Tag: Bundestagas

  • Vokietija 2027 metais „įšaldo“ CO2 kainas: ką tai reiškia degalams ir šildymui iki ETS2 starto

    Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis 2027 metais nacionalinėje CO2 emisijų prekybos sistemoje paliekamas dabartinis kainų koridorius. Tai reiškia, kad už toną CO2 ir toliau būtų taikomas 55–65 eurų intervalas, o ne leidžiama kainai šoktelėti pagal platesnius rinkos mechanizmus.

    Šis nacionalinis modelis taikomas sektoriams, kurie nepatenka į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS). Pirmiausia tai yra transportas ir pastatų naudojimas, todėl sprendimas tiesiogiai siejasi su degalų ir šildymo kainų dinamika.

    Sprendimo priežastis – atidėtas ETS2

    Pataisos siejamos su tuo, kad ES mastu planuojamas ETS2 mechanizmas, apimantis būtent transportą ir pastatus, startuos vėliau nei anksčiau numatyta. Vokietija siekia išvengti situacijos, kai 2027 metais gyventojams ir verslui tektų papildomas kainų šuolis dėl „pereinamojo“ laikotarpio taisyklių.

    Nacionalinė sistema Vokietijoje buvo patvirtinta 2019 metais ir realiai pradėjo veikti po kelerių metų. Pirmaisiais etapais CO2 kaina buvo nustatoma administraciniu būdu, o vėliau palaipsniui didinama iki dabartinio lygio.

    Kaip CO2 mokestis atsispindi kainose

    Praktikoje, kai pasiūla neatitinka paklausos, kaina aukcionuose gali remtis viršutine nustatyto intervalo riba. Dėl to CO2 dedamoji jau dabar yra vienas veiksnių, keliančių degalų ir šildymo energijos kainas, nors galutinė suma priklauso ir nuo naftos, dujų bei rinkos maržų.

    Skaičiuojama, kad dabartinis CO2 mokestis Vokietijoje prisideda prie kelių proc. dydžio pabrangimo degalams ir šildymo kurui, o kai kuriais atvejais poveikis gali artėti prie dviženklio. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurie šildosi iškastiniu kuru, ir įmonėms, kurių logistika priklauso nuo dyzelino.

    Politinis ir socialinis jautrumas

    Vokietijos sprendimas rodo, kad klimato politikos priemonės vis dažniau vertinamos per socialinio priimtinumo prizmę. Nors Berlynas išlieka ETS2 šalininkas, politinėje darbotvarkėje ryškėja klausimas, kaip išvengti staigių kainų šuolių ir su tuo susijusio nepasitenkinimo.

    Artėjant ETS2 startui, pagrindinė įtampa gali kilti dėl to, kaip greitai kaštai bus perkelti vartotojams ir ar kompensavimo priemonės spės su poveikiu kainoms. Vokietijos pasirinktas „įšaldymo“ modelis signalizuoja siekį šį perėjimą padaryti labiau kontroliuojamą.

  • Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietija ruošia cukraus mokestį: nuo 2027 brangs gėrimai, paaiškėjo kas nepateks

    Vokietijos ministrų kabinetas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo numatomas mokestis cukrumi saldintiems gėrimams. Jei jam pritars Bundestagas, nauja tvarka įsigalios 2027 metų liepos 1 dieną ir paliestų dalį gaiviųjų gėrimų rinkos.

    Vyriausybė teigia, kad tikslas yra dvejopas: surinkti papildomų pajamų biudžetui ir paskatinti gamintojus mažinti cukraus kiekį, siūlant sveikesnes alternatyvas. Kartu pabrėžiama, kad priemonė turėtų prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo.

    Pagal projektą mokestis būtų taikomas gėrimams, kuriuose bendras cukraus kiekis siekia 5 gramus 100 mililitrų ar daugiau. Jei cukraus yra nuo 5 iki mažiau nei 8 gramų 100 mililitrų, tarifas siektų 0,26 euro už litrą.

