino tokią praktiką nesuderinama su ES teise. Straipsnyje taip pat minimas 2026 metų teismo sprendimas, kad ir Bavarijos šeimos išmokos siejimas su vaiko gyvenamąja vieta prieštarauja ES teisei.

    Tuo pat metu dalis politikų pabrėžia, kad mastas nėra milžiniškas: minima, jog tai sudaro maždaug 1 proc. visų „Kindergeld“ išlaidų. BA duomenimis, 2025 metais išmokoms bendrai skirta 55,32 mlrd. eurų, o į užsienio bankų sąskaitas pervesta apie 528 mln. eurų – maždaug 0,95 proc. visos sumos.