Tag: Burbulinė arbata

  • Be gliuteno ir lengvai virškinama: tapioka užkariauja parduotuves – ką iš jos pasigaminti?

    Be gliuteno ir lengvai virškinama: tapioka užkariauja parduotuves – ką iš jos pasigaminti?

    Tapioka dar visai neseniai daugeliui siejosi su burbuline arbata ir egzotiškais desertais, tačiau dabar vis dažniau atsiranda ir kasdieniuose pirkinių krepšeliuose. Šis produktas ypač domina žmones, kurie vengia gliuteno arba ieško lengvai virškinamų, neutralaus skonio ingredientų.

    Tapioka yra krakmolas, išgaunamas iš manioko šakniagumbio, kuris plačiai auginamas Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Daugelyje regionų maniokas kasdienėje mityboje atlieka panašų vaidmenį kaip bulvės Europoje, nes yra svarbus angliavandenių šaltinis.

    Lietuvoje paties manioko šakniagumbio rasti sudėtinga, bet manioko produktų pasirinkimas auga. Dažniausiai parduotuvėse sutinkama tapioka būna miltų, dribsnių arba vadinamųjų perliukų pavidalu, kurie ir naudojami burbulinėje arbatoje.

    Kas svarbu dėl sudėties?

    Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tapioka populiarėja, yra tai, kad ji natūraliai neturi gliuteno. Dėl to ji tinka sergantiesiems celiakija ar turintiems gliuteno netoleravimą, taip pat tiems, kurie tiesiog siekia mažinti gliuteno kiekį mityboje.

    Dar vienas dažnai minimas privalumas – lengvas virškinamumas, nes tapioka beveik neturi skaidulų ir pasižymi švelnia tekstūra. Dėl to ji neretai pasirenkama, kai norisi tausojančio maisto, pavyzdžiui, po ligos ar esant jautresnei virškinimo sistemai.

    Vis dėlto tapioka nėra maistinių medžiagų „superžvaigždė“ – joje vyrauja angliavandeniai, o baltymų, skaidulų bei kai kurių vitaminų ir mineralų kiekiai paprastai nėra dideli. Dėl šios priežasties mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad svarbu ją derinti su maistingais produktais, pavyzdžiui, pieno produktais, ankštiniais, riešutais ar vaisiais.

    Kaip ją naudoti virtuvėje?

    Tapiokos miltai ar krakmolas dažnai pasitelkiami kaip natūralus tirštiklis sriuboms, padažams ir kremams. Neutralus skonis leidžia juos naudoti tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams, o tinkamai paruošta masė suteikia švelnią, vientisą konsistenciją.

    Populiarūs ir tapiokos perliukai: išvirti jie tampa minkšti ir šiek tiek elastingi, todėl tinka desertams. Iš jų gaminami pudingai, vaisiniai desertai, lengvi kremai, o klasikinis pasirinkimas išlieka burbulinė arbata, kur perliukai derinami su arbata, pienu ar vaisių priedais.

    Pastaraisiais metais tapioka vis dažniau pristatoma kaip universalus ingredientas, leidžiantis atkartoti kai kurių patiekalų tekstūrą be kvietinių miltų. Dėl to ji tampa patogi alternatyva namuose gaminant be gliuteno pritaikytus kepinius ar desertus.

  • Vietnamo ilgaamžiškumo desertas užkariavo Europą: kas yra žolinė juodoji želė ir kuo ji naudinga

    Kas yra žolinė juodoji želė?

    Azijos virtuvėje seniai žinomas desertas, dažnai vadinamas žoline juodąja žele, gaminamas iš džiovinto augalo Mesona chinensis. Tai daugiametis augalas iš notrelinių šeimos, tai pačiai grupei priskiriamos ir mėtos bei čiobreliai.

    Iš džiovintos žolės verdamas nuoviras, kuris atvėsęs natūraliai sustingsta ir primena želė. Norint tvirtesnės tekstūros, kai kuriose receptūrose papildomai naudojamas krakmolas, pavyzdžiui, tapijokos ar ryžių.

    Kaip ji valgoma ir kur sutinkama?

    Žolinė juodoji želė dažnai patiekiama desertuose ir gėrimuose Kinijoje, Vietname, Malaizijoje, Taivane bei kitose regiono šalyse. Europoje ji daugeliui tapo pažįstama per populiariuosius gėrimus, ypač burbulinę arbatą.

    Parduotuvėse ją galima rasti tiek kaip paruoštą supjaustytą bloką, tiek kaip miltelius, skirtus pasigaminti namuose. Skonis paprastai apibūdinamas kaip gaivus, su lengva kartumo nata, o spalva būna labai tamsi.

    Ką apie naudą sako tyrimai?

    Liaudies medicinoje šis produktas Azijoje minimas kaip priemonė, siejama su savijautos gerinimu karščių metu, taip pat kaip pagalba esant įvairiems negalavimams. Vis dėlto šiuos teiginius verta vertinti atsargiai, nes tradicinis vartojimas ne visada reiškia moksliškai įrodytą gydomąjį poveikį.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad Mesona chinensis sudėtyje gali būti biologiškai aktyvių junginių, tarp jų polisacharidų ir antioksidantų, pavyzdžiui, polifenolių ir flavonoidų. Taip pat minima mineralinių medžiagų įvairovė, o maistinė vertė priklauso nuo konkrečios sudėties ir paruošimo būdo.

    Teiginiai, kad šis desertas „muša cukrų“ ar „valo kepenis“, dažnai pateikiami pernelyg supaprastintai. Žmonėms, turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų ar kepenų ligų, svarbiausia yra gydytojo paskirtas planas, o naujus produktus verta vertinti kaip mitybos dalį, o ne gydymą.

    Renkantis žolinę juodąją želę pravartu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų ir sirupus, ypač jei ji vartojama gėrimuose. Deserto ar burbulinės arbatos versijos gali smarkiai skirtis kalorijų ir cukraus kiekiu, todėl sveikesnis pasirinkimas dažnai būna mažiau saldinta porcija.

    Virtuvėje žolinė juodoji želė dažniausiai derinama su ledu, vaisiais, kokosų pienu ar pieno gėrimais. Namuose ji taip pat tinka su uogomis, jogurtu ar lengvu vaniliniu kremu, jei norisi neįprasto, bet gaivaus deserto.