    Gėrimams, kuriuose cukraus yra 8 gramai 100 mililitrų ar daugiau, tarifas didėtų iki 0,32 euro už litrą. Į šią kategoriją patektų įvairūs limonadai, šaltos arbatos, energiniai gėrimai, vaisių nektarai ir sulčių koncentratai su pridėtiniu cukrumi.

    Projektas numato ir aiškias išimtis. Mokestis nebūtų taikomas alkoholiniams gėrimams bei jų nealkoholinėms versijoms, taip pat pieno, avižų ar ryžių gėrimams ir grynoms vaisių bei daržovių sultims.

    Taip pat neapmokestinami būtų gėrimai, kuriuose cukrus pakeistas saldikliais, nes projekte taikymo sritis siejama būtent su cukraus kiekiu. Vis dėlto šis aspektas gali kelti diskusijų, nes dalis sveikatos ekspertų ragina vertinti ir itin saldų skonį palaikančių produktų vartojimą.

    Nors mokestį mokėtų gamintojai arba didmenininkai, federalinė valdžia prognozuoja, kad dalis naštos būtų perkelta vartotojams. Skaičiuojama, kad parduotuvių kainos gali didėti keliomis dešimtimis centų už butelį ar skardinę, priklausomai nuo tūrio ir cukraus kiekio.

    Vyriausybės vertinimu, priemonė susijusi ir su sveikatos sistemos finansiniu spaudimu. Skelbiama, kad dėl didelio cukrumi saldintų gėrimų vartojimo siejamos išlaidos viršija 2 milijardus eurų per metus, įskaitant nutukimo, cukrinio diabeto ir dantų ėduonies pasekmes.

    Numatoma, kad mokestis papildomai į biudžetą atneštų apie 690 milijonų eurų 2027 metais ir apie 925 milijonus eurų 2028 metais. Šios pajamos, pasak projekto rengėjų, galėtų padėti mažinti poreikį didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nes prisidėtų prie centrinio sveikatos fondo finansavimo.

    Smulkiesiems gamintojams planuojama taikyti lengvatas. Numatoma, kad nepriklausomi gamintojai, per metus pagaminantys iki 70 000 litrų, būtų atleisti nuo šio mokesčio.

    Dar viena išimtis, skirta įmonėms, kurių metinė gamyba siekia iki 1 000 000 litrų, būtų galima tik gavus Europos Komisijos pritarimą pagal valstybės pagalbos taisykles. Tai reiškia, kad galutinės lengvatų ribos dar gali kisti derinant projektą.

    Diskusijų Vokietijoje mokestis sulaukė dar iki kabineto sprendimo. Kritikai perspėja, kad priemonė didins kainas ir gali daryti spaudimą gėrimų pramonei bei darbo vietoms, ypač regionuose, kur gamyba sudaro reikšmingą ekonomikos dalį.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir klausimas, ar mokesčiai iš tiesų pagerina sveikatos rodiklius. Pavyzdžiui, 2025 metais paskelbtoje „Tax Foundation“ analizėje keliamas argumentas, kad kainų augimas nebūtinai lemia reikšmingą sveikatos rezultatų pagerėjimą.

    „Nors mokesčiai cukrumi saldintiems gėrimams didina jų kainą, nėra įrodymų, kad vien dėl to reikšmingai pagerėja sveikatos rodikliai“, – teigiama „Tax Foundation“ vertinime.

    Vis dėlto Vokietijos planai atitinka platesnę Europos tendenciją, kai šalys mokesčiais bando mažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Tarp valstybių, jau taikančių panašius sprendimus, minimos Prancūzija, Portugalija ir Vengrija, kur nuo 2011 metų galioja platesnis visuomenės sveikatos mokestis.

    Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo Bundestago sprendimo ir galimų korekcijų teisėkūros procese. Jei mokestis bus priimtas, rinkai teks prisitaikyti iš anksto, nes iki įsigaliojimo liktų beveik dveji metai, per kuriuos gamintojai galėtų keisti receptūras ir produktų linijas.

  • Vokietija kelia tabako mokesčius: cigarečių pakelis iki 2030 metų gali priartėti prie 12 eurų

    Vokietija kelia tabako mokesčius: cigarečių pakelis iki 2030 metų gali priartėti prie 12 eurų

    Vokietijoje cigarečių kainos artimiausiais metais gali reikšmingai šoktelėti: Bundestagas pritarė planui palaipsniui didinti tabako akcizą. Skaičiuojama, kad vidutinis 20 cigarečių pakelis, dabar kainuojantis apie 8,05 euro, iki 2030 metų gali priartėti prie 11,36 euro.

    Pagal reformos skaičiavimus, kaina turėtų kilti etapais: nuo 2027 metais numatoma apie 8,77 euro, 2028 metais – 9,56 euro, 2029 metais – 10,42 euro. Kartu brangtų ir suktinėms skirtas tabakas, o kai kurių aukštesnės klasės prekių ženklų pakeliai, priklausomai nuo rinkos kainodaros, galėtų kainuoti ir apie 14 eurų.

    Biudžetui – milijardai, sveikatai – signalas

    Vyriausybė tikisi, kad didinamas akcizas per ketverius metus atneš apie 12 mlrd. eurų papildomų pajamų. Planuojama, kad papildomos įplaukos 2027 metais siektų apie 1,5 mlrd. eurų, o iki 2030 metų išaugtų maždaug iki 4,5 mlrd. eurų per metus.

    Akcizai tabakui Vokietijoje yra reikšminga biudžeto eilutė: vien 2025 metais iš tabako mokesčių surinkta apie 17,6 mlrd. eurų. Tačiau politikai pabrėžia, kad reforma turi ne vien fiskalinį tikslą – ji siejama ir su visuomenės sveikata, nes didesnės kainos dažnai mažina rūkymo patrauklumą, ypač tarp jaunų žmonių.

    Pramonė įspėja dėl šešėlio, opozicija kritikuoja

    Tabako pramonės atstovai kelia abejonių, ar planuojamos papildomos biudžeto pajamos bus pasiektos, nes dalis vartotojų gali ieškoti pigesnių alternatyvų. Tarp minimų rizikų – didesnis šešėlinės rinkos patrauklumas ir pirkimai kitose Europos Sąjungos šalyse, kur kainos mažesnės.

    Diskusijose Bundestage CDU atstovas Carstenas Brodesseris ragino rinktis saikingesnį didinimo tempą, argumentuodamas, kad per staigus brangimas gali sumažinti legalią apyvartą. Tuo metu SPD parlamentaras Ingo Vogelas pripažino, kad sprendimas padeda balansuoti biudžetą, bet kartu orientuotas į rūkymo mažinimą.

    „Pigūs produktai neturi tapti lengvu keliu į priklausomybę nuo nikotino, todėl šioje srityje keliame kainos slenkstį“, – sakė Ingo Vogelas.

    Jo teigimu, muitinės pareigūnų ir jų profsąjungų perspėjimai dėl galimo nelegalios prekybos augimo vertinami rimtai, nes neteisėta rinka reikštų ne tik mažesnes įplaukas, bet ir didesnį organizuoto nusikalstamumo vaidmenį.

    Kiek rūkančiųjų ir kodėl kainos svarbios

    Pagal 2025 metų mikrosurašymo duomenis, Vokietijoje rūko apie 19 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų: apie 14 proc. rūko reguliariai, o dar 5 proc. – retkarčiais. Vokietijos vėžio tyrimų centras skelbė, kad 2023 metais nuo su tabaku siejamų ligų šalyje mirė apie 131 000 žmonių.

    Sveikatos ekspertai akcizo didinimą dažnai įvardija kaip vieną veiksmingiausių priemonių mažinti rūkymą, nes kainų jautriausios grupės linkusios mažinti vartojimą arba visai mesti. Vis dėlto praktinis poveikis priklauso ir nuo kontrolės priemonių, kovos su kontrabanda bei bendros ekonominės situacijos.

    Galutinis sprendimas dar turės pereiti Bundesrato balsavimą. Jei prieštaravimų nekils, akcizo didinimas turėtų įsigalioti pagal numatytą grafiką, o Vokietijos cigarečių kainos dar labiau priartės prie brangiausių Europos rinkų.

  • Vokietija mažina degalų mokesčius: nuo spalio benzinas ir dyzelinas gali pigti apie 17 centų už litrą

    Laikinas sprendimas iki metų pabaigos

    Vokietijos Bundestagas pritarė laikinam degalų mokesčių mažinimui, kuris turėtų sumažinti benzino ir dyzelino kainas maždaug 0,17 euro už litrą. Lengvata būtų taikoma nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos.

    Skaičiuojama, kad sprendimas federaliniam biudžetui ir žemėms kainuos apie 2,5 mlrd. eurų. Šią sumą planuojama padengti po lygiai – dalį prisiimtų federalinė valdžia, dalį – Vokietijos žemės.

    Iš ko susideda kainos mažėjimas?

    Numatoma, kad didžiąją dalį nuolaidos sudarys laikinas energijos mokesčio sumažinimas, o likusi dalis atsirastų dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo jau sumažintos kainos. Tikslas – greitai amortizuoti staigius kainų šuolius vartotojams.

    Sprendimas pristatomas kaip reakcija į geopolitinę įtampą ir su ja susijusį naftos bei degalų kainų brangimą. Vokietijoje tai nėra pirmas toks žingsnis šiais metais – panaši laikina lengvata jau buvo taikyta pavasario pabaigoje.

    Ruošiamas ir ilgalaikis kainų ribojimo modelis

    Be trumpalaikio mokesčių sumažinimo, Vokietijos ekonomikos institucijos raginamos parengti mechanizmą, kuris leistų labiau stabilizuoti degalų kainas. Kaip pavyzdžiai įvardijami Liuksemburgo ir Belgijos taikyti kainų ribojimo modeliai.

    Pagal viešai aptartas gaires toks mechanizmas galėtų startuoti ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Taip pat svarstoma galimybė kitais metais taikyti tikslines kompensacijas gyventojams tiesioginių pervedimų forma.

    Vokietijoje degalų kainos pastaruoju metu buvo priartėjusios prie rekordinių lygių: benzinas „Super E10“ vidutiniškai kainavo apie 2,27 euro už litrą, o dyzelinas – apie 2,43 euro. Būtent dėl šio fono bet koks net ir laikinas atpigimas vertinamas kaip reikšmingas signalas rinkai.

  • Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietiją supurtė skandalas: CDU lyderis Jensas Spahnas traukiasi dėl surogatinės motinystės

    Vokietijos Bundestage CDU/CSU frakcijai vadovavęs Jensas Spahnas pranešė atsistatydinantis, kilus vis didesniam spaudimui dėl sprendimo tapti tėvu pasitelkus surogatinę motinystę Jungtinėse Valstijose. Politikas apie tai informavo kanclerį ir CDU lyderį Friedrichą Merzą bei CSU vadovą Markusą Söderį.

    Savo laiške frakcijos nariams Spahnas pabrėžė, kad šeimos kūrimas su vyru Danieliu Funke ir tėvystė tapo nesuderinami su jo pareigomis. Jo teigimu, įtampa tarp privataus sprendimo ir viešų lūkesčių peraugo tai, ką jis buvo numatęs.

    Atsistatydinimo priežastis

    Diskusijas Vokietijoje įplieskė tai, kad surogatinė motinystė šalyje yra draudžiama, o CDU ilgą laiką laikėsi griežtos pozicijos prieš jos įteisinimą. Kritikai politikui priekaištavo dėl dvigubų standartų: privačiai pasinaudota galimybe užsienyje, o politiškai remtos nuostatos, ribojančios tokį kelią pačioje Vokietijoje.

    Pasak Vokietijos žiniasklaidos, Merzas prieš oficialų pranešimą esą ragino Spahną trauktis, konsultavosi su dalimi CDU regioninių lyderių. Taip pat skelbta, kad partijos nuotaikos jo atžvilgiu per kelias dienas akivaizdžiai suprastėjo.

    Prie spaudimo prisidėjo ir vietos partijos skyrius Brilone, su kuriuo siejamas kancleris Merzas: atvirame laiške buvo raginama atsistatydinti, argumentuojant, kad toks sprendimas kenkia partijos patikimumui ir apsunkina darbą savivaldos politikams. Viešojoje erdvėje pasisakė ir CDU veteranas Wolfgangas Bosbachas, perspėjęs dėl grėsmės užsitęsti mėnesiams trunkančiai vidinei krizei.

    Merzo reakcija ir koalicijos fonas

    Po atsistatydinimo kancleris Merzas pareiškė, kad toks žingsnis buvo „teisingas“ ir „neišvengiamas“, pabrėždamas, jog politikoje aukščiausia vertybė yra patikimumas. Spahnas, dėkodamas frakcijos vadovybei, atskirai paminėjo ir SPD frakcijos lyderį Matthiasą Mierschą, su kuriuo, anot jo, darbas koalicijoje buvo svarbus stabilumo veiksnys.

    Ši istorija tapo platesnės politinės diskusijos dalimi apie tai, kaip politikų privatūs sprendimai dera su jų viešai ginamomis vertybėmis ir partijų programomis. Vokietijoje surogatinės motinystės tema išlieka itin jautri: ją lydį etiniai klausimai dėl vaiko teisių, moters išnaudojimo rizikų ir tarptautinių praktikų skirtumų.

    Kritika iš bažnyčios

    Ginčas sulaukė ir religinės bendruomenės dėmesio. Viurtembergo evangelikų bažnyčios vyskupas Ernestas-Wilhelmas Gohlas viešai atkreipė dėmesį į tai, kad kai politikas atvirai praneša pasinaudojęs užsienyje taikoma praktika, kurios Vokietijos teisė nepripažįsta, neišvengiamai kyla dvigubų standartų ir pasitikėjimo klausimas.

    Pasaulio katalikų bažnyčios hierarchijoje taip pat nuskambėjo griežtų vertinimų: Pasau vyskupas Stefanas Osteris teigė, kad, jo manymu, tai yra rimtas skandalas, jei žinomas politikas sąmoningai renkasi kelią, prieštaraujantį šalies įstatymams ir paties politinio judėjimo laikysenai.

    Spahno teigimu, jis ketino su frakcija apie politinę ateitį kalbėtis rudenį, tačiau viešas spaudimas sprendimą paspartino. Pirmasis reguliarus CDU/CSU frakcijos posėdis po vasaros pertraukos buvo planuotas rugsėjo pradžioje, o skandalas rizikavo tapti viena pagrindinių temų prieš svarbius regioninius politinius išbandymus.

  • AfD vadovybėje pokyčių nėra: Alice Weidel ir Tino Chrupalla perrinkti partijos pirmininkais

    Vokietijos dešiniojo populizmo partijoje Alternatyva Vokietijai (AfD) – tęstinumas. Erfurte vykusiame partijos suvažiavime delegatai dar kartą išrinko Alice Weidel ir Tino Chrupallą bendrai vadovauti politinei jėgai.

    A. Weidel gavo 81 proc. delegatų balsų, o T. Chrupalla – 70 proc. Abu jie AfD vadovauja nuo 2022 metų, o pastaruoju metu partija išlieka viena stipriausių apklausose daugelyje Vokietijos regionų.

    Kas yra Weidel ir Chrupalla?

    47 metų A. Weidel yra ekonomistė ir viena labiausiai atpažįstamų AfD figūrų šalies politikoje. Pastaraisiais metais ji tapo pagrindiniu partijos veidu nacionaliniu lygmeniu, ypač migracijos, energetikos ir ekonomikos temose.

    T. Chrupalla Bundestage atstovauja Saksonijos apygardai, besiribojančiai su Lenkija. Jis viešai pasisako už dujotiekio Nord Stream remonto ir veiklos atkūrimo idėją bei ragina mažinti Jungtinių Valstijų karinį buvimą Vokietijoje.

    Rinkimų sezonas ir augantis narių skaičius

    Suvažiavimas Erfurte vyko AfD stiprinant pozicijas prieš artėjančius regioninius rinkimus, kurie partijai gali tapti dar vienu politinės įtakos testu. AfD siekia įtvirtinti lyderystę rytinėse žemėse, kur jos parama tradiciškai didesnė.

    „Gali būti, kad netrukus galėsime valdyti savarankiškai“, – sakė Tino Chrupalla, kreipdamasis į suvažiavimo delegatus.

    „Jūs mūsų nepalaušite. Priešingai, mes tik stiprėsime ir augsime“, – sakė Alice Weidel.

    A. Weidel taip pat teigė, kad partija šiuo metu turi apie 75 000 narių – maždaug 25 000 daugiau nei 2024 metais. Pasak jos, AfD tikslas yra pasiekti 100 000 narių ribą, kuri sustiprintų tiek organizacinius pajėgumus, tiek kampanijų finansavimą.

    Protestai ir istorinės paralelės

    Suvažiavimą lydėjo kairiųjų ir kraštutinių kairiųjų grupių protestai, kurių dalis AfD kaltina flirtu su autoritarinėmis idėjomis. Tiuringijos sostinėje buvo juntamas sustiprintas viešasis dėmesys ir mobilizuoti protestuotojai, tačiau rimtesnių incidentų nepranešta.

    Papildomų diskusijų sukėlė tai, kad AfD suvažiavimo data sutapo su 100 metų sukaktimi nuo nacistų NSDAP suvažiavimo netoliese esančiame Veimare. Buchenvaldo memorialo vadovas viešai akcentavo, kad datos ir vietos pasirinkimas, jo vertinimu, vargu ar yra atsitiktinis.

    AfD pastaraisiais metais išlieka viena labiausiai poliarizuojančių politinių jėgų Vokietijoje. Kol partija stiprina elektoratą ir narių bazę, jos oponentai vis dažniau kelia klausimus dėl retorikos radikalėjimo ir galimo poveikio šalies politinei kultūrai.

  • Vokietija riboja degalų kainų kėlimą, bet jos vis tiek kyla: netikėtas kontrolės poveikis

    Vokietija riboja degalų kainų kėlimą, bet jos vis tiek kyla: netikėtas kontrolės poveikis

    Vokietijoje degalų kainos pastarosiomis dienomis kilo šešias dienas iš eilės, nors valdžia dar kovą įvedė taisyklę, turėjusią pristabdyti staigius šuolius. Priemonė, skirta apsaugoti vairuotojus, pagal ekonomistų vertinimus kai kuriais atvejais suveikė priešingai.

    Kovo mėnesį nustatyta, kad degalinių operatoriai kainas didinti gali tik vieną kartą per dieną, vidurdienį. Kainas mažinti leidžiama bet kuriuo metu, todėl iš pirmo žvilgsnio sistema turėjo skatinti greitesnes nuolaidas ir aiškesnį kainų palyginimą.

    Kodėl kainos šoko vidurdienį?

    Vokietijos ekonomistai, analizavę didelės apimties degalinių kainų duomenis ir lyginę didmenines bei mažmenines kainas, teigia, kad toks „vieno pakėlimo“ langas sukūrė nuspėjamą momentą kainoms pakilti. Dėl to vairuotojai turi mažiau progų dienos eigoje „pagauti“ santykinai pigesnį laiką, o kainų pikas dažniau susiformuoja tuo pačiu metu.

    Tyrėjų skaičiavimais, po pokyčių pardavėjų maržos padidėjo maždaug 0,05–0,06 euro už litrą. Labiausiai, kaip nurodoma vertinimuose, galėjo išlošti mažesnės, nepriklausomos degalinės, kurioms prognozuojamas kainų nustatymo ritmas suteikė daugiau erdvės maržai.

    Ekonomistų teigimu, reforma pagerino kainų skaidrumą, nes kainų pokyčiai tapo lengviau numatomi ir matomi. Tačiau kartu tai reiškė ir aiškesnį, sistemingą brangimą vidurdienio valandomis, o mažesnių kainų „langai“ dienos eigoje, jų vertinimu, susiaurėjo.

    Ką sako valdžia?

    Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovai, komentuodami tyrimų išvadas, pabrėžia, kad tokie skaičiavimai gali neatskleisti viso vaizdo, nes neįvertina realių pardavimų skirtingu paros metu. Kitaip tariant, vien kainų stebėjimas dar nereiškia, kad galima tiksliai pasakyti, už kokią kainą daugiausia degalų iš tiesų nupirkta.

    Vis dėlto bendras fonas vartotojams išlieka nepalankus: kainų kilimas siejamas ir su naftos rinkos svyravimais, kai geopolitinės įtampos didina žaliavos brangimo riziką. Tokiais laikotarpiais net ir gerai sumodeliuotos reguliavimo priemonės gali duoti ribotą efektą arba sukurti šalutines paskatas rinkos dalyviams.

    Laikina mokestinė lengvata

    Siekiant amortizuoti kainų augimą, nuo gegužės 1 dienos iki birželio pabaigos Vokietijoje numatyta laikina mokestinė lengvata degalams. Skaičiuojama, kad ji turėtų sumažinti kainą maždaug 0,17 euro už litrą, o priemonės kaina valstybės biudžetui vertinama apie 1,6 mlrd. eurų.

    Rinkoje tikimasi, kad tokios lengvatos poveikis vairuotojams priklausys nuo to, kiek sumažintą mokestinę naštą degalinių tinklai realiai „perleis“ galutinei kainai. Praktikoje dalis naudos gali būti sugeriama maržų pokyčiais, ypač jei išlieka didelis didmeninių kainų nepastovumas.

    Vartotojams situacija siunčia aiškią žinutę: net ir reguliuojant kainų keitimo dažnį, kainodaros dinamika gali persigrupuoti, o pirkėjų įpročiai tampa dar svarbesni. Jei kainų kritimai dažniau pasirodo vakare ar ryte, vairuotojai, planuojantys pildymą ne piko metu, gali išlošti daugiau nei tie, kurie degalus perka vidurdienį.

  • Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija valdo vieną didžiausių pasaulyje aukso atsargų, o viešojoje erdvėje vėl įsižiebė ginčas, ar dalį jų nereikėtų paversti pinigais. Vokietijos centrinis bankas Bundesbank turi apie 3 350 tonų aukso, nusileisdamas tik Jungtinėms Valstijoms.

    Pastaraisiais metais aukso kaina šoktelėjo, todėl bendra šių atsargų vertė vertinama maždaug 440 mlrd. eurų. Šis skaičius tapo argumentu tiems, kurie siūlo dalį rezervo panaudoti valstybės ir gyventojų finansiniam spaudimui mažinti.

    Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcelis Fratzscheris teigia, kad aukso rezervas yra tarsi krizėms skirtas taupyklės fondas. Jo vertinimu, nedidelės dalies pardavimas galėtų padėti finansuoti priemones, kurios palengvintų naštą namų ūkiams ir verslui, arba būti nukreiptas į švietimą bei infrastruktūrą.

    Kontekstas tam palankus: infliacijos poveikis išlieka jautrus, o kai kurios vartojimo kategorijos brangsta sparčiau už bendrą vidurkį. Pavyzdžiui, su vairavimu susijusių prekių ir paslaugų krepšelis, skaičiuojamas Vokietijos statistikos institucijų, 2026 metų kovą buvo 6,7 proc. didesnis nei prieš metus.

    Kur laikomas Vokietijos auksas?

    Ne visas Bundesbank auksas yra Frankfurte. Apie 1 236 tonos laikomos JAV federalinio rezervo sistemos saugyklose Niujorke, dar apie 404 tonos saugomos Londone, o likusi dalis yra Vokietijoje.

    Tokia struktūra susiformavo istoriškai: po Antrojo pasaulinio karo Vokietija kaupė prekybos perteklių, o pagal Bretton Woods sistemą jis buvo konvertuojamas į auksą. Kai 8-ajame dešimtmetyje sistema žlugo, auksas daugeliu atvejų liko ten, kur buvo laikomas.

    Bundesbank yra vykdęs ir repatriaciją. 2017 metais iš Prancūzijos centrinio banko saugyklų buvo perkelta apie 374 tonos, kaip argumentą įvardijant bendrą euro zonos valiutą ir pasikeitusį atsargų valdymo poreikį.

    Politinis spaudimas didėja

    Diskusijos apie aukso grąžinimą į Vokietiją periodiškai atsinaujina, ypač augant geopolitinei įtampai. Kai kurie politikai ir mokesčių mokėtojų atstovai viešai kelia klausimą, ar pasitikėjimas JAV kaip saugotoja nebuvo susilpnintas pastarųjų metų politinių sprendimų.

    2026 metų kovą partija Alternatyva Vokietijai (AfD) Bundestage inicijavo siūlymą grąžinti visą valstybės auksą į šalį. Kartu buvo iškelta ir idėja, kad tokios atsargos ateityje galėtų tapti atrama galimai nacionalinei valiutai, kas faktiškai reikštų euro atsisakymo scenarijaus svarstymą.

    Kiti parlamentarai tokią kryptį atmetė, argumentuodami, kad diskusija tampa politiniu triukšmu, o atsargos Niujorke suteikia operacinį lankstumą. Taip pat pabrėžiama, kad auksas laikomas saugiai ir išlieka Bundesbank valdymo kontrolėje.

    Kodėl Bundesbank neskuba parduoti?

    Bundesbank nuosekliai laikosi pozicijos, kad aukso atsargos yra ilgalaikis pasitikėjimo finansų sistema ramstis. Centriniai bankai auksą paprastai vertina ne kaip kasdienį biudžeto finansavimo šaltinį, o kaip rezervą ekstremaliems sukrėtimams ir pasitikėjimo krizėms.

    Šalininkai, siūlantys parduoti dalį aukso, akcentuoja, kad tabu nėra būtinas, jei sprendimai būtų riboti, skaidrūs ir turėtų aiškų ekonominį tikslą. Vis dėlto praktikoje toks žingsnis reikštų ne tik finansinį, bet ir politinį signalą rinkoms, todėl sprendimų priėmėjai vengia staigių judesių.

    Kol kas aukso pardavimo idėja išlieka diskusijų lauke, o parlamente pasiūlymai dėl atsargų laikymo vietos ir valdymo nukreipiami svarstyti atsakingiems komitetams. Artimiausi sprendimai priklausys nuo infliacijos dinamikos, fiskalinio spaudimo ir politinės daugumos požiūrio į rezervų paskirtį.